- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-22
- Bylos Nr.
- 2S-327-302/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11681-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- A. J.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. J. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti jo siūlomą laikiną tėvo bendravimo su sūnumi tvarką: ieškovas kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro 18 val. iki sekmadienio vakaro 20 val. nepertraukiamai bendrauja su sūnumi, jį pasiimdamas iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas į atsakovės gyvenamąją vietą; ieškovas tą savaitę, kai nepasiima vaiko iš atsakovės, su sūnumi bendrauja du kartus ne mažiau kaip po 4 valandas, tikslų bendravimo laiką iš anksto suderinęs su atsakove; ieškovas bendrauja su sūnumi sausio 1 d. neporiniais metais; Šv.Velykų pirmąją dieną – sekmadienį, neporiniais metais; Šv. Velykų antrąją dieną – pirmadienį, poriniais metais; ieškovo gimimo dieną visais metais; tėvo dieną – visais metais; lapkričio 1 d. – poriniais metais; gruodžio 24 d. – neporiniais metais; gruodžio 25 ir 26 d. – poriniais metais. Prašymą grindžia tuo, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovė, sužinojusi, kad ieškovas ruošiasi kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, tyčia ėmė riboti ieškovo bendravimą su vaiku, motyvuodama tuo, kad ieškovas nežino, kokie yra vaiko poreikiai, todėl negali tinkamai juo pasirūpinti bei užtikrinti jo saugumo. Tačiau, anksčiau atsakovė kelių savaičių kūdikį drąsiai palikdavo ieškovui. Nėra jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu, mažamečiam vaikui yra žalingas, o tėvas turi teisę maksimaliai bendrauti su vaiku. Be to, berniuko amžius šiuo metu yra toks, kai formuojasi jo ryšiai su aplinka, tad kuo daugiau laiko vaikas praleis su kiekvienu iš tėvų, tuo glaudesni jų santykiai bus ateityje.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatė iki teismo sprendimo (nutarties) byloje įsiteisėjimo dienos šią laikinąją ieškovo M. J. bendravimo su sūnumi N. L. J. gyvenančiu su motina A. J. tvarką:
- tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieną savaitgalį – t.y. šeštadienį ir sekmadienį, bei gruodžio 17, 25, 26 dienomis po 2 val. nuo 17 iki 19 val. arba kitą konkretų laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina.
Teismas, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, kurių tikslas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, vadovaudamasis išimtinai šalių vaiko interesais ir atsižvelgdamas į jo amžių (9 mėnesiai) sprendė, kad ieškovo bendravimas jam jau kurį laiką nebegyvenant kartu su vaiku, t.y. vaikui atpratus nuo ieškovo, galimas tik dalyvaujant vaiko motinai ar jo močiutei, su kuriomis vaikas šiuo metu gyvena ir bendrauja. Dėl nurodyto teismas pakoregavo ieškovo siūlomą laikiną bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai dažnai važiuoja į komandiruotes ir vaikas yra kūdikis.
Šalies argumentai
Ieškovas M. J. atskiruoju skundu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – nustatyti, kad atsakovas su sūnumi N. L. J. bendrauja tokiu būdu: ieškovas kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro 18 val. iki sekmadienio vakaro 20 val. nepertraukiamai bendrauja su sūnumi, jį pasiimdamas iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas į atsakovės gyvenamąją vietą; Ieškovas tą savaitę, kai nepasiima vaiko iš atsakovės, su sūnumi bendrauja du kartus ne mažiau kaip po 4 valandas, tikslų bendravimo laiką iš anksto suderinęs su atsakove; Ieškovas bendrauja su sūnumi sausio 1 d. neporiniais metais; Šv. Velykų pirmąją dieną – sekmadienį, neporiniais metais; Šv.Velykų antrąją dieną – pirmadienį, poriniais metais; Ieškovo gimimo dieną visais metais; Tėvo dieną – visais metais; lapkričio 1 d. – poriniais metais; gruodžio 24 d. – neporiniais metais; gruodžio 25 ir 26 d. – poriniais metais.
