Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-1544-587/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-11-05
Bylos Nr.: 2A-1544-587/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-40-3-00708-2017-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Žemaitienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Egidijus Tamašauskas
Suinteresuotas asmuo: E. T.
Pareiškėjas: L. T., E. T.

Civilinė byla Nr. 2A-1544-587/2020Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00708-2017-4

Procesinio dokumento kategorijos: 2.3.2.8; 3.3.4.2.9; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2

(S)Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. T. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-3236-443/2020 pagal pareiškėjos L. T. pareiškimą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017 pagal pareiškėjų L. T. ir E. T. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos L. T. pateikė teismui pareiškimą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017, kuriuo prašė: 1) atnaujinti procesą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, 2) atnaujinus procesą, 2017 m. birželio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų sprendimo dalį „Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo“ pakeisti taip:

Šalies argumentai

1.1. po santuokos nutraukimo šalys susitaria, kad žemės sklypo ploto: 0,3084 ha:

1.1.1 L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise naudosis 0,3084 ha žemės sklypo plotu.

2. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi atnaujino pareiškėjai L. T. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017 tenkino dalyje dėl turtinio pobūdžio reikalavimų.

3. Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad:

3.1. nutraukiant pareiškėjos bei suinteresuoto asmens E. T. santuoką buvo padalintas pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kuris negalėjo būti įtrauktas į dalintino turto balansą, jį paveldėjo iki santuokos iš mamos. Įgydama ginčo žemę, pareiškėja turėjo įsipareigojimą išlaikyti savo mamą ir palaidoti.

3.2. Pareiškėja turėjo sklypą, namą, ūkinius statinius. Buvo vykdomas remontas. Buvo pakeista dalis stogo, antras aukštas išremontuotas. Dėl santuokos nutraukimo pasekmių kalbėjo, kad jai lieka namas, jam ūkinis pastatas, kad dalimi sklypo suinteresuotas asmuo naudosis, sakė, kad nebus jokių tvorų. Jis tik turėjo naudotis sklypu, jam nuosavybės teisė nepriklausė. Pareiškėja nesuvokė, ar tai nuoma, ar panauda.

3.3. 2019 m. buvęs sutuoktinis užtvėrė tvorą, neleido pastogėje automobilio statyti, pro vartus išvažiuoti. Pareiškėja savo sklype ir namuose pradėjo jaustis nejaukiai ir nesaugiai. Ji nori atkurti buvusią padėtį, susigrąžinti žemę. Pareiškėja iškvietė policiją, nes negalėjo išvažiuoti iš namų. Policijoje ji sužinojo, kad žemės sklypas E. T. priklauso nuosavybės teise, o ne jis gali juo naudotis.

3.4. Skyrybų ir turto dalybų metu pareiškėjos emocinė būsena buvo sunki, ji sužinojo apie sutuoktinio neištikimybę. Pareiškėjai buvo skirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė, ji surašė dokumentus. Pareiškėja pasitikėjo advokate, kuri liepė tik pasirašyti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje. Ji atvažiavo ir pasirašė sutartį Kauno Akropolio kavinukėje prie stalo. Dokumentus skyryboms ji siuntė advokatei paštu. Sutarties tekstą gavo, kai Akropolyje pasirašė. Sutarties neperskaitė, neturėjo jėgų skaityti. Sutartyje pataisymą ranka atliko advokatė. Advokatė liepė jiems su E. T. nueiti, o kai grįžo, liepė pasirašyti. Advokatė nepaaiškino, ką pataisė. Prie pareiškėjos net ranka neįrašė, sakė – eikit pasivaikščioti. Sprendimą pareiškėja gavo paštu tais pačiais metais, jo neskaitė. Sprendimą perskaitė gal 2019 m. Ji ligoninėje negulėjo, naudojo pastoviai vaistus, kurie slopina, migdo. Suinteresuotas asmuo Evaldas Tamulevičius žinojo jos būklę, kad ji tokiomis ekstremaliomis sąlygomis nesusigaudo, pasimeta.

