- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-11
- Bylos Nr.
- e2-44-786/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00301-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- D. L.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos
- Advokatai
- Kęstutis Ramanauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei D. L. dėl sandorio pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir nuosavybės teisių į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pripažinimo, tretysis asmuo Lietuvos kredito unijos Anykščių kredito unija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė 2016m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl žemės sklypo ir jame esančio gyvenamo namo su ūkio pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo, dalyje pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes buvo pažeistos ieškovo teisės į nuosavybės teisių pripažinimą; dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), 0,200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus -gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), bei traktorių MTZ-80 ir padargus – purkštuvą, plūgą, kultivatorių ir sėjamąją, registruotus atsakovės vardu, pripažinti bendrąja daline nuosavybe, įgyta jungtinės veiklos ir ½ dalį šio turto priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn.
2. Ieškinį grindė tuo, kad su atsakove gyveno kaip šeima nuo 1999 metų, tikslios datos neprisimena. Gyveno atsakovės vardu registruotame bute. Santuokos įregistravę nebuvo. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. J.. Bendru sutarimu 2016 m. gruodžio 30 d. įsigijo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Sodyba registruota atsakovės vardu. Sodyba buvo įsigyta už abiejų gautus kreditus iš Anykščių kredito unijos. Sodyba pirkta už 21000 eurų. Iš ieškovo gautos paskolos buvo sumokėta 3150 eurų. Atsakovė yra ūkininkė. Ūkyje dirbo ir ieškovas. Ieškovas savo lėšomis nupirko traktorių MTZ-80, purkštuvą, plūgus, kultivatorių ir sėjamąją, viso už 6000 eurų. Kartu su atsakove gyveno kaip šeima. Remontavo butą, dirbo atsakovės vardu registruotame ūkyje. Nurodyta sodyba, technika, pagerintas atsakovės vardu registruotas butas laikytina, kad įgytas šalims vykdant jungtinę veiklą, todėl pripažintinas bendrąja daline šalių nuosavybe. Turto dalys yra lygios, todėl prašo pripažinti ieškovui ½ dalį šio turto.
3. Posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ieškinį palaiko jame išdėstytais argumentais ir prašo tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakove pradėjo gyventi kartu nuo 2000 metų ir gyveno iki 2020 metų. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Jis atėjo gyventi į atsakovės butą. Gyvenimas kartu klostėsi iki 2016 metų. Gyvendamas atsakovės bute remontavo vonią, dėjo laminatą, duris. Remontą darė 2005 ar 2007 metais. Išleido apie 5000-6000 litų. Mano, kad jie vedė bendrą ūkį. Atsakovei jos tėvai padovanojo žemę, pradėjo ūkininkauti, dirbo žemę. Pasiskolino iš atsakovės vaikų pinigų ir nusipirko traktorių. 2016 metais įsigijo namą. Namą pirko atsakovės D. L. vardu, nes jis nieko nepagalvojo. Atsakovė gavo paskolą iš kredito unijos – 17000 eurų ir jis davė lygtai 4000 eurų. Kada buvo mokami pinigai už namą, jis nedalyvavo. Sutartį tvirtino notaras, jis pas notarą nėjo. Namo remontui jis paėmė paskolą iš kredito unijos. Tvarkė namo stogą, antrą aukštą, kanalizaciją, vandentiekį, dalį langų. Namo stogo remontui D. L. gavo paramą, pardavė mišką. Išleido apie 26000 eurų. Žemės dirbimui pirko traktorių MTZ-80, už kurį mokėjo 4000 eurų. Traktorių registravo