Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m.. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl santuokos apskaitos akto išrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir atsakovės A. Ž. priešieškinį, išvadą teikianti institucija byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teisme nagrinėjama byla pagal ieškovo D. K. patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma iš dalies pakeisti bendravimo su nepilnametėmis dukromis Gerda D. K., E. K. ir M. K. (toliau – nepilnamečiai vaikai, vaikai, dukros) tvarką, nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi, ir nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-883/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sąlygas, susijusias su išlaikymo teikimu nepilnamečiams vaikams, ir iš ieškovo priteisti po 121 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvienos jų pilnametystės. Atsakovė priešieškiniu prašė pakeisti bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi, ir nustatyti atsakovės siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-883/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sąlygas, susijusias su išlaikymo teikimu nepilnamečiams vaikams, ir iš ieškovo priteisti po 500 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvienos jų pilnametystės.Teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė ieškovui išsivežti nepilnametes dukras G. D. K., E. K. ir M. K. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos be rašytinio atsakovės A. Ž. sutikimo ar teismo leidimo. Ieškovas patikslintame ieškinyje pareiškė prašymą panaikinti teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. draudimą ieškovui išvežti šalių nepilnametes dukras iš Lietuvos Respublikos teritorijos be rašytinio atsakovės A. Ž. sutikimo ar teismo leidimo. Nurodė, kad ieškovui persikėlus į Norvegijos Karalystę išnyko tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė.Atsakovė atsiliepime į ieškovo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nesutiko su ieškovo prašymu, nurodydama, kad minėta teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis ieškovo yra apskųsta apeliacine tvarka, todėl dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo pasisakys apeliacinės instancijos teismas. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o prašymą grindžia tuo, kad būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnyko ieškovui apsigyvenus Norvegijos Karalystėje. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovo darbo santykiai Pietų Korėjos Respublikoje yra pasibaigę, taip pat ieškovas nepateikė jokių leistinų rašytinių įrodymų apie savo darbo santykius Norvegijos Karalystėje. Vaikų įprasta gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, o ieškovas nuolat keičia savo gyvenimo ir darbo sąlygas užsienio valstybėse, todėl teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas prieštarautų nepilnamečių vaikų interesams.Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo naikinti teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones siekiant užtikrinti įprastą ir stabilų vaikų gyvenimo režimą, nes šalių tarpusavio priešiškumas ir konfliktiškumas gali sukelti neigiamų emocinių padarinių mažamečiams vaikams, kadangi šiuo metu tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kuris nagrinėjamas teisme.Teisme taip pat gautas ieškovo prašymas duoti leidimą ieškovui išvykti su šalių nepilnamečiais vaikais iš Lietuvos Respublikos į T. N. Karalystėje moksleivių vasaros atostogų laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. 10 val. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. 