- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-23
- Bylos Nr.
- e2A-1779-619/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07656-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- A. Ž.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. K. (D. K.) ir atsakovės A. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl santuokos apskaitos akto išrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir atsakovės A. Ž. priešieškinį, išvadą teikianti institucija byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. K. (D. K.) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. Ž. kuriuo prašė:
Žemesnės instancijos teismas
1) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-78-883/2013, patvirtintą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-70-3-1213-862/2014, pakeisti sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių 8.1, 8.2, 8.4 punktus ir išdėstyti juos taip:
„8.1. D. K. susitikimų su vaikais mokslo metais (įskaitant papildomas, rudens, žiemos, pavasario atostogas bei šventes) tvarka:
D. K. (D. K.) bendrauja su dukromis du savaitgalius iš eilės, pradedant pirmuoju penktadieniu po teismo sprendimo įsiteisėjimo, paimdamas dukras iš jų lankomų ugdymo įstaigų, o jeigu dukros nelanko ugdymo įstaigų, iš jų gyvenamosios vietos 13.00 val. ir grąžindamas kitos savaitės pirmadienį po užsiėmimų 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Po to vaikų tėvas paima dukras kitos iš eilės sekančios savaitės penktadienį iš jų lankomų ugdymo įstaigų, o jeigu dukros nelanko ugdymo įstaigų, iš jų gyvenamosios vietos 13.00 val. ir grąžina kitos savaitės pirmadienį po užsiėmimų 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą. D. K. įspėjęs vaikų motiną A. Ž. raštu (elektroninio pašto laišku) turi teisę bendrauti su vaikais savaitės tarp vaikų tėvo bendravimo su dukromis savaitgalių darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) su nakvyne arba be nakvynės. Kitus du mėnesio savaitgalius su vaikais praleidžia motina A. Ž. ir t.t.“.
„8.2. D. K. susitikimų su vaikais vasaros atostogų metu tvarka:
Vasaros atostogų metu birželio mėnesį skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas su dukromis vyksta pagal 8.1 p. nurodytas taisykles, taikytinas mokslo metų laikotarpiui (įskaitant papildomas, rudens, žiemos, pavasario atostogas bei šventes). Liepos mėnesį D. K. (D. K.) su dukromis nesusitinka. D. K. leidžia laiką su dukromis nuo rugpjūčio 1 d. 10.00 val., nurodytu laiku pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos, iki rugpjūčio 31 d. 19.00 val., nurodytu laiku grąžindamas jas į jų gyvenamąją vietą. D. K. ir A. Ž. buvimo su vaikais metu elektroniniu paštu praneša vienas kitam konkrečius duomenis (adresus), kur su vaikais praleis laiką kiekvienas iš tėvų ir kaip galima su vaikais susisiekti.“
Žemesnės instancijos teismas
2) Papildyti Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-78-883/2013, patvirtintą sutartį dėl santuokos apskaitos panaikinimo įrašo pasekmių nuostata:
„8.4. A. Ž. įsipareigoja be D. K. sutikimo netaikyti (pati ar specialistų pagalba) dukroms jų elgesį koreguojančių psichologinio, medicininio arba kitokio poveikio priemonių.“
Žemesnės instancijos teismas
3) Papildyti Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-78-883/2013, patvirtintą sutartį dėl santuokos apskaitos panaikinimo įrašo pasekmių nuostata:
„8.5. Šalys privalo vykdyti sutartį sąžiningai ir tinkamai. Sutartis turi vykdoma ekonomiškiausiu kitai šaliai būdu. Jeigu pagal sutartį šalis turi atlikti tam tikrus veiksmus, ji turi dėti maksimalias pastangas, kurių tokiose aplinkybėse imtųsi bet kuris protingas asmuo.“
Žemesnės instancijos teismas
3) Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 3 punktą, sumažinant nepilnamečių vaikų Gerdos D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau ir nepilnamečiai vaikai, vaikai, mergaitės, dukros) išlaikymo dydį iki 121 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.
Šalies argumentai
2. Atsakovė A. Ž. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-78-883/2013 patvirtintą, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimu pakeistą sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 7 punktą, nurodant, kad:
„7. D. K., su jo parinktu pedagogu ar ugdymo įstaiga, gali sudaryti sutartį dėl šalių dukterų Gerdos D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), rusų kalbos pamokų, už kurias apmokės ieškovas D. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Sudarytą sutartį, ar jos kopiją ieškovas D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), privalo pateikti atsakovei A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip kitą dieną po jos sudarymo. Rusų kalbos pamokos dukroms vyksta ieškovo D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukrų Gerdos D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo metu bei už dukrų rusų kalbos pamokų lankymą yra atsakingas ieškovas D. K., gimęs (duomenys neskelbtini).“
Žemesnės instancijos teismas
2) Papildyti Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-78-883/2013, patvirtintą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 8.2 punktą nuostata:
„Uždrausti D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), išvežti šalių nepilnamečius vaikus Gerdą D. K., gimusią (duomenys neskelbtini), E. K., gimusią (duomenys neskelbtini), M. K., gimusią (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos teritorijos be rašytinio atsakovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo ar teismo leidimo.“
Žemesnės instancijos teismas
3) Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-78-883/2013, patvirtintą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-70-3-1213-862/2014, bei Vilniaus apygardos teismo 2014-10-28 nutartimi pakeistą sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 8.3 punktą, nurodant, kad:
„8.3. D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), su dukromis Gerda D. K., gimusia (duomenys neskelbtini), E. K., gimusia (duomenys neskelbtini), M. K., gimusia (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į vaikų užimtumą ugdymo bei lavinimo įstaigose, vaikų pageidavimus, sveikatos būklę bei amžių turi teisę bendrauti Skype programa kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais Lietuvos Respublikos laiku iki trisdešimt minučių iš anksto su dukromis suderintu laiku. Bendravimas naudojant Skype programą nevyksta atsakovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su dukromis Gerda D. K., gimusia (duomenys neskelbtini), E. K., gimusia (duomenys neskelbtini), M. K., gimusia (duomenys neskelbtini), praleidžiamais atostogų laikotarpiais.“
4) Išduoti teismo leidimą šalių nepilnametėms dukroms lankyti atsakovės pasirinkto psichologo konsultacijas be ieškovo D. K. sutikimo.
Žemesnės instancijos teismas
5) Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimu patvirtintą sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 3 punktą, padidinant nepilnamečiams vaikams iš ieškovo priteistą išlaikymą iki 500 Eur kiekvienam per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą su priešieškiniu dienos iki dukros sulauks pilnametystės.
3. Byloje išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kad vaikams atsakovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos ilsėtis, augti ir vystytis. Pabrėžė, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą. Pateikė išvadą, kad ieškovo D. K. reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo neatitinka nepilnamečių vaikų interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.
· Pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu patvirtintos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu pakeistos šalių 2013 m. vasario 1 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 7 punkto 1 dalį ir ją išdėstė taip: „Ieškovas D. K. raštu (elektroniniu paštu, SMS žinute) su atsakove A. Ž., suderinęs šalių nepilnamečių vaikų rusų kalbos pamokų laiką ir vietą kiekvienos savaitės pirmadieniais ir penktadienis (pasibaigus ugdymo procesui mokyklose, bet ne vėliau kaip iki 18 valandos), su jo parinktu ir su atsakove A. Ž. raštu (elektroniniu paštu) suderintu pedagogu ar ugdymo įstaiga, gali sudaryti sutartį dėl šalių dukterų rusų kalbos pamokų, už kurias apmokės ieškovas D. K.“. Kitas punkto dalis paliko nepakeistas.
· Pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu patvirtintos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu pakeistos šalių 2013 m. vasario 1 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 8.1 punkto 2 dalį ir ją išdėstė taip: „Ieškovas D. K. su dukromis Gerda D. K., gimusia (duomenys neskelbtini) ir E. K., gimusia (duomenys neskelbtini), su M. K., gimusia (duomenys neskelbtini), gali bendrauti kas antrą savaitgalį nuo penktadienio, pasiimdamas dukras iš jų ugdymo įstaigų, o jeigu ugdymo įstaigų nelanko, 13 val. iš gyvenamosios vietos, ir iki sekmadienio 18.30 valandos grąžindamas jas į jų gyvenamąją vietą, išskyrus atostogų laikotarpius, kuriuos šalių dukros praleis kartu su atsakove A. Ž.“. Kitas punkto dalis paliko nepakeistas.
· Pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu patvirtintos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi, pakeistos šalių 2013 m. vasario 1 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 8.3 punkto 1 dalį ir ją išdėstė taip: „Ieškovas D. K. su dukromis Gerda D. K., gimusia (duomenys neskelbtini), ir E. K., gimusia (duomenys neskelbtini), M. K., gimusia (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į vaikų užimtumą ugdymo bei lavinimo įstaigose, vaikų pageidavimus, sveikatos būklę bei amžių, gali antradieniais ir ketvirtadieniais su jomis bendrauti naudojant „Skype“ programą iki trisdešimt minučių per parą. Šis bendravimas turi vykti ne vėliau kaip iki kiekvienos darbo dienos 20 valandos (Lietuvos laiku). Bendravimas naudojant „Skype“ programą nevyksta ieškovės A. Ž. su dukromis praleidžiamais atostogų laikotarpiais. Ieškovas D. K., siekdamas bendrauti su vaikais darbo dienomis, ne vėliau kaip iki kiekvienos darbo dienos 19 valandos turi raštu (elektronine žinute, SMS žinute) apie tai informuoti atsakovę A. Ž., kuri privalo į kiekvieną gautą ieškovo prašymą nedelsiant (ne vėliau kaip per 30 minučių) atsakyti raštu (elektronine žinute, SMS žinute) nurodant laiką, kuriuo bus įjungtas „Skype“ ryšys“. Kitas punkto dalis paliko nepakeistas.
· Pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-883/2013 patvirtintą išlaikymo nepilnamečiams vaikams Gerdai D. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), M. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisė iš ieškovo D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams Gerdai D. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), M. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. birželio 26 d.) iki vaikų pilnametystės. Paskyrė A. Ž. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipė skubiam vykdymui. Priteisė iš ieškovo D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakovei A. Ž. 1343,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteisė iš ieškovo D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės A. Ž. į valstybės biudžetą 30,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2013-02-13 sprendimu panaikino ieškovo D. K. ir atsakovės A. Ž. santuokos apskaitos įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino 2013-02-01 sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Teismo sprendimu patvirtintos sutarties nuostatos buvo iš dalies pakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimu, kuris iš dalies buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014-10-28 nutartimi. Šiais teismų procesiniais sprendimais, be kita ko, yra reglamentuojama šalių nepilnamečių vaikų G. D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta, išlaikymo, ugdymo ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka.
6. Spręsdamas klausimą dėl ieškovo reikalavimo pakeisti teismų procesiniais sprendimais patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių 8.1, 8.2 punktus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad vien pasikeitusi jo faktinė darbo ir gyvenamoji vieta iš Suomijos į Norvegijos Karalystę, ar padidėjęs atstumas nuo miesto, kuriame šiuo metu dirba ieškovas, iki Vilniaus, lyginant su buvusiu, nebesant tiesioginio skrydžio tarp miestų, laikytina esmine aplinkybe, sudarančia pagrindą keisti esamą bendravimo su vaikais tvarką, kuri yra maksimali, konkreti, detali, išsami ir nustatyta atsižvelgus į tai, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad 2014 metais nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka nustatyta atsižvelgus į itin konfliktiškus šalių tarpusavio santykius ir byloje nėra duomenų, jog šalys yra pasirengusios ir gali tarpusavyje rasti ir suderinti sprendimus, kompromisus kaip geriausiai auklėti vaikus ir kad tokie sprendimai galėtų būti geranoriškai šalių vykdomi. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti apibendrinta tvarka, kuri labiau atitinka bendravimo principo įtvirtinimą, neatitinka esamos faktinės situacijos tarp nepilnamečių vaikų tėvų (šalių) ir byloje nėra nustatyta, kad bendravimo tvarka turėtų būti keičiama kaip neatitinkanti nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog vaikus su abiem tėvais sieja itin stiprūs ir artimi emociniai ryšiai, vaikai noriai bendrauja su ieškovu įvairiais klausimais ir laukia susitikimų, joms yra šalių dukroms yra suprantama ir suvokiama šiuo metu esanti bendravimo su ieškovu tvarka Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog būtent esama bendravimo tvarka suformavo esamus vaikų ir ieškovo santykius, todėl nėra pagrindo jos keisti.
7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašymas pakeisti esamą bendravimo tvarką savaitgaliais, atostogų, švenčių (išskyrus rugpjūčio mėn.) iš detalios ir aiškios, užtikrinančios nepilnamečių dukrų teisę tiesiogiai ir betarpiškai bendrauti su tėvu ir savaitgaliais ir skirtingais metų laikais turimų atostogų metu, į neapibrėžtą, ieškovo nuožiūra pasirinktą savo, kaip tėvo, teisės įgyvendinimą bendrauti ar nebendrauti su dukromis tarp dviejų savaitgalių esančiomis darbo dienomis (tokiu bendravimo būdą prašoma nustatyti ir vaikų atostogų, švenčių metu (išskyrus liepos, rugpjūčio mėn.), su nakvyne ar be nakvynės, elektroniniu laišku įspėjus atsakovę, kokia apimtimi bendrauti ar nebendrauti, nepagrįstai susiaurintų, visų pirma, dukrų teisių bendrauti su skyrium gyvenančiu ieškovu apimtį ir neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų pagal aiškią ir iš anksto žinomą tvarką. Susidarytų situacija, kai vaikai nebegalėtų iš anksto žinoti, kokiomis konkrečiomis dienomis jie susitiks su tėvu, kiek dienų jie bendraus, ar liks nakvoti, ar ne, ar atostogų laiku bendraus su tėvu. Atitinkamai vaikams galėtų kilti sunkumų nuosekliame ugdymo procese, dalyvauti popamokinėje veikloje. Ieškovo prašomos tvarkos ir jos vykdymo neapibrėžtumas paaštrintų šalių tarpusavio santykius, dėl ko didžiausias neigiamas emocines pasekmes patirtų jų nepilnamečiai vaikai.
8. Nors ieškovas nebuvo pareiškęs savarankiško reikalavimo pakeisti bendravimo savaitgaliais tvarką, tačiau vadovaudamasis nepilnamečių vaikų interesais, tėvų valdžios lygybės principais, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, į tai, kad iš ieškovo paaiškinimų matyti, jog jis siekia kuo artimesnio ir betarpiško bendravimo su dukromis, teismas įvertino sprendė, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas iš dalies pakeisti šiuo metu galiojančią vaikų ir ieškovo bendravimo tvarką savaitgaliais 8.1 punkte, nurodant, kad ieškovas su dukromis gali bendrauti kas antrą savaitgalį nuo penktadienio pasiimant jas iš ugdymo įstaigų.