atsakovės vardu, nes yra pigesnis draudimas. Pirko purkštuvą už 500 ar 600 eurų, kultivatorių už 400 eurų, plūgą už 200 eurų, sėjamąją už 600 eurų, padargai pirkti naudoti, 2010 metais. Nutraukęs bendrą gyvenimą su atsakovę, iš namo pasiėmė laiptus, trimerį, kopėčias, laminatą, nes tai buvo jo pirkti daiktai. Taip pat atsiėmė iš atsakovės automobilį AUDI, kurį buvo davęs, nes tai jo automobilis. Mano, kad buvo jungtinė veikla, nes remontavo butą, rekonstravo namą, dirbo žemę, todėl mano, kad turtas įgytas bendrai ir prašo ½ dalį turto priteisti ieškovui.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškovo reikalavimu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad su ieškovu susipažino 1999 metais, santuokos sudarę nebuvo. Ieškovo elgesys pasikeitė, kai sužinojo, kad laukiasi sūnaus. Gyvena atsakovei priklausančiame bute. Atsakovė nurodo, kad bendras gyvenimas buvo sudėtingas. Ieškovas keldavo konfliktus, palikdavo ją ir išeidavo iš namų. 2020 metais ieškovas susirado kitą moterį ir išėjo. Su ieškovu nekūrė bendro ūkio, negyveno kaip šeima. Ieškovas viską darė tik sau. Atsakovei padėjo tėvai, vėliau padovanojo žemę. Atsakovė iš vaikų pasiskolintais pinigais nusipirko traktorių ir padargus. Pasiėmusi paskolą, įsigijo žemės sklypą ir jame esantį gyvenamą namą su ūkio pastatais. Sodyba įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas žadėjo prisidėti prie namo sutvarkymo. Ieškovas žadėjo pagaminti name laiptus, tačiau išeidamas laiptus pasiėmė. Taip pat ieškovas iš namo išsinešė laminatą 300 eurų vertės, trimerį. Ieškovas kurį laiką iki iškeldinimo gyveno sodyboje ir sukūreno atsakovės pinigais pirktas granules. Ji moka paskolą, draudimą. Butas, kuriame gyveno su ieškovu, buvo įsigytas jos ir buvusio sutuoktinio 1993 metais. Nutraukus santuoką, butas padalintas nebuvo. Butas pagerintas nebuvo, tik šiek tiek paremontuotas. Traktorių MTZ-80 ir padargus įsigijo ji už vaikų duotus pinigus, o ieškovas savo lėšomis neprisidėjo. Ieškovas kelis kartus yra atlikęs tam tikrus žemės ūko darbus. Ieškovas gaunamas pajamas naudodavo savo interesams. Ieškovas išeidamas pasiėmė automobilį AUDI, kuris buvo registruotas atsakovės vardu ir kurį perrašė ieškovui. Automobilis buvo pirktas iš paskolos, prie kurios gražinimo prisidėjo ir atsakovė. Su ieškovu kaip šeima negyveno, bendro ūkio nevedė, todėl prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
5. Posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovu susipažino 1999 metais. 2000 metais, kad gimė sūnus, pradėjo gyventi kartu ir gyveno iki 2020 metų. Bendro ūkio nevedė ir bendro turto neįgijo. Ieškovas savo pinigus leisdavo savo reikmėms, pirkdavo automobilius, ji nežino kur jis leisdavo savo pinigus. Santykiai nebuvo artimi, sūnaus tėvystė buvo nustatyta teismo keliu. Gyveno jos vardu registruotame bute, kurį įsigijo su buvusiu sutuoktiniu ir kuris, nutraukus santuoką, nebuvo padalintas. Butas nebuvo remontuojamas, išskyrus einamą remontą. Jai padėdavo tėvai. Tėvai padovanojo žemę ir ji įregistravo ūkį. Kažkokius žemės ūkio darbus yra dirbęs ir ieškovas, tačiau dažniausiai susipykdavo ir darbas nutrūkdavo. Dirbti žemės ūkio darbus jai padėjo tėvas, brolis ir vaikai. Vaikų paskolintais pinigais nusipirko traktorių, purkštuvą, plūgą, kultivatorių. Dalis padargų buvo jos tėvo, kuriuos tėvas atidavė. Deklaruodavo žemę, gaudavo pajamas. Ieškovo dirbamos žemės ji nėra deklaravusi, sutarčių nėra sudariusi. Kokią žemę dirbo ieškovas, ji nežino. Gal kažkokius padargus yra pirkęs ieškovas, tačiau ji nežino kokius. Sūnui reikėjo sodybos, todėl ji iš