- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-60-589/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06495-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autosale“
- Ieškovas
- G. M.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autosale“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11223-845/2024 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autosale“ dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės G. M. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Autosale“ (toliau – ir atsakovė) ir nutraukė tarp ieškovės ir atsakovės 2024 m. vasario 24 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį dėl transporto priemonės Peugeot 3008, VIN (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė), taikė restituciją – įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovei sumokėtus 3 900 Eur, o ieškovę, atsakovei grąžinus minėtą 3 900 Eur sumą, įpareigojo grąžinti atsakovei transporto priemonę ir priteisė iš atsakovės ieškovei 929 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
2. 2024 m. spalio 7 d. atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu už akių, prašė jį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
3. Atsakovė savo pareiškimą grindė tuo, kad ieškovės argumentai ir UAB „AV Group“ transporto priemonės apžiūros aktas neįrodo transporto priemonės defektų, kuriems reikalingi remonto darbai už 2 451 Eur kainą bei aplinkybės, kad transporto priemonė ieškovei buvo parduota su paslėptais defektais. Atsakovė pažymėjo, kad 2024 m. vasario 24 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta transporto priemonės rida – 156 000 km, o apžiūros akte ir prie jos pridėtoje 2024 m. vasario 29 d. odometro nuotraukoje nurodyta rida – 157 042 km. Teigė, kad ieškovė per penkias dienas su transporto priemone nuvažiavo 1 042 km, todėl, jei transporto priemonė būtų turėjusi ieškovės nurodytus defektus, tokio atstumo nuvažiuoti nebuvo įmanoma. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, atsukdama aušinimo skysčio išplėtimo bakelį, pasielgė netinkamai ir pavojingai. Pažymėjo, kad transporto priemonės varikliui esant darbinės temperatūros, aušinimo skysčio išplėtimo bakelio negalima atsukti dėl aušinimo sistemoje susidarančio aušinimo skysčio spaudimo bei jo išsiliejimo, todėl tai negali būti laikoma transporto priemonės trūkumu ar defektu. Taip pat pabrėžė, kad iš prie apžiūros akto pridėtų transporto priemonės nuotraukų matyti, jog transporto priemonė vizualiai buvo apžiūrėta ne autoservise, bet automobilių stovėjimo aikštelėje. Nors transporto priemonė buvo apžiūrėta, tačiau nenurodyta kiekviena automobilio cilindro kompresija, neaišku, kaip nustatytas alyvos nuotėkis juose, nenurodyta nė viena diagnostikos metu nustatyta klaida, neatliktos defektų specialios žymos „matoma – M“ ir „paslėptas defektas – PD“, padarytos nuotraukos neaprašytos. Be to, transporto priemonės apžiūros akte nurodyti darbai, tokie kaip alyvos, tepalo filtro, aušinimo skysčio ir uždegimo žvakių keitimas, alkūninio veleno, variklio bloko ir galvos patikra, plovimas, yra skirti transporto priemonės eksploatavimui ir priežiūrai. Nesuprantama, kaip vizualiai apžiūrėjus transporto priemonę, buvo galima nuspręsti, kad reikia keisti alkūninio veleno riebokšlius, indeklus, stūmoklių žiedus. Neaišku ir tai, ar UAB „AV Group“ direktorius A. S. apskritai turi kvalifikaciją tikrinti transporto priemonės techninę būklę. Atsakovė nurodė, kad remonto darbų sąrašo 12 punktas „atlikti darbai – 1 200 Eur“ yra visiškai nedetalizuotas, nenurodyti, kokie tiksliai darbai buvo atlikti. Taip pat atsakovė pažymėjo, jog apie iškeltą civilinę bylą ji sužinojo tik teismui priėmus sprendimą už akių. Teigė, kad atsakovės buveinė registruota kitu adresu, nei faktiškai yra vykdoma veikla. Ieškovė, matydama, kad teismo procesiniai dokumentai grįžta neįteikti, tačiau, turėdama kitus kontaktinius duomenis (elektroninio pašto adresą, telefono numerius), su atsakove nebandė susisiekti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Autosale“ pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priteisė iš atsakovės ieškovei 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad ieškovės G. M. ieškinys teisme priimtas 2024 m. balandžio 30 d. ir atsakovei nustatytas trisdešimties dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovei teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami 2024 m. balandžio 30 d. buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)) ir 2024 m. birželio 18 d. įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) (toks adresas nurodytas 2024 m. birželio 18 d. Juridinių asmenų registro išraše). Teismas laikė, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvs Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. dokumentai laikomi įteiktais praėjus dešimt dienų nuo išsiuntimo (antrą kartą) į atsakovės registruotą buveinės vietą, adresu (duomenys neskelbtini).