9. Netenkinęs ieškovo prašymo pakeisti nustatytą bendravimo tvarką savaitgaliais jo nurodytu būdu, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo išvestinį reikalavimą taikyti tokią bendravimo savaitgaliais tvarką ir atostogų birželio mėn. metu, pakeičiant šiuo metu galiojančią tvarką (8.2 p.).
10. Spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu tvarkos pakeitimo ieškovo prašomu būdu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė ieškovo argumentus, kad šiuo metu atsirado pagrindas keisti nustatytą bendravimo vasaros atostogų metų tvarką, nes dukrų atostogos birželio mėnesį prasideda skirtingomis dienomis. Pažymėjo, jog teismai, spręsdami dėl ieškovo bendravimo su dukromis vasaros atostogų metu tvarkos nustatymo, atsižvelgė į tai, kad vasaros atostogos Lietuvos Respublikoje prasideda birželio mėnesį ir jų pradžia keičiasi priklausomai nuo vaikų amžiaus, todėl ugdymas paprastai trunka ir birželio mėnesį. Atkreipė dėmesį, jog priešingai nei nurodo ieškovas, jau yra užtikrinta abiejų tėvų teisė lygiomis dalimis atostogauti su vaikais vasarą, kadangi kiekvienas iš tėvu vasaros metu bendrauja su vaikais po 31 d. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dukrų grąžinimas į jų gyvenamąją vietą po mėnesio paskutinę vasaros atostogų dieną 19 val., kaip to reikalauja ieškovas, neužtikrintų nepilnamečių vaikų teisės emociškai ir praktiškai pasiruošti mokslo metams.
11. Dėl šalių ginčo susijusio su šalių nepilnamečių dukrų lankymosi pas psichologus be ieškovo sutikimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog remiantis byloje esančių įrodymų visuma nėra pagrindo išvadai, kad kuris nors vienas iš tėvų veikia priešingai vaikų interesams, atsisakydamas rūpintis vaikų psichikos sveikata ar šią pareigą įgyvendina netinkamai. Pažymėjo, jog byloje nėra pateikta duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti vienareikšmę išvadą, kad šiuo metu yra specialisto konstatuota būtinybė visoms ar kuriai iš dukrų suteikti psichikos sveikatos specialisto (psichologo, psichoterapeuto, gydytojo psichiatro) pagalbą, bet ieškovas yra pranešęs nesutinkąs ar atsisako duoti sutikimą tokiam gydymui gauti. Atsižvelgdamas į tai, atmetė atsakovės reikalavimą leisti vaikams pagal poreikį lankyti atsakovės pasirinkto psichologo konsultacijas be ieškovo sutikimo. Remdamasis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas kaip perteklinį taip pat atmetė ieškovo reikalavimą nustatyti, kad kiekvieno iš tėvų lygią teisę rūpintis vaikų sveikata atsakovė įgyvendintų tik turėdama jo sutikimą. Pažymėjo, jog galiojančioje bendravimo tvarkoje yra nustatyta konkreti tvarka kaip turi būti užtikrinta ir įgyvendinama skyrium gyvenančio ieškovo teisė ir pareiga rūpintis vaikų sveikata. Kaip nepagrįstos ir neįrodytos atmestos ieškovo nurodytos aplinkybės, kad psichologai ar psichiatrai siekia išugdyti priešiškus dukrų jausmus tėvui, kadangi byloje konstatuota aplinkybė, kad dukras su kiekvienu iš tėvų sieja itin artimas ir tvirtas emocinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovo reikalavimas, kad „A. Ž. įsipareigoja be D. K. <...>“ negali būti tenkinamas, kadangi toks teismo sprendimas negalėtų būti priverstinai įvykdytas.
12. Atmesdamas ieškovo reikalavimą papildyti sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 8.5 p., reglamentuojančiu sutarties vykdymo principus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pačiame įstatyme yra įtvirtintos tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pareigos kitam iš tėvų bendraujant su vaiku, šios pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo teisinės pasekmės ir tai yra privaloma be teismo sprendimo. Atkreipė dėmesį, jog bylos medžiaga patvirtina tiek ieškovo, tiek atsakovės argumentus, kad dėl nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo ir galimo atsakovės kliudymo ieškovui bendrauti su vaikais ieškovas ne kartą yra kreipęsis į antstolius, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra konstatuoti faktai, susiję su bendravimo tvarkos vykdymu.
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendė, kad atsakovės argumentai nesudaro pagrindo keisti esamos rusų kalbos mokymo tvarkos, kadangi tai neatitiktų nepilnamečių vaikų teisėto intereso mokytis antrosios gimtosios kalbos. Pažymėjo, kad vaikų bendravimas su tėvu rusų kalba negali pakeisti kalbos mokymosi proceso. Aplinkybės, kad tarp šalių kyla ginčai dėl nustatytos tvarkos vykdymo, o įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra konstatuota, kad abi šalys nevykdo nustatytos tvarkos, pačios savaime nesudaro pagrindo keisti esamą tvarką, nustatytą siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog nepilnametės G. D. ir Elzė išreiškė nuomonę, kad joms nelabai patinka lankyti rusų kalbos pamokas, tačiau pažymėjo, jog mergaitės neišreiškė kategoriško ir argumentuoto nesutikimo dėl rusų kalbos pamokų. Nustatęs, jog nustatyta vienpusė ieškovo teisė parinkti pedagogą, nederinant su atsakove nei pedagogo kandidatūros, nei mokymosi programos, kuri, teismo vertinimu, turėtų būti tokia, kad atitiktų skirtingo amžiaus vaikų poreikius ir galimybes, sukelia sunkumų vykdant patvirtintą tvarką, Atsižvelgdama į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iš dalies pakeistina teismų procesiniais sprendimais patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 7 punkto 1 dalis, numatant, kad ieškovas D. K. su jo parinktu ir su atsakove A. Ž. elektroniniais laiškais suderintu pedagogu ar ugdymo įstaiga, gali sudaryti sutartį dėl šalių dukterų rusų kalbos pamokų, už kurias apmokės ieškovas D. K..
14. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo keisti šiuo metu galiojančios bendravimo tvarkos, papildant ją 8.2 punktu ir uždraudžiant ieškovui išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos teritorijos be rašytinio atsakovės sutikimo ar teismo leidimo. Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjant civilines bylas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių keitimo, šalims buvo žinomos aplinkybės, kad ieškovas dirba ir gyvena užsienyje, jo darbo pobūdis. Pagal galiojančią ieškovo ir vaikų bendravimo tvarką atostogų metu (8.2 p.), ieškovas turi pareigą iš anksto raštu informuoti atsakovę apie: tikslų laiką kada jis atvyks pasiimti vaikų ir kada vaikus grąžins į jų gyvenamąją vietą bei vaikų buvimo vietos ar vietų adresus atostogų metu. Taigi, ieškovui nepateikus įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytos informacijos arba pateikus netikslią informaciją, nuslėpus nuo atsakovės dalį tokios informacijos, t. y. ieškovui nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, atsakovė gali ginti pažeistas teises įstatymo nustatyta tvarka.
15. Spręsdamas klausimą dėl atsakovės reikalavimo pakeisti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 8.3 punktą pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, kad dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, kuriems šiuo metu yra 11, 7, 5 metai, Skype programa laiko ieškovas turi susitarti tiesiogiai su vaikais. Pažymėjo, jog įstatymas numato, kad vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Šios tėvų pareigos perkėlimas nepilnamečiams vaikams neatitiktų vaikų interesų. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, vaikų nuomonę, išvadą teikiančios institucijos pateiktą galutinę išvadą, nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog vaikų išsakyta nuomonė dėl retesnio nei 5 kartus per savaitę bendravimo Skype neprieštarauja vaikų interesams. Teismas atsižvelgdamas ir į tai, kad šiuo teismo sprendimu yra pakeičiama ieškovo bendravimo su vaikais savaitgaliais tvarka, nustatė, kad ieškovas su vaikais turi teisę bendrauti Skype programa du kartus per savaitę – antradieniais ir ketvirtadieniais.
16. Spręsdamas klausimą dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovo turtinė padėtis iš esmės išliko nepasikeitusi, o atsakovės turtinė padėtis pablogėjo, nes pasibaigus motinystės atostogoms ir ieškovei įsidarbinus 0,25 etatu jos gaunamos pajamos reikšmingai sumažėjo. Tačiau pirmosios instancijos teismas eismas atkreipė dėmesį, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės turtinės padėties pasikeitimas yra nulemtas vien tik objektyvių priežasčių. Teismo vertinimu, atsakovės turimas išsilavinimas, kompetencija, tarptautinė darbo patirtis leidžia atsakovei gauti didesnį darbo užmokestį nei 130 Eur per mėnesį, o ne perkelti jai tenkančią vaikų išlaikymo pareigą išimtinai skyrium gyvenančiam tėvui, tretiesiems asmenims (motinai, seseriai). Atsakovė neteikė į bylą įrodymų, kad būtent dėl rūpinimosi vaikais ji neturi galimybės susirasti geriau apmokamą darbą, kad dėjo aktyvias pastangas tokį darbą surasti. Atsakovės studijos doktorantūroje taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė neturi galimybės dirbti visu etatu, tuo labiau, kad studijos doktorantūroje yra atsakovės teisė. Iki santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir jos metu gaudavo panašaus dydžio darbo užmokestį kaip ir ieškovas, 2013-2015 m. turėjo santaupų, byloje nėra įrodymų, kad dėl sveikatos būklės atsakovė gali dirbti tik ribotą laiką. Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad vienas iš tėvų dėl geresnės savo turtinės padėties galėtų ir turėtų teikti išimtinai didesnę dalį išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nei kitas iš tėvų.
17. Teismas nepagrįstais laikė ieškovo argumentus, kad priteistas išlaikymas turi būti mažinamas, nes jis užtikrina vaikų kokybišką ir įvairiapusį laisvalaikį ir tenkina kitus papildomus vaikų poreikius. Pažymėjo, jog išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl išlaikymo, kurį turi teikti kiekvienas iš tėvų, dydis yra nustatomas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Kita vertus, dovanos vaikams nėra priskirtinos prie būtinųjų vaiko poreikių tenkinimo. Teismas taip pat kritiškai vertino ieškovo teiginius, kad išlaikymas turi būti mažinamas, nes per metus jis su vaikais apie 4 kartus keliauja į užsienį. Ieškovo nurodyta aplinkybė apie pasikeitusį atstumą tarp jo ir vaikų gyvenamosios vietos, brangesnio gyvenimo Norvegijoje pačios savaime taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti pasikeitusios ieškovo turtinės padėties, juolab kad priteisiant dabartinį išlaikymą buvo įvertinta aplinkybė, kad atsakovas gyvena skirtingose valstybėse.
18. Spręsdamas kaip nuo 2013 m. vasario 13 d. pasikeitė šalių vaikų poreikiai (ar jie sumažėjo, išaugo), pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad nuo šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo praėjo daugiau kaip keturi metai ir dabar vaikams yra 11 metų (G. D.), 7 metai (E.), 5 metai (M.), G. D. mokosi Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos 5 klasėje, Elzė nuo 2017 m. rugsėjo – 1-oje klasėje, o Medeina lanko Vilniaus lopšelį-darželį „U.“. Įvertinęs atsakovės pateiktas vaikų poreikių lenteles, pagal kurias G. D. per mėnesį skiriama 944,82 Eur, E. – 766,27 Eur, M. – 785 Eur sumos, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog visos pirmiau nurodytos išlaidos nepilnamečiams vaikams atitinka esminį pasikeitusių poreikių kriterijų ir yra patiriamos šiuo metu. Įvertinęs byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių nepilnametės dukros lanko mokymo įstaigas, būrelius. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog visavertę vaikų mitybą namuose galima užtikrinti už mažesnę nei atsakovės nurodoma iš viso 720 EUR pinigų suma, atsižvelgiant į tai, kad visos trys dukros lanko ugdymo įstaigas, į tai, kad, atsakovės teigimu, G. D., Elzė pietauja mokykloje ir muzikos mokykloje (šios išlaidos, anot atsakovės, įtrauktos į dienpinigius), kad Medeina lanko darželį, kuriame yra užtikrinamas dienos maitinimas, į tai, kad kas antrą savaitgalį vaikai bendrauja su tėvu (ieškovu), kuris užtikrina vaikų maitinimą tomis dienomis. Įvertinęs atsakovės argumentus susijusius su vaikų teise į būstą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovė su vaikais gyvena tame pačiame bute kaip ir panaikinant santuokos apskaitos įrašą ir nėra pagrindo konstatuoti pasikeitusių vaikų poreikių būstui. Atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys pripažino, jog vaikų sergamumas po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo padidėjo, pirmosios instancijos teismas konstatavo šių poreikių pasikeitimą. Tačiau nepripažino pagrįstais atsakovės argumentų dėl padidėjusių išlaidų dukros G. D. regėjimo sutrikimams gydyti, kadangi šis sutrikimas yra atsiradęs dar iki šalims panaikinant santuokos apskaitos įrašą. Teismas taip pat atmetė atmetami atsakovės argumentai dėl dukrų E. ir M. poreikių pasikeitimo, kuriuos sudaro kasmetinis dukrų apsilankymas pas stomatologą privačioje klinikoje, nes nėra duomenų, kad šių paslaugų nepilnamečiai vaikai neturi galimybės gauti nemokamai. Tuo tarpu teismas laikė įrodytomis atsakovės nurodytas aplinkybes, jog dėl G. D. 2014 m. gegužę diagnozuoto sąkandžio korekcijos, yra reikalinga kas mėnesį skirti 19,58 Eur stomatologo paslaugoms. Įvertinęs, kad M. K. 2016-06-28 diagnozuotas kalbos išraiškos sutrikimas, nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai, rekomenduota logopedo pagalba, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tai yra naujai atsiradę specialieji vaiko poreikiai, kurių patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai. Atsižvelgdamas į tai, kad panaikinant šalių santuokos apskaitos įrašą nei viena iš mergaičių dar nelankė mokyklos, teismas pagrįstomis laikė atsakovės nurodytas išlaidas susijusias su G. D. ir E. ugdymu mokykloje. Įvertinęs šioje byloje esančią faktinę situaciją dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaikais apimties, jos realaus vykdymo, vaikų popamokinį užimtumą, teismas kritiškai vertintino atsakovės nurodytas kitos būtinosios išlaidos vaikų laisvalaikiui, įskaitant atostogas, gimtadienius, t. y. laisvam laikui po vaikų ugdymo proceso mokykloje, darželyje ir būrelių. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad tam tikros išlaidos nepilnamečių vaikų poreikiams kartojasi ir teismo vertinimu, šie vaikų poreikiai galėtų būti patenkinami tam panaudojant mažesnę pinigų sumą nei nurodo atsakovė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, kritiškai vertino atsakovės argumentus, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo objektyviai padidėjo vaikų poreikiai, nes atsirado išlaidos automobiliui. Sutiko su atsakove, kad užtikrinant nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą, rūpinimąsi trimis skirtingo amžiaus ir užimtumo vaikais kasdien, jai tenka sudėtinga organizavimo našta ir atsiranda situacijų, kai yra reikalinga trečiojo asmens pagalba, nepripažintina, kad šie vaikų poreikiai yra objektyviai atsiradę po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagal byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, mokyklą lankančių 11, 7 metų amžiaus vaikų, o darželį lankančios dukros Medeinos, kuriai yra nustatyti specialūs poreikiai, realiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur suma. Atsižvelgdamas į tai, bei remdamasis byloje nustatyta šalių turine padėtimi, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra teisinis pagrindas padidinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu iš ieškovo D. K. priteistą išlaikymą nepilnametėms dukroms Gerdai D. K., E. K., M. K. padidinant priteistą 202,73 Eur išlaikymą iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovas D. K. prašė:
Žemesnės instancijos teismas
· panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino A. Ž. priešieškinį ir pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu patvirtintos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu pakeistos šalių 2013 m. vasario 1 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 7 punkto 1 dalį ir šioje dalyje atsakovės A. Ž. priešieškinį atmesti. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu patvirtintos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu pakeistos šalių 2013 m. vasario 1 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 7 punktą, išdėstant jį taip: „Ieškovas D. K. (D. K.) raštu (elektroniniu paštu) iki kiekvienų mokslo metų rugsėjo 1 d. pateikia atsakovei A. Ž. rusų kalbos pamokų sutartį, programą naujiems mokslo metams ir nurodo įstaigą arba privatų pedagogą, kurie įgyvendins nurodytą programą. Už rusų kalbos pamokas apmokės ieškovas D. K. (D. K.). Rusų kalbos pamokos vyksta kiekvienais mokslo metais nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 15 d. pirmadieniais ir penktadieniais po užsiėmimų vaikų lankomose ugdymo įstaigose iki 19 val. po 1 (vieną) akademinę valandą. Rusų kalbos pamokos nevyksta moksleivių rudens, žiemos, pavasario, papildomų, vasaros atostogų (nuo birželio 16 d. iki rugpjūčio 31 d.) ir švenčių dienų laikotarpiais. Ieškovo bendravimo su vaikais metu už rusų kalbos pamokas yra atsakingas vaikų tėvas, o kitu laiku už rusų kalbos pamokas yra atsakinga motina. Nuo 6 (šeštos) klasės privačios rusų kabos pamokos nebevyksta ir nepilnametės šalių dukros jų lankomose mokyklose mokosi rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą“.