kredito unijos paėmė paskolą ir nupirko sodybą, kurią įregistravo savo vardu. Perkant sodybą, jai trūko pinigų ir 3000 eurų yra davęs ieškovas. Ji sutinka šią sumą ieškovui grąžinti. Ji grąžina paimtą paskolą, moka namo draudimą. Ieškovas nėra mokėjęs įmokų. Ieškovas buvo žadėjęs padėti remontuoti namą. Išeidamas ieškovas pasiėmė iš namo, ką buvo pirkęs, tai laiptus. Taip pat pasiėmė trimerį, laminatą, kopėčias. Buvo keistas namo stogas, tačiau stogo keitimui ji gavo paramą. Už namo remontą mokėjo ji pinigais, kuriuos gavo pardavusi savo mišką. Ieškovas jai buvo davęs banko kortelę, kad ji iš sąskaitos paimtų pinigus ir sumokėtų jo skolas, už telefoną. Kur leisdavo ieškovas savo pinigus, ji nežino, pirkdavo mašinas. Ieškovo pinigai buvo jo, o ne bendri. Ieškovui išėjus, ji atidavė ieškovui automobilį AUDI, perregistravo jo vardu, kuris buvo pirktas paėmus paskolą ir prie paskolos grąžinimo yra prisidėjusi ir ji. Ieškovas kurį laiką nedirbo ir buvo jos išlaikomas.
6. Tretysis asmuo Lietuvos kredito unijos Anykščių kredito unija atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį atstovas neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
7. Bylos medžiaga, šalių, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog ieškovas V. J. ir atsakovė D. L. buvę sugyventiniai. Gyveno (duomenys neskelbtini), atsakovei priklausančiame bute. Atsakovė, gavusi paskolą iš Anykščių kredito unijos 2016 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą ir jame esantį gyvenamą namą su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra ūkininkė ir žemės dirbimui buvo pirktas traktorius MTZ-80 ir padargai, tai purkštuvas, plūgas, kultivatorius ir sėjamoji, kurie registruoti atsakovės vardu. Ieškovas ir atsakovė nurodė, kad kartu gyventi pradėjo 2000 metais. Ieškovas teigė, jog su atsakove susipažino 1998 metų rudenį, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, pradėjo kartu gyventi kaip šeima ir gyveno iki 2020 metų. Kadangi nesusitarė dėl įsigyto turto gyvenant kartu , todėl ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti, jog tarp jo ir atsakovės buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos , sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę ir nustačius tokį faktą prašė padalinti jų bendrai sugyventą turtą lygiomis dalimis ir ieškovui priteisti ½ dalį dviejų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0.2000ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančio gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priklausinių- viralinės, kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bei žemės ūkio technikos: traktoriaus MTZ-80, purkštuvo, plūgo, kultivatoriaus ir sėjamosios. Atsakovė ieškinio nepripažino.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).
9. Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016).
10. Tačiau sprendžiant, ar šalys veikė bendros jungtinės veiklos įgydamos ginčo butą, žemės sklypą ir jame esantį gyvenamą namą su ūkio pastatais ir traktorių, padargus, svarbios ir kitos aplinkybės. Sugyventinių turtui nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto statusą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006).
11. Nagrinėjamu atveju pirmiausia svarbu nustatyti ar tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę santykiai, artimi šeimyniniams, ar jie siekė tikslo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, ir išsamiai išanalizuoti tiek ieškovės, tiek ir atsakovo turtinę padėtį, nustatyti turėtų lėšų dydį vykdant nekilnojamo turto – dalies gyvenamojo namo įsirengimą ir kilnojamųjų daiktų pirkimą.