6. Teismas nurodė, kad nesiuntė atsakovei procesinių dokumentų adresu (duomenys neskelbtini), nes toks adresas nefigūravo jokiuose išrašuose, taip pat ieškinyje toks adresas, kaip kitas žinomas adresas pažymėtas nebuvo, o atsakovės argumentas, kad minėtu adresu ji vykdo veiklą, nėra pagrįstas jokiais įrodymais, įvertinant aplinkybę, jog faktinė veiklos vykdymo vieta nėra išviešinta registruose. Be to, aplinkybė, kad atsakovė savo veiklą vykdo kitu, negu Juridinių asmenų registre nurodytu adresu, nepaneigia atsakovės pareigos tikrinti registruotos buveinės adreso pašto dėžutės. Aplinkybė, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. teisme gautas prašymas atsakovės atstovui advokatui V. B. suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės, o atstovavimo sutartis tarp šių šalių buvo sudaryta 2024 m. rugpjūčio 30 d., t. y. sekančią dieną po to, kai procesiniai dokumentai buvo pakartotinai išsiųsti įmonės buveinės adresu, suponuoja išvadą, kad atsakovei buvo žinoma apie teisminį procesą.
7. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatomis, tačiau atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priimti 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių.
8. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovė, nurodydama savo nesutikimą su 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu už akių, nepateikė teisiškai reikšmingų įrodymų ir argumentų, kurie sudarytų pagrindą teismui spręsti, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą, būtų priimtas kitoks teismo sprendimas, t. y. ieškovės reikalavimai būtų atmesti.
9. Teismas pažymėjo, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo konstatuota, jog tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, todėl ieškovė, būdama vartotoja, yra silpnesnioji sutarties šalis ir teismas ex officio įvertina sutarties sąlygų sąžiningumą tikslu užtikrinti vartotojos tinkamą teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad atsakovė, būdama verslininke, kurios pagrindinė veikla yra variklinių transporto priemonių pardavimas, nuoma ir išperkamoji nuoma, elgėsi nesąžiningai ieškovės – vartotojos atžvilgiu ir pardavė transporto priemonę su paslėptais defektais, dėl kurių ieškovė negalėjo naudotis įsigytu daiktu. Atsakovė, sudarydama transporto priemonės Peugeot 3008, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, neatskleidė visų faktiškai egzistavusių automobilio defektų, kurie, juos atskleidus, būtų įtakoję ieškovės galutinį sprendimą dėl tokio sandorio sudarymo.
10. Teismas vertino, kad atsakovės pardavėjos subjektyvus savo pareigos atskleisti informaciją ieškovei apie daikto trūkumus suvokimas ir aiškinimas per se neatleido jos, kaip pardavėjos, nuo pareigos atskleisti pirkėjai būtiną informaciją sutarties sudarymui. Šiame kontekste teismas negali ignoruoti tokių nustatytų faktų, jog atsakovė savo patalpintuose skelbimuose nurodė, kad „tai yra puikaus stovio automobilis, pedantiškai prižiūrėtas ir mylėtas kaip šeimos narys; kėbulas be rūdžių, tiek interjeras, tiek eksterjeras – nepriekaištingo stovio“. Tuo tarpu 2024 m. vasario 24 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėja patvirtina, jog prieš pirkdama automobilį, jį patikrino, su defektais susipažino ir pretenzijų neturi. Teismas pabrėžė, kad konkretūs defektai nebuvo sutartyje detalizuoti, jie akivaizdžiai neatskleisti vartotojai. Tokios sąlygos turinys ir formuluotė akivaizdžiai sukūrė atsakovei pardavėjai galimybę dominuoti vartotojos pirkėjos atžvilgiu, taip pažeidžiant šalių interesų pusiausvyrą ir neatskleidžiant ieškovei esminės informacijos apie automobilio tikrąją būklę. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad sutarties sąlyga, susijusi su automobilio kokybe, jo defektais, buvo vienašališkai paruošta pardavėjo, visą riziką dėl automobilio galimų defektų perkeliant pirkėjai.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė neigė ieškovės argumentus, ginčijo atliktą transporto priemonės apžiūrą ir apžiūros metu išduotus dokumentus, taip pat teigė, kad apžiūrą atliko netinkamas asmuo ir nesutiko su UAB „AV Group“ nurodyta automobiliui būtinų remonto išlaidų kaina, tačiau nepateikė savo poziciją pagrindžiančių įrodymų ar kitų dokumentų, kurie paneigtų ar sudarytų pagrindą abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir jos pateiktais įrodymais. Teismas įvertino ir tai, kad pati atsakovė nepaaiškino, kodėl patalpintuose dviejuose skelbimuose dėl ginčo transporto priemonės pardavimo buvo nurodyti skirtingi duomenys (rida) apie tą patį automobilį, taip pat nepateikė įrodymų, kurie keltų abejones dėl priimto sprendimo, ar sudarytų pagrindą spręsti, kad buvo pažeistos atsakovės teisės ar teisėti interesai.
12. Atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetęs, teismas ieškovės naudai iš atsakovės priteisė visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Autosale“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
14. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi. Mano, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išsamiai paaiškino ieškovės pateiktų įrodymų nepagrįstumą, tačiau teismas nepatikrino ir tinkamai neįvertino ieškovės pateiktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, dėl ko buvo pažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai. Pažymi, kad įstatymas nepreziumuoja daikto trūkumo fakto, t. y. neeliminuoja vartotojo pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius daikto defekto egzistavimo faktą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Akcentuoja, kad sutarties sudarymo momentu transporto priemone buvo galima naudotis pagal paskirtį, t. y. transporto priemonė užsivedė ir važiavo (pravažiavo 1042 km). Sutarties sudarymo ir jo perdavimo ieškovei momentu, transporto priemonė atitiko jai keliamus įprastus reikalavimus. Aplinkybių, kad šiuo periodu transporto priemonė nebuvo tinkama naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį ar ji turėjo sutartyje neaptartų trūkumų, byloje nėra. Ieškovė neįrodė, jog transporto priemonės įsigijimo metu galimai egzistavo defektai, apie kuriuos nebuvo informuota sutarties pasirašymo metu.
16. Taip pat pažymi, kad ieškovė, įsigydama 13 metų naudotą transporto priemonę (rida 156000 km), turėjo numanyti, kad transporto priemonė gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kuriuo įsigytos transporto priemonės tolesnio eksploatavimo momentu. Natūralu, jog įsigytos naudotos transporto priemonės agregatai / dalys yra pasidėvėjusios, anksčiau ar vėliau reikalaujančios papildomų investicijų jų pagerinimui, remontui, keitimui ir kt., tačiau vien aplinkybė, kad transporto priemonės eksploatavimo metu nustatomi kokie nors trūkumai, nesuponuoja aplinkybės, kad už bet kokį atsiradusį trūkumą / gedimą yra atsakingas pardavėjas ir toks trūkumas buvo transporto priemonės įsigijimo metu.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė G. M. prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
18. Nurodo, kad atskirajame skunde bei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus dėl teismo nutarties neteisėtumo, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, neabejotina, kad teismas atsakovės atžvilgiu priėmė teisėtą procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės UAB „Autosale“ atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
21. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Autosale“ pareiškimą dėl 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo grindė abiem CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais. Tvirtino, kad atsakovė negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį laiku, kadangi teismo siunčiami procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti. Apie ieškovės G. M. ieškinį ir 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių sužinojo po civilinės bylos išnagrinėjimo, nes atsakovė vykdo veiklą adresu (duomenys neskelbtini), o adresu (duomenys neskelbtini), yra atsakovės registracijos adresas. Atsakovės direktorius R. P. nuo 2022 m. lapkričio 30 d. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei ir jos atstovui buvo žinomas atsakovės veiklos adresas, atsakovės elektroninio pašto adresai (nurodyti ieškinyje) ir telefono numeriai, tačiau ieškovė ar jos atstovas, matydami, kad teismo atsakovei siunčiami dokumentai neįteikti, apie ieškinio padavimą teismui atsakovės neinformavo. Atsakovė taip pat teigė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2024 m. vasario 24 d. pagal transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, sumokėjusi 3 900 Eur, įsigijo iš atsakovės automobilį Peugeot 3008, VIN (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. gamybos, su paslėptais defektais, kurių remonto kaina 2 451 Eur.
22. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi nenustatė nė vienos iš atsakovės įrodinėtų aplinkybių sprendimui už akių peržiūrėti egzistavimo, todėl atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
23. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai negali turėti įtakos 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kadangi atsakovės atskirajame skunde nekeliamas (ne)galėjimo priimti sprendimą už akių klausimas, tai apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šio pagrindo (ne)buvimo.
Dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo (ne)egzistavimo
24. Atsakovė UAB „Autosale“ atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išsamiai paaiškino ieškovės G. M. pateiktų įrodymų nepagrįstumą, kurių pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių, nepatikrino ir tinkamai neįvertino. Atsakovės manymu, transporto priemonės pirkimo –pardavimo sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo ieškovei momentu transporto priemone buvo galima naudotis pagal paskirtį (transporto priemonė užsivedė ir važiavo (ieškovė juo pravažiavo net 1042 km), transporto priemonė atitiko jai keliamus įprastus reikalavimus, o ieškovė neįrodė, kad transporto priemonę įsigijimo metu egzistavo defektai, apie kuriuos nebuvo informuota transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu.
25. Kasacinio teismo praktika dėl sprendimo už akių priėmimo ir jo peržiūrėjimo instituto aiškinimo ir taikymo nuosekli, joje buvo nagrinėti įvairūs šio instituto aiškinimo ir taikymo aspektai. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).
26. Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje pateiktais procesiniais dokumentais, rašytiniais įrodymais, įvertinęs šalių argumentus, byloje kilusio ginčo pobūdį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atmetė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo konstatavęs, jog atsakovė nepateikė jos poziciją pagrindžiančių įrodymų ar kitų dokumentų, kurie paneigtų ar sudarytų pagrindą abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir jos pateiktais įrodymais, nenurodė aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos priimto 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
28. Lietuvos Respublikos civilinio kodeksas (toliau – ir CK) nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, vadinasi, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
29. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.333 straipsnio 4 dalį, yra nurodęs, kad jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Iš šios įstatymo normos turinio darytina išvada, kad daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).
30. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).
31. Tais atvejais, kai pirkimo – pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
32. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus (Letuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
33. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareikštu ieškiniu prašydama nutraukti šalių sudarytą 2024 m. vasario 24 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, UAB „AV group“ 2024 m. vasario 29 d. transporto priemonės apžiūros aktu bei apžiūros metu padarytomis nuotraukomis įrodinėjo, kad automobilis turėjo šiuos trūkumus, kurie nebuvo nurodyti šalių sudarytoje sutartyje: 1) variklio kompresijos defektas (skirtingi parodymai kiekviename cilindre); 2) automobilis netolygiai dirba; 3) skleidžia mėlynos spalvos dūmus; 4) skeidžia baltos spalvos dūmus. Šio akto skiltyje „Defektų aprašymas (taip pat nurodant defektų atsiradimo priežastis)“ nurodyta, kad vizualiai apžiūrėjus automobilio variklį ir pamatavus variklio kompresiją, t. y. visų variklio cilindrų kompresiją – kiekieno cilindro kompresijos parodymai yra skirtingi, nustatytas alyvos nuotėkis cilindruose, dėl šios priežasties automobilis dūmija baltais ir mėlynais dūmais bei netolygiai dirba. Pastebėta variklio klaida bei vidinės automobilio klaidos atliekant automobilio diagnostiką. Akte taip pat buvo išvardinti numatomi atstatymo / remonto darbai bei preliminariai paskaičiuota, kad nurodytų trūkumų šalinimas kainuotų apie 2 451 Eur. Ieškovė teigė, kad automobilio trūkumai išaiškėjo iškart po transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, jai išvažiavus iš degalinės – sankryžoje užsidegus raudonam šviesoforo signalui ir ieškovei pradėjus stabdyti automobilį, pradėjo trūkčioti variklis; pravažiavus šviesoforą ieškovei sustojus apžiūrėti automobilio ir atsidarius kapotą buvo matyti, kad radiatoriaus ventiliatorius nesustoja suktis ir sukosi apie 7 min., atsukus aušinimo skysčio išplėtimo bakelį, per viršų pradėjo bėgti skystis.