3.5. Pareiškėja nuo 2017 m. nedirba, yra neįgali, gydėsi. Kelis kartus gulėjo ligoninėje, daugiausia namuose gydosi. Naudoja mažiau vaistų, konkrečių pavadinimų vaistų negali pasakyti. Ji neprisimena kokius vaistus vartojo 2017 m. Niekas nesikreipė dėl jos neveiksnumo nustatymo. Negali pasakyti, kokie sutarties pasirašymo metu jai buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, gydytojas gali atsakyti.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Evaldas Tamulevičius su prašymu atnaujinti procesą ir pakeisti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį nesutiko, prašė atmesti. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad:

4.1. pareiškėja L. T. turėjo laiko susipažinti su santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi. Santuokos nutraukimo metu nesutikdama su sutarties sąlygomis, turto padalijimu, galėjo prieštarauti, koreguoti jos sąlygas, prašyti teismą netvirtinti jos interesus pažeidžiančios sutarties, tačiau prieštaravimų, nesutikimo nereiškė. Pareiškėja neįrodė aplinkybės, kad skyrybų metu ji sutiko, kad Evaldas Tamulevičius tik naudosis žemės sklypu, bet nesutiko, jog sklypas jam atitektų asmeninės nuosavybės teise.

Žemesnės instancijos teismas

4.2. Teismo sprendimas priimtas 2017 m. birželio 5 d. Pareiškėja susipažinusi su sprendimu 2017 m. birželio mėnesį, beveik tris metus nesiėmė veiksmų kreiptis į teismą. Pareiškėja turi pakankamą dalyvavimo teismo procesuose patirtį. Pareiškėja neįrodė, kad neva kažkas pasinaudojo jos sveikatos būkle santuokos nutraukimo proceso metu ir kad ji apie tai, kad nekilnojamasis turtas priklauso E. T., sužinojo tik 2019 m. lapkričio 11 d.

4.3. Pareiškėjai gyvenant santuokoje su suinteresuotu asmeniu, buvo iš esmės pagerintas pareiškėjos nekilnojamasis turtas – namas. Visus darbus suinteresuotas asmuo atliko pats, jis yra statybininkas. Buvo atliktas kapitalinis pareiškėjos nekilnojamojo turto remontas, o suinteresuotas asmuo įgijo teisę į ½ turtui pagerinti investuotų lėšų. Suinteresuotas asmuo bei pareiškėja susitarė, kad kaip kompensacija už pagerinimus, suinteresuotam asmeniui atitenka pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas. Buvę sutuoktiniai susitarė, kad ta sklypo dalis, kurioje yra nebaigtas statyti ūkinis pastatas, lieka suinteresuotam asmeniui, o kita sklypo dalis, kur yra namas, atitenka pareiškėjai. Buvo žodinis susitarimas, kad sklypas priklauso per pusę – jie susitarė, pasidalino tą sklypą ir automobilius.

4.4. Asmeninis pareiškėjos turtas buvo pagerintas, dalis stogo pakeista, įrengtas antras aukštas, apdaila padaryta, namo apšiltinimas, centrinio šildymo sistema praplėsta, pakeista katilinė, įrengti 3 tualetai, pastatyta pirtis, lauko baseinas, nugriauti seni pastatai, sutvarkytas žemės sklypas, paklotos trinkelės, pastatyta 150 metrų tvora. Apie 2007 m. šalys paskaičiavo, kad išleista virš 100 000 litų. Buvo įdėtos suinteresuoto asmens asmeninės lėšos, kurias mama, pardavus butą, perdavė jam. Jis paliko namą įrengtą su buitine technika, o pats išėjo į neįrengtą ūkinį pastatą. Nuosavybės perdavimas yra jo nuosavybės dalis, kurią gavo išeidamas.

4.5. Kai suinteresuotas asmuo santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje pamatė įrašą, kad automobiliai atitenka asmeninės nuosavybės teise, paklausė advokatės, kodėl prie žemės sklypo nėra parašyta, kad asmeninės nuosavybės teise. Viskas ranka įrašyta buvo vienu metu. Advokatė pasitarė su pareiškėja. Jis klausė ar nereikia atskirai pasirašinėti prie kiekvieno įrašo ranka – sakė, kad nereikia, užtenka vieno parašo.