12. Ieškovas gyvenimą su atsakove įrodinėjo liudytojų parodymais. Šalys teikė skirtingus paaiškinimus apie bylai turinčias reikšmės faktines aplinkybes, tačiau nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge , bendro ūkio tvarkymas , bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.
13. Ieškovas V. J. nurodė, kad su atsakove D. L. susipažino maždaug 1998 metais ir gimus sūnui (duomenys neskelbtini) pradėjo gyventi kartu. Gyveno atsakovei priklausančiame bute. Ieškovas teikia reikalavimą pripažinti ginčo buto dalį ieškovo nuosavybe tuo pagrindu, jog jis vėliau, jau jiems gyvenant kartu, butą pagerino iš esmės savo lėšomis. Ieškinyje nurodė, kad butą remontavo. Posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad bute buvo atliktas einamas remontas, tai tvarkyta vonia, dėtas laminatas. Ieškovas nurodė, kad išleido apie 5000-6000 litų ( 1448-1737 eurai), tačiau tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus ieškovo paaiškinimą, nepateikė.
14. Atsakovė nesutiko su ieškovo pateiktais argumentais ir nurodė, kad sutarimo dėl bendro gyvenimo nebuvo, nebuvo vedamas bendras ūkis. Jie gyveno kartu, tačiau kiekvienas savo lėšas naudojo savo reikmėms. Atsakovė nežinojo, kur ieškovas leidžia savo pinigus. Žinojo, kad pirkdavo automobilius.
15. Atsakovė nesutiko, kad butas buvo pagerintas iš esmės ir nurodė, kad butas buvo įsigytas jos ir buvusio sutuoktinio 1993 metais, kuris nutraukiant santuoką nebuvo padalintas. Jiems gyvenant kartu, bute buvo atliktas tik einamas minimalus remontas. Pati atsakovė mokėjo mokesčius, savo lėšomis pirko baldus. Jai padėdavo tėvai. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustas liudytoju P. L., atsakovės sūnus, kuris kartu gyveno. Liudytojas nurodė, kad bute remontas atliktas minimalus, nes langai seni, tapetai klijuoti gal prieš 20 metų, laminatas senas.
16. Kaip nurodė tiek ieškovas, tiek atsakovė, bute atliktas einamas remontas, teismo vertinimu, nelaikytinas kaip buto pagerinimas iš esmės. Esminiu pagerinimu pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kiti panašūs reikšmingi pakeitimai. Ieškovas gyveno tame bute, kuris jam nepriklausė, naudojosi visais buto patogumais, todėl nėra jokio pagrindo priteisti ieškovui1/2 dalį buto už atliktą buto einamą remontą, kurį pats įvertino, nes nepateikė kitų įrodymų. Dėl išvardintų aplinkybių, šis ieškovo reikalavimas netenkintinas, nes ieškovas šio reikalavimo neįrodė.
17. Ieškovas prašo pripažinti 2016 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje negaliojančia nuo sudarymo, nes buvo pažeistos ieškovo teisės į nuosavybės teisių pripažinimą. Pagal minėtą sutartį atsakovė įsigijo žemės sklypą ir jame esantį gyvenamą namą su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini).
18. Atsakovė nurodė, kad iš Anykščių kredito unijos gavo 18000 eurų paskolą, o už sodybą reikėjo mokėti 21000 eurų. Atsakovė neneigia, kad trūko pinigų ir ieškovas jai davė 3000 eurų, kuriuos ji sutinka grąžinti. Atsakovė pateikė 2017 01 23 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad suteikiamas kreditas namo su priklausiniais ir žeme pirkimui. Sodybos pirkimo- pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro.
19. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Valiai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Dėl to sandorio šalių valia turi būti išreiškiama, ir ne bet kaip, o įstatyme nustatyta forma. Pagal byloje esamą sutartį nustatyta, jog sutartis sudaryta 2016 m. gruodžio 30 d, pagal kurią atsakovė asmeninės nuosavybės teise perką žemės sklypą ir jame esančius pastatus. Byloje yra pateikta rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis, kuri notariškai patvirtinta. Ieškovas ir jo atstovas įrodinėja, jog šis sandoris pažeidė ieškovo teises. Tai įrodinėja tik savo samprotavimais, o jokių objektyvių įrodymų nepateikė. Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad jam buvo žinoma, jog atsakovė perka žemės sklypą ir jame esantį gyvenamą namą su ūkio pastatais, jis pas notarą nėjo, nedalyvavo kada buvo mokami pinigai pardavėjui, tik davė 3000 eurų, nes atsakovei trūko iki reikiamos sumos. Vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, nagrinėjamos bylos atveju – notaro patvirtintoje žemės sklypo ir pastatų 2016 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartyje – laikomos viešai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais; draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
20. Byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu būtų siekta kitų tikslų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė paaiškino, kad sodybos reikėjo vaikams ir ji savo vardu nusipirko žemės sklypą su jame esančiais pastatais. Ieškovui buvo žinoma apie sodybos pirkimą. Taigi ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių rašytinėje pirkimo-pardavimo sutartyje ir valstybės įgalioto asmens – notaro patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje esančių duomenų.
21. Posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškovas buvo žadėjęs padėti tvarkyti jos nusipirktą sodybą. Ieškovas taip pat nurodė, kad buvo pagaminęs laiptus, buvo nupirktas laminatas, rūpinosi stogo dengimu. Tačiau kartu nebegyvenant pasiėmė padarytus laiptus, laminatą, kopėčias, kuriuos jis buvo pirkęs.
22. Ieškovas prašo bendrąja daline nuosavybe pripažinti kilnojamąjį turtą, tai traktorių MTZ-80, kultivatorių, purkštuvą, plūgą ir sėjamąją, registruotus atsakovės vardu. Ieškovas nurodė, kad už nurodytą turtą mokėjo jis. Ieškovas nurodė, kad minėtas turtas pirktas 2010 metais. Ieškovas nurodė, kad iš atsakovės sūnaus pasiskolino 4000 eurų ir nusipirko traktorių, kurį įregistravo atsakovės vardu.
23. Iš byloje esamo traktoriaus registracijos liudijimo matyti, kad ratinis traktorius MTZ-80UK registruotas atsakovės D. L. vardu, pagal 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo pasirašyta Varėnoje, 2014 m. sausio 13d. Atsakovė nesutiko su ieškovo nurodytomis traktoriaus pirkimo aplinkybėmis ir paaiškino, kad už traktorių mokėjusi ji. Paaiškino, kad jai vaikai pervedė pinigus traktoriaus ir padargų pirkimui į jos sąskaitą, pateikė mokėjimo nurodymus (2013 12 16 -3000 eurų, 2013 12 19 -4000 eurų, 2013 06 01 -4000 eurų). Taip pat nurodė, kad yra pirkusi kultivatorių, plūgą, taip pat dalį padargų yra atidavę tėvai, kurie ūkininkavo. Atsakovė nurodė, kad gal ieškovas ir yra pirkęs traktorių, kokius nors padargus, tačiau jai apie tai nėra žinoma.
24. Ieškovas prašydamas pripažinti kultivatorių, purkštuvą, plūgą ir sėjamąją bendrąja daline nuosavybe įrodymų apie minėto turto pirkimą, pinigų mokėjimą už juos, duomenų apie esamą turtą nepateikė. Ieškovas prašė apklausti liudytoju J. P. dėl traktoriaus pirkimo. Apklaustas posėdyje liudytoju J. P. nurodė, kad kartu su V. J. (ieškovu) traktorių pirko Alytaus rajone, kovo 8d., metų nežino. Mokėjo pinigus V. J., kiek mokėjo nežino ir kieno pinigais mokėjo nesidomėjo.
