Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Iš sugyventinės kaltinamasis sužinojo, kad dieną prieš tai, t. y. 2011 m. rugpjūčio 14 d., į jų namus pas A. S. buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Greitąją iškvietė V. B.. A. S. šaukė, elgėsi agresyviai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojos neprisileido. Mano, kad A. S. galėjo sumušti V. B., nes anksčiau jis V. B. yra dėjęs į galvą su plyta, kaltinamojo motiną jis irgi mušdavo, arba A. S., būdamas neblaivus, galėjo susižaloti pats. Ne sykį girtas buvo pargriuvęs ant žemės, išsimušęs dantis, persiskėlęs galvą, susilaužęs šonkaulius.

Kaltinamojo žiniomis, tėvas jau maždaug 10, 15, gal 30 metų viena ausimi neprigirdi (kuria būtent - nežino).

Ikiteisminio tyrimo metu (b. 1. 17-18, 22-24) ir teisiamajame teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad kaltinamasis nėra jo biologinis sūnus, tik turi nukentėjusiojo pavardę. A. S. vedė kaltinamojo motiną, o po mėnesio ji pagimdė R.. Praėjus 5 m. jiedu išsiskyrė, užgyventas turtas po skyrybų atiteko buvusiai žmonai. Nukentėjusysis dirbo gaisrininku, statydavo namus, bet nuosavo būsto neįgijo. Augino kaltinamąjį kaip savo sūnų. Sūnus prašė padėti statyti namą. Tuo metu santykiai buvo normalūs ir jis sutiko. Kai vyko statybos, A. S. gyveno „būdoj" (statybiniame vagonėlyje). Baigus statyti namus, apsigyveno cokolinio aukšto kambaryje. Jis pats sutiko eiti ten gyventi. Tikėjosi sulaukti laimingos senatvės. Jei būtų žinojęs, kad sūnus taip elgsis, nebūtų padėjęs statyti namo.

Nukentėjusysis patvirtino, kad 2011 m. rugpjūčio 15 d. pas jį buvo atėjęs V. B., nukentėjusysis paskolino jam pinigų. Taip pat davė kelis litus, kad nupirktų vyno. V. B. nupirko vyno butelį, bet išgerti nespėjo, nes netikėtai pasirodė sūnus, išpylė ir aplaistė juos vynu. V. B. sūnus išgynė, šis išėjo, o tada pradėjo jį „auklėti": kelis sykius ranka užvožė į galvos sritį, į kitas kūno vietas nedavė. Nukentėjusysis nesigynė, tik verkė ir šaukė. Iš nosies bėgo kraujas. Sumušęs tėvą, kaltinamasis patenkintas išėjo. A. S. prašė kaimynų (gyvenančių (duomenys neskelbtini)., t. y. D.) iškviesti policiją. Bet jie nekvietė - policiją iškvietė kitas kaimynas A. G.. Kadangi skausmas nesiliovė, ausis pradėjo pūliuoti, nukentėjusysis nuėjo pas kaimyną Š. J.. Šis nuvežė pas gydytoją, nupirko vaistų. Gydytoja pasakė, kad gali būti plyšęs ausies būgnelis. Iki šiol skauda ausį. Apie dieną prieš incidentą iškviestą greitąją pagalbą nukentėjusysis neprisiminė.

Pasak A. S., sūnus daug kartų yra pakėlęs prieš jį ranką. Pvz., 2009 m. rudenį sulaužė šonkaulius, 2010 m. vasarą išmušė dantį, 2011 m. kovo 19 ir 20 d. suspardė; dažnai be priežasties jį apstumdo. A. S. nežinojo (nesuprato), kad dėl šių sumušimų galėjo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Pašto dėžutė su sūnumi bendra; paštininkė sakė, kad jam atėjo laiškas iš teismo, bet jis jokio laiško nerado, gal sūnus laišką paėmė.