· Pakeisti teismo sprendimo dalį, kurioje pakeistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu patvirtintos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu pakeistos šalių 2013 m. vasario 1 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 8 punkto 8.1 papunktis ir jį išdėstyti taip: 8.8.1. „D. K. (D. K.) bendrauja su dukromis Gerda D. K., gimusia (duomenys neskelbtini), E. K., gimusia (duomenys neskelbtini), ir su M. K., gimusia (duomenys neskelbtini), 11 dienų iš eilės, pradedant pirmuoju penktadieniu po teismo sprendimo įsiteisėjimo, paimdamas dukras iš jų lankomų ugdymo įstaigų, o jeigu dukros nelanko ugdymo įstaigų, iš jų gyvenamosios vietos 13.00 val. ir grąžindamas paskutinės bendravimo dienos pirmadienį po užsiėmimų 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Bendravimo tvarka, numatyta 8 punkto 8.1. papunktyje, negalioja moksleivių atostogų laikotarpiais ir švenčių dienomis. Jeigu po vaikų tėvo bendravimo pagal šios sutarties 8 punkto 8.1. papunktį kitą dieną prasideda tėvo atostogos su vaikais, tėvas vaikų motinai negrąžina.
· Panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje atmestas D. K. (D. K.) ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo moksleivių vasaros atostogų laikotarpiu ir patenkinti jo ieškinio reikalavimą šioje dalyje, išdėstant taip: 8.8.2 „D. K. (D. K.) bendrauja su dukromis Gerda D. K., gimusia (duomenys neskelbtini), E. K., gimusia (duomenys neskelbtini), ir su M. K., gimusia (duomenys neskelbtini), moksleivių vasaros atostogų laikotarpiu pasibaigus visų dukterų mokslo metams nuo liepos 16 d. iki rugpjūčio 24 d. (imtinai), pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos liepos 16 d. 10 valandą ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą rugpjūčio 24 d. 19 val., A. Ž. bendrauja su dukromis nuo birželio 16 d. iki liepos 15 d. (imtinai) ir nuo rugpjūčio 25 d iki rugpjūčio 31 d (imtinai)“. Kitas šio punkto dalis palikti nepakeistas.
· Panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje teismas iš dalies patenkino atsakovės A. Ž. priešieškinį ir pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu patvirtintos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi, pakeistos šalių 2013 m. vasario 1 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 8 punkto 8.3 papunkčio 1 dalį, Šioje dalyje atsakovės A. Ž. priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu patvirtintos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi, pakeistos šalių 2013 m. vasario 1 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 8 punkto 8.3 papunkčio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:„Ieškovas D. K. su dukromis Gerda D. K., gimusia (duomenys neskelbtini) ir E. K., gimusia (duomenys neskelbtini), M. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini) gali kiekvieną darbo dieną su jomis bendrauti naudojant „Skype“ programa trisdešimt minučių per parą. Šis bendravimas turi vykti ne vėliau kaip iki kiekvienos darbo dienos 20 valandos (Lietuvos laiku). Bendravimas naudojant „Skype“ programą nevyksta ieškovės A. Ž. su dukromis praleidžiamais atostogų laikotarpiais. Atsakovė A. Ž. užtikrina dukrų prieigą prie Skype kasdieniam bendravimui su ieškovu D. K. mokslo metų darbo dienomis. Atsakovė A. Ž., atsižvelgdama į vaikų užimtumą ugdymo bei lavinimo įstaigose, vaikų pageidavimus, sveikatos būklę bei amžių, iki kiekvieno sekmadienio 19 val. raštu (sms, el.paštu) praneša ieškovui D. K. apie laiką, kada turi įvykti bendravimas „Skype“ programa kitą savaitę, o ieškovas D. K. per 1 valandą nuo nurodyto pranešimo gavimo, patvirtina, kad pranešimą gavo. Vaikų motina A. Ž. bendrauja su vaikais pagal tą pačią tvarką, kada darbo dienomis vaikai būna su tėvu. “
· Panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovo D. K. (D. K.) ieškinio reikalavimas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties nuostatų papildymo sąlyga (8 punkto 8.4 p.p.) - atsakovės įpareigojimu be ieškovo sutikimo netaikyti dukroms psichologinio poveikio priemonių, ir šioje dalyje ieškovo ieškinį patenkinti: Uždrausti A. Ž. ir D. K. be kito tėvo/motinos sutikimo taikyti dukroms jų elgesį koreguojančias psichologinio poveikio priemones, vedant vaikus pas specialistus, su kuriais atsakovė/ieškovas yra susiję profesiniais ryšiais ir įpareigoti atsakovę A. Ž. bei ieškovą D. K. iš anksto informuoti vienas kitą dėl būtinybės ir pagrindų taikyti dukroms psichologinio poveikio priemones.
· Pakeisti teismo sprendimo dalį, kurioje teismas iš dalies patenkino atsakovės A. Ž. priešieškinį ir pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-883/2013 patvirtintą išlaikymo nepilnamečiams vaikams Gerdai D. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį (3 punktas) ir padidino jį iki 250 EUR kiekvienam vaikui. Šioje dalyje patenkinti ieškovo D. K. (D. K.) ieškinio reikalavimą: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-883/2013 patvirtintą išlaikymo nepilnamečiams vaikams Gerdai D. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš ieškovo D. K. (D. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams Gerdai D. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), M. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 121 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės.
· Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių į bylą pateiktus įrodymus, sprendime padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas, todėl priėmė iš esmės neteisingą sprendimą, kuris dar labiau pablogina tėvo padėtį, įgyvendinant bendravimo su vaikais tvarką. Teismas sprendime visiškai neįvertino svarbių aplinkybių, t.y. vaikų noro kuo daugiau laiko praleisti su tėvu darbo dienomis ir vasaros atostogų metu, nebuvo išklausyta dukters Medeinos nuomonė. Neįvertinta aplinkybė, kad vaikai, būdami motinos priežiūroje, patyrė fizinę ir psichinę prievartą ir kad vaikų motina davė vaikams psichotropinio poveikio preparatus, po santuokos nutraukimo vaikų sveikatos būklė iš esmės pablogėjo ir reikalauja nuolatinės sveikatos priežiūros. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo teisingai nustatytos objektyvios aplinkybės, susijusios su vaikų motinos materialine padėtimi, kadangi jos sąskaitose Liuksemburge BIL banke ir Suomijos OP banke santuokos nutraukimo metu buvo sukauptos ženklios piniginės lėšos, kurios nebuvo pasidalintos tarp sutuoktinių. Ieškovo gyvenamoji vieta ir gaunamos pajamos pasikeitė - jis persikėlė iš Helsinkio (Suomija) į Trondheimą (Norvegija), atlyginimas sumažėjo, o išlaidos, susijusios su vykimu iš Norvegijos į Lietuvą, kad įgyvendinti teisę bei pareigą bendrauti su vaikais išaugo.
21. Nors teismo sprendime akcentuojama, kad galiojanti bendravimo tvarka yra detali ir konkreti, ieškovas nori pažymėti, kad esama bendravimo tvarka neužtikrina skyriumi gyvenančio tėvo lygių teisių bendraujant su vaikais, atsižvelgiant į tai, kad vaikai nori, o jų tėvas siekia praleisti su jais vienodai laiko kaip ir vaikų motina taip užtikrinant lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą atidėti 2017-12-18 teismo posėdį, tinkamai neįvertinęs tos aplinkybės, jog ieškovas aktyviai save atstovavo procese asmeniškai, buvo atvykęs į visus iki tol vykusius teismo posėdžius. Teismas pažeidė ieškovo teisę asmeniškai pasakyti baigiamąją kalbą ir pasinaudoti replikos teise po atsakovės A. Ž. bei jos atstovės baigiamosios kalbos.
Šalies argumentai
23. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 7 punkto (rusų kalba) pakeitimo. Jeigu teismas sprendime akcentavo, kad nagrinėjant bylą nenustatyta, jog abiejų šalių tarpusavio elgesys yra pasikeitęs taip, kad atsiribodamos nuo tarpusavio santykių jos yra linkusios geranoriškai bendradarbiauti sprendžiant su jų vaikais susijusius klausimus, pagrįstai kyla klausimas, kodėl priėmė sprendimą, jog rusų kalbos mokytojus dukroms ieškovas turi parinkti kartu su atsakove. Tokiu teismo sprendimu atsakovei atsivėrė visi keliai ir galimybės eliminuoti gimtąją rusų kalbą iš nepilnamečių vaikų gyvenimo. Ieškovo nuomone, nėra būtinybės keisti rusų kalbos pamokų apmokėjimo ir pravedimo tvarką. Įtempti ir konfliktiški santykiai tarp vaikų tėvų vienareikšmiškai nulemia aplinkybę, kad naujai nustatyta tvarka nebus įgyvendinta. Byloje yra duomenys, jog atsakovė buvo priešiškai nusiteikusi visų ieškovo parinktų rusų kalbos mokytojų atžvilgiu, todėl joks susitarimas tarp ieškovo ir atsakovės mokytojo parinkimo klausimu nėra įmanomas. Vaikų motina už trukdymą pravesti rusų kalbos pamokas buvo baudžiama pagal antstolių prašymą. Atsižvelgiant į aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, ieškovas norėtų, kad apeliacinės instancijos teismas pakeistų sutarties 7 p., susijusį su rusų kalbos mokymo procesu, ir papildytų jį nuostata, įgalinančia vaikus jų lankomose ugdymo įstaigose nuo 6 klasės mokytis rusų kalbos kaip 2 užsienio kalbos.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismo sprendimas dėl tėvo bendravimo su vaikais savaitgaliais (8 punkto 8.1 papunktis) ieškovo atžvilgiu nėra teisingas ir neatitinka pačiame sprendime teismo cituojamų LR CK 3.156 str. ir 3.170 str. nuostatų, įtvirtinančių lygias tėvų teises. Teismas visiškai ignoravo bendrą vaikų ir tėvo norą kuo daugiau laiko praleisti kartu ne vaikų atostogų laikotarpiais, iš esmės pasikeitusias ieškovo gyvenimo aplinkybes ir bendravimo su vaikais galimybes tėvui persikėlus iš Suomijos Helsinkio miesto gyventi į Norvegijos Karalystės Trondheimo miestą. Kad daugiau laiko praleisti su vaikais, ieškovas siūlo bendravimo tvarką, tėvams dalijantis bendravimo laiką kas dvi savaites, o būtent: dvi savaites iš eilės (nuo pirmosios savaitės penktadienio iki antrosios savaitės pirmadienio, iš viso 11 dienų iš eilės) dukros praleidžia su tėvu, kitą laiką praleidžia su vaikais motina (nuo antrosios savaitės antradienio iki trečiosios savaitės ketvirtadienio), iš viso 17 dienų, išskyrus moksleivių atostogų laikotarpius. Kadangi visas šventes su dukromis iki šiol praleidžia motina, ieškovas siekė su jais bendrauti du savaitgalius iš eilės ir darbo dienomis tarp dviejų savaitgalių, kada jis vieną kartą per mėnesį atvyktų bendrauti su dukromis į Lietuvą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra ankstyvų rytinių reisų iš Trondheimo į Vilnių penktadieniais ir vėlyvų vakarinių reisų pirmadieniais, įgyvendindamas teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, ieškovas atvyksta į Lietuvą ketvirtadieniais ir išvyksta antradieniais. Ieškovo prašoma nustatyti tvarka padėtų įgyvendinti keletą tikslų, užtikrinančių tėvų ir vaikų interesų pusiausvyrą: vaikai turėtų galimybę nepertraukiamai bendrauti su abiem tėvais; užtikrintų visavertį tėvo dalyvavimą vaikų auklėjime, atsakovės bylos nagrinėjimo metu akcentuotoje vaikų kasdienybėje ir rutinose, tėvas sutaupytų išimtinai vaikų poreikių tenkinimui vieną papildomai 300,00 Eur kainuojančią kelionę iš Norvegijos į Lietuvą, leisdamas šias lėšas išimtinai vaikams, vaikų motinai nereikėtų samdyti auklės arba pasitelkti kitų trečiųjų asmenų paslaugomis, prižiūrint nepilnametes. Vaikų tėvas turi visas galimybes ir sąlygas bendrauti su vaikais, dalyvauti vaikų kasdienybėje ir rutinose, t.y. įgyvendinti ne tik teises vaikų atžvilgiu, bet ir atsakingai prisiimti pareigas, kad vaikų motinai nereikėtų jų perkelti tretiesiems asmenims.