25. Ieškovas prašymu posėdyje buvo apklausti liudytojais B. U., V. K., D. P., V. K., R. T., A. L. ir D. S., tačiau jie negalėjo paaiškinti apie šalių bendro gyvenimo aplinkybes, ar jie siekė sukurti bendrą dalinę nuosavybę, jų turtinę padėtį, apie turimą turtą tik išskyrus tai, jog žino, kad gyveno kartu.
26. Atsakovės prašymu apklausti liudytojais brolis J. L. ir sūnus P. L. nurodė, kad nors ir gyveno kartu, tačiau sutarimo nebuvo. P. L. paaiškino, kad negyveno kaip šeima, jis gindavo motiną ir jis norėjo, kad išsiskirtų. Nurodė, kad motinai davė pinigų, pinigus pervedė į motinos sąskaitą, nusipirkti traktoriui. Kiekvieno pinigai buvo atskiri, ieškovas yra sakęs, kad tavo butas, tu ir mokėk. Šeimą išlaikė motina. Padeda motinai prižiūrėti nusipirktą namą.
27. Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise. Taigi, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės (asmeninės vieno iš sugyventinių ar bendrosios dalinės), reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
28. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, siekiantis, kad kartu gyvenant su atsakove įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti ne tik siekį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet ir kiekvienos iš šalių įnašo dydį. Tai gali būti piniginiai įnašai (asmeninės santaupos, paskolos, dovanotos lėšos ir pan.), taip pat dalyvavimas savo darbu kuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
29. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad žemės sklypas ir jame esantis gyvenamas namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas atsakovės notarine sutartimi, asmeninės nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad atsakovė minėtą sodybą įsigijo gavusi paskolą iš Kredito unijos ir 3000 eurų gavus iš ieškovo, viso atsakovei sumokant 21000 eurų. Atsakovė nurodė, kad sodybą įsigijo vaikų prašymu, o neturint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę su ieškovu. Taigi, turtas pagrinde buvo įsigytas už atsakovės lėšas. Ieškovas nurodė, kad sodybą remontavo, tai yra pagerino, investuodamas savo lėšas, stogui, langams, vandentiekiui, kanalizacijai. Ieškovas šios sumos investavimą įrodinėjo savo žodiniais paaiškinimais, nekonkrečiais liudytojų parodymais. Byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog turtas yra įgytas už atsakovės lėšas. Atsakovė nurodė, kad stogo dengimui yra gavusi paramą ir pateikė 2017-08-28 pranešimą apie paramos suteikimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtino ir ieškovas, kad stogo remontui atsakovė buvo gavusi paramą. Atsakovė pateikė statybinių medžiagų pirkimo sąskaitą, išrašytą UAB „Dauniškio prekyba“ ir banko išrašą apie sąskaitos apmokėjimą. Namo remontui buvo naudojami pinigai, kuriuos atsakovė gavo pardavusi nuosavą mišką ir pateikė leidimą kirti mišką (2018 08 10 Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas nurodė, kad iš Kredito unijos jis gavo paskolą namo remontui, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų gautų lėšų panaudojimą namo remontui. Ieškovas pateikė ranka rašyta raštelį „namo darbams“, kuriame nurodyta trąšų pirkimas, ekskursija, traktoriaus purkštuvo, plūgo, kultivatoriaus sėjamos, barstytuvo, ieškovo medienos kainos. Tai yra tik ieškovo ranka surašytas sąrašas ir paties ieškovo nurodytos vertės, kuris neturi įrodomosios reikšmės, nes nėra pateikta įrodymų apie pirktas medžiagas ir atliktus darbus būtent atsakovei priklausančiame name. Iš pateiktų banko išrašų matyti, kad ieškovas galėjo išleisti 184,16 eurus, nes mokėta už pirkinius UAB Bikuvos prekyba Anykščiai, parduotuvėje, kuri prekiauja statybinėmis medžiagomis.