34. Pirmosios instancijos teismui priėmus 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių ir ieškovės ieškinį tenkinus, atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, tvirtino, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių ieškinio aplinkybes ir reikalavimus. Atsakovė teigė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės ir UAB „AV Group“ transporto priemonės apžiūros aktas neįrodo transporto priemonės defektų bei reikalingų remonto darbų. Atsakovė argumentavo, kad UAB „AV Group“ 2024 m. vasario 29 d. transporto priemonės apžiūros akte nenurodyti apžiūros metu nustatyti transporto priemonės kiekvieno cilindro kompresijos parodymai, nepaaiškinta, kaip nustatytas alyvos nuotėkis cilindruose, nenurodytos konkrečios klaidos, nustatytos diagnostikos metu (kiekviena transporto priemonės klaida turi savo numerį), nuotraukos neįrodo akte nurodytų defektų (pvz. automobilis dūmija baltais ir mėlynais dūmais). Atsakovė argumentavo ir tai, kad UAB „AV Group“ 2024 m. vasario 29 d. transporto priemonės apžiūros akte nurodyti numatomi atstatymo / remonto darbai yra transporto priemonės eksploatavimo ir aptarnavimo darbai (pvz., variklinės alyvos, tepalo filtro, aušinimo skysčio, uždegimo žvakių keitimas, alkūninio veleno, variklio bloko, variklio galvos patikra ir plovimas), kėlė klausimą, kaip, vizualiai apžiūrėjus transporto priemonę, UAB „AV Group“ darbuotojas nusprendė, kad reikia keisti alkūninio veleno riebokšlius, indeklus, stūmoklių žiedus.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė, pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė naujų įrodymų, tačiau byloje esančių įrodymų pagrindu nurodė argumentus, kurie, atsakovės manymu, kelia pagrįstų abejonių 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Skundžiamos nutarties motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, išsamiai pasisakė dėl atsakovės, kaip pardavėjos, pareigos atskleisti ieškovei (pirkėju) informaciją apie parduotos transporto priemonės trūkumus pažeidimo, tačiau atsakovės nurodytų argumentų dėl pačių trūkumų fakto įrodytinumo netyrė, nors remiantis nutarties 32 punkte išdėstyta kasacinio teismo praktika, jie gali turėti įtakos 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
36. Kaip teisingai nurodė atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, byloje pateiktame UAB „AV Group“ 2024 m. vasario 29 d. transporto priemonės apžiūros akte ir nuotraukose nėra užfiksuotų transporto priemonės apžiūros metu nustatytų kiekvieno cilindro kompresijos parodymų (skaičiais, procentais) ir išmatuoto dūmingumo duomenų (leidžiančių pagrįsti, kiek gi konkrečiai transporto priemonė neatitinka nustatytų reikalavimų), atliktos transporto priemonės diagnostikos duomenų, reikšmingų vertinant naudotos transporto priemonės gedimo pobūdį. Todėl pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus argumentus, turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendime už akių jo konstatuotos faktinės aplinkybės dėl atsakovės sutartinės prievolės pažeidimo, ieškovei perdavus netinkamos kokybės automobilį vykdant transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, ir nustatytų defektų pripažinimo esminiais. Apeliacinės instancijos teismo manymu, įvertinus ieškovės ieškinyje ir jos prieduose nurodytus duomenis, byloje kilusio ginčo pobūdį, atsakovė iš esmės neturėjo galimybės tinkamai atsikirsti į ieškovės pareikštus reikalavimus, kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti reikšmingų naujų įrodymų, nes byloje jau esantys įrodymai yra fragmentiški ir neinformatyvūs.
37. Nors atsakovė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo rezoliucinėje dalyje nenurodė jokių prašymų (pvz., dėl šalies dalyvavimo pripažinimo būtinu, liudytojų apklausos, padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti, ekspertizės skyrimo, ar kt.), išskyrus tiesiogiai susijusius su sprendimo už akių panaikinimu, vien šios aplinkybės, remiantis kasacinio teismo praktika, taip pat savaime nesudaro teisinio pagrindo netenkinti atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021).
38. Konstatavęs, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 288 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti nurodytas aplinkybes, be kita ko, susijusias su sprendimo už akių pagrįstumu.
39. Atsižvelgdamas į šioje byloje kilusio ginčo pobūdį ir sprendimo už akių instituto specifiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, negali lemti sprendimo už akių palikimo galioti, jei yra nustatytas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
40. Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nustatytas pagrindas panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį ir, panaikinus sprendimą už akių bei atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
41. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
42. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.