19 val. ir įpareigoti atsakovę A. Ž. perduoti ieškovui vaikų asmens dokumentus – pasus.Ieškovas nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka moksleivių vasaros atostogų laikotarpiu, pagal kurią D. K. su dukromis gali bendrauti nuo rugpjūčio l d. 10 val., pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos, ir iki rugpjūčio 24 d. 19 val. grąžindamas jas į jų gyvenamąją vietą. Ieškovas informavo vaikų motiną apie ketinimą minėtą laikotarpį praleisti su dukromis jo naujoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau atsakovė A. Ž. savanaudiškais ir niekuo nepagrįstais motyvais atsisakė duoti sutikimą vaikų tėvui išvykti su vaikais 2017 m. rugpjūčio mėnesį į (duomenys neskelbtini) miestą. Ieškovas siūlė atsakovei atvykti ir apžiūrėti vaikų gyvenimo sąlygas Norvegijoje, paaiškino, kad buvimo Norvegijoje metu jų namus aplankys vietos vaiko teisių apsaugos institucija, kuri neabejotinai patvirtins tinkamas ir puikias vaikų gyvenimo sąlygas. Ieškovas teigė, kad visos mergaitės jau ne kartą yra atostogavusios kartu su tėvu jo gyvenamojoje aplinkoje, yra daug keliavusios, joms teko pažinti daug naujų vietų. Dukterys noriai keliauja su tėvu. Paaiškino, kad visos trys dukros atostogų metu gyvens jo nuomojamame 78 kv. m. ploto bute su visais patogumais ir dviem miegamaisiais kambariais, adresu I. T. vei 7, 7018 (duomenys neskelbtini) mieste. Visi vaikų baldai ir daiktai iš Helsinkio yra pervežti į (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojo būsto sąlygos ploto atžvilgiu yra geresnės nei sąlygos, kurias turėjo jų šeima, gyvendama Suomijoje, Helsinkyje. Norvegijoje yra ypač griežta vaikų teisių apsaugos sistema, todėl atsakovė neturėtų baimintis dėl dukrų saugumo. Ieškovas yra priimtas nuolatiniam darbui į Norvegijos mokslų ir technologijų universiteto Medicinos ir sveikatos mokslų fakulteto Laboratorinės medicinos katedros (LBK) vaikų ir moterų sveikatos skyrių docento pareigoms. Ieškovas taip pat nesutinka su byloje išvadą teikiančios institucijos išvada, mano, kad jos atstovė, rengusi šią išvadą, nėra susipažinusi su bylos medžiaga arba veikia subjektyviai, atsižvelgdama ne į prioritetinius vaikų, o į jų motinos A. Ž. interesus. Byloje išvadą teikianti institucija, pasisakydama dėl ieškovo prašymo išduoti leidimą nepilnamečius vaikus išsivežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Norvegijos Karalystę nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d., nurodė, kad teismo leidimas vaikų interesams neprieštarautų. Atsakovė atsiliepimo į ieškovo prašymą išduoti leidimą nepateikė. Teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymą panaikinti teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą ieškovui išvežti šalių nepilnametes dukras iš Lietuvos Respublikos teritorijos be rašytinio atsakovės A. Ž. sutikimo ar teismo leidimo – atidėti ir spręsti kartu su ieškovo pareikštu prašymu išduoti leidimą ieškovui išvykti su šalių nepilnamečiais vaikais iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), Norvegijos Karalystę, vaikų moksleivių vasaros atostogų laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. 10 val. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. 19 val. ir įpareigoti atsakovę A. Ž. perduoti ieškovui vaikų asmens dokumentus – pasus, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2017 m. liepos 17 d. 15 val. 30 min.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės. Leido D. K., laikinai išvykti su nepilnamečiais vaikais iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje į Norvegijos Karalystę ((duomenys neskelbtini) miestą) laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. (įskaitytinai). Nustatė, kad D. K. paima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 1 d. 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. 19 val. Įpareigojo atsakovę A. Ž. ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 1 d. 10 val. perduoti ieškovui D. K. nepilnamečių vaikų asmens dokumentus.Nustatė, kad 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi ieškovui buvo uždrausta išvežti nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos teritorijos be rašytinio atsakovės sutikimo ar teismo leidimo. Ieškovas prašė šias laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, nes tuo metu jo gyvenamoji ir darbo vieta buvo Pietų Korėjoje, o šiuo metu Norvegijos Karalystėje.Teismas, įvertinęs šalių rašytiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, išklausęs šalis teismo posėdžio metu, išvadą teikiančios institucijos atstovo pateiktą