Nurodo, kad teismas, konstatavęs, kad nėra pagrindo riboti ieškovo bendravimo su vaiku, visiškai nepagrįstai sumažino laikinos bendravimo tvarkos apimtį. Dėl nurodyto teismas pažeidė CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, nors priimdamas skundžiamą nutartį, juo vadovavosi. Vaiko auklėjimas ir ugdymas negali apsiriboti vien tiesioginiu bendravimu su juo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas darytų vaikui neigiamą įtaką ar kitaip pažeidžia sūnaus teises bei interesus.
Nenustatęs faktinių bylos aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas apriboti ieškovo bendravimą su vaiku, teismas nustatė minimalią laikiną bendravimo tvarką.
Nutartimi nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka numato blogesnes nei realiai šiuo metu yra ieškovo bendravimo su vaiku sąlygas, kadangi pokalbio, įvykusio Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose tarp šalių, metu buvo sutarta, kad ieškovas bet kada, įspėjęs atsakovę prieš dvi dienas, gali atvykti į atsakovės gyvenamąją patalpą ir dienos metu bendrauti su sūnumi ir išsivežti jį ne ilgesniam kaip 2 valandų laikotarpiui, o po mėnesio, t.y. nuo 2012-10-13, ieškovas galės vaiką vienas be atsakovės išsivežti jau 4 valandoms, šios tvarkos atskirojo skundo pateikimo dienai atsakovė laikosi ir faktiškai ieškovas bendrauja su vaiku du kartus per savaitę, šalims iš anksto susitarus, kiek laiko ieškovas praleis su vaiku.
Be to, tokia nutartimi nustatyta tvarka realiai neįgyvendinama, nes ieškovas gali bendrauti su vaiku tik esant atsakovei, tuo tarpu atsakovei tenka dirbti slenkančiu grafiku, t.y. šeštadieniais ir / arba sekmadieniais, o atsakovas savaitgaliais nedirba.
Teismo nutartis pagrįsta niekuo neparemtomis faktinėmis aplinkybėmis, t.y. kad ieškovas dažnai vyksta į komandiruotes.
Anot apelianto, teismo nutartis priimta nukrypstant nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamais klausimais, kur aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyta, kad skyrium gyvenančio tėvo teisė maksimaliai bendrauti su vaiku gali būti ribojama tik tuo atveju, kai yra objektyvių duomenų, jog skyrium gyvenantis tėvas nesugeba pasirūpinti savo vaiku, jo saugumui kelia grėsmę, daro neigiamą įtaką ar kitaip kenkia vaiko interesams.
Atsiliepimas
Atsakovė A. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atskirajame skunde ieškovas vaiko interesus nepagrįstai apibrėžia tik kaip vaiko teisę bendrauti su tėvais, nes vaiko interesai apima ne tik bendravimą, tačiau ir kitas jo teises, t.y. teisę gyventi ir augti, teisę būti sveikam, vaiko teisę į gyvenimo sąlygas ir kt. Todėl nesutinka su apeliantu, kad teismas apribojo maksimalų vaiko bendravimą su ieškovu. Teismas, priimdamas nutartį, nustatė maksimalų ieškovo bendravimą su vaiku, kiek įmanoma atsižvelgdamas į visas objektyvias aplinkybes (vaiko amžių, jo santykį su tėvu).
Atsakovė nurodo, kad ieškovas epizodiškai dalyvauja vaiko auginime, jis neturi minimalių įgūdžių pasirūpinti vaiku.
Vaiko amžius, ieškovo gebėjimas pasirūpinti vaiku ir esama situacija lemia tai, kad vaiko interesais šiuo metu būtina nustatyti atitinkamą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.