Šalies argumentai
25. Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta sprendimu dalyje, kuria teismas sumažino ieškovo bendravimo dažnumą su dukromis Skype iki dviejų kartų per savaitę. Pažymėjo, jog 2014 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas pakeitė bendravimo Skype tvarką, nustatydamas, jog bendravimas Skype gali vykti kiekvieną darbo dieną po 30 min., motyvuojant tuo, kad vaikai turi bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Vaikų motina trukdo tėvo ir dukrų bendravimui Skype, nuteikinėja dukras prieš tėvą, deda visas pastangas ir imasi destrukcinių veiksmų, kad vaikų bendravimas su tėvu šia ryšio priemone nevyktų. Vaikų motina trukdo tėvo ir dukrų bendravimui Skype, nuteikinėja dukras prieš tėvą, deda visas pastangas ir imasi destrukcinių veiksmų, kad vaikų bendravimas su tėvu šia ryšio priemone nevyktų. Bendravimas neįvyksta, melagingai motyvuojant tuo, kad vaikai nenori su tėvu bendrauti. Teismo sprendimo motyvai apie vaikų apklausoje dalyvaujant psichologei išsakytą tariamą jų norą rečiau (2-3 kartus per savaitę, o ne 5 kartus) bendrauti Skype visiškai atitinka vaikų motinos priešieškinio poziciją bendravimo Skype klausimu. Vaikų nuomone, yra įtakota jų motinos ir turi būti vertinama kritiškai, kadangi jis prieštarauja kitai vaikų išsakytai pozicijai, pagal kurią dukros nori daugiau laiko praleisti su tėvu darbo dienomis ir per atostogas. Vaikai netenka galimybės ne tik bendrauti su tėvu, bet ir dalyvauti jo ugdomojoje veikloje, kadangi bendravimą Skype ieškovas dukroms visada įdomiai organizuoja. Į bylą yra pateikti įrodymai, jog ruošdamasis bendravimui Skype po valandą, tėvas aiškina dukroms, kas yra gerai ir kas yra blogai, pateikdamas konkrečius gyvenimiškus pavyzdžius, moko įvairių pasaulio pažinimo dalykų. Ieškovas siekia, kad teismo sprendimas šioje ginčo dalyje būtų pakeistas ir atsakovės A. Ž. priešieškinis šioje ginčo dalyje atmestas arba siekiant išlaikyti tėvų ir vaikų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgiant į teismo sprendimo motyvus tėvo bendravimas su vaikais „Skype“ programos pagalba mokslo metų eigoje turėtų vykti kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į vaikų užimtumą, pageidavimus, sveikatos būklę bei amžių.
Žemesnės instancijos teismas
26. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimų, susijusių su psichologine pagalba vaikams, neatsižvelgė į tai, kad dėl bendravimo tvarkos klausimų, kurie nėra aiškiai aprašyti, šalims šiuo metu nesiseka priimti bendro sprendimo. Teismas, nustatęs, kad klausimai dėl psichologinės pagalbos vaikams yra ginčo objektas, turėjo ne atmesti, o iš esmės išspręsti klausimą taip, kad sudaryti sąlygas šalims kiekvienu konkrečiu atveju vertinti kreipimosi į psichologus pagrįstumą. Teismas atmetė ieškovo pareikštą ieškinio reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad psichologo paslaugos nepilnametėms dukroms po šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo buvo teikiamos abiem šalims vykdant tėvų pareigą rūpintis vaikų sveikata, t. y. abiejų šalių iniciatyva. Tėvas kreipėsi į psichologą po nuolatinių mergaičių nusiskundimų motinos ir jos aplinkoje esančių trečiųjų asmenų jų atžvilgiu taikoma psichologine prievarta, susijusia su visavertės šeimos modelio ignoravimu ir tėvo vaidmens dukrų gyvenime menkinimu. Ieškovas siekia, kad vaikų motina būtų ne tik įpareigota, tačiau jai būtų uždrausta imtis veiksmų, kuriais siekiama taikyti dukroms jų elgesį koreguojančias psichologinio poveikio priemones, vedžiojant dukras pas specialistus, su kuriais motina yra susijusi profesiniais ryšiais.
Šalies argumentai
27. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje išlaikymas nepilnamečiams vaikams padidintas iki 250 EUR kiekvienam vaikui. Sprendime nėra nurodytas konkretus objektyviais duomenimis pagrįstas paskaičiavimas, patvirtinantis, kad vienam nepilnamečiam vaikui yra reikalingas ne mažesnis išlaikymas per mėnesį nei 500,00 Eur. Šios sumos padalijamas tarp vaikų tėvų lygiomis dalimis po 250,00 Eur taip pat yra nepagrįstas, tuo labiau, kad teismas sprendime konstatavo, jog ieškovas bendravimo metu rūpinasi kasdieniais vaikų poreikiais ir juos tinkamai užtikrina. Ieškovas taip pat nuperka ir kitų vaikams reikalingų daiktų. Ieškovas pagrįstai daro išvadą, kad vieno vaiko išlaikymo suma per mėnesį sudaro apie 300 Eur, įvertinus, kad nemažą dalį dukrų poreikių tenkina ir tėvas bendravimo su dukromis metu (sveikatos priežiūros, laisvalaikio, rūbų, avalynės, atostogų, rusų kalbos pamokų ir kt.). Tačiau teismas nevertino atsakovo patiriamų išlaidų. rusų kalbos pamokoms - 200 EUR/ mėn., 500 EUR būsto nuomai Vilniuje, į kurį atvyksta tam, kad galėtų bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tokiu būdu užtikrindamas vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, 600 EUR dviems skrydžiams per mėnesį iš Norvegijos į Lietuvą, 100 EUR vaikų maitinimui, 100 EUR pramogoms (kinui, teatrui, muziejams ir kt. įdomiam vaikų laisvalaikio praleidimui), medicinos įstaigoms/paslaugoms, 100 EUR vaikų kelionėms į užsienį. Taip pat teismas neįvertino to, kad sumažėjo ieškovo darbo užmokestis palyginus su 2013-2016 metais. Ieškovo pajamos tuo laikotarpiu sudarydavo 3600-3900 eurų per mėnesį. Šiuo metu gaunamos pajamos pasikeitė, kadangi darbo užmokestis šiai dienai sudaro 2800 eurų pagal oficialų kursą. Iš šių gaunamų pajamų yra teikiamas 609 eurų dydžio išlaikymas vaikams, 1200 EUR už buto Trondheime (Norvegija) nuomą, 100 EUR už komunalinius mokesčius ir telefoną, 500 EUR už buto Vilniuje nuomą, 200 EUR už rusų kalbos pamokas, likę 200 EUR skiriami bendravimui su dukromis savaitgaliais. Teismas atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą, kuriuo jis prašė bendrauti su vaikais du savaitgalius iš eilės ir darbo dienomis tarp tėvo savaitgalių, kas leistų sutaupyti tiek laiko ir išlaidų vaikų naudai. Teismas nesvarstė galimybės, kad šalių vaikai rusų kalbos mokytųsi mokykloje, kadangi nuo 6 klasės Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose įvesta antra užsienio kalba. Ši aplinkybė taip pat padėtų sutaupyti pinigines lėšas vaikų išlaikymui. Atsakovė teismui neatskleidė visos savo turtinės padėties, nuslėpė aplinkybes apie užsienio bankuose turimas lėšas, bei kad atsisakė motinos naudai jai tenkančios palikimo dalies po tėvo mirties. Nėra suprantama, kaip atsakovė, gaudama priešieškinyje nurodomas kuklias pajamas, yra pajėgi vien tik vaikų poreikių patenkinimui išleisti tūkstantines sumas. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybių susijusių su turėtomis lėšomis užsienio bankuose esančiose sąskaitose bei patiriamų faktinių išlaidų vaikų išlaikymui. Paskaičiavus vaikų motinos išlaidas, nurodytas jos priešieškinyje ir jo prieduose, vertinant prie priešieškinio pridėtus čekius ir kvitus. Darytina pagrįsta išvada, kad realūs vaikų poreikiai yra užaukštinti, tuo labiau, kad tiek vaikų tėvo, tiek vaikų motinos turtinė padėtis neleidžia tenkinti atsakovės deklaruojamų pakankamai didelių trijų nepilnamečių vaikų poreikių. Gavus informaciją iš atsakovės sąskaitų išrašų matyti, kad didžioji dalis išlaidų nėra susijusi su vaikų poreikių tenkinimu, todėl ieškovas pagrįstai kėlė abejones netinkamai naudojamos nepilnamečiams vaikams išlaikyti sumos. Ieškovas intensyviai bendraudamas su vaikais, taip pat patiria išlaidų. Šiuo atveju ieškovo patiriamos išlaidos išlaikymo prievolėje bus gerokai didesnės, nei teismo priteistos.
28. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad D. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1860,00 Eur, t. y. neįtraukdamas paskutiniųjų ieškovo teismui teiktų bylinėjimosi išlaidų, sudarančių 822,60 Eur. Dėl šio teismo posėdžio ieškovas patyrė 210,14 Eur išlaidų, todėl patirtos kelionės išlaidos turėtų būti laikomos pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis, patirtomis bylos nagrinėjimo metu. Taigi, bendros ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2892,74 Eur (1860,00 Eur + 822,60 Eur + 210,14 Eur). Taikant procentinę proporciją, ieškovui iš atsakovės turėjo būti priteista 1208,01 Eur dydžio suma (2892,74 Eur*41,76 proc.). Apelianto nuomone, taip pat nepagrįstai priteistos atsakovės išlaidos patirtos už atskirųjų skundų parengimą, kadangi ji neteikė apeliacinės instancijos teismui prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį, kad 10,00 Eur dydžio sumą atsakovė sumokėjo notarei už reikalavimo teisių perleidimo sutarties dublikato pateikimą, tačiau šis teismui pateiktas dokumentas yra visiškai neinformatyvus, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Atsiliepimas
29. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė A. Ž. prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
30. Nurodė, kad ieškovas iš esmės apeliaciniame procese reiškia visiškai naujus reikalavimus t.y. trečią kartą keičia savo poziciją dėl bendravimo tvarkos su dukromis pakeitimo, kas šiuo atveju nėra ir negali būti apeliacinio proceso nagrinėjimo dalykas.
31. Dėl apelianto nesutikimo su teismo nustatyta rusų k. mokymosi tvarka, atsakovė pažymėjo, jog atsakovė taip pat nesutiko su pirmos instancijos teismo Sprendimu, toje dalyje, kuria buvo atmestas jos priešieškinio reikalavimas nustatyti, kad už dukrų rusų kalbos pamokų lankymą yra atsakingas vien tik Ieškovas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad šis Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas yra nepagrįstas, Atsakovė tokiu atveju pilnai palaiko pirmos instancijos teismo Sprendimu nustatytą rusų kalbos pamokų lankymo eigą. Skirtingai nei teigia ieškovas, atsakovė niekada neneigė tos aplinkybės, jog vaikams rusų kalbos pamokos yra reikalingos, tačiau dėl skirtingo mergaičių amžiaus jos tapo neproduktyvios, dažnai Ieškovo iniciatyva iš viso nevykdavo. Atsakovė kaip mama neturi būti prievarta verčiama liepti dukroms lankyti rusų kalbos pamokas, kuriomis mergaitės nėra suinteresuotos. Be to, visos trys dukros šiuo metu puikiai kalba rusų kalba. Atmestini ieškovo argumentai, kad atsakovei skundžiama Sprendimo dalimi yra sudaromos galimybės eliminuoti rusų kalbą iš mergaičių gyvenimo, kadangi ji yra atsakinga už pamokų lankymą ir privalo vykdyti teismo sprendimą. Atsakovės vertinimu siekiant visapusiškai lavinti mergaites, mokykloje jos turėtų mokintis kaip antrąją kalbą ne rusų (kurią jau moka), o kitą. Ieškovas visiškai nevertina to, kad mokykloje pradėjus mokintis rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą yra mokomi jos pradmenys, kuriuos mergaitės jau seniai yra įgijusios.
32. Pasisakydama dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų susijusių su ieškovo reikalavimo padidinti jo ir dukrų bendravimą mokslo metų darbo savaičių ir savaitgalių laikotarpiu atmetimu, atsakovė atkreipė dėmesį, jog Ieškovui yra sudarytos maksimalios galimybės bendrauti su dukromis. Nėra suprantama kuo remiantis Ieškovas teigia, kad mergaitės nurodė, kad nori kuo daugiau laiko praleisti kartu su Ieškovu darbo dienomis. Ieškovas iki šiol su dukromis bendraudavo tik kas antrą savaitgalį bei mergaičių atostogų metu, todėl jis neturi pakankamai žinių apie dukrų savijautą, sveiktos būklę, ir kasdieninę veiklą, kitus poreikius t.y. Ieškovas neturi įgūdžiu rūpintis dukromis paprastomis savaitės dienomis. Ieškovas nemoka lietuvių kalbos, todėl neturi galimybių ne tik padėti mergaitėms ruošti namų darbus, tačiau ir tinkamai bendrauti su mergaičių ugdymo įstaigų pedagogais, gydymo įstaigų personalu ir pan. Ieškovas leisdamas laiką su dukromis leidžia joms nedaryti namų darbų, visiškai nesurūpina jų higiena, nesugeba dukrų aprengti taip, kad mergaitės jautusi šiltai ir patogiai atsižvelgiant į metų laiką. Dukros atostogų su ieškovu metu nuolat susižaloja arba yra grąžinamos Atsakovei sergančios. Atsakovės nuomone, Ieškovo pasirinkimas lėmė, kad jis šiuo metu gyvena Norvegijos karalystėje, keisdamas užsienio valstybę ieškovas žinojo arba galėjo pasidomėti tuo, kad kelionės į Lietuvos Respubliką pasunkės. Įvertinus tai, kad ieškovas nuolatos keičia savo gyvenamąją ir darbo vietas atskirose užsienio valstybėse, tokios ieškovo nepastovios gyvenimo sąlygos negali būti teisiniu pagrindu kiekvieną kartą keisti nustatytą ir galiojančią jo ir dukrų bendravimo tvarką. Pagal ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką mergaitėms kiekvieną mėnesį po du kartus tektų kilnotis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, taigi, nebūtų užtikrinama stabili dukrų gyvenamoji aplinka. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas su dukromis bendrauti 11 dienų iš eilės identiškas pirminio ieškinio reikalavimams, tačiau vėliau ieškovas apsigalvojo ir pareiškė patikslintą ieškinį, kuriame reiškė reikalavimą, kad jam su dukromis būtų sudaryta galimybė bendrauti du savaitgalius iš eilės ir pagal ieškovo pageidavimą darbo dienomis tarp šių savaitgalių.