Nukentėjusysis buities sąlygas apibūdina kaip nenormalias. Kaltinamasis užsuka vandenį, neduoda naudotis namo tualetu (ištraukia rankeną, užrakina duris), neleidžia gamintis šilto maisto, nes nukentėjusysis neturi pakankamai pinigų, kad susimokėtų už komunalinius patarnavimus, todėl jam tenka valgyti šaltą maistą arba kaimyno Š. J. paprašo išvirti. Cokoliniame aukšte ir laiptinėje išjungta šiluma. Kad nesušaltų, A. S. kailiniais apvynioja kojas. Kai kaltinamojo nebūna namuose, pasikaitina vandens, pažiūri televizoriaus.

Nukentėjusiajam žinoma, kad sūnus nori jį iškeldinti. Kadangi A. S. pastatė namą, nori čia ir numirti, nenori būti iškeldintas. Laiko, kad sūnus skolingas jam už namo pastatymą apie 40 000 Lt. Sutinka geruoju išeiti iš sūnaus namų, jei šis sumokės už darbą.

Nukentėjusysis prisipažįsta išgeriantis, tačiau nedaug. Konfliktus provokuoja kaltinamasis, ypač jei būna neblaivus. Kaltinamasis gamina „švęstą vandenį" (naminę degtinę), geria. Jei negertų - protas prašviesėtų.

Kaltinamasis kelis kartus kvietė policiją nukentėjusiajam, bandė patalpinti jį į psichiatrijos ligoninę.

Ikiteisminio tyrimo metu (b. 1. 35-37) ir teisiamajame teismo posėdyje liudytoja apklausta S. Ž. parodė, kad yra kaltinamojo draugė; su juo gyvena apie 2 m. Pastebėjo, kad A. S. dažnai išgeria, išgėręs triukšmauja, šūkauja, keikiasi. Tai daro prie mažamečio R. sūnaus (savo anūko). A. S. tyčia pasakoja kaimynams, kad sūnus jį muša, o šie juo tiki. Pati liudytoja nematė ir nemano, kad R. muštų tėvą.

2011 m. rugpjūčio 14 d. liudytoja S. Ž. grįžo iš Mažeikių, R. buvo išvykęs į kaimą, o jo tėvas A. S. „baliavojo". Matė girtą ir V. B.. Jis tai atvažiuodavo su dviračiu, tai išvažiuodavo. Moteris su vaiku tvarkėsi, kai paskambino į duris. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Ji palydėjo med. darbuotojus pas A. S.. A. S. buvo labai girtas, nebuvo galima su juo susikalbėti, elgėsi agresyviai („kaip išdurnėjęs"), atsisakė pagalbos. Nors kambarys skendo nuo cigarečių dūmų, liudytoja matė, kad A. S. reikėjo pagalbos, nes jis buvo nusibrozdinęs, atrodė negražiai. Kurią kūno vietą A. S. buvo nusibrozdinęs - nežino. Blaivus A. S. būna normalus, tylus žmogus. 2011 m. rugpjūčio 15 d. apie 6 val. atvažiavo V. B., prašė įleisti, bet liudytoja jo neleido. Tada V. B. apėjo aplink, pabarškino į langus ir A. S. jį įleido. Visą dieną jie abu „baliavojo". Pavakaryje atvažiavo R.. Liudytoja buvo antrame aukšte, kai R. atėjo ir pasakė, kad tėvas su V. B. geria, todėl išpylė vyną, kambaryje prirūkyta.

Anot sugyventinės, R. alkoholį vartoja retai. Nematė, kad jis turėtų naminės degtinės.

