Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės, Linos Muchtarovienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. B. ir N. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. B. skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. B. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;

N. L. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dėl turto pagrobimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dėl turto pagrobimo iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 213 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį (dėl disponavimo netikrais pinigais ir 2023 m. sausio 13 d. įvykdytų vagysčių) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši ir kitos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir N. L. skirtas laisvės atėmimas 8 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. L. paskirta 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas 34,87 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista iš N. L. 34,87 Eur civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas 5 100 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš V. B. bei N. L. solidariai priteista 4 655 Eur civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, o likusius grynuosius pinigus (445 Eur), saugomus Šiaulių apskrities VPK saugykloje, nuspręsta perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio dalies atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

5. Be to, V. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ne vėliau kaip 2023 m. sausio 16 d. 20.26 val. įgijo ne mažiau kaip 54,237 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ne mažiau kaip 1,511 g kokaino ir ne mažiau kaip 5,114 g psichotropinės medžiagos – MDMA, iš kurių vieną užspaudžiamą maišelį su 0,400 g narkotinės medžiagos – kanapėmis (antžeminėmis dalimis) ir vieną užspaudžiamą maišelį su 1,511 g narkotinės medžiagos – kokaino ir du užspaudžiamus maišelius su 4,91 g psichotropinės medžiagos – MDMA neteisėtai gabeno savo striukės kišenėje, kol 2023 m. sausio 16 d., apie 21.00 val., Šiaulių mieste, ties namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, kurie dalinės apžiūros metu jo striukės kišenėje rado ir paėmė šias narkotines medžiagas, o likusias narkotines medžiagas – 53,837 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) ir 0,204 g psichotropinės medžiagos – MDMA, laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kol šias narkotines medžiagas 2023 m. sausio 17 d., laikotarpiu nuo 00.29 val. iki 02.07 val., atliktos kratos metu rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Nuteistasis V. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, iš dalies atidėti bausmės vykdymą arba skirti trumpesnį nei 4 metų laisvės atėmimo bausmės terminą.

6.1. Apeliantas nurodo, jog kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažįsta, dėl savo nusikalstamų veikų nuoširdžiai galisi, išvadas padarė ir supranta bausmės neišvengiamumą. Jam yra žinoma ir suprantama BK 41 straipsnyje nurodyta bausmės paskirtis (tikslai).

6.2. Skunde teigiama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teismų praktikoje pažymima, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013 ir kt.). BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

6.4. Jei teismas spręstų, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikytinas, apeliantas prašytų sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės terminą. Teismui pasižada, kad bausmės tikslai ir paskirtis bus įgyvendinti skyrus jam trumpesnę nei 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

7. Nuteistasis N. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendį, sumažinti jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes ir subendrintą bausmę bei, remiantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

8. Apygardos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjos prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

9. Nuteistųjų V. B. ir N. L. apeliaciniai skundai atmetami.

11. Nuteistieji V. B. ir N. L. neginčija savo kaltės dėl veikiant bendrininkų grupe įvykdyto plėšimo panaudojus šaunamąjį ginklą. Nuteistasis V. B. taip pat neginčija kaltės dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropine medžiagomis (narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kokaino bei psichotropinės medžiagos – MDMA įgijimo, laikymo ir gabenimo) be tikslo jas platinti, o nuteistasis N. L. neginčija kaltės dėl atvirųjų vagysčių, neteisėto disponavimo netikrais pinigais (netikrų pinigų įgijimo, laikymo, gabenimo ir realizavimo) bei neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu (jo įgijimo, laikymo ir gabenimo). Nuteistieji neginčija ir šių nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei veikų kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka bylos aplinkybes, teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, išvada, kad V. B. įvykdė BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, o N. L. – BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 213 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, yra teisinga ir pagrįsta. Nuteistieji prašo tik sušvelninti jiems paskirtas bausmes ir jų atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, iš dalies atidedant bausmės vykdymą. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, neviršydama apeliacinių skundų ribų.

12. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti tinkamai individualizuotą ir teisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

13. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau, įvertinus BK 54 straipsnio nuostatas, teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

14. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, ir kurią paskyrus, gali būti pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014).

15. Dėl bausmės V. B.

16. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už plėšimą panaudojus šaunamąjį ginklą pagal BK 180 straipsnio 3 dalį baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. V. B. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtas laisvės atėmimas 1 metams, už BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimas 6 metams.

17. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas – nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis) ir sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis, 180 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus, teistas Lietuvoje ir užsienyje (Lietuvoje – 6 kartus, (duomenys neskelbtini) – 3 kartus), baustas administracine tvarka, nedirba. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad V. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažinta lengvinančia nuteistojo atsakomybę dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamojoje byloje atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl kiekvienos nusikalstamos veikos pripažinta tai, kad V. B. šias veikas padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė, o V. B. šią veiką padarė, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Atsižvelgęs į aplinkybes, kurios lengvina ir sunkina V. B. atsakomybę, įvertinęs tai, kad apeliantas teisiamas nebe pirmą kartą, šioje byloje patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už dvi nusikalstamas veikas, kurias padarė teistumui neišnykus, pirmosios instancijos teismas skyrė V. B. už kiekvieną nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę, t. y. griežčiausią BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir vienintelę bausmės rūšį, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje. V. B., kaip jau buvo nurodyta, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra nežymiai mažesnė už sankcijos vidurkį (BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų), o pagal BK 180 straipsnio 3 dalį skirta sankcijos vidurkį atitinkanti 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, parinkdamas V. B. bausmes už padarytus nusikaltimus bei nustatydamas bausmės dydžius, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. V. B. už įvykdytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir nuteistojo asmenybę, nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos.

19. Kaip jau minėta, V. B. anksčiau ne kartą teistas Lietuvoje ir užsienyje (7 t., b. l. 174–188; 12 t., b. l. 66–78), Lietuvoje daugiausiai buvo teisiamas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Apeliantas nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra recidyvistas. V. B. daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes iš parduotuvių pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį, neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą pagal ANK 481 straipsnį, policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, jų garbės ir orumo pažeminimą pagal ANK 506, 508 straipsnius (7 t., b. l. 189–199; 12 t., b. l. 55–65). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog V. B. nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, viena nusikalstama veika (plėšimas) įvykdyta bendrininkų grupe. Atsižvelgus į aptartus nuteistojo asmenybės pavojingumą apibūdinančius duomenis, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į nustatytas net tris V. B. atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl įvykdyto plėšimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, taip pat į aplinkybes, kurios lengvina ir sunkina jo atsakomybę dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė), švelninti mažesnės už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir sankcijos vidurkį atitinkančios laisvės atėmimo bausmės pagal BK 180 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo. Bausmės, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, yra teisingos, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus.

19.1. Bendrindamas V. B. paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Bausmės teisingai subendrintos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nes nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms (nesunkus ir sunkus nusikaltimai) ir dėl to labai skiriasi pagal pavojingumą. Sušvelninti V. B. paskirtos subendrintos 6 metų laisvės atėmimo bausmės, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, dar sumažinta iki 4 metų laisvės atėmimo, pagrindo nėra.

20. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo sušvelninti bausmę dėl jo sveikatos būklės.

21.1. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad V. B. dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka, taigi, esant reikalui, nuteistajam tokios pat kokybės ir lygio medicininė pagalba (gydymas), kaip ir laisvėje esantiems asmenims, bus užtikrinama ir laisvės atėmimo vietoje (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnis). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad V. B., būdamas jau ne vieną kartą teistas, taip pat ir realia laisvės atėmimo bausme, savo elgesio nepakeitė, toliau darė nusikalstamas veikas ir sveikatos būklė jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų (inkriminuoti nusikaltimai įvykdyti po pirmosios operacijos). Pažymėtina ir tai, kad šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi nėra užkirstas kelias nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos galimybei, jei toks klausimas iškiltų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Jeigu bausmės atlikimo vietoje V. B. sveikatos būklė blogėtų ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamo gydymo, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnis, BPK 359, 362 straipsniai).

22. V. B. apeliaciniame skunde nurodytos kitos aplinkybės, kurios, nuteistojo nuomone, irgi galėtų lemti švelnesnės bausmės skyrimą (du mažamečiai vaikai, gyvenamosios vietos turėjimas, siekis pradėti dirbti), teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nelemia bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas, ir, atitinkamai, galutinės subendrintos bausmės sušvelninimo. Šios aplinkybės nepasižymi išskirtinumu, be to, nei ankstesnė darbinė veikla (bylos duomenimis, V. B. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. vykdė individualią veiklą; 7 t., b. l. 200; 12 t., b. l. 173, 174), nei gyvenamosios vietos turėjimas, nei mažametis (inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu – vienas) vaikas (dukra D. B.) (12 t., b. l. 170, 171), nesulaikė V. B. nuo nusikalstamų veikų padarymo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, taip pat ir galutinė bausmė yra teisingos, vertindamas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