Žemesnės instancijos teismas
33. Atsakovė su tuo, kad būtų pakeista Ieškovo ir dukrų bendravimo tvarka pagal Ieškovo apeliacinio skundo reikalavimus, suteikiant Ieškovui teisę su dukromis bendrauti nuo liepos 16 d. iki rugpjūčio 24 d. (imtinai), nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, VTAS specialistė, Atsakovė, ir šalių nepilnametės dukros patvirtino, kad šiuo metu galiojanti Ieškovo ir dukrų bendravimo tvarka yra nusistovėjusi Ieškovas minėto reikalavimo iš esmės niekaip neargumentuoja, vienintelis jo argumentus yra tai, kad atsakovei su dukromis vasaros atostogų metu praleidžia daugiau laiko. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė kada mergaitėms prasideda vasaros atostogos ir šias aplinkybes įvertino priimdamas ginčijamą Sprendimo dalį.
Atsiliepimas
34. Atsakovė mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, kad Atsakovui darbo dienomis - penktadieniais Sprendimu buvo suteikta teisė su mergaitėmis bendrauti su nakvyne, sutrumpino bendravimo SKYPE programa laiką. Reikalavimas sutrumpinti ieškovo ir dukrų bendravimą SKYPE programa buvo pareikštas atsižvelgiant į dukrų nuomonę bei užimtumą atsakovė nesiekia ir niekada nesiekė trukdyti ieškovui bendrauti su dukromis. G. D. bei Elzė turi telefonus, todėl Ieškovas su vyresnėmis mergaitėmis papildomai gali bendrauti šiomis ryšio priemonėmis. O minėtas reikalavimas sutrumpinti Ieškovo ir dukrų bendravimą SKYPE programa buvo pareikštas įvertinus tai, kad Ieškovas šia teise naudojasi kiekvieną darbo dieną, neatsižvelgdamas į vaikų užimtumą, pageidavimus; tai, kad dėl skirtingų mergaičių dienotvarkių yra sudėtinga užtikrinti visų trijų mergaičių bendravimą su tėvu kiekvieną dieną vienu metu, o Ieškovas nesiderina prie vaikų poreikių ir kreipiasi į antstolius dėl baudos skyrimo, kad Ieškovas bendraudamas su mergaitėmis per SKYPE šį laiką leidžia neproduktyviai, rodo animacinius filmukus; tai, kad dukra G. D. jau pati nori planuoti savo laisvalaikį, susitikti su draugais ir kt. Atsakovė su tuo, kad ji kažkaip galėjo įtakoti mergaičių apklausą teisme nesutinka. Abi mergaitės buvo išklausytos kompetentingo specialisto nedalyvaujant apklausoje nei vienam iš tėvų. Apklausos metu mergaitės išsakė savo nuomonę, kad norėtų ne kasdien bendrauti su Ieškovu SKYPE.
35. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę be Ieškovo sutikimo netaikyti dukroms jų elgesį koreguojančių, psichologinio, medicininio arba kitokio poveikio priemonių. Atsakovė vaikams taikė medicininę psichologinę pagalbą tik tuo metu, kai ji mergaitėms buvo reikalinga. Pirmos instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad minėtos konsultacijos ir gydymas vaikams buvo reikalingas. Būtent Ieškovas visais įmanomais būdais visada priešinosi, kad mergaitės minėtą pagalbą gautų. Todėl siekiant užtikrinti, kad dukros, kai tokia pagalba joms bus reikalinga ją gautų, reikalavimas netaikyti psichologinio poveikio priemonių joms be Ieškovo sutikimo, gali apsunkinti tokios pagalbos gavimą. mergaičių gyvenamoji vieta yra nustatyta su Atsakove, todėl jai tenka didžioji mergaičių rūpinimosi našta, su dukromis Atsakovė būna kiekvieną dieną, todėl būtent ne Ieškovas, o Atsakovė geriausiai žino mergaičių fizinę ir psichinę būklę bei poreikį dukroms teikti tam tikrą medicininio ir psichologinio pobūdžio pagalbą. Ieškovui yra sudarytos visos galimybės susipažinti su mergaičių medicininiais dokumentais bei mergaitėms taikomu gydymu ir pan. Jokie įrodymai pagrindžiantys tai, kad psichologai ar psichiatrai nuteikinėjo mergaites prieš Ieškovą į bylą nebuvo pateikti.
Atsiliepimas
36. Atsakovė nesutiko su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas priteisė pernelyg didelį išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams. Pažymėjo, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas laikė atmetė Ieškovo argumentus, kad priteistas išlaikymas turi būti mažinamas, nes jis užtikrina vaikų kokybišką ir įvairiapusį laisvalaikį ir tenkina kitus papildomus vaikų poreikius, jų užgaidas. Atsakovei nėra žinoma ir suprantama, kuo remiantis Ieškovas teigia, kad vienos dukros išlaikymui per mėnesį reikia 300 Eur. Jau vien pats Ieškovas nurodo, kad savaitgalį bendraudamas su dukromis išleidžia joms 200 Eur. Atsakovė sutiko ir su pirmos instancijos teismo nuomone, kad Ieškovo nurodytos aplinkybės apie pasikeitusį atstumą tarp Ieškovo ir vaikų gyvenamosios vietos, brangesnio gyvenimo Norvegijoje pačios savaime nesudaro pagrindo konstatuoti pasikeitusios Ieškovo turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad būtų iš esmės sumažėjusios Ieškovo pajamos nuo jo ir Atsakovės santuokos nutraukimo, kas sudarytų teisinį pagrindą spręsti dėl mergaitėms priteisto išlaikymo sumažinimo. Pirmos instancijos teismas išsamiai ištyrė ir atsakovės turtinę padėtį. Atsakovė taip pat paaiškino teismui, kad visas santaupas išleido bylinėjimosi su Ieškovu procesuose bei dukrų išlaikymui, atitinkamai Ieškovas pratindamas dukras prie pakankamai prabangaus gyvenimo turi prisidėti prie tokių mergaičių poreikių tenkinimo ir joms būnant su Atsakove.
37. Atsakovė mano, kad pirmos instancijos teismas teisingai ir sąžiningai paskaičiavo ir paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, o Ieškovas visiškai nepagrįstai jas ginčija. 822,60 Eur suma pirmos instancijos teismo pagrįstai nebuvo įskaičiuota į Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi nebuvo pateikti jas pagrindžiantys dokumentai. Atsakovė su tuo, kad ji turi atlyginti minėtas Ieškovo kelionės išlaidas nesutinka, nes Ieškovas nors ir pateikė šios kelionės bilietus, tačiau reikalavimo priteisti šias išlaidas nereiškė. Be to, teismo procesą iniciavo būtent pats Ieškovas, todėl dar prieš pradėdamas šį procesą turėjo suprasti, kad privalės dalyvauti teismo posėdžiuose. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismui išlaidas už atskirųjų skundų parengimą pagrindžiantys dokumentai nebuvo teikti sąmoningai, nes klausimą dėl jų paskirstymo ir priteisimo sprendžia pirmos instancijos teismas. Tuo tarpu reikalavimo teisių perleidimo sutarties dublikatas už kurį atsakovė sumokėjo 10 EUR į bylą buvo teiktas būtent paties Ieškovo reikalavimu, todėl šios išlaidos pagrįstai įtrauktos į Atsakovės patirtas teismo proceso išlaidas.
Šalies argumentai
38. Apeliaciniu skundu atsakovė A. Ž. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-128 sprendimą dalyje, kurioje atsisakyta pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1213- 862/2014 pakeistos Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punktą ir priimti naują sprendimą: tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą padaryti minėto punkto pakeitimą nurodant, kad „ieškovas D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), su jo parinktu pedagogu ar ugdymo įstaiga, gali sudaryti sutartį dėl šalių dukterų Gerdos D. K., gimusios(duomenys neskelbtini), E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), rusų kalbos pamokų, už kurias apmokės ieškovas D. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Sudarytų sutartį, ar jos kopijų ieškovas D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), privalo pateikti atsakovei A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip kitą dieną po jos sudarymo. Rusų kalbos pamokos dukroms vyksta ieškovo D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukrų Gerdos D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), E. K., gimusioj (duomenys neskelbtini), M. K., gimusios (duomenys neskelbtini),bendravimo metu bei už dukrų rusų kalbos pamokų lankymą yra atsakingas ieškovas D. K., gimęs (duomenys neskelbtini)". Pakeisti sprendimą dalyje, kurioje išlaikymas šalių nepilnametėms dukroms padidintas iki 250 Eur ir priimti naują sprendimą padidinant išlaikymą vaikams iki 500 Eur kas mėnesį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
39. Atsakovė mano, jog pirmos instancijos teismas sprendimo dalyse, kuriose atsisakė tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą nustatyti, kad už dukrų rusų kalbos pamokų lankymą yra atsakingos ne abi šalys, o vien tik ieškovas bei padidino ieškovo nepilnamečiams vaikams mokamą išlaikymą tik iki po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą. Pirmos instancijos teismas skundžiamose dalyse neišsamiai ir neobjektyviai išaiškino bei įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, darė prieštaringas išvadas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose.
40. Pirmos instancijos teismas iš viso netyrė ir nevertino to, kokio pobūdžio ir intensyvumo rusų kalbos pamokos yra reikalingos mergaitėms, nors priešieškinyje Atsakovė reiškė reikalavimą dėl pamokų skaičiaus per mėnesį sumažinto. Taip pat Atsakovės vertinimu nustačius, kad už rusų kalbos pamokas yra atsakingas vien tik Ieškovas nebūtų pažeistas nepilnamečių dukrų interesas mokėti rusų kalbą. Apeliantė atkreipė dėmesį, jog anksčiau priimtais teismo procesiniais sprendimais mergaitėms rusu kalbos mokymasis 2 kartus per savaitę buvo nustatytas tam, kad jos šią kalbą išmoktų. G. D. bei Elzė rusų kalbos pagal nurodytą grafiką ir intensyvumą jau mokosi 5 metus, o Medeina apie trejus. Apklausiant mergaites pirmos instancijos teismo metu G. D. bei Elzė nurodė, kad rusų kalbą puikiai moka, jokių problemų joms bendrauti su tėčiu nekyla. Akivaizdu, kad šiuo metu nėra būtinas toks intensyvus šios kalbos mokymasis. Šios aplinkybės pirmos instancijos teismas Sprendime visiškai nevertino ir jos neanalizavo. Negalima sutikti ir su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas objektyviai negali užtikrinti nuolatinio šios kalbos mokymosi proceso. Ieškovas šią bylą pradėjo bei kreipėsi į teismą įrodinėdamas, kad dėl pasikeitusio darbo grafiko jis yra pajėgus daugiau nei kad dvi savaites per mėnesį būti Lietuvoje ir bendrauti su dukromis t.y. kartu Ieškovas turi galimybes užtikrinti ir rusų kalbos mokymąsi dukroms. Atsakovės vertinimu mergaitėms pilnai pakaktų per mėnesį ir keturių rusų kalbos pamokų, kuriose dalyvavimą galėtų užtikrinti Ieškovas. Rusų kalbos mokytojus parenka ieškovas, jeigu tik ieškovas būtų atsakingas už dukrų rusų kalbos mokymą jis galėtų sudaryti pamokų grafiką taip kaip jam patogu. Ir VTAS įvertinęs mergaičių interesus nurodė, kad būtent už rusų kalbos mokymąsi turi būti atsakingas vien tik ieškovas, tačiau teismas šia išvada nesivadovavo nenurodydamas motyvų. Atsakovė dukroms atsisakant lankyti rusų kalbos pamokas atsiduria labai dviprasmiškoje situacijoje iš vienos pusės ji pagal nustatytą įpareigojimą užtikrinti dukrų rusų kalbos pamokų lankymą mergaites turi per prievartą vesti į pamokas, nes kitaip bus nubausta už teismo sprendimo nevykdymą. Pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti į mergaičių nuomonę, kad joms lankyti rusų kalbos pamokas nepatinka, šias aplinkybes nurodė tiek Elzė, tiek ir G. D.. Pagal galiojančią bendravimo tvarką ieškovas turi teisę, o ne pareigą vesti dukras į rusų kalbos pamokas, jis gali savo iniciatyva spręsti, kol dukroms sueis 18 metų dėl rusų kalbos pamokų lankymo. Tuo tarpu ieškovui nusprendus, kad dukros turi lankyti rusų kalbos pamokas, atsakovė privalo dukras pristatyti į minėtas pamokas t.y. Atsakovė nei mergaitės pasirinkimo laisvės neturi, kas akivaizdžiai pažeidžia tėvų lygybės bei nepilnamečių vaikų apsaugos principus. Apeliantė pažymi ir tai, kad rusų kalbos pamokos pirmadieniais ir penktadieniais turi vykti iki 18 val., todėl atsakovė dvi darbo dienas kas antrą savaitę privalo darbo valandomis surinkti visas tris dukras iš ugdymo įstaigų ir pristatyti į rusų kalbos pamokas.
Šalies argumentai
41. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kuria išlaikymas kiekvienam vaikui padidintas iki 250 EUR. Pažymėjo, jog nutraukiant santuoką atsakovė nebuvo nusprendusi grįžti gyventi visam laikui į Lietuvą bei nutraukti savo darbo santykius Suomijoje. Atsakovės darbo santykiai Suomijos valstybėje pasibaigė tik 2015-12-31 pagal darbo sutartį suėjus terminuotos darbo sutarties terminui. Tai aiškiai paneigia pirmos instancijos teismo argumentus, kad jau santuokos nutraukimo metu (2013-02-13) atsakovė žinojo, kad jos pajamos mažės, t.y. kad Atsakovės negrįš gyventi ir dirbti į Suomiją. Praėjus dviem metams po santuokos nutraukimo atsakovė vis dar gavo beveik 2 000 Eur pajamas į rankas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertinęs ir netyręs aplinkybių susijusių su atsakovės darbu Suomijoje Europos Sąjungos Cheminių medžiagų agentūroje, neaišku kuo remdamasis darė išvadą, kad atsakovės tarptautinio darbo patirtis jai leidžia Lietuvoje gauti gerai apmokamą darbą. Atsakovės darbas tuomet buvo labai specifinis, Lietuvoje iš viso nėra tokios pozicijos, kuriame atsakovė galėtų panaudoti įgytas darbo žinias. Atsakovė pirmos instancijos teismo sprendimą toje dalyje kurioje nurodoma, kad jos ir ieškovo galimybės vaikams teikti reikalingą išlaikymą yra vienodos, laiko skatinančiu emigruoti, nes galimybę auginti tris vaikus vienai ir gauti dideles pajamas atsakovė gali tik kitoje užsienio valstybėje. Atsakovė šiuo metu studijuoja filologijos doktorantūrą bei dirba 0,25 etato Galimybės gauti už filologinį darbą arba dėstytojavimą didesnes pajamas net jeigu ir būtų dirbama pilnu etatu Atsakovė nemato galimybės. Visuotinai yra žinoma ta aplinkybė, kad Lietuvoje kad asmenys turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą gauna minimalią arba vos didesnę mėnesinę algą, be to moteriai auginančiai tris mažamečius vaikus susirasti gerai apmokamą darbą yra praktiškai neįmanoma. Pirmos instancijos teismas teigdamas, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ji negali dirbti pilnu etatu nevertino to, kad į bylą buvo pateikti mergaičių medicininiai dokumentai iš kurių matyti, jog jos labai dažnai serga dėl ko nelanko ugdymo įstaigų. Pirmos instancijos teismas pasisakydamas, kad Atsakovė turi likti atsakinga už mergaičių rusų kalbos pamokų lankymą, nevertino to, kad ji dvi darbo dienas kas antrą savaitę privalo darbo valandomis surinkti visas tris dukras iš ugdymo įstaigų ir pristatyti į rusų kalbos pamokas. Šios aplinkybės, taip pat rodo, kad Atsakovė neturi objektyvios galimybės dirbti pilnu etatu.
42. Skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas tariantis dėl priteistino išlaikymo sumos arba teismui priimant tokį sprendimą objektyviai negalima numatyti kaip keisis ir kokia suma nepilnamečių vaikų poreikiai, todėl šalys nutraukdamos santuoką vertino tik tuos poreikius, kurie yra išlaikymo priteisimo metu. Todėl nepagrįsti pirmos instancijos teismo argumentai, kad daugumą išlaidų šalys galėjo ir turėjo numatyti tardamosi dėl santuokos nutraukimo sąlygų. Apeliantės įsitikinimu, nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog išlaidos skiriamos akių gydytojui nepriskirtinos prie pasikeitusių vaikų poreikių, kadangi jos turi teisę gauti nemokamą akių gydytojo konsultaciją, o šalių nepilnametė dukra G. D. akinius nešioja jau porą metų. Apeliantė pažymi, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad mergaitės ieškovo yra pripratintos gauti mokamas medicinines paslaugas. Ieškovas mokamų išlaidų gydytojams neginčijo laikė, kad jos yra pagrįstos. Todėl pirmos instancijos teismas veikdamas išimtinai nepilnamečių vaikų interesais neturėjo teisinio pagrindo jų skaičiuoti kaip galimų gauti nemokamai. Šios išlaidos atsirado šalių santuokos nutraukimo metu, prieš pat Šiaulių apylinkės teismui pateikiant pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Todėl atsakovės vertinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kiekvienais metais G. D. patiriamos kelių šimtų eurų išlaidos akiniams ir akių gydytojų konsultacijoms buvo įskaitytos į šalių sutartą išlaikymą. Apeliantė taip pat atkreipė dėmesį, jog skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, mergaitės, ypač G. K., kuriai yra diagnozuotas distalinis sąkandis, siauri dantų laukai, sagitalinis plyšys dėl ko yra reikalingas gydymas breketais negali gauti nemokamo stomatologinio gydymo. Atsakovė į bylą pateikė G. D. gydymo planą, iš kurio matyti, jog G. D. gydymas kainuos apie 3 000 Eur. E. K. taip pat turi problemų susijusių su taisyklingu sąkandžiu dėl ko mergaitei 2017-06-13 buvo gaminama ortodontinė plokštelė už ką buvo sumokėta 291,90 Eur, atlikti kiti mokėjimai už stomatologo paslaugas.
43. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog jos nurodytos išlaidos mergaičių laisvalaikiui nepagrįstos, atsižvelgiant į tai, kad jos daug pramogauja leisdamos laiką su tėvu. Vien tai, kad šalių dukros, kas antrą savaitgalį bendraudamos su Ieškovu labai daug pramogauja, nereiškia, kad mergaitės neturi teisės pramogauti ir kartu su Atsakove ar savo draugais, lankytis draugų gimtadieniuose ir patirti kitas išlaidas susijusias su laisvalaikio išlaidomis. Mergaitės yra pratinamos ieškovo savo laisvalaikį leisti aktyviai, dalyvauti įvairiuose renginiuose, lankytis kino teatruose, todėl mergaitėms tokio pobūdžio išlaidos privalo būti užtikrintos visą laiką. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog išlaidos už auklės paslaugas neturėtų būti įtrauktos sprendžiant išlaikymo padidinimo klausimą, kadangi šalys aptarė jas nutraukdamos santuoką. Pažymėjo, jog šios išlaidos atsirado tada, kai mergaitės pradėjo lankyti ugdymo įstaigas. Tuo metu Atsakovė buvo motinystės atostogose, galėjo rūpintis vaikais viena pati, be to gyveno su mama, kuri prisidėjo prižiūrint vaikus. Tik vėliau atsakovė kartu su trimis nepilnametėmis dukromis iš Šiaulių persikraustė gyventi į Vilnių, mergaitės pradėjo lankyti ugdymo įstaigas, papildomus užsiėmimus, todėl atsirado objektyvus poreikis samdyti žmogų, kuris padėtų atsakovei rūpintis vaikais. Tuo metu kai viena iš mergaičių yra namuose slaugoma, kažkas kitas turi nuvesti kitas mergaites į ugdymo įstaigas, papildomus užsiėmimus. Apeliantė taip pat atkreipė dėmesį, jog teismo sprendimas šioje dalyje akivaizdžiai prieštaringas, kadangi tokia situacija, kad atsakovė dirba pilnu etatu bei kartu rūpinasi vaikais, be kito asmens pagalbos objektyviai yra neįmanoma.
Atsiliepimas
44. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas D. K. prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
45. Pasisakydamas dėl atsakovės nesutikimo su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos priešieškinio reikalavimas, susijęs su 2013-02-01 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punkto pakeitimu, ieškovas pažymėjo, jog pasirašant šią sutartį šalys tarėsi, kad šią sutartį vykdys iki vaikų pilnametystės, taip pat ir rusų kalbą dukros mokysis iki pilnametystės. Nuo pat santuokos pradžios ir iki šiol ieškovas laikosi pozicijos, kad jo ir atsakovės vaikai be jokių abejonių turi poreikį kalbėti su ieškovu ne tik apie buitinius dalykus ir apie pramogas, bet taip pat ir apie moralinius, egzistencinius bei kitus abstraktaus mąstymo reikalaujančius dalykus. Akivaizdu, kad tam, kad pasiekti tokio rusų kalbos įsisavinimo lygį, 4 pamokų per mėnesį nepakanka. Įrodinėdama aplinkybę, kad 5 klasės mokinė G. D. ir pirmoke Elzė puikiai moka rusų kalbą, atsakovė nepateikia teismui jokių objektyvių duomenų, išskyrus subjektyvius savo pačios samprotavimus ir teiginius. Teismas sprendimu nepakeitė bendravimo tvarkos ir nepatenkino ieškovo reikalavimo, todėl atsakovės hipotetinio pobūdžio išvedžiojimai dėl ieškovo buvimo Lietuvoje ir galimybių užtikrinti rusų kalbos procesą, nesant nustatytos tokios bendravimo tvarkos, yra beprasmiški ir atmestini. Pažymėjo, jog vaikai noriai mokytųsi rusų kalbą ir nesikeistų mokytojai, jeigu jų motinos požiūris į rusų kalbos mokymo procesą būtų pozityvus. Būdami su tėvu vaikai noriai ir mielai mokosi rusų kalbą. Jeigu atsakovei nepatogu nuvesti mergaites į rusų kalbos pamokas pirmadieniais ir penktadieniais, ji turėjo nurodyti ir pasiūlyti kitą alternatyvų sprendimo būdą, o ne manipuliuoti tariamu jos teisių pažeidimu.
46. Nepagrįsti ir melagingi atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog jai sprendimas nutraukti santuoką jai buvo netikėtas, kadangi ji į Lietuvą išvyko tik laikinai, t.y. vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui, todėl iš anksto negalėjo numatyti, jog jos pajamos sumažės. Atsakovė nuosekliai ir itin kruopščiai rengėsi santuokos nutraukimui ir sprendimą nutraukti santuoką priėmė slapta nuo ieškovo dar 2012 metų pavasarį. Į Lietuvą ji išvyko, turėdama tikslą su vaikais nuolat čia apsigyventi, o ne vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui, kaip teigia apeliaciniame skunde. Atsakovė turėjo galimybę sugrįžti į Suomiją ir dirbti Europos Sąjungos Cheminių medžiagų agentūroje po vaiko priežiūros atostogų gauti pajamas apie 5000,00 Eur ir išmokas vaikų priežiūrai, tačiau šia galimybe atsakovė nepasinaudojo. Taigi, atsakovė galėjo ir privalėjo iš anksto numatyti savo pajamų sumažėjimą, nulemtą jos pačios apsisprendimu nebetęsti darbo santykių ankstesnėje darbovietėje, todėl šis jos apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovė visiškai neprivalo dirbti administracinį sekretorės darbą, kaip ji teigia savo apeliaciniame skunde, kadangi pagal savo turimą profesinę patirtį bei įgūdžius ji turi visas galimybes uždirbti ženkliai daugiau nei vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje (800 Eur). Atsakovė dirba 1/2 darbo krūvio, taigi ji turi realias galimybes visą laiką rūpintis vaikais, o ne perkelti šią naštą auklėms, be to atsakovė nepateikė jokios sutarties su aukle siekdama pagrįsti tokias išlaidas. Iš vaikų apklausų matyti, kad vienintelė vieta, į kurią vaikus vedžioja kas antrą sekmadienį jų mama, yra bažnyčia. Vaikų mokykla ir muzikos mokykla yra arti namų, į baseiną dukrą Gerdą vežioja atsakovės sesers vyras. Atsižvelgiant į galiojantį teismo sprendimą, rusų kalbos pamokos turėtų vykti atsakovės namuose. Bylą išnagrinėjęs teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, konstatuodamas, kad atsakovė A. Ž. turi galimybes gauti gerai apmokamą darbą.
47. Nepagrįstais laikytini atsakovės argumentai, kad vienos iš dukterų regėjimo, o kitos sąkandžio problemos reikalauja papildomų išlaidų. Bylos nagrinėjimo metu motina paaiškino, kad G. D. regėjimas stabilizavosi, o sąkandžio korekcijai nešioja breketus, todėl daugiau įsikišimo nereikia. Vaikų motina dukras vedžioja pas pačius brangiausius specialistus (odontologus ir okulistus) ir nepalygina šių paslaugų kainų skirtingose klinikose, nepasinaudoja valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. Jeigu atsakovė iš tiesų planuotų gydymą, ji nurodytų ieškovui (ir teismui), iki kada konkrečiai ieškovas turi sukaupti jam tenkančią gydymo išlaidų dalį (1/2 dalį nuo bendros išlaidų sumos), tačiau tokių duomenų atsakovė teismui nepateikė. Ieškovas pažymėjo, jog labai atsakingai ir taupiai naudoja pinigines lėšas ir, jokiu būdu, negali sutikti su atsakovės kaltinimais piniginių lėšų švaistymu, pratinant dukras prie prabangaus gyvenimo būdo. Bendravimo su vaikais išlaidoms ieškovui neretai tenka skolintis pinigines lėšas, kadangi nėra jokių galimybių pasitaupyti. Atsižvelgiant į atsakovės pateiktas išlaidas vaikų išlaikymui ne kas kitas, o vaikų motina pratina dukras prie brangaus laiko praleidimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
48. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama šalių pateiktų apeliacinių skundų ribose.
49. Prieš pasisakant dėl apeliacinių skundų argumentų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ieškovo pateikto apeliacinio skundo patikslinimo, kuris buvo gautas Vilniaus apygardos teisme iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios, priėmimo klausimą. CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Taigi, teisės nuostatos, reglamentuojančios apeliacinį procesą, apeliacinį skundą keisti ir pildyti leidžia tik iki skundo padavimo termino pabaigos, ir atitinkamai nenumato galimybės apeliantui pildyti apeliacinį skundą po to, kai yra jau išspręstas apeliacinio skundo priėmimo klausimas. Priešingai, įstatyme imperatyviai nurodyta, jog pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (CPK 323 straipsnis). Remiantis išdėstytu, 2018-06-12 apelianto skundo patikslinimą atsisakytina priimti. Tais pačiais pagrindais kolegija atsisako priimti 2018-06-19 ieškovo pateiktus rašytinius paaiškinimus.
50. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad apelianto pateikiamų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kadangi aplinkybes apie ieškovo manymu vaikų nuteikinėjimą prieš ieškovą, jis įrodinėjo pirmosios instancijos teisme. Be kita ko pažymėtina ir tai, kad Civilinio proceso kodekso 180 str. numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka nagrinėjamas skundžiamo teismo sprendimo priimto 2018 m. sausio 19 d. teisėtumas ir pagrįstumas, tuo tarpu apelianto pateikti vaizdo įrašai padaryti po sprendimo priėmimo ir nebuvo vertinami pirmosios instancijos teismo. Kita vertus, kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovo įrodinėjama aplinkybė dėl vaikų nuteikinėjimo prieš jį nėra reikšminga, atsižvelgiant į byloje reiškiamus reikalavimus.
51. Bylos medžiaga nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2013-02-13 sprendimu panaikino ieškovo D. K. ir atsakovės A. Ž. santuokos apskaitos įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino 2013-02-01 sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Teismo sprendimu patvirtintos sutarties nuostatos buvo iš dalies pakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimu, kuris iš dalies buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014-10-28 nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
52. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkinus ieškovo D. K. ieškinį ir atsakovės A. Ž. priešieškinį pakeistos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu patvirtintos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu pakeistos šalių 2013 m. vasario 1 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo sąlygos susijusios su atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka, jų poreikio mokytis rusų k. įgyvendinimo tvarkos bei padidintas iš atsakovo vaikams teikiamas išlaikymas.
53. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė apeliacinius skundus, kuriuose nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl šalių nepilnamečių dukrų poreikio mokytis rusų kalbos mokymosi įgyvendinimo tvarkos bei dalyje, kuria dukroms iš atsakovo teikiamas išlaikymas padidintas iki 250 EUR. Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat ginčija sprendimo dalį, kuriomis išspręstas klausimas dėl atsakovo bendravimo su dukromis SKYPE programa tvarkos pakeitimo bei dalis, kuriomis atmesti ieškovo reikalavimai pakeisti ieškovo bendravimo su dukromis tvarką savaitgaliais ir atostogų metu jo prašomu būdu bei įpareigoti be ieškovo sutikimo netaikyti dukroms jų elgesį koreguojančių, psichologinio, medicininio arba kitokio poveikio priemonių. Kolegija atsižvelgdama į ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų argumentus toliau pasisako dėl kiekvieno iš minėtų aspektų atskirai.
