Vilniaus apygardos teismo nutartis

nutraukti ieškovo ir atsakovės A. J. santuoką, sudarytą 2011-05-27 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovės kaltės;nustatyti ieškovo ir atsakovės sūnaus N. L. J., gimusio 2011-12-17, gyvenamąją vietą su atsakove;nustatyti, kad nutraukus santuoką ieškovas su sūnumi bendrauja tokia tvarka:ieškovas kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro 18 val. iki sekmadienio vakaro 20 val. nepertraukiamai bendrauja su sūnumi, jį pasiimdamas iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas į atsakovės gyvenamąją vietą;ieškovas tą savaitę, kai nepasiima vaiko iš atsakovės, su sūnumi bendrauja du kartus ne mažiau kaip po 4 val., tikslų bendravimo laiką iš anksto suderinęs su atsakove;Sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną – neporiniais metais;Sekmadienį – krikščionių Velykų dieną – neporiniais metais;Pirmadienį – krikščionių Velykų antrąją dieną – poriniais metais;Gegužės 12-ąją – ieškovo gimimo dieną – visais metais;Pirmą birželio sekmadienį – Tėvo dieną – visais metais;Lapkričio 1-ąją – visų Šventųjų dieną – poriniais metais;Gruodžio 24-ąją – neporiniais metais;Gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis – poriniais metais;nustatyti, kad ieškovas teiks 1.000 Lt dydžio išlaikymą sūnui N. L. J., mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis;bendrą ieškovo ir atsakovės turtą padalinti taip: ieškovui priskirti automobilį BMW X Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovei priskirti 60.000 Lt kompensaciją;po santuokos nutraukimo šalims palikti turėtas pavardes – J. ir J.;ieškovui iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl ieškovo kaltės; nustatyti ieškovo ir atsakovės nepilnamečio sūnaus N. L. J. gyvenamąją vietą su atsakove;nustatyti, kad nutraukus santuoką ieškovas su sūnumi bendrauja tokia tvarka:

ieškovas su vaiku bendrauja šeštadieniais ir/ar sekmadieniais po 3 val. nuo 17 val. iki 20 val. (ar kitu šalių sutartu laiku) atsakovės gyvenamojoje vietoje (ar kitoje šalių sutartoje vietoje), dalyvaujant atsakovei ar kitam vaiką prižiūrinčiam asmeniui;ieškovas su vaiku bendrauja ir kitu laiku, nei nurodyta pirmiau, kai atsakovė dėl darbo ar asmeninių priežasčių negali būti namuose. Apie tokį poreikį atsakovė informuoja ieškovą iš anksto ir suderina bendravimo su vaiku laiką, vietą ir kitas sąlygas;ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku ir kitu laiku ir/ar kitoje vietoje, iš anksto bendravimo su vaiku laiką, vietą ir kitas sąlygas suderinęs su atsakove;ieškovui ir atsakovei sutarus, kad vaiko raida ir ieškovo pasirengimas prižiūrėti vaiką bei ryšys su vaiku yra pakankami, kad ieškovas galėtų vaiką pasiimti bendravimui ir ilgesniam laikui (įskaitant ir su nakvyne) nei numatyta pirmiau, šalys raštu susitars dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo;

priteisti iš ieškovo 4.400 Lt dydžio išlaikymą sūnui, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis;padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą taip: ieškovui priteisti asmeninės nuosavybės teise automobilį BMW X Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovei iš ieškovo priteisti 90.000 Lt kompensaciją, kurią ieškovas sumoka atsakovei per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;palikti šalims turėtas santuokines pavardes – J. ir J.;priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad teismo pavedimu nustatyta, jog atsakovė yra sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas ginčo šalių sūnui, todėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakove bei priteistas išlaikymas iš ieškovo. Nesant aplinkybių, jog bendravimas su skyrium gyvenančiu ieškovu vaikui yra žalingas, ieškovas turi teisę maksimaliai bendrauti su vaiku, tačiau, atsižvelgiant į vaiko amžiaus ypatumus, jo interesus, labiausiai atitiktų didesnę bendravimo laiko dalį praleisti įprastoje aplinkoje (vaiko gyvenamojoje vietoje). Be to, ieškovo su vaiku bendravimo tvarkoje reikia nurodyti tikslias vaiko paėmimo ir grąžinimo į vaiko gyvenamąją vietą valandas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka yra koreguotina. Atsakovės nurodytas išlaikymas yra normalus vertinant šalių pajamas (t. I, b.l. 62, t. II, b.l. 111).

