- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-71-124/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03036-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Birutė Simonaitienė, Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- S. S., A. S., Mažeikių rajono antrajam notarų biurui, notarei R
- Kreditorius
- R. S.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-730-636/2014 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui R. S., tretiesiems asmenims S. S., A. S., Mažeikių rajono antrajam notarų biurui, notarei R. R. dėl termino pratęsimo palikėjo kreditorei R. S. pareikšti ieškinį teisme ir skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. S. ieškiniu (1–2 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti terminą ieškiniui paduoti dėl 579,24 EUR (2000 Lt) skolos priteisimo iš A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), pirmos eilės įpėdinio R. S., priteisti ieškovei iš pirmos eilės įpėdinio R. S. 2000 Lt skolą.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovės brolis A. S. turėjo tris pilnamečius vaikus: sūnūs R. S., A. S. ir dukterį S. S.. Ieškovės brolis A. S. mirė (duomenys neskelbtini), ieškovė jį palaidojo, vaikai prie laidotuvių neprisidėjo. Mirusysis A. S. turėjo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2012-02-29 pirko už 17 000 Lt. Perkant butą, ieškovė savo broliui A. paskolino 2000 Lt, kuriuos nuėmė nuo savo atsiskaitomosios sąskaitos AB Swedbankas.
Atsakovas R. S., pirmos eilės įpėdinis, paveldėjo ne tik turtą, bet ir skolas. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama grąžinti jai 2000 Lt, atsakovas žadėjo grąžinti skolą kai parduos tėvo vieno kambario butą, tačiau iki šiol pinigų negrąžina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu (73–77 b. l.) neatnaujino termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti, ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškovė prašė atnaujinti terminą kreditoriams reikalavimams pareikšti, nurodydama, kad laukė, kol paaiškės paveldėtojas, kitų svarbių priežasčių nenurodė. Teismas sprendė, kad pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, ši priežastis - laukimas, kol paaiškės, kas priėmė palikimą, nėra laikytina svarbia, nes tai nėra objektyvi priežastis, sutrukdžiusi jai laiku pačiai ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą. Teismas konstatavo, kad nesant svarbių priežasčių, nėra teisinio pagrindo atnaujinti įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Kadangi terminą kreditoriniams reikalavimams ieškovei pareikšti teismas neatnaujino, todėl ieškinį netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė R. S. apeliaciniu skundu (82–84 b. l.) prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai sprendime nurodė, kad ieškovės nurodyta priežastis yra būtent ieškovės laukimas kol paaiškės paveldėtojas. Teisme ieškovė nurodė, kad 2013-05-29 ji kreipėsi į advokatę G. L., kuri būtent ir liepė laukti kol paaiškės paveldėtojas, nepriklausomai nuo to, kiek laiko praeis. Šį faktą pavirtina advokatės išrašytas 2013-05-29 pinigų priėmimo kvitas. B. A. mirė (duomenys neskelbtini) , todėl iki kreipimosi į advokatę buvo praėję truputį daugiau nei mėnuo laiko. Ieškovę suklaidino advokatė, todėl ieškovė praleido terminą dėl svarbių priežasčių, kadangi ji pati negalėjo suvokti teisinių procedūrų. Vėliau ta pati advokatė ruošė ieškinį teismui, kurį paruošė tik 2013-11-19, vėliau – atskirąjį skundą. Aplinkybės dėl kurių praleistas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti, visiškai nepriklausė nuo ieškovės, nes ji pasitikėjo advokate ir darė tai, ką ši liepdavo. Prašo apeliacinės instancijos teismo nurodytas aplinkybes laikyti svarbiomis ir atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.
2. Iš liudytojų S. S., E. K., O. B. parodymų teismas nustatė skolos faktą. Todėl, apygardos teismui pratęsus terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, ieškinys dėl skolos priteisimo, turėtų būti patenkintas.
Atsiliepimai į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės R. S. apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal minėto straipsnio 4 dalį teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį kreditorius, pareikšdamas reikalavimus arba reikšdamas teisme ieškinį, informuoja įpėdinius apie savo reikalavimus. Šie veiksmai bet kuriuo iš nurodytų būdų turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nurodytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur turi būti atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas – teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties (jeigu pareiškiamas ieškinys dėl paveldimo turto). Jeigu trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai teismas gali jį pratęsti, jeigu nepraėjo daugiau kaip treji metai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pareiškimas CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka yra informavimo veiksmas. Jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymui. Kai reikalavimai arba ieškinys pavėluojamas pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti atnaujinamas, jeigu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius, praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį. Nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti. Aplinkybę, kad naikinamasis trejų metų terminas nepraleistas, kreditorius turi pagrįsti įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). CK nenustatyta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teisėjų kolegijos nuomone, kiekvienu atveju turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo operatyviai ėmėsi veiksmų savo teisei realizuoti, ar terminas praleistas nežymiai ir pan.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės R. S. brolis A. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2013 m. liepos 10 d. Nagrinėjamu atveju pagal ieškinio pateikimo datą akivaizdu, kad nėra praleistas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytas naikinamasis trejų metų terminas.
Ieškovė R. S., kreipdamasi į teismą ir prašydama atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti palikimą priėmusiems įpėdiniams nurodė, kad jos brolis A. S. 2012-02-29 nusipirko vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Perkant šį butą, ieškovė savo broliui paskolino 2000 Lt, kuriuos nuėmė nuo savo atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB Swedbanke, jokio rašytinio dokumento nesurašė, kadangi broliu visiškai pasitikėjo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos brolis A. S. žadėjo grąžinti pinigus, gavęs trijų tūkstančių litų neturtinę žalą iš R. S.. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-95-900/2012 buvo iš dalies patenkintas nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys ir jo naudai iš R. S. priteista 3 000 Lt neturtinė žala. Ieškovės teigimu, brolis A. S. nespėjo grąžinti skolos, todėl po brolio mirties ji kreipėsi į advokatę G. L., prašydama patarimo kaip išsiieškoti 2000 Lt skolą. Ieškovė R. S. į advokatę G. L. kreipėsi 2013 m. gegužės 29 d., tai patvirtina pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad ieškovė advokatei sumokėjo 15 Lt (85 b. l.). Taigi, ieškovė į advokatę kreipėsi kiek daugiau nei po mėnesio laiko nuo brolio mirties. Advokatė patarė jai laukti kol paaiškės mirusio brolio turto paveldėtojai. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad ji yra teisiškai neišprususi, senyvo amžiaus moteris, neišmananti teisės klausimų, todėl visiškai pasitikėjo advokate. Kreditorinį reikalavimą dėl 2000 Lt skolos grąžinimo ieškovė žodžiu pareiškė ir atsakovui R. S., sutikusi jį T. parduotuvėje (2014-06-04 protokolo garso įrašas). Atsakydamas į ieškovės reikalavimą grąžinti jai skolą, R. S. pareiškė, jog dar nėra pardavęs paveldėto tėvo buto. Įrodymų, paneigiančių aukščiau nurodytas ieškovės R. S. aplinkybes, atsakovas R. S. nepateikė. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė, kreipdamasi į advokatę, o taip pat informuodama atsakovą R. S. apie skolą, ėmėsi aktyvių, nuo jos valios priklausančių veiksmų, šie veiksmai buvo atliekami operatyviai, tačiau jai buvo paaiškinta, jog reikia laukti iki paaiškės turto paveldėtojai.
Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms teismas mano, kad aplinkybė, jog ieškovė buvo suklaidinta advokatės G. L., neturėtų apriboti asmens teisės į teisminę gynybą. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju reikėtų vertinti ne advokatės, bet pačios ieškovės ketinimus ir atliktus veiksmus, nes pagal bylos duomenis ieškovė visomis įmanomomis priemonėmis siekė nepraleisti termino apginti savo teisėtus interesus, o tai, kad terminas buvo praleistas dėl jos atstovės kaltės, nuo ieškovės valios nepriklausė. Būtų neteisinga, jeigu dėl ieškovės atstovės netinkamų veiksmų neigiamos pasekmės tektų ieškovei. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) bei aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog 3 mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas šį terminą atnaujinti, nes kaip jau minėta aukščiau, ieškovė R. S. ėmėsi aktyvių veiksmų, šie veiksmai buvo atliekami operatyviai, be to, ieškinio senaties terminas praleistas nežymiai (tris mėnesiai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-173/2012).