Dėl šalių nepilnamečių dukrų poreikio mokytis rusų kalbos mokymosi įgyvendinimo tvarkos
54. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimu, kuriuo buvo pakeistas 2013-02-01 sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 7 punktas nustatyta abipusė šalių pareiga užtikrinti šalių nepilnamečių dukrų rusų kalbos pamokų lankymą. Pagal minėtu sprendimu nustatytą tvarką ieškovas parenka dukroms rusų k. pedagogą, o pamokų laiką pirmadieniais, penktadieniais derina kartu su atsakove SMS žinute, pamokos turi įvykti ne vėliau kaip iki 18 val. Užtikrinti dukrų dalyvavimą pamokose privalo kiekviena iš šalių, atsižvelgiant į tai su kuriuo iš tėvų pagal nustatytą tvarką vaikai praleidžia savaitgalį. Ieškovė priešieškiniu prašė pakeisti minėtą tvarką, nustatant, kad rusų k. pamokos vyktų ieškovo bendravimo su dukromis metu bei už dukrų rusų kalbos pamokų lankymą yra atsakingas ieškovas D. K.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovas būdamas užsienio piliečiu ir nuolat gyvendamas užsienyje nėra pajėgus užtikrinti nuolatinio kalbos mokymosi proceso be to nustačius, kad rusų kalbos pamokos vyksta ieškovo bendravimo su dukromis metu, atitinkamai arba sumažėtų rusų kalbos pamokų skaičius, arba vaikai turėtų lankyti rusų kalbos pamokas ir šeštadieniais, sekmadieniais, o tai neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų mokytis antrosios gimtosios kalbos. Tačiau atsižvelgdamas į atsakovės paaiškinimus, jog šiuo metu ieškovo parinktos rusų k. mokytojos mokymas nėra produktyvus ir nepilnamečių dukrų išreikštą nuomonę, kad joms dėl to nelabai patinka lankyti rusų kalbos pamokas, dėl ko atsakovei kyla sunkumų įgyvendinant įpareigojimą užtikrinti mergaičių rusų k. mokymąsi, pirmosios instancijos teismas iš dalies pakeitė teismų procesiniais sprendimais patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 7 punkto 1 dalį, numatant, kad ieškovas savo parinktą rusų k. pedagogą derina su atsakove.
55. Ieškovas nesutinka su šia sprendimo dalimi motyvuodamas tuo, jog atsižvelgiant į ieškovės priešiškumą rusų k. mokymuisi bei šalių konfliktiškus santykius, nustačius tokią tvarką atsakovei bus sudarytos sąlygos piktnaudžiauti ir eliminuoti rusų k. mokymąsi iš dukrų gyvenimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliaciniu skundu prašo atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimą ir santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 7 punkto 1 dalį pakeisti jo prašomu būdu. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje ydingas dėl to, kad dukrų mokymasis rusų k. 2 kartus per savaitę nebėra aktualus, kadangi jos jau moka rusų k., kyla nuolatiniai konfliktai tarp šalių, kadangi dukros atsisako mokytis rusų k., be to esant nustatytai maksimaliai ieškovo bendravimo su dukromis tvarkai jis turi visas galimybes užtikrinti dukroms rusų k. mokymosi poreikį.
56. Kolegija įvertinusi šalių bei pirmosios instancijos teismo argumentus bei bylos medžiagą, sprendžia, jog ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje.
57. Vertinant ieškovo apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimų dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 7 punkto pakeitimo. Pažymėtina, jog CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, naujų reikalavimų iškėlimas apeliaciniame skunde ir jų nagrinėjimas be įstatyminio pagrindo suvaržytų suinteresuotų asmenų teisę į apeliaciją. Atsižvelgdama į tai, kolegija nepasisako dėl apeliaciniame skunde ieškovo pareikšto reikalavimo santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 7 punkto 1 dalį pakeisti jo prašomu būdu įtraukiant sąlygą, jog šalių nepilnametės dukros nuo 6 klasės rusų k. mokysis mokykloje kaip antrą užsienio k. Šiame kontekste be kita ko atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog apeliaciniame skunde išdėstytas 7 p. 1 d. pakeitimas susijęs su rusų k. mokančio pedagogo parinkimu savo esme nesiskiria nuo iki šiol galiojusios santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 7 punkto 1 dalies redakcijos.
58. Kolegijos vertinimu, ieškovo argumentai, jog dėl konfliktiškų šalių santykių pirmosios instancijos teismo nustatyta rusų k. mokymosi užtikrinimo šalių nepilnametėms dukroms tvarka bus neįgyvendinama ir sudarys sąlygas atsakovei piktnaudžiauti ir eliminuoti iš dukrų gyvenimo rusų k., laikytini nepagrįstais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog iš esmės šalys, neatsižvelgdamos į vaikų interesus, nededa pastangų vengti konfliktinių situacijų ir siekti kompromiso. Tačiau kolegija pažymi, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė turi siekti bendro tikslo užtikrinti savo nepilnamečių vaikų teises ir interesus. Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota vaikų teisė mokėti ir bendrauti su tėvu jo gimtąją rusų k. Teismo sprendimas, kuriuo nustatyta šios vaikų teisės įgyvendinimo tvarka yra privalomas abiems šalims, ir už jo nevykdymą įstatymas numato atitinkamas pasekmes. Taigi, tiek ieškovas, tiek atsakovė siekdami atlikti jiems teismo sprendimu nustatytas pareigas yra suinteresuoti rasti bendrą kompromisą dėl šalių nepilnametėms dukroms tinkamo rusų k. pedagogo. Tuo tarpu esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog ieškovo parinkto rusų k. pedagogo mokymas nėra produktyvus vaikams ir ieškovui į šią aplinkybę neatsižvelgiant, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas pakeisti santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 7 punktą, nurodant, jog pedagogą šalys turi parinkti abipusiu sutarimu. Kolegijos vertinimu, toks teismo sprendimas atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus.
59. Kolegija kaip nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje taip pat atmeta ir atsakovės apeliacinio skundo argumentus susijusius su vaikų poreikio mokytis rusų k. įgyvendinimu. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog apeliantės reikalavimas įpareigojimo užtikrinti rusų k. pamokų lankymą perkėlimas išimtinai ieškovui, atsižvelgiant į galiojančią jo bendravimo su vaikais tvarką bei tai, kad jis gyvena užsienyje neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Kolegijos vertinimu, atsakovės nurodyta aplinkybė, jog dukros atsisako lankyti rusų k. pamokas ir dėl to kyla konfliktai, taip pat nėra pagrindas tenkinti reikalavimą šioje dalyje. Kolegija atkreipia dėmesį, jog šalių nepilnametės dukros yra pakankamai jauno amžiaus, dėl nesubrendimo, gyvenimo patirties stokos ne visada tinkamai įvertina kas geriausiai atitinka jų interesus, todėl būtent atsakovė, su kuria nustatyta dukrų gyvenamoji vieta yra atsakinga už tai, kad šie interesai būtų tinkamai identifikuojami ir įgyvendinami. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė įrodinėja, jog mokymasis rusų k. du kartus per savaitę nebėra aktualus, kadangi mergaitės jau moka rusų k., tačiau įrodymų, kurie sudarytų pagrindą mažinti rusų k. pamokų skaičių, nepateikia. Kolegija sutinka su apelianto teiginiais, jog vaikų teisės laisvai bendrauti su tėvu įgyvendinimui, nėra pakankamas rusų k. mokėjimas buitiniu lygiu. Kolegija taip pat nepagrįstais laiko apeliantės argumentus, jog rusų k. mokymasis galėtų vykti išimtinai dukrų bendravimo su tėvu laiku, vaikai galėtu mokytis rusų k. po dvi valandas. Visų pirma, kolegijos vertinimu, tokio amžiaus vaikams rusų k. mokymasis po dvi valandas pirmadieniais, penktadieniais nebūtų produktyvus. Antra, rusų k. mokymasis skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais laiko sąskaita taip pat prieštarauja vaikų interesams.
60. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atsižvelgdamas į tarp šalių susiklosčiusią situaciją, pagrįstai sprendė, jog rusų k. mokymosi poreikio užtikrinimas geriausiai bus įgyvendintas šalims parenkant rusų k. pedagogą bendru sutarimu.
Dėl ieškovo bendravimo su dukromis tvarkos savaitgaliais ir vasaros atostogų metu
61. Ieškovas ieškiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimu, kuriuo buvo pakeistas 2013-02-01 sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 8.1, 8.2 p. nustatytą ieškovo bendravimo su dukromis tvarką savaitgaliais ir atostogų metu. T.y. ieškovas ieškiniu iš esmės siekė, jog bendravimo tvarka būtų pakeista taip, kad ieškovas su dukromis bendrautų nebe kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio ryto iki nuo sekmadienio vakaro, bet du savaitgalius iš eilės, paimdamas vaikus penktadienį iš ugdymo įstaigų arba gyvenamosios vietos ir grąžindamas kitos savaitės pirmadienį po užsiėmimų 19 val. į jų gyvenamąją vietą, su teise, įspėjus vaikų motiną elektroniniu laišku, bendrauti su vaikais ir darbo dienomis tarp šių savaitgalių su nakvyne arba be nakvynės.
62. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
63. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovo argumentus, konstatavo, jog ieškovo nurodytos aplinkybės susijusios su jo persikėlimu iš Suomijos, Helsinkio į Norvegijos Karalystę, Trondheimą, nelaikytina esmine aplinkybe, sudarančia pagrindą keisti esamą aiškiai apibrėžtą ir vaikų interesus atitinkančią bendravimo su vaikais tvarką ieškovo prašomu būdu. Tačiau atsižvelgdamas į tai, jog faktiškai atsakovė leidžia ieškovui su vaikais bendrauti nuo penktadienio ir atsakovas turi galimybes ir tinkamas sąlygas tokios tvarkos įgyvendinimui, pirmosios instancijos teismas pakeitė 8.1 p. iš dalies, nurodant, kad ieškovas kas antrą savaitgalį turi teisę bendrauti su dukromis ne nuo šeštadienio ryto, o nuo penktadienio, pasiimdamas jas iš ugdymo įstaigų. Skundžiamu sprendimu taip pat atmestas išvestinis ieškovo reikalavimas taikyti tokią bendravimo savaitgaliais tvarką ir atostogų birželio mėn. metu, pakeičiant šiuo metu galiojančią 8.2 p. nustatytą tvarką. Teismas nepagrįstais laikė ieškovo argumentus, kad šiuo metu atsirado pagrindas keisti nustatytą bendravimo vasaros atostogų metų tvarką, nes dukrų atostogos birželio mėnesį prasideda skirtingomis dienomis, kadangi šiuo metu galiojančią tvarka užtikrina maksimalų ieškovo bendravimą su vaikais vasaros atostogų metu, o ieškovo siūloma tvarka neatitinka vaikų interesų.
64. Kolegija atkreipia dėmesį, jog nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje ieškovas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų paneigiančių nurodytus pirmosios instancijos teismo motyvus. Kolegija sutinka su skundžiamame sprendime dėstoma pozicija, jog ieškovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, jog šiuo metu nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka neatitinka nepilnamečių vaikų interesų ir yra teisinis pagrindas ją keisti. Vien apelianto nurodoma aplinkybė, jog vaikai yra išreiškę norą daugiau laiko praleisti su tėvu darbo dienomis savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo bendravimas su dukromis savaitės dienomis yra užtikrinamas elektroninių ryšių priemonėmis, tuo tarpu šiuo metu galiojančios aiškiai reglamentuotos ieškovo bendravimo su dukromis tvarkos pakeitimas į neapibrėžtą ieškovo pasiūlytą bendravimo tvarką tarp dviejų savaitgalių esančiomis darbo dienomis tik paaštrintų ir taip konfliktiškus šalių santykius. Kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo, jog tarp ieškovo ir nepilnamečių dukrų yra susiformavęs artimas ryšys ir tai tik patvirtina, jog šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka užtikrina tiek nepilnamečių dukrų, tiek ieškovo interesus. Kolegija be kita ko atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde apeliantas nepateikdamas jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje argumentų, kelia naują reikalavimą – nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią ieškovas su dukromis nepertraukiamai bendraus dvi savaites iš eilės. Minėta, jog CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Kita vertus, kolegijos vertinimu, ši apelianto naujai prašoma patvirtinti bendravimo tvarka prieštarautų šalių nepilnamečių vaikų interesams, kadangi vaikai kas dvi savaites keistų gyvenamąją vietą, kas neatitinka vaiko teisės turėti stabilią gyvenamąją aplinką, be to ieškovas nepertraukiamai dvi savaites gyvendamas su dukromis turėtų užtikrinti tinkamą ir nuoseklų dukrų mokymosi procesą. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog byloje nepateikti duomenys, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovo lietuvių kalbos žinios po 2014-10-28 yra pasikeitusios ir ieškovas jau yra pasirengęs užtikrinti nuoseklų dukrų ugdymo procesą. Kolegijos vertinimu, toks nuoseklios pozicijos nagrinėjamoje byloje neturėjimas bei ieškovo procesinių dokumentų turinys sudaro pagrindą spręsti, jog iš esmės ieškovo siekis pakeisti nusistovėjusia ir nepilnamečiams vaikams tinkamą tvarką yra sąlygotas ieškovo noro išvengti vykimo į Lietuvą du kartus per mėnesį. Tačiau kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, sprendžiant nustatytinos bendravimo tvarkos klausimą tvarkos patogumas skyrium gyvenančiam tėvui negali būti įgyvendinamas vaikų interesų sąskaita.
65. Kolegija kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat atmeta ieškovo argumentus susijusius su bendravimo tvarkos keitimu šalių nepilnamečių dukrų vasaros atostogų metu. Visų pirma kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodė, jog yra pagrindas keisti minėtą tvarką dėl pasikeitusių aplinkybių, kadangi nustatydami šiuo metu galiojančią tvarka teismai, atsižvelgė į tai, kad vasaros atostogų pradžia keičiasi priklausomai nuo vaikų amžiaus. Kita vertus kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškinyje pareikštas reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką vasaros atostogų metu, pagal kurią ieškovas su dukromis bendrauja iki pat rugpjūčio 31 d. neužtikrins tinkamo mergaičių pasiruošimo mokslo metams. Tačiau vėl gi ieškovo apeliaciniame skunde keliamas naujas reikalavimas, jog būtų nustatyta, kad ieškovas bendrauja su dukromis nuo liepos 16 d. iki rugpjūčio 24 d. nepateikdamas jokių argumentų, kurios būtų pagrindas keisti šiuo metu esamą bendravimo tvarką ar svarstyti, kad tokia tvarka geriau užtikrins nepilnamečių vaikų interesus nei šiuo metu galiojanti tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog skirtingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepripažino, jog nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką vasaros atostogų metu prioritetas teikiamas vienodam dienų skaičiui, kurias tėvai praleis su vaikais. Priešingai, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog net ir tuo atveju jeigu pagal galiojančią bendravimo tvarką nėra nustatytas vienodas bendravimo dienų skaičius vaikų vasaros atostogų metu, tai negali būti laikoma skyrium gyvenančio tėvo maksimalaus bendravimo su vaikais ribojimu ar lygių tėvų teisių bendrauti su vaikais pažeidimu. Ieškovui laikantis priešingos pozicijos, taip pat kritiškai vertintinas ieškovo apeliaciniame skunde naujai pareikštas reikalavimas, pagal kurį jis su vaikais vasaros atostogų metu bendrautų 40 d., o atsakovė 29 d.