A. S. gyvenimo sąlygas liudytoja apibūdino kaip nelabai kokias, bet tai priklauso nuo nukentėjusiojo. Moteris siūlė A. S. aptvarkyti, apskalbti, valgyti išvirdavo, bet jis užsispyręs, pagalbos atsisakydavo. Šildymas yra, vanduo ir elektra taip pat yra.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja apklausta kaltinamojo motina ir nukentėjusiojo buvusi žmona O. S. (ankstesnė pavardė - K.) parodė, kad sūnus yra darbštus, stengiasi dirbti ir uždirbti. Jis yra bendrovės, kuri užsiima namų statybomis, remontais, savininkas. Kiek klasių jis baigė, nežino, bet mokėsi neblogai. Sūnus buvo vedęs, vėliau išsiskyrė. Nežino, su kuo sūnus gyvena dabar. Jis turi tris vaikus, jauniausiajam 11 metų. Sūnus labai myli savo vaikus: rengia, maitina, todėl jie labiau nori būti su tėvu, net pas motiną neina. A. S. R. nemyli. R. nėra biologinis A. S. sūnus. Kai moteris laukėsi, piršlys pripiršo A. S. ir ji už jo ištekėjo, nežinojo, kad šis „pijokas". Susituokė su A. S. 1964 m., 1965 m. ir 1970 m. jiems gimė bendri vaikai: S. ir A.. A. S. su visais trimis vaikais elgėsi vienodai: nemylėjo jų, mušdavo, vaikai jo bijojo. Liudytoją O. S. A. S. irgi ištisai mušdavo, girtuokliavo. Už tai A. S. iš darbo išmetė. Dėl nuolatinių muštynių, gėrimo liudytoja 1969 m. su A. S. išsiskyrė. Po skyrybų turtas buvo padalintas pusiau. Bendrą namą, kuris stovėjo tuščias, A. S. išplėšė. Liudytoja A. S. dalį išpirko, sumokėjo gal 1 000 rb. Dabar tas namas priklauso sūnui. Gavęs pinigus, A. S. juos pragėrė.

Pasak liudytojos O. S., jos buvęs vyras dabar gyvena pas R., gyvena „kaip paršas purvyne". Niekas pas jį į svečius nevažiuoja, nes bijo, nenori. Sykį duktė atvažiavo, kai A. S. išvertė kailį, kažką jai prižadėjo. Kai atsirado kaimynas, advokatas (turi omeny G.), prasidėjo problemos, išgalvotos istorijos. Kodėl jie išsigalvoja nebūtas istorijas - nežino, spėja, kad nori užsidirbti iš sūnaus, mat A. S. pinigų neturi.

Kaltinamojo motina netiki, kad sūnus būtų galėjęs sumušti tėvą - tai jis visus muša.

Teisiamajame teismo posėdyje nebuvo apklaustas liudytojas V. B., kadangi jis yra išvykęs dirbti į užsienį. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. B. parodė (b. 1. 28-30), kad su kaltinamuoju mokėsi vienoje klasėje; 2011 m. balandžio-rugpjūčio mėn. dirbo dailide kaltinamojo įmonėje. A. S. pažįsta nuo vaikystės. 2011 m. rugpjūčio 15 d. apie 11 val. liudytojas V. B. su reikalais atvažiavo pas R.. Jo neradęs, pabeldė į namo pusrūsio langą, nes žinojo, kad ten gyvena A. S.. A. S. atidarė duris ir pakvietė užeiti. Liudytojui susidarė įspūdis, kad A. S. neblaivus. Paklausė, gal šis norėtų „pataisyti sveikatą". A. S. sutiko. Liudytojas V. B. nuėjo į parduotuvę ir grįžo nešinas 0,7 l talpos buteliu vyno. Jiems begeriant vyną, į kambarį atėjo R.. Jis buvo labai piktas: išpylė ant grindų vyną, o jį išvijo lauk. Kas vyko tarp sūnaus ir tėvo po to, liudytojas negirdėjo ir nematė.

Negalėdamas atvykti į teismo posėdį, liudytojas V. B. 2012 m. sausio 16 d. atsiuntė teismui laišką, kuriame patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai nurodė, kad A. S. anksčiau jam yra sakęs, kad kai iš darbo grįžęs sūnus išgeria, jį nuolat muša, terorizuoja.