4.6. Teismui tenkinus pareiškėjos pareiškimą, būtų kardinaliai pažeistos ne tik suinteresuotojo asmens, bet ir jo naujosios sutuoktinės, kuri investavo labai daug asmeninių lėšų į suinteresuotojo asmens nekilnojamąjį turtą, teisės ir interesai. Pareiškėja galimai netinkamai suformulavo reikalavimą teismui, nes pagal vienintelį kriterijų – 0,3084 ha žemės sklypo plotas – neįmanoma identifikuoti nekilnojamojo turto, nes vienintelis nekilnojamąjį turtą identifikuojantis veiksnys yra jo unikalus numeris.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2020 m. liepos 23 d. sprendimu pareiškėjos L. T. prašymą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.1, 1.1.1, 1.1.2 punktų pakeitimo, tenkino visiškai:

5.1. pakeitė Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytos tarp L. T. ir E. T. 1.1, 1.1.1, 1.1.2 punktus, juos išdėstant taip:

1.1. Po santuokos nutraukimo šalys sutaria, kad iš žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ploto: 0,3084 ha:

1.1.1 L. T. asmeninės nuosavybės teise naudosis 0,3084 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotu.

5.2. Kita sprendimo dalis skundžiamu teismo sprendimu palikta nepakeista. Teismas priteisė iš suinteresuoto asmens E. T. pareiškėjai L. T. 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino pareiškėjai L. T. 50 Eur žyminį mokestį.

6. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai nustatė:

6.1. Šakių rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017 rašytinio proceso tvarka nutraukė pareiškėjų L. T. ir E. T. santuoką bendru sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.1, 1.1.1 ir 1.1.2 punktuose nurodyta, kad „Po santuokos nutraukimo šalys sutaria, kad iš žemės sklypo ploto: 0,3084 ha: L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise naudosis 0,1684 ha žemės sklypo plotu; Evaldas Tamulevičius, asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise naudosis 0,140 ha žemės sklypo plotu ir jame pagal projektą užstatytu ūkiniu pastatu, neįregistruotu VĮRC Marijampolės filiale)“.

6.2. Iki santuokos nutraukimo 0,3084 ha žemės sklypas buvo įregistruotas L. T. vardu, įregistravimo pagrindas 1996 m. rugsėjo 3 d. Apskrities valdytojo įsakymas Nr. 167 žš, 1996 m. lapkričio 11 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nesutaria dėl turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje, t. y. dėl 0,3084 ha žemės sklypo, kuris iki santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklausė L. T..

6.3. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas neturėjo būti įtrauktas į dalintino turto balansą, pareiškėjai iki santuokos priklausęs 0,3084 ha žemės sklypas nebuvo pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, jog sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje buvo susitarę dėl asmeninės nuosavybės teise esančio turto statuso keitimo, perduodant jį asmeninės nuosavybės teise suinteresuotam asmeniui kaip kompensaciją už pareiškėjai priklausančio turto pagerinimą, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šio klausimo neaptarė. Teismas dėl kompensacijos suinteresuotam asmeniui priteisimo skundžiamu sprendimu plačiau nepasisakė, suinteresuotajam asmeniui išaiškino, kad jis turi teisę kreiptis į teismą dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo.

6.4. Civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017 esančioje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad šios sutarties punktuose, kuriuose aptarti iki santuokos pareiškėjai priklausiusio 0,3084 ha žemės sklypo padalijimo klausimai, buvo padaryti taisymai ranka.

6.5. Teismas sprendė, kad civilinę bylą Nr. 2YT-1047-829/2017 nagrinėjęs teismas turėjo pareigą patikrinti šalių pateiktos tvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų teisėtumą, įsitikinti, ar šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia kurio nors sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Teismas nustatęs, kad pateiktoje teismui tvirtinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra dalinamas pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir sutartyje yra padaryti taisymai ranka, kurie yra esminiai, t. y. po padarytų pakeitimų dalis pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto atitenka suinteresuotam asmeniui, turėjo atsižvelgti į tai ir išsiaiškinti tikrąją šalių valią, esant neaiškumų, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Konstatavo, kad bylą išnagrinėjęs teismas, rašytinio proceso tvarka patvirtinęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepatikrinęs jos atitikimo įstatymų reikalavimams ir neišsiaiškinęs tikrosios pareiškėjų valios dėl pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, sukūrė situaciją, kai nutraukus santuoką, pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis iki santuokos įgytas žemės sklypas buvo padalintas, ir tai yra pakankamas pagrindas vertinti, jog teismas padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą, kuri ištaisytina.