66. Nurodytų aplinkybių pagrindu, kolegija konstatuoja, jog ieškovas reikšdamas reikalavimus dėl galiojančios ieškovo bendravimo su dukromis tvarkos 8.1 ir 8.2 p. pakeitimo nepagrindė, jog yra pasikeitusių aplinkybių dėl kurių esama tvarka neužtikrina šalių nepilnamečių vaikų interesų ir yra pagrindas keisti aiškiai detalizuotą ir nusistovėjusią galiojančią bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus šioje dalyje atmetė pagrįstai ir nėra teiginio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo šioje dalyje.
Dėl ieškovo bendravimo su vaikais Skype
67. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria teismas tenkinęs atsakovės reikalavimą sumažino ieškovo bendravimo su dukromis „Skype“ programa dienų skaičių. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad priimtu sprendimu buvo apribota apelianto teisė bendrauti su vaikais. Atsakovė piktybiškai siekia, kad veikų bendravimas su ieškovu Skype programa nevyktų, todėl būtent tokios atsakovės pozicijos vaikai išreiškė tariamą norą rečiau bendrauti su tėvu Skype programa.
68. Byloje nustatyta, kad pagal galiojančią tvarką ieškovas su dukromis Skype bendrauja kiekvieną darbo dienos vakarą 30 minučių. Ieškovė reikšdama reikalavimą sumažinti bendravimo Skype laiką iki dviejų dienų nurodė, jog šia teise naudojasi kiekvieną darbo dieną, neatsižvelgdamas į vaikų užimtumą, pageidavimus; ieškovas bendraudamas su mergaitėmis per Skype šį laiką leidžia neproduktyviai, vyriausioji dukra jau pati nori planuoti savo laisvalaikį, susitikti su draugais. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šiuo atveju išklausyta dviejų šalių nepilnamečių dukrų nuomonė, aplinkybė, kad skundžiamu sprendimu išplėsta tiesioginio ieškovo bendravimo su dukromis trukmė sudaro pagrindą sumažinti bendravimo Skype programa iki dviejų kartų per savaitę.
69. Pažymėtina, jog tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
70. Kolegijos vertinimu, ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo argumentai dėl atsakovės įtakos vaikų nenorui bendrauti su ieškovu nėra pagrįsti įrodymais. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog tarp ieškovo ir nepilnamečių dukrų yra susiformavęs stiprus, emocinis ryšys. Aplinkybė, kad mergaitės nori rečiau bendrauti su tėvu Skype programa, savaime nereiškia, kad tokią poziciją vaikams yra suformavusi jų motina. Kolegijos vertinimu, apklausos metu mergaičių išdėstytos priežastys, dėl kurių jos norėtų su tėvu Skype programa bendrauti rečiau nei 5 kartus savaitę yra natūralios atsižvelgiant į jų amžių ir niekaip nėra sąlygotos atsakovės poveikio. Suprantama, jog augant šalių nepilnametėms dukroms keičiasi jų gyvenimo būdas, užimtumas, laisvalaikio praleidimo poreikiai. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju dukrų įpareigojimas kiekvieną darbo dieną bendrauti su tėvu Skype programa nepagrįstai suvaržantis ir įpareigojantis bei kliudantis įgyvendinti tokio amžiaus vaikams įprastus poreikius.
71. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovo apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl atsakovės įsipareigojimo be ieškovo sutikimo netaikyti dukroms jų elgesį koreguojančių, psichologinio, medicininio arba kitokio poveikio priemonių.
72. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovo reikalavimas papildyti sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių nuostatas 8.4 punktu: „A. Ž. įsipareigoja be D. K. sutikimo netaikyti (pati ar specialistų pagalba) dukroms jų elgesį koreguojančių psichologinio, medicininio arba kitokio poveikio priemonių“. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog atsakovės parenkami psichologai ar psichiatrai yra susiję su ja profesiniais ryšiais ir ugdo priešiškus dukrų jausmus tėvui. Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje.
73. Šiuo atveju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog įstatymas numato imperatyvą, vienoda abiem tėvams pareigą rūpintis tiek fizine, tiek psichine vaiko sveikata, o už šios pareigos nevykdymą (netinkamą vykdymą) gali būti taikoma teisinė atsakomybė.
74. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančių įrodymų visuma nenustatė, kad kuri nors iš šalių šią valdžią įgyvendintų netinkamai. Šios aplinkybės nepaneigia ir ieškovo apeliacinio skundo argumentai. Kolegijos vertinimu, esant byloje nustatytoms aplinkybėms dėl itin konfliktiškų šalių santykių, sąlygos, jog atsakovė negali be ieškovo sutikimo kreiptis į atitinkamus specialistus, prieštarautų šalių nepilnamečių vaikų interesams. Kadangi galimos situacijos kai šalims taip ir nepriėmus bendro sprendimo, vaikai gali likti be būtinos medicininės priežiūros.
75. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.
Dėl išlaikymo dydžio
76. Tiek ieškovas, tiek atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus susijusius su šalių turtine padėtimi bei vaikų poreikiais, nepagrįstai padidino išlaikymą iki 250 EUR kiekvienam vaikui. Apelianto įsitikinimu, dėl iš esmės pasikeitusios jo turtinės padėties bei patiriamų išlaidų bendraujant su vaikais 120 EUR išlaikymas kiekvienam vaikui būtų pakankamas. Atsakovė nesutikdama su teismo priteistu išlaikymu apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl prastesnės jos turtinės padėties nei ieškovo, neįvertino ieškovės nurodytų aplinkybių dėl naujai atsiradusių medicininių išlaidų dukroms bei auklės poreikio, taip pat aplinkybės, jog ieškovas yra įpratinęs dukras prie prabangaus gyvenimo būdo.
77. Pažymėtina, jog tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindas pakeisti išlaikymo dydį konstatuojamas nustačius konkrečias faktines aplinkybes, t. y. esminius skolininko turtinės padėties pasikeitimus arba vaiko poreikių pasikeitimą; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
78. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą sumažinti išlaikymo dydį nuo 203 Eur iki 121 Eur kiekvienam vaikui, motyvavo pablogėjusia turtine padėtimi ir patiriamomis išlaidomis bendraujant su vaikais. Pažymėtina, kad pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Taigi, ieškovas nagrinėjamoje byloje prašydamas sumažinti priteistą išlaikymą, turėjo įstatyme nustatytą pareigą įrodyti, kad jo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės ir dėl to jis negali toliau teikti tokio išlaikymo vaikui, kuris buvo priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
79. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas nuo 2017-06-16 dirba Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto medicinos ir sveikatos mokslų fakultete, užimtumas 100 proc., darbo užmokestis – neatskaičius mokesčių apie 6015 Eur per mėnesį, tačiau atskaičius mokesčius, lyginant su užmokesčiu gautu Suomijoje, jo darbo užmokestis išliko nepasikeitęs – apie 3600 Eur per mėnesį. Taigi, pirmosios instancijos teisme savo turtinės padėties pablogėjimą apeliantas iš esmės grindė padidėjusiomis pragyvenimo išlaidomis Norvegijos Karalystėje bei skiriamomis lėšomis vaikų išlaikymui. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šios aplinkybės nėra pagrindas priteisto išlaikymo sumažinimui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad ieškovas gera valia prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo nėra laikytinas pagrindu sumažinti priteistą išlaikymą. Nors apeliaciniame skunde ieškovas, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teisme, teigia, kad jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius šiai dienai sumažėjo iki 2800 EUR dėl Norvegijos kronos kurso pasikeitimų, tačiau kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo teigti, jog yra įrodytas esminis ieškovo turtinės padėties pablogėjimas, dėl kurio atsakovas negalėtų teikti iki šiol vaikams teikto išlaikymo. Priešingai byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog ieškovo pajamos leidžia ne tik teikti priteistą išlaikymą būtinųjų vaikų poreikių tenkinimui, tačiau ir tenkinti kitus dukrų poreikius. Kolegija šiame kontekste be kita ko atkreipia dėmesį, jog ieškovas neįrodė ieškovo dukterų poreikių sumažėjimo fakto. Priešingai, pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančiais įrodymais sprendė, jog šalių nepilnamečių dukrų poreikiai išaugo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas apeliaciniu skundu siekdamas, jog išlaikymas kiekvienam vaikui būtų sumažintas iki 121 EUR nepagrindė, jog tokio dydžio išlaikymas bus pakankamas patenkinti bent būtinuosius šalių nepilnamečių dukrų poreikius. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nepagrindžia ir apeliaciniame skunde ieškovo pateikta atsakovės 2015-2016 m. turėtų santaupų bei nuo 2013-01-29 iki 2017-02-22 vaikų poreikių tenkinimui skirtų lėšų analizė. Kolegija kritiškai vertina ieškovo reikalavimą sumažinti priteistą išlaikymą iki 121 EUR, atsižvelgdama ir į tai, jog pats apeliantas teigia, jog bendraudamas su vaikais du savaitgalius per mėnesį, vaikų maitinimui bei pramogoms ir kitoms paslaugoms išleidžia 200 EUR.
18. Kolegija be kita ko atkreipia apelianto dėmesį, jog pagal teismų praktikoje formuluojamą aiškinimą, nustatant priteistino išlaikymo dydį, taikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (šiuo metu 400 Eur). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės byloje nėra nustatytos ir kolegijos vertinimu ieškovo nurodomas 121 EUR išlaikymas vienam vaikui neužtikrintų net minimalių jo poreikių tenkinimo. Nors apeliantas teigia skiriantis dideles išlaidas vaikų poreikių tenkinimui bendravimo su jais metu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas su vaikais susitinka du savaitgalius per mėnesį, tuo tarpu vaikai būtinųjų poreikių turi nuolatos.
80. Kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą susijusią su ieškovo turtine padėtimi sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovas neįrodė iš esmės pablogėjusios jo turtinės padėties, kuri neleistų jam teikti iki šiol priteisto išlaikymo vaikams. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo apeliacinio skundo argumentai taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiai padidėjo.
81. Vertindama šalių pateiktų apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija, taip pat pažymi, jog Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti sumas vaiko išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nuo paminėtų kriterijų nenukrypo.
82. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstais atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ginčijamame sprendime, priteisiant, atsakovės nuomone, per mažą išlaikymo sumą. Vadovaujantis CPK 185 straipsniu, teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Ieškovė prašydama padidinti priteistą išlaikymą kiekvienam vaikui iki 500 EUR, pirmosios instancijos teismui įstatymų nustatyta tvarka pateikė vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingų sumų paskaičiavimą. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu sumažindamas atsakovės prašomą priteisti sumą, detaliai nurodė, kad ne visos nurodytos išlaidos šiuo metu yra patiriamos, kai kurios atsakovės prašomos priteisti sumos vaiko išlaikymui yra nebūtinos arba padidintos, be to ieškovė neįrodė, kad kai kurios ankstesniu teismo sprendimu aptartos išlaidos iš esmės padidėjo, o kai kurie atsakovės nurodyti poreikiai nėra būtinieji vaiko poreikiai, tam tikros išlaidos nepilnamečių vaikų poreikiams kartojasi. Skirtingai nei teigia atsakovė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepaneigė šalių nepilnamečių dukrų medicininių išlaidų poreikio, t.y. akių gydytojams, odontologams. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus pagrindžiančius šias išlaidas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė neįrodė, jog vaikų sveikatos užtikrinimui skiriamų išlaidų dydis yra iš esmės padidėjęs. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė įrodė, jog iš esmės vaikų poreikiai yra padidėję, tačiau byloje nepakanka įrodymų sudarančių pagrindą konstatuoti, jog kiekvieno iš šalių nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingos ieškovės nurodytos 944,82 Eur, 766,27 Eur ir 785 Eur sumos arba kad jos negali būti mažesnės, t.y. proporcingos abiejų tėvų turtinei padėčiai.
83. Skirtingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nekonstatavo, kad šalių turtinė padėtis šiuo metu yra lygiavertė. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog nors atsakovės turtinė padėtis yra blogesnė, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo nukrypti nuo teikiamo išlaikymo lygių dalių proporcijos. Apeliantė daug dėmesio apeliaciniame skunde teigia argumentams susijusiems su aplinkybėmis, dėl kurių ji nebedirba ankščiau turėto darbo Suomijoje ar jos perspektyvas susirasti darbą Lietuvoje pagal turimą tarptautinę darbo patirtį. Tačiau kolegijos vertinimu, šios aplinkybės teisiškai nėra reikšmingos, kadangi neabejotina aplinkybė, jog ieškovės amžius, išsilavinimas ir patirtis sudaro galimybes uždirbti daugiau nei 125 EUR per mėnesį. Kritiškai vertintini apeliantės argumentai susiję su jos galimybėmis dirbti daugiau nei 0,25 etato bei išlaidų auklei įtraukimu į prašomą priteisti išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys, jog pačios atsakovės teigimu, auklės paslaugos jai būtų reikalingos ateityje, susiradus darbą pilnu etatu, tačiau šiuo metu nėra aišku, kada tai atsitiks, kokio amžiaus tuo metu bus šalių nepilnamečiai vaikai ir ar jiems pagal amžių tuo metu apskritai bus reikalingos auklės paslaugos. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai rodo, jog šiuo metu atsakovė nemato galimybės gauti didesnes pajamas. Kita vertus, kolegijos vertinimu, šiuo atveju skirstant išlaikymo naštą tarp šalių, svarbia laikytina aplinkybė, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovas gera valia prisideda prie vaikų išlaikymo didesne suma nei priteistas išlaikymas.
84. Kolegija kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus susijusius su teise asmeniškai pasakyti baigiamąją kalbą bei pasinaudoti replikos teise, kadangi iš 2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio protokolo matyti, jog ieškovas buvo tinkamai atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų.
85. Nurodytų aplinkybių pagrindu, kolegija sprendžia, jog kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos remiantis šalių apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
86. Kolegijos vertinimu, kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
87. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliaciniai skundai atmesti, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios iš esmės yra panašaus dydžio, nepriteistinos
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.