23. 2024 m. kovo 27 d. Šiaulių apygardos teisme gautas nuteistojo V. B. prašymas pridėti prie bylos 2022 m. rugpjūčio 6 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp nuomininkų V. B. ir K. J., iš vienos pusės, ir nuomotojo V. E., iš kitos pusės, dėl buto, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), nuomos bei D. J. 2024 m. kovo 20 d. sutikimą suteikti V. B. gyvenamąją vietą Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), jeigu apeliacinės instancijos teismas iš dalies atidėtų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad šis nuteistojo prašymas ir dokumentai (nuomos sutartis, sutikimas) gauti po 2024 m. kovo 6 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio, jau pasibaigus bylos nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas šių dokumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.

24. Dėl bausmės N. L.

25.1. Už atvirąją vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. N. L. už atvirąją vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, už atvirąją vagystę iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

25.2. Už netikrų pinigų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą pagal BK 213 straipsnio 1 dalį baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. N. L. už šią nusikalstamą veiką skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

25.3. Už šaunamojo ginklo neteisėtą įgijimą, laikymą ir gabenimą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. N. L. už šią nusikalstamą veiką skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

25.4. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį už plėšimą panaudojus šaunamąjį ginklą baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. N. L. už šią nusikalstamą veiką skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

26. Skirdamas apeliantui bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė penkias nusikalstamas veikas, iš jų 4 veikos – dvi atvirosios vagystės (BK 178 straipsnio 2 dalis), neteisėtas disponavimas netikrais pinigais (BK 213 straipsnio 1 dalis) ir neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu (BK 253 straipsnio 1 dalis) priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), viena nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 3 dalyje, – sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis). Teismas taip pat įvertino tai, kad N. L. anksčiau tris kartus teistas, nusikalto teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, nedirba. Pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl kiekvienos nusikalstamos veikos pripažino tai, kad N. L. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas N. L. atsakomybe sunkinančia aplinkybe dėl kiekvienos nusikalstamos veikos pripažino tai, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje, atsakomybe sunkinančia aplinkybe teismas pripažino ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė, o N. L. šią veiką padarė, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas nusprendė skirti N. L. už kiekvieną nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę, t. y. griežčiausią bausmės rūšį, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalies, 213 straipsnio 1 dalies ir 253 straipsnio 1 dalies sankcijose, ir vienintelę bausmės rūšį, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje. N. L., kaip jau buvo minėta, už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, buvo skirtos, atitinkamai 1 metų ir 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pagal BK 213 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 metams, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnės už sankcijos vidurkius (BK 178 straipsnio 2 dalies ir 213 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 2 metai 1 mėnuo 15 dienų; BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų); pagal BK 180 straipsnio 3 dalį apeliantui paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir nuteistojo asmenybę, ir nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos.

27. Šioje byloje N. L. teisiamas už penkis tyčinius nusikaltimus, visi nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, viena nusikalstama veika (plėšimas) įvykdyta bendrininkų grupe. N. L. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo tris kartus teistas už analogiško pobūdžio, kaip ir nagrinėjamoje byloje, nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje (12 t., b. l. 48–54). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, N. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau nuteistasis nevykdė probacijos sąlygų, todėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimą panaikino ir pasiuntė N. L. atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. 2021 m. birželio 22 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu apeliantui buvo skirta reali 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko 2022 m. kovo 9 d. Nusikaltimai, už kuriuos N. L. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryti per trumpą laiką po minėtos bausmės atlikimo (pirmoji vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdyta praėjus šešiems mėnesiams, o kitos nusikalstamos veikos – po dešimties mėnesių nuo bausmės atlikimo). N. L. baustas administracine tvarka pagal ANK 108 straipsnį už smulkias vagystes, sukčiavimus, taip pat pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje, pagal ANK 485 straipsnio 1 ir 2 dalis už alkoholinių gėrimų vartojimą, kai tai daro jaunesnis negu dvidešimties metų asmuo (12 t., b. l. 35–47). Visos šios aptartos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio reikalavimų, linkęs nusikalsti. N. L., nepaisant ankstesnių jo atžvilgiu priimtų teismų procesinių sprendimų ir jais paskirtų bausmių, nesistengia pakeisti savo elgesio teigiama linkme, jam skirtos laisvės apribojimo ir net laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos nedaro, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Todėl konstatuotina, kad N. L. pagrįstai, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimų, už padarytas nusikalstamas veikas buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios, kaip jau nurodyta anksčiau, nėra per griežtos, tinkamai individualizuotos ir atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Sumažinti skundžiamu nuosprendžiu N. L. už įvykdytus nusikaltimus paskirtų laisvės atėmimo bausmių trukmę, kaip to prašo nuteistasis, nėra pagrindo. Nuteistajam už atvirąsias vagystes, neteisėtą disponavimą netikrais pinigais ir neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu skirtos mažesnės už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmės, už plėšimą – sankcijos vidurkį atitinkanti laisvės atėmimo bausmė, kurias dar labiau sumažinus, teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų užtikrintas bausmės tikslų įgyvendinimas ir N. L., atsižvelgiant į įvykdytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nebūtų teisingai nubaustas. Apeliantas skunde teigia esąs jauno amžiaus, ilgą laiką suimtas, tvirtina, jog taisosi, tačiau šios aplinkybės nelemia švelnesnių bausmių skyrimo. Nors nuteistasis ir yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip minėta, iki inkriminuotų nusikaltimų padarymo buvo teistas jau tris kartus, net penkias naujas nusikalstamas veikas padarė per trumpą laiką po paskutinės bausmės atlikimo, todėl skundo teiginiai, kad jis taisosi, yra deklaratyvūs. N. L. nurodo, kad ilgą laiką yra suimtas, tačiau skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. sausio 24 d. iki 2023 m. gruodžio 7 d. yra įskaitytas į galutinę bausmę.

28. Bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė. Kadangi skiriant galutinę bausmę dalis už atskiras veikas paskirtų bausmių turėjo būti apimamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, o kitos – tik sudedamos, teismas pagrįstai bausmes bendrino bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 6 dalis), o parinkdamas bausmių sudėjimo būdą, bausmes subendrino nuteistajam palankesniu dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Apeliantui paskirtą subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu iki 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo, vertinti kaip aiškiai per griežtą bei neteisingą pagrindo nėra.

29. Apeliaciniame skunde N. L. prašė pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėja baigiamojoje kalboje prašė pripažinti, kad N. L. atsakomybę lengvina dar viena aplinkybė – tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis.

30. Teisėjų kolegija šį nuteistojo ir jo gynėjos prašymą vertina kaip nepagrįstą.

31. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstami kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, jau iš pačios BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos normos turinio matyti, kad prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra tolygus padėjimui teisėsaugos pareigūnams išaiškinti nusikalstamą veiką ir (ar) ją padarant dalyvavusį asmenį (asmenis). Padėjimu išaiškinti nusikalstamą veiką pripažintini atvejai, kai kaltininkas laisva valia aktyviais veiksmais padeda išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, kurios (dalis kurių) pareigūnams iki tol nebuvo žinomos, nurodo nusikalstamai veikai išaiškinti reikšmingos informacijos žinančius asmenis ir (ar) pateikia nusikalstamai veikai išaiškinti reikšmingus daiktus, dokumentus, kitus objektus arba nurodo jų buvimo vietą, o padėjimu išaiškinti padarant nusikalstamą veiką dalyvavusį asmenis (asmenis) laikytina, kai kaltininkas nurodo kito (kitų) padarant nusikalstamą veiką dalyvavusio asmens (asmenų) vardą, pavardę, gyvenamąją ar slapstymosi vietą, kitus esminius nusikaltusio asmens (asmenų) požymius ar kitas žinias apie jį (juos), jei tai padeda teisėsaugos institucijoms išaiškinti, sulaikyti ar patraukti atsakomybėn šį asmenį (asmenis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38-1073/2023).

32. Minėta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl kiekvienos nusikalstamos veikos pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad N. L. būtų aktyviais veiksmais prisidėjęs prie jo padarytų nusikaltimų ar kito bendrininko, dalyvavusio įvykdant plėšimą, išaiškinimo.

33. Iš bylos duomenų matyti, kad N. L., įteikus jam pirminį pranešimą apie įtarimą dėl plėšimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame lombarde pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 2023 m. sausio 25 d. apklausiamas įtariamuoju neprisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką (8 t., b. l. 195–198). 2023 m. sausio 30 d. papildomos apklausos metu N. L. prisipažino įvykdęs plėšimą, tačiau pažymėtina, kad tiek iki pirmosios įtariamojo N. L. apklausos, tiek iki antrosios apklausos ikiteisminio tyrimo pareigūnai jau turėjo duomenų apie plėšimą įvykdžiusius asmenis, nes 2023 m. sausio 19 d. V. B. prisipažino įvykdęs plėšimą kartu su N. L. ir davė išsamius parodymus apie šio nusikaltimo aplinkybes (6 t., b. l. 178–181). 2023 m. sausio 30 d. apklausos metu N. L. prisipažino pagrobęs mobiliojo ryšio telefonus iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio lombardo, o per apklausą 2023 m. vasario 1 d. (9 t., b. l. 8–11) prisipažino ir dėl vagystės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams jau 2022 m. spalio 14 d. buvo žinoma, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ imituojant mokėjimą panaudota banko kortelė priklauso N. L. (1 t., b. l. 85–86). Pažymėtina ir tai, kad dalis N. L. nurodytų aplinkybių dėl telefonų vagysčių prieštaravo kitiems byloje surinktiems duomenims – nuteistasis tvirtino, kad netikri pinigai, kuriuos pateikė atsiskaitydamas už telefonus parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ir lombarde, priklauso ne jam, o V. B. Be to, per apklausą 2023 m. sausio 30 d. N. L. nurodė, kad šaunamasis ginklas, panaudotas plėšimo metu, buvo ne jo; pasak N. L., ginklo jis neturėjo, revolverį iš spintos ištraukė V. B. ir padavė jam. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo pripažinti N. L. ir jo gynėjos deklaruojamo padėjimo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

34. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems V. B. ir N. L. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, o taip pat ir galutines bausmes, skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti apeliacinius skundus ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendį dėl nuteistiesiems V. B. ir N. L. paskirtų bausmių nėra pagrindo.

36. Nuteistieji V. B. ir N. L. apeliaciniuose skunduose prašo taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš dalies atidėti jiems paskirtų bausmių vykdymą.

37. BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Bausmės vykdymas šiuo atveju gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui realiai atlikus tik bausmės dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje netaikydamas BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų ir iš dalies neatidėdamas nuteistiesiems paskirtų bausmių vykdymo, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors V. B. atžvilgiu formalieji dalinio bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai egzistuoja – V. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas galutine ketverių metų laisvės atėmimo bausme už nesunkų nusikaltimą ir sunkų nusikaltimą, numatytą BK XXVIII skyriuje, tačiau teismas, spręsdamas dėl galimybės iš dalies atidėti bausmės vykdymą, privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodytus formaliuosius dalinio bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, jog BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą (dalinį atidėjimą) asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas (dalinis bausmės vykdymo atidėjimas) gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020).

40. V. B. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas jau septintą kartą, nusikalto būdamas teistas, teistumas nebuvo išnykęs ir nebuvo panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, be to, jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. V. B. ankstesniais teismų procesiniais sprendimais buvo skiriamos laisvės apribojimo, baudos, arešto ir net realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis savo elgesio nepakeitė, vėl darė nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės rodo, kad V. B. yra linkęs nusikalsti, o veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytos ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas. Dėl aptartų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog V. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, negalimas.

41. Nuteistajam N. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; kaip jau aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ši bausmė yra teisinga ir ne per griežta. Kadangi N. L. paskirtos galutinės bausmės dydis viršija BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmių ribas, kurioms esant įstatymas numato galimybę svarstyti klausimą dėl dalinio bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, N. L. atžvilgiu, nesant formalaus pagrindo taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, šio instituto taikymas negalimas.

42. Dėl teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 2024 m. kovo 5 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybei iš V. B. 456,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (12 t., b. l. 197, 198–199), bei 2024 m. kovo 5 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybei iš N. L. 285,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (12 t., b. l. 200, 201– 202).

44. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam/nuteistajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-218-1073/2020, Nr. 2K-41-697/2021).

45. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendį apskundė nuteistieji V. B. ir N. L.. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Nuteistieji patys gynėjų nepasirinko, todėl jiems Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartimis buvo paskirtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktos gynėjos advokatės Zoja Kastėnienė (12 t., b. l. 159) ir Jurgita Šlapaitienė (12 t., b. l. 160). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami. Tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad V. B. ir N. L. nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis (V. B. – laisvės atėmimu 4 metams, N. L. – laisvės atėmimu 5 metams 4 mėnesiams), duomenų apie nuteistųjų turtinę padėtį byloje nėra, kaip ir duomenų, kad jie disponuotų kokiu nors turtu. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, apsunkina nuteistųjų galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodytas sumas antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti, todėl teisėjų kolegija nusprendžia neišieškoti iš V. B. ir N. L. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų V. B. ir N. L. apeliacinius skundus atmesti.

Neišieškoti iš V. B. ir N. L. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.