iki vaikas sulauks 2,5 metų amžiaus tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną savaitgalį, t. y. šeštadienį ir sekmadienį po 5 val. nuo 14 val. iki 19 val., įspėjęs vaiko motiną prieš dvi dienas arba kitu laiku iš anksto suderinęs kitą laiką su vaiko motina. Taip pat tėvas bendrauja su vaiku pirmąją Šv.Kalėdų dieną ir antrąją Šv.Velykų dieną, pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val. Tėvas paima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą;vaikui sulaukus 2,5 metų amžiaus tėvas su vaiku bendrauja tokia tvarka:tėvas kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro 18 val. iki sekmadienio vakaro 20 val. nepertraukiamai bendrauja su vaiku, jį pasiimdamas iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą;tėvas tą savaitę, kai nepasiima vaiko iš motinos, su vaiku bendrauja du kartus ne mažiau kaip po 4 val., tikslų bendravimo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina;sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną – neporiniais metais;sekmadienį – krikščionių Velykų dieną – neporiniais metais;pirmadienį – krikščionių Velykų antrąją dieną – poriniais metais;gegužės 12-ąją – tėvo gimimo dieną – kiekvienais metais;pirmą birželio sekmadienį – Tėvo dieną – kiekvienais metais;lapkričio 1-ąją – visų Šventųjų dieną – poriniais metais;gruodžio 24-ąją – neporiniais metais;gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis – poriniais metais.

priteisti iš ieškovo nepilnamečiui sūnui N. L. J. 1.500 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, 2012-08-22, iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatytą tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymas mokamas ne vėliau kaip 10 einamojo mėnesio dieną; nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus N. L. J. išlaikymui skirtomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaiko motina, atsakovė;priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise automobilį BMW X Reihe (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovei 60.000 Lt kompensaciją už tenkančią ieškovui jos turto dalį.

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-896-131/2013 dalį dėl santuokos tarp ieškovo ir atsakovės nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės;panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-896-131/2013 dalį dėl išlaikymo dydžio ginčo šalių sūnui N. L. J. iš ieškovo priteisimo, nustatant, kad vaiko išlaikymui priteistinas dydis yra 1.000 Lt kasmėnesinės periodinės išmokos;patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-896-131/2013 nustatytą ieškovo bendravimo su jo vaiku tvarką, papildomai nustatant, kad a) Tėvas, iš anksto prieš septynias dienas įspėjęs vaiko motiną, turi teisę pasiimti sūnų vykti atostogauti ar atostogų metu nepertraukiamai matytis ir bendrauti su juo ilgesnį laiką, apimantį atostogų laikotarpį. Tėvui turi tekti ir būti sudaroma galimybė bent 15 dienų atostogauti su vaiku vasaros laikotarpiui – nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Oficialių valstybinių švenčių dienos, patenkančios į nurodytą atostogų laiką, neįskaičiuojamos; b) Bet kuris iš tėvų, ketindamas išsivežti vaiką į kitą valstybę, apie tai turi informuoti kitą tėvą. Jei bet kuris iš tėvų atostogų ar kitais tikslais ketina išsivežti vaiką į kitą valstybę ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui, jis turi gauti rašytinį kito tėvo sutikimą;patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-896-131/2013 