galutinę išvadą, darė išvadą, kad šioje proceso stadijoje, remiantis vien 2017 m. birželio 16 d. pasikeitusia ieškovo gyvenamąja ir darbo vieta, nėra pagrindo keisti (panaikinti) teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą nepilnamečius vaikus išvežti už Lietuvos Respublikos ribų be atskiro atsakovės sutikimo ar teismo leidimo iki bus išnagrinėta ši byla.Pagal bylos duomenis šalių (tėvų) tarpusavio santykiai išlikę itin įtempti nepilnamečių vaikų atžvilgiu, šalys tarpusavyje nebendradarbiauja, o iš šalių paaiškinimų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad vaikai nėra paliečiami šios tarp jų tėvų esamos konfliktiškos situacijos, t. y. kad vykstant ginčams tarp šalių, vaikai yra emociškai saugiu atstumu nuo tėvų santykių ir jų nesutarimų dėl vaikų auklėjimo, bendravimo su jais ir pan. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms ir tarp šalių vykstant ginčui teisme galėtų susidaryti mažamečių vaikų atžvilgiu netoleruotina ir jų interesus pažeidžianti situacija, kai tėvui su mažamečiais vaikais išvykstant iš Lietuvos Respublikos pagal šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką be atsakovės žinios ar jai nesutinkant (visiškai, iš dalies) tiek dėl subjektyvių, tiek dėl objektyvių aplinkybių, ar ieškovui nesuteikus atsakovei reikiamos informacijos apie išvykimą, vaikų gyvenamosios vietos sąlygas ir pan.. mažamečiai vaikai turėtų rinktis, kurio iš tėvų poziciją palaikyti. Tai prieštarauja vaiko teisei į saugią ir stabilią emocinę aplinką. Teismo vertinimu, esamas laikinas tėvo bendravimo su vaikais ribojimas teritorijos atžvilgiu šioje proceso stadijoje nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo teisių daugiau nei būtina šioje situacijoje. Kaip jau buvo nurodyta teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartyje ieškovas su nepilnamečiais vaikais šiuo metu bendrauja pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, kuri nustatyta atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dirba ir gyvena ne Lietuvoje. Be to, teismas šioje byloje 2017 m. kovo 10 d. nutartimi yra tenkinęs ieškovo prašymą ir nustatęs laikiną ieškovo bendravimo su dukromis tvarką laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. kovo 27 d., atsižvelgdamas į ieškovo nurodytą turimą galimybę atvykti ir bendrauti su dukromis kitu nei įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nustatytu laiku; teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi išdavė leidimą vykti ieškovui su vaikais į Suomijos Respubliką, Helsinkio miestą laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 7 d. (įskaitytinai), šiam išvykimui neprieštaravo ir atsakovė. Taigi galiojančiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra susiaurinta šiuo metu galiojanti skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su vaikais apimtis laiko, trukmės atžvilgiu. Pats ieškovas nurodė, kad turi realią galimybę bendrauti ir su dukromis bendrauja Lietuvos Respublikoje. Teismo posėdžio metu, ieškovas nurodė, kad atsakovei turi būti taikomas analogiškas draudimas išvykti iš Lietuvos Respublikos su vaikais be ieškovo rašytinio sutikimo ar teismo leidimo.Teismas pažymi, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, yra užtikrinamos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, o ne taikomi bendravimo su vaikais apribojimai skyrium gyvenančiam tėvui. Ieškovas nenurodė jokių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad netaikius tokių laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu yra pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Tai galimai patvirtina, kaip minėta, šalių tarpusavio santykių pobūdį ir nėra tiesiogiai susiję su šalių vaikų teisėmis ir interesais. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove. Remdamasis išdėstytu, bei tuo, kad pagal įstatymą laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tuo atveju, jei prašantis jas taikyti asmuo tikėtinai pagrindžia reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu, o šeimos bylose ir tuo atveju, kai būtina apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t. y. egzistuojant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, teismas netenkino ieškovo žodžiu pareikšto prašymo pritaikyti analogiškas teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.Teismo vertinimu ieškovo butas šiuo metu yra su baldais, reikiamais ir atitinkančiais trijų nepilnamečių vaikų poreikius. Pagal esamus bylos duomenis, teismas neturi pagrindo abejoti minėtos institucijos pateiktu ieškovo buities sąlygų įvertinimu nepilnamečių vaikų interesais. Remdamasis tuo, teismas daro išvadą, kad ieškovas rašytiniais įrodymais pagrindė, jog bute, kuriame jis gyventų su nepilnamečiais vaikais nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. (pagal lėktuvo bilietų datas), yra sudarytos tinkamos sąlygos šalių nepilnamečiams vaikams gyventi atostogų metu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas atskirajame skunde prašė panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo tenkinti ieškovo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemonės ir patenkinti minėta ieškovo prašymą.Nurodė, kad teismas minėta nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tačiau jis su tokiu teismo sprendimu nesutinka.Teismas padarė jokiais svariais motyvais neparemtas ir akivaizdžiai neteisingas prielaidas, kad esant laikinam draudimui be atsakovės sutikimo ar teismo leidimo išvykti į užsienį, vaikams neteks rinktis, kurį iš tėvų palaikyti sprendžiant išvykos į užsienį klausimą.Ieškovo nuomone, dukterys jau priprato, kad jų ir ieškovo bendrų atostogų metu užsienyje klausimas sprendžiamas jų ir tėvo bendru sutikimu, o atsakovė atsako už dukterų dokumentus ir vaikų išvykai/kelionei būtinus daiktus. Šiuo momentu nėra konkrečių faktinių ir suprantamų/paaiškinamų dukterims priežasčių pakeisti šią nusistovėjusią tvarką. Vienintelis konkretus atsakovės argumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo susietas su atstumu nuo Lietuvos iki Pietų Korėjos, tačiau šis pagrindas išnyko. Netikėti pakeitimai skatina negatyvias dukrų emocijas, nerimą, nepasitikėjimą savo jėgomis.Vaiko teisių apsaugos skyrius deklaravo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tik esant konkrečioms faktinėms aplinkybėms, kurios leidžia padaryti išvadą, kad be jų taikymo bus pažeisti vaikų interesai. Institucija tokių konkrečių faktų neįvardijo, apsiribodama samprotavimu, kad tėvų nesutarimai neigiamai veikia vaikus, todėl panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nėra tikslinga. Tokia pozicija leidžia padaryti išvadą, kad Vaiko teisių apsaugos skyriui taikytina visa kritika, kuri šiame skunde yra pateikta nagrinėjant skundžiamos teismo nutarties argumentus. Teismo posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo VTAS atstovė pažymėjo, jog patys didžiausi vaikystės įspūdžiai iš kelionių į užsienį. Šios kelionės leidžia vaikams pažinti pasaulį, užmegzti naujas pažintis, įgyti naujų įgūdžių ir patirties.Atsakovė A. Ž. atsiliepime prašė ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį. Nurodė, kad poreikis taikyti laikinąsias pasaugos priemones ir uždrausti Ieškovui su dukromis išvykti iš Lietuvos Respublikos be atsakovės sutikimo arba teismo leidimo iki šios bylos išnagrinėjimo, atsižvelgiant į dukrų amžių (D. G. 11 metų, E. 7, M. 4 metai) jų psichologinę būseną, tėvų ypač konfliktiškus santykius, į tai, kad motina, su kuria nuolatos gyvena vaikai, turi daugiau informacijos apie vaikų sveikatos būklę, savijautą, pasirengimą vykti į užsienio valstybę, pagrįstas ir teisėtas.Ieškovui raštu Atsakovei nenurodžius vaikų paėmimo, grąžinimo laiko, ar tikslaus jų buvimo vietos adreso (adresų) atostogų metu, ar bent vieno šių duomenų, arba pateikus informaciją praleidus nustatytą terminą, atitinkamas atostogas, apie kurias nebuvo pateikta minėtų duomenų, su vaikais praleidžia atsakovė. Todėl nuo šios tvarkos gali būti nukrypta tik turint rašytinį atsakovės sutikimą.Atsakovės vertinimu pirmos instancijos teismas pagrįstai nepanaikino 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes be minėto draudimo ieškovas elgiasi savavališkai, vykdamas