6.6. Teismas dėl pareiškėjos emocinės būsenos santuokos nutraukimo metu pasisakė 2020 m. gegužės 21 d. nutartyje, todėl skundžiamu sprendimu plačiau nepasisakė.

6.7. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pareiškimas buvo patenkintas ir byloje buvo pakeistas sprendimas, į tai, kad nors suinteresuotas asmuo Evaldas Tamulevičius su pareiškimu nesutiko ir turėjo aiškų interesą, jog pareiškimas nebūtų patenkintas, teismas konstatavo, kad yra pagrindas teigti, jog šalių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas, todėl pareiškėjos L. T. turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš suinteresuoto asmens E. T..

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Suinteresuotas asmuo Evaldas Tamulevičius (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. liepos 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-3236-443/2020 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos L. T. prašymą atnaujinti procesą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atmesti ir priteisti apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Apeliantas prašo civilinę bylą pagal apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad pareiškėjos teikti paaiškinimai nenuoseklūs, todėl siekiant užtikrinti išsamų bei objektyvų civilinės bylos nagrinėjimą, tikslinga iš naujo apklausti pareiškėją dėl esminių bylos aplinkybių. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas klausimas dėl teisės normų taikymo, dėl ko išsiskiria teismo proceso šalių (pareiškėjos ir suinteresuoto asmens) pozicijos ginčo klausimu. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme tikslinga, apklausant proceso šalis, išsiaiškinti ir patikslinti faktines aplinkybes, susijusias su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo aplinkybėmis, būtina pašalinti abejones dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių surašymo ir šaliu susitarimo aplinkybių. Žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikšmingas dėl priežasties, jog tikslinga spręsti klausimą dėl retrospektyvaus pareiškėjos psichinės sveikatos būklės vertinimo, sutarties pasirašymo metu.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. teismas netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas. Pareiškėja neįrodė ir nepagrindė, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, neįrodė ir nepagrindė, jog nesusipažino su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tekstu. Pareiškėjos medicininėje pažymoje nenurodyta, kad dėl savo sveikatos būklės kuriuo nors laikotarpiu ji negalėjo suprasti visiškai ar iš dalies savo veiksmų, negalėjo sudarinėti sandorių. Pareiškėja nebuvo ir nėra pripažinta neveiksnia. Pareiškėjos teikti paaiškinimai ir aplinkybės, kuriomis remiantis pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, laikytini subjektyviais ir nepatikimais.

3.2. Pasirašydama santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, gavusi teismo sprendimą, pareiškėja turėjo teisę pasikonsultuoti su teisininku dėl sprendimo pagrįstumo ir nepasirašyti sutarties ar paduoti apeliacinį skundą dėl sprendimo panaikinimo, tačiau sutartį ji pasirašė, duomenų, kad jos atžvilgiu buvo taikyta prievarta ar apgaulė, byloje nėra, sprendimo neskundė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir galimai rėmėsi subjektyviais deklaratyviais pareiškėjos teiginiais, neva pareiškėja nebuvo tinkamai atstovaujama advokato, jie yra neįrodyti jokiais rašytiniais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

3.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.156 straipsnio nuostatų ginčo situacijai, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad šalių siekis padalinti bendrąja daline nuosavybe priklausantį turtą sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių buvo minėtos sutarties trūkumas ir nutraukiant santuoką negalėjo būti padalintas pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, kad šalys sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali pakeisti bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio turto teisinio statuso. Šiuo konkrečiu atveju šalys dėl asmeninės nuosavybės teise esančio turto statuso keitimo perduodant jį asmeninės nuosavybės teise nuosavybėn kitam sutuoktiniui susitarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ją pasirašant, susipažįstant su sutarties tekstu ir pareiškėjai esant atstovaujamai profesionalaus teisininko, advokato.