Ikiteisminio tyrimo metu (b. 1. 42) ir teisiamajame teismo posėdyje apklaustas liudytojas Š. J. parodė, kad yra kaltinamojo ir nukentėjusiojo kaimynas. Paskutinius 3 m. A. S. skundžiasi, kad sūnus jį muša: kartais įspiria, kartais suduoda, išplūsta necenzūriniais žodžiais, neleidžia naudotis elektros prietaisais, nori iškeldinti iš namų. 2011 m. rugpjūčio mėnesį (tikslios dienos nepamena) vieną pavakarę pas liudytoją raudodamas atėjo nukentėjusysis ir sako: „Gavau nuo sūnaus". Pasiguodė ir išėjo. Atėjo jis ir kitą vakarą, sako: „Skauda ausį, bėga skystis". Liudytojas nuvežė A. S. pas gydytoją, gydytoja nustatė, kad kiaura ausis. Liudytojas nupirko vaistų, lašino A. S. į ausį.

Pasak liudytojo Š. J., nukentėjusysis išgeria vyno, pats su savimi pasišneka. Kaltinamasis irgi nevengia išgerti. Kuris - tėvas ar sūnus - geria daugiau, negalėjo pasakyti.

Liudytojo Š. J. akimis, nukentėjusiojo gyvenimo sąlygos yra baisios. Kambaryje pastatyta geležinė lova, aplinkui mėtosi skarmalai. Kai statė namą, A. S. gyveno vagone su žiurkėmis, o kaltinamasis su šeima - mieste (t. y. ne statybvietėje). Elektra į gyvenamąjį namą yra atvesta, bet sūnus neleidžia tėvui ja naudotis. A. S. atsineša pieno, kruopų, makaronų; kartą per savaitę liudytojas verda nukentėjusiajam šilto maisto. Jis ateina todėl, kad neturi ant ko virti ir kuo. Gamtinius reikalus A. S. atlieka lauko tualete. Kur prausiasi, liudytojas Š. J. nežino. Kai kaltinamojo nebūna namuose, A. S. paslapčiomis nusiskuta barzdą.

Ikiteisminio tyrimo metu (b. 1. 31-33) ir teisiamajame teismo posėdyje apklausta liudytoja J. G. parodė, kad yra kaltinamojo ir nukentėjusiojo kaimynė, į V. k. atsikėlė prieš ~ 2 m. 2011 m. kovo 19 d. apie 15 val. ji pro savo namų langą matė, kaip kaltinamasis savo namo kieme sudavė vieną kartą ranka A. S.. A. S. nubėgo prašyti pagalbos pas kaimynus D.. Bet D. bijo kaltinamojo, nes kaltinamasis yra sumušęs jos vyrą (šią aplinkybę patvirtina duomenys iš informacinės teismų sistemos LITEKO, baudžiamoji byla Nr. PK-34-68/ 2011), todėl atėjo pas liudytoją prašyti, kad ši iškviestų policiją. Liudytoja iškvietė. Ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio nepradėtas, A. S. pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

2011 m. liepos mėn. liudytoja J. G. gatvėje kalbėjosi su V. D. Iš namų išbėgo A. S. šaukdamas: „Gelbėkit, mane muša R.". A. S. skruostas buvo raudonas, jis buvo blaivus. A. S. aiškino, kad sūnus užsirūstino dėl to, kad jis, radęs katilinėje ant žemės numestas kelnes, jas apsimovė. Tai pamatęs kaltinamasis liepė kelnes nusivilkti, išplauti ir grąžinti; sudavė nukentėjusiajam per skruostą. Liudytoja J. G. iškvietė policiją. Atvykusi policija R. S. nerado, nes jis matė, kaip liudytoja kažkam skambino, ir skubiai pasišalino.