su dukromis į užsienio valstybes neteikia atsakovei informacijos apie dukrų gyvenimo ir buvimo sąlygas kelionių metu. Atsakovės į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovas vengia teikti atsakovei informaciją apie ieškovo ir dukrų keliones į užsienio valstybes arba pateikia klaidingą informaciją.Ieškovas visiškai nėra linkęs bendradarbiauti, vengia teikti informaciją apie dukras atsakovei, ieškovo ir dukrų atostogų ir bendravimo metu, nors tokią pareigą turi pagal jau nurodytą dabar galiojančio teismo sprendimo dėl ieškovo ir dukrų bendravimo tvarkos 8.2 punktą. Ieškovui vengiant teikti minėtą informaciją, atsakovei nėra žinomos ieškovo ir dukrų bendravimo metu sudarytos gyvenimo sąlygos ir netgi užsienio valstybės į kurias ieškovas vežasi dukras atostogų metu. Aplinkybę, kad ieškovas nederina, nesitaria ir neinformuoja apie jo ir dukrų keliones į užsienio valstybes, juo labiau nenurodo, ar ten dukroms bus sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, patvirtina ir ieškovo atskirojo skundo argumentas, jog dukterys jau priprato, kad jų ir ieškovo bendrų atostogų užsienyje klausimas yra sprendžiamas jų ir tėvo bendru susitarimu, o atsakovė atsako tik už dukterų dokumentus, ir vaikų kelionei reikalingus daiktus. Įvertinus tai, kad mergaičių gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, toks ieškovo elgesys, kai yra ignoruojamos atsakovės kaip mergaičių motinos teisės ir teisėti interesai, o klausimai susiję su dukromis, ypač kelionės į užsienio valstybes, nėra derinami su mama, siekiant užtikrinti tinkamas ir saugias dukrų gyvenimo sąlygas, negali būti pateisinamas, todėl ir ribojimas išsivežti mergaites į užsienio valstybes iš Lietuvos Respublikos be atsakovės rašytinio sutikimo arba teismo leidimo yra pagrįstas ir teisėtas.Šiuo atveju svarbu yra tai, kad ieškovas per paskutinius pusę metų pakeitė tris darbo ir gyvenamąsias vietas atskirose užsienio valstybėse t.y. ieškovas šių metų pradžioje iš Suomijos Respublikos išvyko dirbti ir gyventi į Pietų Korėjos Respubliką, o nepraėjus keliems mėnesiams sudarė darbo sutartį dėl darbo Norvegijos Karalystėje. Įvertinus tai, nėra aišku kiek truks ieškovo gyvenimas Norvegijos Karalystėje, o toks ieškovo nepastovumas ir neturėjimas stabilių gyvenimo sąlygų, atsisakymas bendradarbiauti su atsakove, tik dar kartą patvirtina taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę ir pirmos instancijos teismo nutarties pagrįstumą skundžiamoje dalyje.Iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad šalių santykiai yra ypač konfliktiški, patikslintame ieškinyje ieškovas neigiamai atsiliepia apie atsakovę, aiškiai įvardija, kad ji nesugeba tinkamai rūpintis dukromis, jų auklėti ir pan., kas parodo akivaizdų ieškovo nusiteikimą atsakovės atžvilgiu. Ieškovas 2017 m. liepos 17 d. vykusio teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad jis su atsakove yra linkęs bendrauti tik per teismą. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, teismas pagrįstai nurodė, kad šalių santykiai konfliktiški, priešiški, todėl tėvų santykiai gali paveikti vaikus ir sukelti jiems neigiamų emocinių padarinių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nesietina vien su būtinybe priverstinai įgyvendinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, bet jos gali būti nukreiptos į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalis numato sąrašą laikinųjų apsaugos priemonių, taikytinų civilinėse bylose. CPK 145 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad išimtiniais atvejais teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones - draudimą išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo.Nagrinėjamu atveju sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarties pagrįstumas, kuria buvo atsisakyta panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą ieškovui išsivežti nepilnametes dukras į užsienį, be atsakovės (vaikų motinos) arba teismo leidimo.