Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K., D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, G. K., V. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai patikslintu prašymu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-12-588/2022 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nurodė, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12-588/2022 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams G. K. ir V. M. dėl pažeistų teisių gynimo, ir, pagal atsakovų G. K. ir V. M. priešieškinį dėl valstybinės žemės nuomos, ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo ieškovę išnuomoti valstybinę žemę atsakovui V. M. priklausančio poilsio pastato, unikalus Nr. 2597-0001-6025, kadastro žemėlapyje pažymėto indeksu lK1ž, ir poilsio pastato, unikalus Nr. 2597-0001-6030, kadastro žemėlapyje pažymėto indeksu 2K1ž, bei G. K. priklausančio poilsio pastato, unikalus Nr. 2597-0001-6018, kadastro žemėlapyje pažymėto indeksu 3K1ž, eksploatacijai.

Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu panaikino Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – priešieškinį atmesti, o ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį patenkinti ir įpareigoti atsakovą V. M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę ir pašalinti iš valstybinės žemės teritorijos (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojamus 2 poilsio namelius ir sutvarkyti žemę iki tinkamos naudoti būklės, taip pat įpareigoti atsakovę G. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę ir pašalinti iš valstybinės žemės teritorijos (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojamą 1 poilsio namelį ir sutvarkyti žemę iki tinkamos naudoti būklės.

Pareiškėjai nurodo, jog atsakovai apeliacinės instancijos teisme nedalyvavo, jame savo atstovo neturėjo ir apie Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimą nebuvo informuoti, todėl šis teismo sprendimas jiems buvo staigmena. Staigmena buvo ir pareiškėjams, nes Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu pasisakė ne dėl atsakovams priklausančių poilsio namelių, o būtent dėl pareiškėjams priklausančių poilsio namelių, kurie į bylą apskritai nebuvo įtraukti ir apie šį teismo sprendimą nieko nežinojo. Po palankaus atsakovams Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo V. M. savo 2 poilsio namelius 2023 m. sausio 9 d. pardavė A. K., o G. K. savo poilsio namelį 2023 m. kovo 5 d. pardavė D. S., ir nuo to laiko atsakovai nebėra ginčo namelio savininkais, o pareiškėjai, būdami ginčo namelių savininkais, į procesą nebuvo įtraukti. Ieškovė 2025 m. sausio mėn. pradžioje kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus, kad civilinėje byloje Nr.e2-12-588/2022 būtų išduoti vykdomieji raštai pagal Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimą, ir jie 2025-05-13 buvo išduoti. Pareiškėjai tik iš V. M. ir G. K. š. m. gegužės mėn. pradžioje sužinojo apie vykdomųjų dokumentų civilinėje byloje Nr.e2-12-588/2022 išdavimą, kuriais V. M., G. K. buvo įpareigoti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę ir pašalinti iš valstybinės žemės teritorijos (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojamus 3 poilsio namelius ir sutvarkyti žemę iki tinkamos naudoti būklės. Pareiškėjai nesutinka, kad nameliai būtų nugriauti ir nori atnaujinti procesą, nes jie ėmėsi veiksmų (jau padarytos šių namelių kadastro duomenų bylos), kad nameliai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai patvirtina, kad procesui atnaujinti nėra kliūčių, nurodytų 368 straipsnyje. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 15 d. priėmė pareiškėjams nepalankų sprendimą jiems nedalyvaujant, o prašymas procesui atnaujinti buvo paduotas 2025 m. birželio 2 d., t. y. praėjus truputį daugiau kaip 2 metams, tačiau nepraėjus 5 metams, kaip nustatyta CPK 368 straipsnio 2 dalyje, todėl prašymas atnaujinti procesą galėjo būti teikiamas.

Ieškovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų prašymą nesutinka su juo ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi 2023 m. sausio 9 d. ir 2023 m. kovo 5 d. Pirkimo - pardavimo sutartys yra negaliojančios, netinkamas pareiškėjų pasirinktas savo teisių gynybos būdas. Nurodo, kad atsakovai 2022 m. gruodžio 23 d. pateikę Klaipėdos apygardos teismui atsiliepimą į Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą, aiškiai suprato, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimas yra apskųstas apeliacinės instancijos teismui, kad civilinėje byloje Nr. e2-12-588/2022 nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, tačiau V. M. savo 2 poilsio namelius 2023 m. sausio 9 d. pardavė A. K., o G. K. savo poilsio namelį 2023 m. kovo 5 d. pardavė D. S.. 2023 m. sausio 9 d. ir 2023 m. kovo 5 d. sudarytos Pirkimo - pardavimo sutartys tarp fizinių asmenų nėra notaro patvirtintos, todėl yra negaliojančios. Atsakovų G. K., V. M. faktiškai naudojami 3 poilsio nameliai, esantys (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre kaip daiktai neįregistruoti ir neįregistruota nuosavybės teisė į juos, todėl šie statiniai negali būti sandorio objektu. CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymo padavimo terminai. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Suinteresuotas asmuo G. K. atsiliepimu į prašymą su juo sutinka ir nurodo, kad ji negali griauti kitam asmeniui priklausančio namelio, todėl byla turi būti atnaujinta ir sprendime turi būti pakeistas asmuo, kuris yra įpareigojamas nugriauti pastatą, t. y. D. S.. Jis turėjo būti įtrauktas į bylą, nes jis iš jos nusipirko poilsio pastatą, kurio unikalus Nr. 2597-0001-6018, ir jį eksploatuoja. Jai teisme nebuvo taikytos jokios priemonės ir ji turėjau teisę parduoti pastatą, todėl jį pardavė iškart po Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo, kuriuo buvo tenkintas jos priešieškinis dėl valstybinės žemės nuomos. Ji nežinojo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu viską apvers aukštyn kojom. To sprendimo ji negavo, todėl jo neskundė. Apie šį sprendimą sužinojo tik iš antstolės I. K., kuri 2025 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. S-25-189-13656 jos atžvilgiu iškėlė vykdomąją bylą Nr. 0189/25/00850. Tada apie tai informavo pastato pirkėją D. S., kuris ir inicijavo šį procesą.

Motyvuojamoji dalis

konst at uoja:

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad proceso atnaujinimo institutas - išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112- 378/2019).

Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dėl nurodytų priežasčių procesas privalo būti atnaujinamas tik jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 468/2014 ir kt.).

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Tačiau spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12-588/2022 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams G. K., V. M. dėl pažeistų teisių gynimo, ir, pagal atsakovų G. K., V. M. priešieškinį dėl valstybinės žemės nuomos, ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo ieškovę išnuomoti valstybinę žemę atsakovui V. M. priklausančio poilsio pastato, unikalus Nr. 2597-0001-6025, kadastro žemėlapyje pažymėto indeksu lK1ž, ir poilsio pastato, unikalus Nr. 2597-0001-6030, kadastro žemėlapyje pažymėto indeksu 2K1ž, bei G. K. priklausančio poilsio pastato, unikalus Nr. 2597-0001-6018, kadastro žemėlapyje pažymėto indeksu 3K1ž, eksploatacijai. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, (civilinės bylos Nr. e2A-194-613/2023) panaikino Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – priešieškinį atmetė, o ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovą V. M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę ir pašalinti iš valstybinės žemės teritorijos (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojamus 2 poilsio namelius ir sutvarkyti žemę iki tinkamos naudoti būklės, taip pat įpareigojo atsakovę G. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę ir pašalinti iš valstybinės žemės teritorijos (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojamą 1 poilsio namelį ir sutvarkyti žemę iki tinkamos naudoti būklės. Po Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo V. M. savo 2 poilsio namelius 2023 m. sausio 9 d. pardavė A. K., o G. K. savo poilsio namelį 2023 m. kovo 5 d. pardavė D. S.. Pareiškėjų teigimu, Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 15 d. sprendimas jiems buvo staigmena, kadangi sprendimu pasisakoma apie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius namelius, tačiau apie vykstantį procesą jie nieko nežinojo, kadangi į bylą nebuvo įtraukti.

Pareiškėjai procesą prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais.

Vertinant proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pažymėtina, jog pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).

Taigi, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007). Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010). CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai įrodinėja, jog Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 15 d. sprendimas jiems buvo staigmena, kadangi jie nežinojo apie vykstantį procesą, atsakovai jiems nepranešę apie vykstantį apeliacinį teismo procesą, po palankaus atsakovams Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo V. M. savo 2 poilsio namelius 2023 m. sausio 9 d. pardavė A. K., o G. K. savo poilsio namelį 2023 m. kovo 5 d. pardavė D. S.. Tokie pareiškėjų argumentai vertintini kritiškai, kadangi, bylos duomenimis, atsakovams nagrinėtoje byloje neabejotinai buvo žinoma apie vykstantį apeliacinį procesą. Tai patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, jog Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-194-613/2023 pateiktas 2022 m. gruodžio 27 d. atsakovų atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą. Tai, kad atsakovams neabejotinai buvo žinoma apie apeliacinės instancijos 2023 m. kovo 15 d. sprendimą, kuriuo iš esmės pakeistos atsakovų teisės ir pareigos, kadangi minėto sprendimo nuorašas atsakovų V. M., G. K. atstovui advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai per EPP išsiųstas 2023 m. kovo 15 d. 14.15 val. ir yra laikomas tinkamai įteiktu 2023 m. kovo 16 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 punktas). Taigi, atsakovams V. M., G. K. ir jų atstovui advokato padėjėjui V. Petrylai žinant, kad pirmosios instancijos sprendimas yra neįsiteisėjęs, ginčo objekto pardavimo sandorių su trečiaisiais asmenimis sudarymas galėtų būti vertinamas kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajai tvarkai ir gerai moralei.

CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymo padavimo terminai. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019 19 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2013 m. kovo 16 d., atsakovų atstovui advokato padėjėjui V. Petrylai buvo įteiktas 2013 m. kovo 15 d. teismo sprendimas, todėl atsakovams objektyviai turėjo būti žinoma apie priimtą jiems nepalankų teismo sprendimą. Taigi, atsakovai, nelaikydami savęs nurodyto turto savininkai, turėjo pareigą pranešti pareiškėjams apie jiems priimtą nepalankų teismo sprendimą, tačiau, kaip nurodo pareiškėjai - to nepadarė. Mažai tikėtina, jog atsakovai, turėdami atstovą byloje, susijusioje su jų teisėmis į nekilnojamąjį turtą, teismui priėmus nepalankų jų atžvilgiu sprendimą, apie jį sužinojo tik praėjus daugiau nei dvejiems metams, tik – kaip nurodo pareiškėjai – antstoliui pradėjus vykdomąją bylą. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi, darytina išvada, jog terminas nurodyto procesinio veiksmo atlikimui yra praleistas, pareiškėjai šį terminą praleido itin ženkliai ir be pateisinamų priežasčių, jei skaičiuoti nuo vėliausio galimo sužinojimo apie 2023 m. kovo 16 d. priimtą teismo sprendimą, todėl vien tai yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

Teismo įvertinama ir tai, jog nagrinėjamoje byloje teismas 2025 m. birželio 6 d. nutartimi, ruošdamasis šio prašymo nagrinėjimui, pareiškėjams nurodė bei išaiškino ir tai, jog pareiškėjai prašo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, tačiau nenurodo aplinkybių bei neteikia įrodymų, patvirtinančių CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų skaičiavimą bei pagrindimą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas); taip pat raštu pareiškėjai buvo informuoti ir apie jų prašymą nagrinėjančio teisėjo 2025 m. birželio 16 d. rezoliuciją, kuria pareiškėjai buvo įpareigoti iki paskirto teismo posėdžio pradžios pateikti byloje papildomus įrodymus dėl CPK 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2025 m. rugpjūčio 13 d., tačiau iki šios dienos, t. y. per beveik 2 mėnesius, pareiškėjai jokių papildomų duomenų, įrodymų, paaiškinimų neteikė n(CPK 178 straipsnis).

Įvertinus nurodytą pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir pateiktas praleidus teisės aktų nustatytą terminą, kurio atnaujinti nėra pagrindo (CPK 368 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis)(CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų A. K., D. S. prašymo atnaujinti procesą netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.