3.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus, susijusius su pareiškėjos psichine sveikatos būkle, taip pat rašytinius įrodymus, susijusius su pareiškėjos akivaizdžiu ankstesniu žinojimu ir supratimu, kad jai nuosavybės teise priklausė ne 0,3084 ha ginčo žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turėjo sandorių sudarymo patirties. Nepagrįstai netyrė ir nevertino pačios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ties 2017 m. gegužės 22 d. sutartyje ranka atliktais pataisymais yra abiejų šalių parašai, šalys sutartyje pasirašė ant kiekvieno lapo. Nevertino rašytinių įrodymų, susijusių su sutuoktinio asmeninės nuosavybės pagerinimu. Pagal priimtą teismo sprendimą susiklostys situacija, jog suinteresuotam asmeniui priklausančiu pastatu, kuris yra ginčo žemės sklype, bus neįmanoma naudotis, nebeliks privažiavimo prie sklypo, o jo savininkė gali uždrausti patekti į sklypą. Dėl to kils nauji teisminiai ginčai dėl servituto nustatymo. Priimtas teismo sprendimas automatiškai užprogramuoja naujus teisminius procesus.

3.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nepagrįstai laikė, kad pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų visuma iš principo pakankama patenkinti pareiškėjos pareiškimą. Tuo tarpu dalyje dėl suinteresuoto asmens teiktų paaiškinimų teismas sprendė, kad jis neįrodė jo ir pareiškėjos susitarimo, jog suinteresuotajam asmeniui kaip kompensacija už pareiškėjai priklausančio turto pagerinimą atitenka pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis. Nurodė, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šio klausimo šalys neaptarė, todėl suinteresuotojo asmens nurodytų aplinkybių plačiau nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.

3.6. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikoje formuojamų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių. Pavyzdžiui, Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. A2-4026-1003/2019 suformuotos praktikos. Pareiškėja L. T. nenurodė esminių, naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu atnaujinti išnagrinėtą bylą ir lemtų kitokio, negu buvo priimtas, teismo sprendimo priėmimą byloje, todėl nebuvo pagrindo atnaujinti išnagrinėtos bylos proceso.

Šalies argumentai

3.7. Pirmosios instancijos teismas neužtikrino rungimosi pricipo įgyvendinimo. Suinteresuoto asmens atstovė 2020 m. liepos 3 d. teismo posėdyje pateikė prašymą skirti pareiškėjai psichiatrinę ekspertizę, tačiau šis prašymas netenkintas. Tokiu būdu teismas neužtikrino pareiškėjos ir suinteresuoto asmens teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros. Civilinėje byloje pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia, jog sutarties pasirašymo metu ji negalėjo suvokti ir valdyti savo veiksmų, todėl akivaizdu, jog tik ekspertizės paskyrimas galėjo išsklaidyti abejones dėl pareiškėjos nurodomų neva faktinių sutarties pasirašymo aplinkybių.

3.8. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kuriais yra grįstas sprendimas dalyje yra neišsamūs, neatsakantys į proceso šalims svarbius klausimus, dėl kokių priežasčių yra priimtas vienoks ar kitos sprendimas šioje dalyje. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir netyrė (ir dėl jų nepasisakė) rašytinių įrodymų šiose dalyse: 1) dėl pareiškėjos sveikatos būklės sutarties pasirašymo metu; 2) dėl suinteresuoto asmens pateiktų rašytinių įrodymų apie pareiškėjos atliktus sandorius; 3) dėl turto pagerinimo santuokos metu.

3.9. Dėl teismo sprendimo prieštaravimo sąžiningumo ir res judicata principams. Pareiškimas iš esmės tenkintas tuo pagrindu, kad galbūt pareiškėja nesuprato sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių taisymų, kurie atlikti ranka. Priimtu teismo sprendimu, kuriuo patenkintas jos pareiškimas, iš esmės pateisintas pareiškėjos neprotingas, nerūpestingas, neatidus, t. y. iš esmės nesąžiningas elgesys. Teismo procesas byloje buvo atnaujintas itin formaliai, o pareiškimas tenkintas be jokio realaus faktinio pagrindo, iš esmės pasiremiant tik emociniais pareiškėjos išvedžiojimais apie jos tariamą sutarties sąlygų pakeitimų nesuvokimą.

