Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas: Mindaugas Klemenis Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 122.4

NUTARTIS

2014 m. sausio 28 d.

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės R. S. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3422-832/2013 dėl trūkumų šalinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip matyti iš skundžiamos Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarties turinio, teismas nutarė, kad ieškovė nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų, todėl vadovaudamasis LR CPK 115 str. 3 d. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra suformavęs teisės kreiptis į teismą įgy­vendinimo kriterijus, kurie turi būti taikomi ir Lietuvos teismų praktikoje. Pripažįsta­ma, kad: a) bet kokie formalūs procesiniai reikalavimai ieškiniui neturi pažeisti teisės kreiptis į teismą esmės, b) formaliais reikalavimais ieškiniui turi būti siekiama teisėto tikslo ir c) jais turi būti užtikrintas proporcingumas tarp formalių ieškinio reikalavimų, taikomų įgyvendinant teisę kreiptis į teismą, ir siekiamo tikslo. Svarbu, kad teismas, taikydamas asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendini­mo tvarką, nesielgtų pernelyg formaliai ir atsižvelgtų į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus kriterijus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad teismas susipažinęs su ieškovės R. S. ieškiniu, nustatė, kad ieškinyje nenurodyti trečiojo asmens A. S. anketiniai duomenys (asmens kodas (jei žinomas), gyvenamoji vieta, ieškovė nepateikė procesinio dokumento priedų visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, nenurodė savo nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo galimybių. Teismas 2013 m. spalio 11 d. nutartimi įpareigojo ieškovę pašalinti nurodytus trūkumus. Ieškovė R. S., vykdydama teismo nutartį, 2013 m. spalio 28 d. pateikė trečiojo asmens duomenis, nurodydama, jog A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)). Kitų teismo nutartyje nurodytų trūkumų ieškovė nepašalino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, nors civili­nio proceso įstatymo nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai - ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintos ieškinio turinio dalys, ieškovo reikalavimas ir jo pagrindi­mas, vadinamos ieškinio elementais. Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio reikala­vimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Skirtingų for­malių ieškinio reikalavimų nesilaikymas sukelia skirtingų teisinių padarinių. Tiek bend­ruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: 1) ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis pri­imti ieškinį ir nagrinėti bylą (esminiai ieškinio trūkumai, kuriuos pašalinti būtina tai­kant ieškinio trūkumų šalinimo institutą); 2) ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (neesminiai ieškinio trūkumai arba ieškinio netikslu­mai, kurių šalinimas taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą yra išimtinis). Vadinasi, ne visi ieškinio trūkumai yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šali­nimo institutą. Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieš­kinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso ei­gai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suformuoja „ieškinio trūkumų esmingumo" kriterijų. Nurodyti ieškinio trūkumai įstatyme įvardijami ieš­kinio netikslumais. Pastarieji detalizuojami CPK 115 straipsnio 4 dalyje, pateikiant nebaigtinį jų sąrašą t.y. klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rek­vizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas ir kiti ne­tikslumai, nesudarantys esminių kliūčių proceso eigai. Kadangi šių ieškinio netikslumų sąrašas nebaigtinis, tai teismas ieškinio netikslumais gali pripažinti ir kitokius atvejus.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartimi bei 2013 m. spalio 11 d. nutartyje nustatyti trūkumai t.y. trečiojo asmens gyvenamosios vietos nepateikimas (nors ieškovė vėliau, 2013 m. spalio 28 d. prašyme nurodė trečiojo asmens A. S. gyvenamąją vietą), nesudaro kliūčių priimti ieškinį. Juolab, kad procesiniai dokumentai gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kiti, teismo nutartyje nurodyti trūkumai – ieškovės nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo turi būti nurodoma ieškinyje, turi būti pateikti procesinių dokumentų nuorašai, ir šiuos trūkumus ieškovė turi ištaisyti.

Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ir grąžindamas ieškovės R. S. ieškinį, procesinio dokumento priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir aptartų esminių trūkumų (ieškovės nuomonei dėl taikos sutarties sudarymo, procesinių dokumentų nuorašų pateikimui), pašalinimui nustatyti papildomą terminą (LR CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo, pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.