Liudytoja J. G. teigė, kad praėjusiais metais per Žolines buvo išvykusi į Palangą. Grįžtant (apie 21-22 val.) paskambino vyras ir pasakė, kad jų kaimynui vėl iškvietė policiją, kad kaltinamasis išpylė vyną, dėjo „seneliui" (nukentėjusiajam) į ausį. Parvažiavusi liudytoja sutiko „senelį" lauke ant kelmelio, laukiantį policijos. Pusė jo veido buvo raudona, kairė ausis sutinusi. Liudytoja pasiteiravo, kas atsitiko. A. S. papasakojo, kad jį sumušė R., išpylė vyną, išvarė draugą. Atvažiavus policijai, A. S. su pareigūnais nuėjo į namus. Po kelių dienų senelis atėjo pas juos, pasiguodė, kad iš ausies bėga skystis, parodė receptą.

Liudytoja J. G. žino, kad nukentėjusysis eina pas kaimynus išsivirti košės, gyvena baisiomis sąlygomis: patalynė neskalbta, nėra viryklės, vandens, namo viduje tualetas užrakintas. Liudytoja iškvietė seniūnijos darbuotojus, nes cokoliniame aukšte atjungtas šildymas, senelis sustirs žiemą. Liudytoja J. G. atneša nukentėjusiajam sriubos, bet jis varžosi, sako „neubagaus", neprašys labdaros, nebent pagalbos iškviečiant policiją. Nukentėjusįjį apibūdina kaip draugišką, ramų žmogų. Išgerti mėgsta abu: ir nukentėjusysis, ir kaltinamasis.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad gyvena šalia kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Praėjusiais metais per Žolines nukentėjusysis išbėgo į gatvę šaukdamas: „Gelbėkit, sumušė sūnus!". Jo ausis buvo ištinusi, A. S. verkė, paaiškino, kad pas jį atėjo senas pažįstamas, atsinešė vyno butelį, o sūnus vyną išpylė ir jį sumušė. Liudytojas iškvietė policiją, po kelių dienų nukentėjusiojo vardu surašė pareiškimą policijai.

Liudytojas A. G. pavasarį yra matęs A. S. sumuštą. Kaimynė V. (D.) irgi pasakojo, kad sūnus muša tėvą. Be to, liudytojo žiniomis, kaltinamasis yra primušęs kaimyną D..

Liudytojas A. G. parodė, kad A. S. gyvenamojoje vietoje nebuvo, bet žino, kad ten nėra vandens, rozetės ištampytos, šildymas išjungtas. A. S. buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę. Liudytojas važiavo gelbėti senuko. Tiek policijoje, tiek psichiatrinėje ligoninėje stebėjosi, kodėl jį paguldė. Liudytojas nukentėjusįjį apibūdino kaip ramų, mandagų, nekonfliktišką žmogų; kaltinamąjį - kaip normalų žmogų, jei būna blaivus, bet išgėręs jis nori valdyti situaciją.

Liudytojas A. G. prisiminė atvejį, kai kaltinamasis atėjo pas juos ir kvietė į namus pasiklausyti, kaip A. S. garsiai keikiasi. Liudytojas nuėjo, girdėjo, kaip A. S. šaukė, kad atiduotų pinigus ir tada jis pats išeis. Nukentėjusiojo žodžiai buvo adresuojami sūnui. Kito žmogaus balso nesigirdėjo, dialogas nevyko. Todėl, liudytojas mano, kad A. S. buvo tyčia įsiutintas (pakištas). Dėl šūkaliojimų kaltinamojo mažamečio vaiko akivaizdoje A. S. iškelta ne viena administracinė byla (šią aplinkybę patvirtina duomenys iš informacinės teismų sistemos LITEKO).

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja apklausta bendruomenės slaugytoja J. K. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 14 d. iš dispečerio gavo iškvietimą, kurio priežastis buvo neaiški. A. S. buvo apgirtęs, agresyvus, keikėsi; pagalbos atsisakė. Koridorius buvo pilnas dūmų. A. S. minėjo, kad greitąją pagalbą iškvietė draugas, bet ji jam nereikalinga. Išorinių sužalojimų ant A. S. kūno liudytoja J. K. nepastebėjo, todėl nesuteikusi jokios pagalbos išvažiavo.

Ikiteisminio tyrimo metu (b. 1. 38-39) ir teisiamajame teismo posėdyje apklausta liudytoja B. U. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta iš matymo kaip maisto prekių parduotuvės klientus. Ji nematė nei sumušto A. S., nei kad kaltinamasis muštų A. S., tik nukentėjusiojo prašymu praėjusių metų vasarą du kartus skambino policijai. A. S. skundėsi, kad sūnus jį muša, spardo, nes nori iškeldinti iš namų, guodėsi, kad skauda šonus. Girto A. S. liudytoja nėra mačiusi; atėjęs į parduotuvę A. S. nusiperka maisto savaitei: kelis batonus, pigiausios dešros, vyno.

2011 m. kovo 31 d., 2011 m. balandžio 6 d. ir 2011 m. liepos 20 d. nutarimuose atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad R. S. gali būti padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, A. S. atžvilgiu, bet ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų nepradėtas, A. S. pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b. 1. 82-84).

2011 m. rugsėjo 2 d. apžiūros protokole su foto lentelėmis (b. 1. 6-9) užfiksuota įvykio vieta: kaltinamojo namas, nukentėjusiojo gyvenamoji patalpa.

Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, įrodyta visiškai, o jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti, nes atitinka visus minėtoje normoje išvardintus nusikalstamos veikos bendruosius ir specialiuosius sudėties požymius.

Kaltinamojo versiją, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti sugėrovas V. B., paneigė tiek V. B., tiek nukentėjusysis. Anot nukentėjusiojo, 2011 m. rugpjūčio 15 d. kairę ausį sužalojo sūnus, suduodamas ranka į galvos sritį. Ausį labai skaudėjo, iš jos bėgo skystis. V. B. teigimu, jis A. S. nemušė; iš A. S. žino, kad sūnus jį muša, terorizuoja. Nukentėjusysis ir liudytojas V. B. nuo pat pradžių davė nuoseklius parodymus, parodymai sutampa, papildo vieni kitus, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų teisingumu.

Liudytoja J. K. patvirtino, kad 2011 m. rugpjūčio 14 d. A. S. pagalba (bent jau dėl to, jog prieš jį būtų panaudotas smurtas) nebuvo reikalinga. Išorinių sužalojimų ant A. S. kūno liudytoja nepastebėjo (analogiškai užfiksuota GMP 2011 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. 1-269).

Liudytojas A. G. teigė, kad praėjusiais metais per Žolines A. S. išbėgo į gatvę šaukdamas, jog jį sumušė sūnus. Liudytojas matė, kad nukentėjusiojo ausis buvo ištinusi, jis verkė.

Liudytoja J. G. parodė, kad iš savo sutuoktinio sužinojo, jog A. S. sužalotas. Žolinių vakarą parvažiavusi namo, matė, kad pusė nukentėjusiojo veido buvo raudona, kairė ausis sutinusi. A. S. papasakojo, kad sūnus išpylė vyną, išvarė draugą, o jį sumušė. Po kelių dienų A. S. skundėsi, kad iš ausies bėga skystis, parodė liudytojai gydytojos išrašytą receptą.

Liudytojas Š. J. nurodė, kad paskutinius 3 m. A. S. skundžiasi, kad sūnus jį muša. 2011 m. rugpjūčio mėn. pas liudytoją raudodamas atėjo nukentėjusysis, sakydamas, kad gavo

nuo sūnaus į ausį; po kelių dienų A. S. kaimynui guodėsi, kad skauda ausį, iš jos bėga skystis. Liudytojas nuvežė A. S. pas gydytoją, nupirko vaistų, lašino juos A. S. į ausį.