Atsiliepimas

10. Pareiškėja L. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo suinteresuoto asmens E. T. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4.1. teismas pagrįstai ir motyvuotai padarė išvadą, kad nutraukiant pareiškėjų L. T. ir E. T. santuoką, 2017 m. birželio 5 d. teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo buvo padaryta aiški CK 3.89 straipsnio taikymo klaida, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą, t. y. buvo padalintas pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris negalėjo būti įtrauktinas į dalintino turto balansą. Be to, minėtas teismo sprendimas apeliaciniu skundu apskųstas nebuvo. Procesiniai terminai pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nebuvo pažeisti. Dėl to, suinteresuoto asmens apeliacinio skundo teiginiai, kad šioje byloje nebuvo proceso atnaujinimo pagrindo, res judicata principo pažeidimo bei tai, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikoje formuojamų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, yra nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių.

4.2. Santuokos metu pareiškėja L. T. ir Evaldas Tamulevičius sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio registruotino turto neturėjo. Žemės sklypas (registro Nr.(duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas: 0,3084 ha) dar iki santuokos įregistravimo asmeninės nuosavybės teise priklausė pareiškėjai L. T.. Skyrybų metu pareiškėja tik sutiko leisti naudotis E. T. 0,1300 ha žemės sklypo plotu, tačiau advokatė J. Š. „Dėl santuokos nutraukimo pasekmių“ 2017 m. gegužės 22 d. sutartyje savo ranka rašikliu prirašė žodžius „asmeninės nuosavybės teise“ vietoj žodžio „naudosis“ ir perbraukė bei ištaisė žemės sklypų plotus, o taip pat advokatė parašė žodžius „tikėti“ ir paprašė pareiškėjų pasirašyti. Tokie ranka padaryti taisymai visiškai pakeitė ginčo objekto teisinį statusą. Akivaizdu, kad tarp buvusių sutuoktinių nebuvo jokio susitarimo apie tai, kad neva už turto pagerinimą pareiškėja perleis dalį savo žemės sklypo suinteresuotam asmeniui. Dėl to suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutarties laisvės principo yra pertekliniai, byloje esančių faktų visuma patvirtina, kad pareiškėja niekada neketino perleisti suinteresuotam asmeniui savo asmeninio turto.

4.3. Prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turėjo būti išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, kadangi sutartyje buvo atlikti pataisymai, kurie iš esmės pakeitė sutarties turinį ir prasmę.

4.4. Nagrinėjamoje byloje teismas nepadarė jokių CPK 185 straipsnio pažeidimų. Apeliaciniame skunde nurodomus rašytinius įrodymus, susijusius su praleisto procesinio termino atnaujinimu (o ne su nagrinėjama byla dėl proceso atnaujinimo) teismas įvertino ir 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi, kuria praleistas procesinis terminas buvo atnaujintas.

4.5. Suinteresuotas asmuo nepateikė jokių objektyviai vertinamų įrodymų, kurie patvirtintų suinteresuoto asmens teiginius apie tai, kad santuokos nutraukimo metu tarp jo ir pareiškėjos buvo susitarimas, jog kaip kompensacija už pareiškėjai priklausančio turto pagerinimą suinteresuotajam asmeniui atitenka pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis. Tai, kad teismas sprendime išaiškina suinteresuotam asmeniui, kad jis dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą, nereiškia, kad suinteresuotas asmuo nagrinėjant bylą buvo atleistas nuo įrodinėjimo pareigos ar tokia pareiga kaip nors buvo suvaržyta.

4.6. Suinteresuotas asmuo apeliaciniu skundu skundžia tai, kad teismas neskyrė ekspertizės pareiškėjos psichinei būklei nustatyti ir neva tai pažeidžia rungtyniškumo principą. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad buvo pažeistas proceso rungtyniškumo principas. Pareiškėjos dabartinė psichikos sveikatos būklė niekaip nepaneigia fakto, kad buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Pareiškėjos nei dabartinė, nei tuomet buvusi psichikos sveikatos būklė, neįrodytų suinteresuoto asmens teiginių apie neva buvusį susitarimą dėl pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalies perleidimo suinteresuotam asmeniui, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžią aiškią ir nedviprasmišką išvadą apie tokio susitarimo nebūvimą.