Skirtingai nei nurodo apeliantas, nutartis yra įgyvendinama, nes vaiko tėvams nėra draudžiama susitarti dėl papildomo bendravimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra priimta tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, jos atitinka šalių interesų pusiausvyrą bei prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl keisti ar naikinti jos nėra pagrindo.
Atskiruoju skundu apeliantas iš esmės ginčija teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatančios laikiną bendravimo su šalių vaiku tvarką, apimtį, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų (CPK 320 str., 338 str.).
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, bendravimo tvarkos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai bylos nagrinėjimo metu iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu.
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė tokią laikiną tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kuri tik iš dalies atitinka ieškovo prašymą ir nustatė, kad laikinai ieškovas bendrauja su vaiku tam tikru konkrečiu laiku ar kitu laiku, iš anksto suderintu su atsakove. Tai, kad, pasak apelianto, teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra mažesnio masto negu prašė ieškovas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Pažymėtina, kad esant byloje pareikštam reikalavimui dėl ieškovo kaip tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismas pagrįstai spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikė prioritetą mažamečio vaiko interesams, skirtingai nei nurodo apeliantas, atsižvelgė į tai, kad vaikui nutarties priėmimo dieną nebuvo net metukų, į tai, kad ieškovas jau kurį laiką negyvena kartu su vaiku ir dėl to vaikas yra atpratęs nuo tėvo, dėl ko bendravimas galimas tik dalyvaujant tiems žmonėms, su kuriais vaikas būna nuolat.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismo nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka yra lanksti, nes teismas numatė ne tik konkrečias dienas bei valandas, kuomet ieškovas turėtų galimybę matytis su vaiku, tačiau taip pat numatė ir galimybę ieškovui iš anksto susitarti su atsakove dėl kitokio laiko, kas reiškia, kad ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kada susitikimai su vaiku jam, o taip pat ir atsakovei būtų tinkamesni ir patogesni, gali dėl jų iš anksto susitarti su atsakove ir pasimatyti su vaiku bei su juo bendrauti. Dėl nurodyto negalima sutikti su apeliantu, kad teismas skundžiama nutartimi nustatė minimalią vaiko bendravimo su tėvu tvarką, kuri be visa ko yra nustatyta laikinai. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra konkrečių duomenų apie tai, kad ieškovui būtų trukdoma matytis ir bendrauti su vaiku platesne apimtimi negu yra nustatyta skundžiamoje nutartyje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka joms keliamo tikslo.
Pagal byloje nurodomas aplinkybes matyti, kad šalių vaikas yra dar mažas (skundžiamos nutarties priėmimo dienai jam buvo 9 mėn.), jis gyvena kartu su motina ir yra prie jos prisirišęs, nuo kurios vaiką atskyrus dienai ar dviems dienoms, kaip prašo ieškovas, tai galėtų sukelti jam neigiamų emocijų bei psichologinę įtampą, kas visiškai neatitiktų nepilnamečio vaiko teisių. Dėl nurodytų aplinkybių tas faktas, kad atsakovas gali pasirūpinti vaiku ir būdamas vienas, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiamą teismo nutartį yra pagrindas pakeisti, teismo pagalba užtikrinant ieškovui galimybę būti su vaiku ne tik jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, bet ir kitoje, jam kol kas nepažįstamoje aplinkoje.
Atsižvelgiant į nurodyta, darytina išvada, kad teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė atitinka prioritetiškai svarbius vaiko interesus, užtikrina jo teisę į saugią aplinką, o tuo pačiu iš esmės nepažeidžia ieškovo teisės bendrauti su vaiku. Nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiama teismo nutartis prieštarauja teismų formuojamai praktikai, nes kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgia į konkrečios bylos aplinkybes.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą teismas nustatys nuolatinę bendravimo su vaiku tvarką, įvertinęs visas aplinkybes, vienaip ar kitaip turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui, o pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, tokia tvarka vienos iš šalių prašymu gali būti keičiama.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiama teismo paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.