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovui D. K. išsivežti šalių nepilnamečius vaikus iš Lietuvos respublikos teritorijos be rašytinio A. Ž. sutikimo ar teismo leidimo. Šią nutartį Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 9 d. paliko nepakeistą.Ieškovas D. K. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas minėta nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti – nereikalauti leidimo iš atsakovės arba teismo, norint išsivežti nepilnamečius vaikus į užsienį.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartimi ieškovo reikalavimą atmetė ir nusprendė laikinųjų apsaugos priemonių dalyje dėl draudimo išsivežti vaikus be atsakovės arba teismo leidimo nenaikinti. Nurodė, kad vien aplinkybė, jog ieškovas pakeitė darbo vietą ir dabar dirba Norvegijoje, nesudaro pagrindo pakeisti 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.Ieškovas atskiruoju skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija. Nurodė, kad teismo išvada niekuo nepagrįsta, nes vaikams laikinai išvykstant be atsakovės sutikimo ar teismo leidimo į užsienį, vaikams netektų rinktis, kurį iš tėvų palaikyti. Ieškovas teigia, kad jau yra nusistovėjusi tvarka, pagal kurią išvykų į užsienį klausimus sprendžia tėvas ir dukros, o atsakovė atsako tik už dukrų dokumentus ir būtinų daiktų kelionei paruošimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovo argumentais, nes abu tėvai turi vienodas teises ir pareigas rūpinantis vaikais, nepriklausomai nuo to ar tėvai gyvena kartu ar skyrium. Tai reiškia, kad svarbius vaikų gyvenime sprendimus tėvai turi priimti bendru sutarimu ir tokia situacija, kai tėvas vienasmeniškai (ar pasitaręs su dukromis) nusprendžia išsivežti dukras į užsienį apie tai neinformavęs/nepasitaręs su atsakove yra netoleruotina, bei pažeidžianti atsakovės, kaip vaikų motinos teises. Kitą vertus, atsakovė turi pareigą žinoti kur yra vaikai, ar jie saugūs ir dėl to, kad vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta būtent su atsakove. Ieškovo manymu, draudimas išvykti su dukromis į užsienį be atsakovės arba teismo sutikimo įtakos neigiamas vaikų emocijas, nerimą ir nepasitikėjimą savo jėgomis. Pažymėtina, kad teismas šalių argumentus, susijusius su būtinybe laikinai apibrėžti vaikų bendravimą su vaikais Lietuvos Respublikos teritorijoje, vertina vadovaudamasis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principu.Šiuo atveju iš bylos šalių paaiškinimų matyti, kad šalys nesutaria dėl vaikų išvykimo į užsienį, ieškovas neteikia ieškovei informacijos apie vaikų atostogas ir kaip pats nurodo atskirajame skunde, dėl atostogų sprendžia tik pats su vaikais - nederindamas išvykimo klausimo su atsakove, kuri, taip pat, turi teisę savo atostogas planuoti ir praleisti jas su vaikais. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, esant konfliktams tarp tėvų, yra paveikiami ir vaikai, jiems nėra užtikrinama rami ir saugi aplinka. Pažymėtina, kad ieškovui nėra uždrausta išsivežti vaikus iš Lietuvos Respublikos teritorijas, jam draudžiama išsivežti vaikus be atsakovės sutikimo arba teismo leidimo. Ši leidimo/sutikimo procedūra nereikalauja vaikų dalyvavimo, todėl neturi jokios neigiamos įtakos vaikams ir jų emocinei būsenai. Be to, bylos medžiaga patvirtina aplinkybę, kad šalių santykiai yra konfliktiški, jiems sudėtinga rasti kompromisą sprendžiant klausimus susijusius su vaikais, todėl tokia tvarka sumažina konfliktų dėl vaikų atostogų užsienyje tikimybę ir sudaro ramesnes ir saugesnes sąlygas vaikams.Atkreiptinas dėmesys, kad per paskutinius pusę metų ieškovas tris kartus pakeitė darbo ir gyvenamąją vieta (Suomijoje, Pietų Korėjoje ir Norvegijoje). Įvertinus tai, matyti, kad ieškovo gyvenamoji ir darbo vietos nėra pastovios, todėl nėra pagrindo panaikinti nustatytą tvarką (draudimą išvykti su vaikais be sutikimo) vien dėl to, jog pasikeitė atsakovo darbo vietos šalis.Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai kas išdėstytą, įvertinęs byloje esančius duomenis ir bylos šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymų normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir priėmė pagrįstą, bei teisėtą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.