30. Kaip nustatyta namo pagerinimo pagrindiniai darbai buvo atlikti atsakovės lėšomis. Tuo tarpu ieškovo teiginiai apie pinigų mokėjimą už namo remontą, siekiant įgyti nekilnojamąjį turtą bendrąja daline nuosavybe, byloje nėra patvirtinti. Atsakovė viena grąžina paskolą, paimtą namo pirkimui ir pateikė išrašus apie paskolos grąžinimą.
31. Taigi, ieškovas nėra pateikęs neginčijamų įrodymų, kad ginčo turtas yra bendroji dalinė nuosavybė. Tikėtina, kad gyvenant kartu ieškovui ir atsakovei smulkių daiktų buvo bendrų, bendrai buvo atliekami kažkokie darbai, tačiau tai nėra siekis sukurti bendrą dalinę nuosavybę. Šias aplinkybes patvirtina ir paties ieškovo paaiškinimai, kad nutraukus su atsakovę partnerystę, jis pasiėmė jam priklausantį turtą – laiptus, laminatą, trimerį, automobilį, nes tai jo daiktai. Sutiktina ir su atsakovės paaiškinimais, kad nebuvo siekio kurti bendrą dalinę nuosavybę, jog pirkinius jie visuomet įgydavo atskirai, kiekvienas iš savo lėšų ir žinojo kieno nuosavybė yra. Atsakovė nurodo, kad jiems su ieškovu nutraukus bendrą gyvenimą, ji turėjo grąžinti ieškovui automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pateikė 2021 06 17 sutartį), ir šio turto ieškovas nenurodo, jog tai yra bendrai įgytas turtas, nors, kaip nurodo atsakovė, ir ji padėjo grąžinti paskolą, nes automobilis buvo pirktas paėmus paskolą, pateikė automobilio perdavimo ieškovui sutartį. Tai, kad nebuvo tikslo kurti bendrą dalinę nuosavybę patvirtina ir tai, kad atsakovė ūkininkė ir deklaruoja tik savo dirbamą žemę. Atsakovei buvo žinoma, kad ir ieškovas dirbo žemę, tačiau tai buvo atskiri sklypai ir kartu nedeklaruoti.
32. Teismo vertinimu, kad vien tai, jog ieškovas yra sumokėjęs už prekes ar atlikęs kažkokius darbus, savaime nereiškia, jog tokiu būdu buvo siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, todėl šios aplinkybės vertintinos visų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.
33. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimą pripažinti įgytą turtą bendrąja daline nuosavybe reiškiantis asmuo, turi pagrįsti, kad šalys bendrai veikė siekdamos sukurti (įgyti) bendrą turtą (įnašu pinigais, kitu turtu arba dalyvavimu darbu), teismo vertinimu, ieškovas neįrodė savo indėlio į jungtinės veiklos būdu įgytą turtą, todėl šioje byloje tokių aplinkybių neįrodžius, vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausomybės bendrąja daline nuosavybės teise.
34. Pažymėtina, kad net jei ir nėra galimybių įrodyti, kad ginčo turtas yra bendroji dalinė nuosavybė, išlieka galimybė asmeniui, kuris investavo į ginčo objektą, gauti jo investiciją atitinkančią kompensaciją iš kito partnerio, kurio asmeninis turtas buvo pagerintas, tačiau ieškovas tokio reikalavimo nereiškė, todėl teismas ir nesvarsto.
35. Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos ieškovui neatlygintinos.
36. Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“. Atsižvelgiant į Rekomendacijų nuostatas, atsakovei iš ieškovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti, tai 1550 eurų.
37. Kadangi ieškinys atmestas, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022-06-02 nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei D. L. iš ieškovo V. J. 1550 (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt) eurų bylinėjimosi išlaidų.
Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones- padaryti įrašą nekilnojamojo turto registro centrinėje duomenų bazėje apie draudimą perleisti šį nekilnojamąjį turtą – 2 kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); 0,2000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); žemės ūkio techniką – traktorių MTZ-80, registruotą D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vardu, taikytas 2022 m. birželio 2 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartimi.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.