nustatytą ieškovo bendravimo su jo vaiku tvarką, papildomai nustatant, kad ieškovas tą savaitę, kai nepasiima vaiko iš atsakovės, su vaiku bendrauja du kartus – antradieniais ir ketvirtadieniais ne mažiau kaip po 4 val., tikslų bendravimo laiką iš anksto nurodęs atsakovei.priimti į bylą teikiamus naujus įrodymus;priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčo šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas laiko, kad atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir šie pažeidimai pasireiškė tokiais aspektais: 1) nuo pat ieškovo ir atsakovės bendravimo pradžios atsakovė turėjo priklausomybę nuo alkoholio. Alkoholį pavartojusi atsakovė iš esmės pasikeisdavo, sutrikdavo, nesuvokdavo aplinkos, užsipuldavo ieškovą; 2) atsakovė negerbė ieškovo, ignoravo jo interesus, nuolatos stengėsi jį įžeisti ir sumenkinti bei būdama nėščia ir maitindama kūdikį vartojo alkoholį bei rūkė; 3) ieškovui kreipusis į advokatus dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių parengimo, atsakovė sudarė dirbtines kliūtis jam bendrauti su sūnumi; 4) atsakovė ieškovui demonstravo, kad taikiai baigti šalių santuoką sutiks tik tuo atveju, jei bus tenkinami jos finansiniai reikalavimai. Ieškovas, siekdamas pagrįsti savo teiginių, kad atsakovė vartojo alkoholį, taip pat rūkė (tuo metu kai laukėsi šalių vaiko), teisingumą, ieškinyje nurodė konkrečius pavyzdžius, kada šie veiksmai buvo atlikti: t. y. nurodė aplinkybę, kad atsakovė lankėsi anoniminių alkoholikų susirinkimuose, konsultavosi su specialistais, taip pat nurodė konkrečias dienas, kada jis aptiko atsakovę apsvaigusią nuo alkoholio bei rūkančią. Atsakovė į bylą nepateikė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų ir tik nurodė, kad būtent ieškovas lankėsi pas specialistą. Tuo tarpu ieškovas į bylą pateikė antstolio 2012-12-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurio 1 priedo 9 psl. (data 2012-03-12, laikas 15:22:00) nurodyta, jog būtent atsakovė prašo ieškovo vykti pas specialistą. Taigi, priešingai nei nurodė atsakovė, laikytina, kad būtent atsakovė, o ne ieškovas lankėsi pas šį specialistą dėl priklausomybės nuo alkoholio. Atsakovės teiginius, kad ji nevartojo alkoholio, paneigia faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priede Nr. 1 psl. 3 pateiktas susirašinėjimas (data 2012-02-07, laikas nuo 23:09:00 iki 23:30:00), iš kurio matyti, kad atsakovė neneigia ieškovo tvirtinimo, jog ji vartoja alkoholį. Ieškovas į bylą taip pat pateikė pažymą iš VšĮ „Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centras“, kurioje nurodoma, kad ieškovas priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje nėra įrašytas. Taigi, ieškovas patvirtino, kad jis nėra gydytas nuo priklausomybės alkoholiui. Siekdamas pagrįsti savo teiginius, ieškovas taip pat kreipėsi dėl tyrimo poligrafu atlikimo. Ieškovui buvo atliktas tyrimas poligrafu ir surašyta 2013-01-28 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pažyma Nr. 140-(6428)-IS1-404. Tyrimo metu ieškovui buvo užduoti klausimai apie tai, ar jis klaidingai teigia, jog matė atsakovę apsvaigusią nuo alkoholio. Į visus šiuos klausimus ieškovas atsakė „ne“. Pažymoje nurodoma, kad tyrimo atlikimo metu fiziologinių reakcijų, rodančių, kad ieškovas buvo nesąžiningas atsakydamas į jam užduotus klausimus, neužfiksuota. Poligrafo tyrimo pažyma laikytina leistinu įrodymu, kurį teismas turi tirti ir vertinti. Ieškovas negali būti laikomas kaltu dėl santuokos iširimo, kadangi jis, net ir prasidėjus ieškovo ir atsakovės tarpusavio nesutarimams, siekė išsaugoti šeimą. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 1 priedo psl. 5, ieškovas buvo kreipęsis pagalbos į psichoterapeutą E. L. (data 2012-02-13, laikas 13:07:00) ir tarėsi su juo dėl susitikimo, kuriame buvo aptariami ieškovo ir atsakovės tarpusavio bendravimo bei santuokos išsaugojimo klausimai. Po apsilankymų pas šį specialistą ieškovas ir atsakovė buvo sutarę santuoką nutraukti bendru sutarimu ir buvo pradėję derinti dokumentus (protokolo priedas Nr. 4), tačiau atsakovė su tokiu santuokos nutraukimo būdu nesutiko. Priešingai nei tvirtino atsakovė, ieškovas neliepė jai išsikraustyti iš buto. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 1 priedo psl. 7 užfiksuoto susirašinėjimo, atsakovė pati nurodė, kad ji ketina išsikraustyti. Šį savo ketinimą atsakovė patvirtino ir vėliau (protokolo priedas Nr. 3, 2012-06-18 ir 2012-06-26 atsakovės laiškai ieškovui). Nors tarp ieškovo ir atsakovės kilo nesutarimų, ieškovas ir toliau stengėsi padėti atsakovei rūpintis vaiku. Tuo tarpu atsakovė iš ieškovo reikalaudavo šalių naujagimį prižiūrėti bet kada, kai tik atsakovei prireikdavo. Tai patvirtina ir ieškovo bei atsakovės susirašinėjimas, užfiksuotas protokole, pavyzdžiui protokolo 1 priedo 6 psl., data 2012-02-14, laikas 10:02:00, protokolo 1 priedo 8 psl., data 2012-03-03, laikas 16:46:00. Ieškovas nevengė prižiūrėti vaiko, tik prašė atsakovės gerbti jo laiką ir savo planus su ieškovu derinti iš anksto, tačiau ji to nedarė. Taigi, ieškovas siekė būti lojalus atsakovei, išspręsti tarpusavio nesutarimus ir išsaugoti santuoką, o paaiškėjus, kad jos nepavyks išsaugoti, ją nutraukti bendru sutarimu. Tačiau dėl atsakovės nenoro nesutarimus spręsti tokiu būdu, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu, todėl negalima laikyti, kad jis nedėjo pastangų įveikti šeimos krizę ir buvo kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovo teigimu, teismas taip pat netinkamai nustatė ginčo šalių sūnui mokėtino išlaikymo dydį. Teismo nurodyta vaikui „protingai skirtina kasmėnesinė suma“ yra nepagrįsta objektyviais skaičiavimais ir gerokai viršija mažamečio vaiko poreikius, o nustatytos sumos mokėjimo proporcijos nėra tinkamos. Ginčo šalių vaikas yra mažametis. Tokio vaiko poreikiai nėra dideli, kadangi vaiko poreikiai didėja jam augant. Vaikas neserga jokiomis ligomis, neturi įgimtų trūkumų, nėra patyręs traumų, taigi jo poreikiai nesiskiria nuo įprastinių jo amžiaus vaikų poreikių. Vaikas neturi brangių užsiėmimų ar pomėgių. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip ir nepagrindė tikrųjų vaiko poreikių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie bent preliminariai leistų spręsti dėl jos patiriamų vaiko priežiūros ir išlaikymo išlaidų. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu ne kartą keitė savo poziciją dėl vaiko poreikius tenkinančios pinigų sumos. Ieškovas abejoja atsakovės nurodomų išlaidų vaikui tikrumu ir pagrįstumu. Ieškovo įsitikinimu, teismas, nustatydamas iš jo priteistiną vaiko išlaikymui dydį, nepakankamai atsižvelgė ir į ieškovo bei atsakovės pajamas, ieškovo turimus įsipareigojimus. Teismui buvo pateikta pažyma iš Danske Bank A/s Lietuvos filialo, kurioje nurodyta, kad ieškovas 2013 m. pradžioje šiam bankui pagal paskolos sutartį buvo skolingas 470.575,07 Lt. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, priteista 1.500 Lt suma neatitiktų ieškovo galimybių ir ją mokėti kas mėnesį ieškovui būtų per didelė našta. Ieškovo įsitikinimu, protingas ginčo šalių mažamečiam vaikui priteistinas iš jo išlaikymo dydis yra 1.000 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad siekiant tinkamos jo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir jo interesų užtikrinimo, teismas turėjo išspręsti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką ginčo šalių atostogų, taip pat išvykų metu. Todėl teismo nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka papildytina nuostatomis dėl bendravimo atostogų ar išvykų metu. Teismo nustatyta tvarka taip pat turi užtikrinti tiesioginį ieškovo ir jo sūnaus bendravimą ir užkirsti kelią atsakovei sudaryti tokio bendravimo kliūtis. Todėl, atsižvelgiant į jau dabar sudaromas bendravimo kliūtis, yra pagrindas patikslinti teismo nustatytą šią nuostatą „Ieškovas tą savaitę, kai nepasiima vaiko iš atsakovės, su sūnumi bendrauja du kartus ne mažiau kaip po 4 valandas, tikslų bendravimo laiką iš anksto suderinęs su atsakove“, ją papildant ir išdėstant taip: „Ieškovas tą savaitę, kai nepasiima vaiko iš atsakovės, su sūnumi bendrauja du kartus – antradieniais ir ketvirtadieniais ne mažiau kaip po 4 valandas, tikslų bendravimo laiką iš anksto nurodęs atsakovei“. Ieškovas taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos 2012-05-18 raštą Nr. 5-S-1996 „Dėl Lietuvos Respublikos seimo narės paklausimo apie poligrafo naudojimą“, kuriuo siekia įrodyti, jog teismui pateikta poligrafo tyrimo pažyma yra leistinas įrodymas, bei ieškovo ir atsakovės el. susirašinėjimą, kuris vyko po teismo sprendimo priėmimo (t. II, b.l. 129-139).

Atsakovė A. J. atsiliepimu prašė ieškovo M. J. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-896-131/2013 palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, jos kaltės dėl santuokos iširimo nėra, dėl to kaltas ieškovas. Ieškovo nurodyti tariami atsakovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimai nebuvo įrodyti, o dalis jų netgi hipotetiškai negali būti santuokos nutrūkimo priežastimi. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė tariamai lankėsi anoniminių alkoholikų susirinkimuose, konsultavosi su specialistais, yra neparemtos jokiais įrodymais, o yra tik ieškovo išsigalvoti teiginiai. Ieškovo nurodytame antstolio 2012-12-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriuo konstatuotas šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis, nėra jokių patikimų įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovė kaip pacientė lankėsi pas priklausomybės ligų specialistą. Ieškovo nurodoma žinutė (2012-03-11) patvirtina, kad ieškovas turėjo eiti pas specialistą, tačiau jam vengiant tai daryti, atsakovė siūlė eiti kartu su ja. Ieškovo nurodomos žinutės (2012-02-07) negali būti laikomos įrodymu, kad atsakovė vartojo alkoholį ir rūkė neštumo metu, nes teiginys apie alkoholio vartojimą yra paties ieškovo rašytoje žinutėje, o visas tekstas leidžia daryti išvadą, kad ginčo šalys tuo metu pykosi ir dėl to galėjo būti išsakyti ir kitą sutuoktinį žeidžiantys, ne faktines aplinkybes atitinkantys teiginiai. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, jog atsakovė nepateikė pažymos apie tai, kad ji nėra gydyta nuo priklausomybės alkoholiui, kai tuo tarpu ieškovas ją pateikė. Atsakovė pateikė net dvi pažymas iš priklausomybės ligų centrų. Ieškovo teiginiai apie tai, kad atsakovė tariamai jį įžeidinėjo, menkino, ignoravo jo interesus bei jo negerbė, yra deklaratyvi niekuo neparemta nuomonė. Atsakovė neigia buvus tokias aplinkybes. Ieškovo teiginiai, kad atsakovė vartojo alkoholį ir rūkė tuo metu, kai laukėsi vaiko, taip pat yra neįrodyti, o atsakovė kategoriškai neigia tokias aplinkybes. Ieškovo nurodomas tariamas kliūčių bendrauti su vaiku sudarymas neatitinka tikrovės. Kita vertus, ši aplinkybė negali būti santuokos nutrūkimo priežastimi, nes akivaizdu, jog ieškovo nurodomi tariamai vykę įvykiai yra po realaus santuokos nutrūkimo. Atsakovė niekada neribojo ieškovo bendravimo su vaiku. Priešingai, ji visada tai skatino. Pats ieškovas neišnaudojo viso jam skirto laiko bendrauti su vaiku. Ieškovo nurodomas tariamas demonstravimas, kad taikiai baigti šalių santuoką bus galima tik jei bus patenkinti atsakovės finansiniai reikalavimai, negali būti atsakovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo priežastimi, nes derybos dėl taikaus santuokos nutraukimo neabejotinai reiškia, jog santuoka jau yra nutrūkusi. Ieškovo pateikta pažyma apie jo tyrimą poligrafu negali būti remiamasi kaip įrodymu šioje byloje. Ieškovo tyrimas poligrafu buvo atliktas pažeidžiant Poligrafo įstatymą. Ieškovo pateiktas naujas įrodymas – Policijos departamento raštas (neatsižvelgiant į tai, kad jis negali būti priimtas apeliacinėje instancijoje) – nepagrindžia ieškovo deklaruojamos tariamos teisės naudoti tyrimo poligrafu duomenis civilinėje byloje. Šiame rašte, be kita ko, nurodoma, kad tyrimas poligrafu yra taikomas tik tiriant nusikalstamas veikas, o tyrimo poligrafu išvada nesukelia jokių teisinių pasekmių (rašto 8 psl., 5.8 p.). Pats tyrimas buvo atliktas netinkamai ir tendencingai, nes ieškovui užduoti klausimai buvo nekonkretūs. Ieškovo argumentai apie tai, jog atsakovė neva pati išsikraustė iš namų, vaiką liepdavo „prižiūrėti bet kada, kai tik atsakovei prireikdavo“, yra akivaizdžiai išimti iš šalių susirašinėjimo konteksto, todėl negali būti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys atsakovės tariamą kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovės teigimu, pats ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Santuokos metu ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, todėl atsakovė dažnai patirdavo stresą dėl tokių santykių šeimoje. Be to, ieškovas elgdavosi valdingai: neklausdamas atsakovės nuomonės priimdavo įvairius sprendimus šeimoje, neretai ir tyčia tokius, kurie prieštarauja anksčiau išsakytai atsakovės nuomonei, priekaištavo, kad atsakovė mažai uždirba, teigdavo, kad dėl to ji yra nuo ieškovo priklausoma ir turinti paklusti jo valiai. Ieškovas visiškai nesidomėjo atsakovės savijauta nėštumo metu, jai nepadėdavo, nė karto nebuvo su ja nei pas gydytojus, nei kitaip palaikė tokiu sunkiu ir ypatingu laikotarpiu, be to vaikui gimus išėjo miegoti į kitą kambarį, taip išvengdamas vaiko priežiūros, motyvuodamas stresu, nemiga ir svorio kritimu (žr. pvz. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 1 priedo 4 psl. 2012-02-08 žinutes). Atsakovė nepaisant to stengėsi sukurti jaukią atmosferą namuose, toleravo ieškovo pykčio priepuolius, vildamasi, kad viskas susitvarkys, tačiau ieškovas vis dažniau vėlai grįždavo (arba visai negrįždavo) namo, kėlė skandalus namuose, uždraudė atsakovės motinai įeiti į namus aplankyti tiek atsakovę, tiek ir anūką. Kai ieškovas liepė išsikraustyti iš jo buto, atsakovė suprato, kad šeima griūna, bet net ir tada bandė ją išsaugoti, siūlė eiti pas specialistus, kurie patartų, ką daryti tokiu kriziniu laikotarpiu, tačiau ieškovas kartą apsilankęs, toliau eiti pas specialistus atsisakė. Atsakovė taip pat nurodė, kad teismas iš ieškovo priteistiną ginčo šalių sūnui išlaikymo dydį nustatė tinkamai. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu ne kartą nurodė iš ko susidaro vaiko išlaikymui reikalinga suma. Tai, kad ji nepateikė tam tikrų rašytinių įrodymų, nepaneigia, kad vaikui reikia išlaikymo. Ieškovo akcentuojamas atsakovės nurodyto išlaikymo dydžio keitimas buvo sąlygotas to, kad bylai tęsiantis pasikeitė aplinkybės – atsakovė iš nuomojamo buto (kurio nuomos kainos dalį buvo įtraukusi į išlaikymo sumą) su vaiku persikraustė į įsigytą butą (kurio įsigijimui paimto kredito įmokų į vaiko išlaikymui skirtą sumą ji neįtraukė). Ieškovo teiginiai apie tai, kad kai kurios atsakovės išlaidos yra vienkartinės (pvz. vežimėlis) ir todėl netrauktinos į kasmėnesinio išlaikymo sumą, yra nepagrįsti, nes atitinkamų daiktų ar paslaugų įsigijimo kainos buvo padalintos per keletą metų (pvz. vežimėliui įsigyti išlaidos – 200 Lt per mėnesį). Ieškovo teiginiai, neva, išlaikymas vaikui turi būti apribotas minimalios mėnesio algos dydžiu, yra nepagrįsti, kadangi išlaikymo vaikui dydis nustatomas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų pajamas. Ieškovo pajamos atskaičius mokesčius yra 14.481 Lt, o atsakovės – 3.550 Lt, todėl neabejotina, kad ieškovas tikrai gali skirti 1.500 Lt vaiko išlaikymui kas mėnesį, juo labiau, kad 1.000 Lt jis pats moka savanoriškai. Atsakovės teigimu, teismo nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka taip pat nekeistina. Ieškovas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, prašydamas apeliacinės instancijos teismo nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką ginčo šalių atostogų metu, nors apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl šių priežasčių ieškovo nurodytas prašymas nenagrinėtinas. Nežiūrint to, toks ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes prašoma nustatyti, kad ieškovas, neatsižvelgdamas į atsakovės planus, vienas sprendžia dėl savo atostogų su vaiku, taip pat nesuprantama, kokiu pagrindu prašoma oficialias švenčių dienas neįskaičiuoti į atostogų laiką. Ieškovo prašymas nustatyti tvarką, pagal kurią išsivežant vaiką į užsienį ilgesniam laikui kaip 14 dienų reikėtų gauti kito tėvo rašytinį sutikimą, taip pat yra naujas reikalavimas ir todėl nenagrinėtinas. Ieškovas prašo nustatyti naują jo bendravimo su vaiku tvarkos sąlygą, kad kai ieškovas nepasiima vaiko iš atsakovės, su vaiku jis bendrauja du kartus, papildant, kad tai vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais ir tas laikas ieškovo yra nurodomas (vienašališkai) atsakovei. Šis prašymas taip pat laikytinas nauju reikalavimu. Be to, nėra aišku, kaip atsakovė trukdo ieškovui bendrauti su vaiku, kai ieškovas netgi neišnaudoja jam teismo skirto laiko pagal laikinąją bendravimo tvarką. Reikia atsižvelgti, kad atsakovė ir vaikas negali derintis tik prie ieškovo norų – būtina įvertinti ir atsakovės planus, vaiko režimą ir kitas svarbias aplinkybes. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo apeliacinės instancijos teismo priimti. Atsakovė prieštarauja tokių įrodymų prijungimui, nes nėra pagrindo teigti, kad būtinybė juos pateikti iškilo vėliau (t. II, b.l. 180-185).