Nustačius, jog LR CK 5.63 straipsnyje nurodytas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jį atnaujinus, spręstinas klausimas dėl 579,24 EUR (2000 Lt) skolos priteisimo.
Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį arba su sąlyga ar išlygomis (CK- 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009; teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011; kt.).
CK 5.52 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu palikimą priėmė keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Ši teisės norma taikoma, kai paveldi keletas įpėdinių; jie atsako palikėjo kreditoriams solidariai pagal įstatymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidiariai, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos, tačiau CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad jei yra keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 straipsnis). Tokiu atveju, kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6 straipsnio 4 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-595/2013).
Iš bylos duomenų matyti, kad A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo bylos 10 b. l.). Sūnus R. S. ir mirusiojo dukra S. S. pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą (paveldėjimo bylos 1, 2 l.). Iš pažymėjimų apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą matyti, kad palikimą yra priėmę R. S. ir S. S. (paveldėjimo bylos l, 4, 5, 18, 19 l.). 2013-09-05 S. S. padovanojo savo broliui R. S. paveldėjimo teises po savo tėvo A. S. mirties (paveldėjimo bylos l. 3). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis mirusysis A. S. turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo bylos l. 21-24), kurį jis įgijo 2012-03-20 pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu (paveldėjimo bylos l. 25-28). Byloje pateiktas banko išrašas patvirtina, kad 2012-02-29 R. S. Swedbanke iš savo atsiskaitomosios sąskaitos nuėmė 2500 Lt, iš kurių 2000 Lt ji, liudytojų S. S., E. K. ir O. B. parodymais, paskolino broliui A. S.. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad tokia skola buvo, nes tai įrodo liudytojų S. S., E. K. ir O. B. parodymai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl skolos fakto buvimo, skolos buvimo faktą įvertino ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, todėl šių motyvų teisėjų kolegija nebekartoja ir atkirai dėl jų nebepasisako. Teisėjų kolegija šį faktą laiko nustatytu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas R. S. nurodė, jog 2000 Lt, kuriuos ieškovė paskolino savo broliui A. S., galėjo būti pinigai už žemę, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Įrodymų, patvirtinančių šias atsakovo R. S. nurodytas aplinkybes, byloje nėra, todėl šis atsakovo argumentas atmestinas kaip neįrodytas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad mirusiojo A. S. palikimą priėmė du asmenys, kurie už palikėjo skolas atsako solidariai, tačiau atsakovu šioje byloje įtrauktas vienas įpėdinis – atsakovas R. S. (S. S. byloje įtraukta trečiuoju asmeniu), į tai, kad ieškovė reikalavimą pareiškė tik atsakovui R. S., skolą priteisia iš atsakovo R. S..
Ieškovė R. S., pateikdama ieškinį bei apeliacinį skundą, prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (1–2, 82–84 b. l.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 59,08 (204 Lt) žyminis mokestis, paduodant ieškinį pirmosios instancijos teismui ir 115,85 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti, viso 174,93 EUR (29, 33,34, 31, 32, 33 b. l.).
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014-09-01 nutartimi atidėjo ieškovei R. S. žyminio mokesčio sumokėjimą, paduodant apeliacinį skundą iki teismo sprendimo priėmimo (88 b. l.). Apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškovės R. S. apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, t. y. žyminis mokestis už apeliacinį skundą priteistinas iš atsakovo R. S. (CPK 93 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Atnaujinti ieškovei R. S. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui dėl 579,24 EUR skolos priteisimo pareikšti.
Priteisti ieškovei R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 579,24 EUR (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 ct) skolą ir 174,93 EUR (šimtas septyniasdešimt keturi eurai 93 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 59,08 EUR (penkiasdešimt devynis eurus 08 ct) žyminį mokestį.