4.7. Suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentai dėl CPK 270 straipsnio pažeidimo yra susiję su praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimu, kuris buvo teismo išspręstas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi, todėl yra nesusiję su nagrinėjama byla dėl proceso atnaujinimo. Teismo sprendimas šioje byloje yra aiškus, teisingas ir motyvuotas, dėl to apeliacinio skundo argumentai susiję su CPK 270 straipsnio pažeidimu atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (liet. – savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

13. 2020 m. balandžio 30 d. teisme gautas pareiškėjos L. T. pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad su pareiškimu kreipiasi į teismą, siekdama apginti jos pažeistas teises, kadangi nutraukiant pareiškėjos bei suinteresuoto asmens E. T. santuoką buvo padalintas pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris negalėjo būti įtrauktas į dalintino turto balansą. Pareiškėja pareiškimu prašė atnaujinti procesą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017 esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytam pagrindui. Atnaujinus procesą, 2017 m. birželio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų sprendimo dalį „Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo“ pakeisti taip: po santuokos nutraukimo šalys susitaria, kad žemės sklypo ploto: 0,3084 ha: 1) L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise naudosis 0,3084 ha žemės sklypo plotu.

14. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimas dėl proceso atnaujinimo Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017 buvo patenkintas dalyje dėl turtinio pobūdžio reikalavimų CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – pirmos instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą teismo sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nutartį grindė tuo argumentu, kad teismas, patvirtinęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepatikrindamas jos atitikimo įstatymų reikalavimams, bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka ir neišsiaiškindamas tikrosios pareiškėjų valios dėl turto padalijimo sukūrė situaciją, kai nutraukus santuoką, pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise ir iki santuokos įgytas žemės sklypas buvo padalintas, ir tai yra pakankamas pagrindas vertinti, jog teismas padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą, kuri taisytina per proceso atnaujinimo institutą.

15. Pareiškėja dėl proceso atnaujinimo į teismą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu kreipėsi praleidus įstatyme nustatytą terminą (CPK 368 straipsnio 1dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Pirmos instancijos teismas įvertinęs pareiškėjos nurodomą datą ir aplinkybes, kuomet ji sužinojo apie galimai jos pažeistas teises (2019 m. lapkričio 11 d.), tai, kad nėra suėjęs naikinamasis 5 metų senaties terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, taip pat termino praleidimo priežastis, sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjos prašymą tenkinti, todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti atnaujintas taip pat.

16. Atnaujinus procesą byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2020 liepos 3 d. žodinio proceso tvarka.

17. Šio teismo posėdžio metu pareiškėja L. T. paaiškino, kad jos paveldėtą turtą nusavino jos buvęs vyras. 2017 m. buvo teismo posėdis dėl skyrybų ir turto dalybų – skyrėsi bendru sutarimu. Jos tada buvo sunki emocinė būsena, nes sužinojo apie tuo metu buvusio vyro neištikimybę. Turėjo valstybės paskirtą advokatę, ja pasitikėjo. Ji surašė dokumentus. Advokatė J. Š. liepė eiti pasivaikščioti, paskui, jai grįžus, liepė pasirašyti. Jos turtas buvo asmenins turtas. Turtas yra žemė, kurią paveldėjo iki santuokos iš mamos. Buvo jos nuosavybė, o padalinta kaip bendras turtas. Buvęs sutuoktinis pradėjo ją terorizuoti, neišleisti iš kiemo išvažiuoti, tada ji kreipėsi į policiją ir išsiaiškino situaciją. Policija buvo 2019 m. Santykiai su buvusiu vyru po santuokos nutraukimo liko komplikuoti. Jos buvo labai bloga sveikatos būklė, kai sužinojo apie vyro neištikimybę. Ji sužinojo apie sklypą 2019 m. Buvęs vyras tvorą užtvėrė, neleido pastogėje automobilio statyti, neleido pro vartus išvažiuoti. Ji savo sklype pradėjo jaustis nejaukiai. Pirmiausia tvorą užtvėrė be jos sutikimo, po to tvoroje išpjovė skylę, kad ji nevažiuotų per taip vadinamą jo sklypą. Ji pradėjo jaustis savo namuose nesaugiai. Ji nori atstatyti buvusią padėtį, susigrąžinti žemę – nori susigrąžinti tai, kas jai priklauso. