Telšių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant tretiesiems asmenims A. S., Mažeikių rajono antrajam notarų biurui, notarei R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui R. S., tretiesiems asmenims S. S., A. S., Mažeikių rajono antrajam notarų biurui, notarei R. R. dėl termino pratęsimo palikėjo kreditorei R. S. ( Simutytei ) pareikšti ieškinį teisme ir priteisti skolą iš įpėdinio R. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. S. teismo posėdyje su mirusiojo tėvo 2000 lt skola nesutinka, prašo bylą nutraukti, mano, kad tėvui pinigai buvo duoti už žemę ir negalėjo būti jokios skolos.

Tretysis asmuo S. S. teismo posėdyje paaiškino, kad prie 3 metus prasidėjo barniai tarp A. S. ir R. S., kuris yra įvaikis, tėvas jam suteikė pavardę. Tėvas nusprendė pirkti butą, gavo iš R. S. buto pirkimui 15 tūkst. litų, ji padėti negalėjo, R. sutiko padėti ir paskolino tėvui 2000 lt , nes trūko pinigų butui, teta sutiko pridėti trūkstamą sumą. Iš Rimanto buvo priteista tėvui 3000 lt, tėvas A. žadėjo grąžinti 2000 lt R.iš tų pinigų. Tai buvo skola be raštelio, teta nuėmė pinigus iš banko. Tėvas gyveno tik iš 320 lt ir negalėjo grąžinti skolos. Ji pati kreipėsi kaip paveldėtoja, notarė patarė perrašyti paveldėjimą broliui, ji taip ir padarė.

Liudytoja E. K. teismo posėdyje parodė, kad teta R., kai pirko A. S. butą, paskolino 2000 lt. Tai vyko Mažeikiuose, nekilnojamojo turto agentūroje. Mirusysis žadėjo, kad kai gaus iš sūnaus R. prisiteistą sumą, grąžins tuos 2000 lt skolos. Jam reikėjo gyventi, žinojo, kad trūks pinigų, R. sutiko paskolinti.

L. O. B. teismo posėdyje parodė, kad jie 2012 sausio mėn. parsivežė brolį iš Šiaulių. Jis buvo gavęs 15 000 lt iš sūnaus R., jam trūko buto pirkimui 2000 lt, sesuo R. nuėmė nuo kortelės 2000 lt ir paskolino A. S.. A. buvo prisiteisęs iš R. 3000 lt už sumušimą, sakė, kai gaus, dalimis grąžins skolą.

L. O. S. teismo posėdyje parodė, kad meluoja duktė ir sesuo. Sakė, kad duos A. pinigų kaip tėvo palikimą. Apie tai girdėjo mieste iš žmonių kalbų. Alfonsas pinigų nesiskolino, jam to nereikėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

I. R. S. teismo posėdyje pareiškė, kad bylą ves pati, be advokato, taip yra apsisprendusi, teismas jai teisę turėti atstovą advokatą buvo išaiškinęs ( Civilinio proceso Kodekso 161 straipsnio 1 dalis ).Trečiojo asmens S. S. procesinės padėties keisti į atsakovę ieškovė nesutiko ( Civilinio proceso Kodekso 45 straipsnis ).

Iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų- ieškovės R. S., trečiojo asmens S. S., liudytojų E. K. ir O. B. parodymų matyti, kad jos parodė, kad mirusysis A. S. 2012 02 29 d. pasiskolino iš savo sesers R. S. 2000 litų . Skolos jis negrąžino, kaip matyti iš mirties liudijimo, 2013 04 10 A. S. mirė (paveldėjimo bylos l.10), ieškovės įvardinta kaip skola 2000 lt R. S. liko negrąžinta. Iš paveldėjimo bylos matyti, kad mirusiojo A. S. palikimą priėmė du asmenys: mirusiojo sūnus R. S.( paveldėjimo bylos l. 2 ) ir mirusiojo dukra S. S. ( paveldėjimo bylos l. 1 ), iš pažymėjimų apie palikimo priėmimo faktą matyti, kad palikimo priėmę asmenys yra du : R. S. ir S. S. ( paveldėjimo bylos l.4,5,18,19 ) 2013 09 05 d. S. S. padovanojo savo broliui R. S. paveldėjimo teises po savo tėvo A. S. mirties ( paveldėjimo bylos l. 3 ), iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad mirusysis A. S. turėjo turtą- butą, esantį Ž. g. , Mažeikiai (paveldėjimo bylos l. 21-24 ), kurį jis įgijo 2012 03 20 d. pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu (paveldėjimo bylos l. 25-28 ). Iš banko išrašo matyti, kad 2012 02 29 R. S. Swedbanke nusiėmė 2500 lt grynais, liudytojų S. S., E. K. ir O. B. parodymais, ji 2000 lt paskolino broliui. Laikytina, kad toks pinigų paskolinimas buvo, nes tai įrodo liudytojų S. S., E. K. ir O. B. parodymai, nors atsakovas neigia buvus tokią skolą.Po savo brolio mirties dėl pripažinimo kreditoriumi pas notarą ieškovė nesikreipė, sektinai, praleido 3 mėnesių įstatymo nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

Iš ištirtų įrodymų nustatyta, kad palikimą priėmė du asmenys- R. S. ir S. S., tačiau ieškovė savo pasirinkimu atsakovu traukė tik vieną asmenį- R. S., prašydama iš jo priteisti jos neatgautą mirusiajam A. S. paskolintą 2000 lt skolą, prašo atnaujinti terminą skolai priteisti, todėl teismas bylą ir nagrinėja šiose ribose.

Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo –C. K.- toliau- CK- 5.50 straipsnio 1 dalis. Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. E. Ž. v. V. A. Ž., byla Nr. 3K-3-151/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK ,,ZU Lietuva“ v. D. V., byla Nr. 3K-7-190/2009; teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. E. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2011; kt.).

CK 5.52 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu palikimą priėmė keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Ši teisės norma taikoma, kai paveldi keletas įpėdinių; jie atsako palikėjo kreditoriams solidariai pagal įstatymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidiariai, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos, tačiau CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad jei yra keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 straipsnis). Tokiu atveju, kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6 straipsnio 4 dalis; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. E. Ž., bylos Nr. 3K-3-135/2011)- Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-595/2013. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas – teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu yra pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties (jeigu pareiškiamas ieškinys dėl paveldimo turto). Reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka, yra informavimo veiksmas; jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 daliai taikyti. Jeigu reikalavimai arba ieškinys pavėluoti pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti pratęsiamas (atnaujinamas), jei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius, praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį; nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-347/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. M. K. T., bylos Nr. 3K-3-482/2010)- Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-135/2011.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį kreditorius, pareikšdamas reikalavimus arba reikšdamas teisme ieškinį, informuoja įpėdinius apie savo reikalavimus. Šie veiksmai bet kuriuo iš nurodytų būdų turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nurodytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur turi būti atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas – teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties (jeigu pareiškiamas ieškinys dėl paveldimo turto). Jeigu trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai teismas gali jį pratęsti, jeigu nepraėjo daugiau kaip treji metai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. D. Ž., E. S., bylos Nr. 3K-3-347/2006).

Svarbios priežastys yra pagrindas ieškinio senaties terminui atnaujinti. Jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 2 dalis), kreditorius turi nurodyti teismui svarbias termino praleidimo priežastis, jam tenka priežasčių fakto ir svarbos įrodinėjimo pareiga ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pareiškimas CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka yra informavimo veiksmas. Jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymui. Kai reikalavimai arba ieškinys pavėluojamas pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti atnaujinamas, jeigu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius, praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį. CK nenustatyta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys)- Lietuvos Aukščiausiojo teismu nutartis Nr. 3K-3-108-2011. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai neįtvirtinti trijų mėnesių termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padariniai. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto termino pratęsimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Snoro lizingas“ ir kt. pareiškimus dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, bylos Nr. 3K-3-523/2012). Termino atnaujinimo pagrindu įstatymų leidėjas nurodo svarbią priežastį, šios sąvokos nedetalizuodamas ir palikdamas teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą, taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbias teisines pasekmes ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-296/2009).

Iš ieškovės R. S. paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad ji palaiko savo ieškinį ir prašo atnaujinti terminą kreditoriams reikalavimams atnaujinti, kaip svarbią priežastį ji nurodo, kad laukė, kol paaiškės paveldėtojas, kitų svarbių priežasčių nėra. Atsižvelgiant į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, ši priežastis- laukimas, kol paaiškės, kas priėmė palikimą, nėra teismo laikytina svarbia, nes tai nėra objektyvi priežastis, sutrukdžiusi jai laiku pačiai ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, o nesant svarbių priežasčių, nėra teisinio pagrindo atnaujinti įstatymo nustatytą 3- mėnesių terminą. Kadangi, nesant svarbių priežasčių, terminas kreditoriniams reikalavimams ieškovei pareikšti neatnaujintinas, ieškinys netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

neatnaujinti termino pareikšti kreditoriams reikalavimams, ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.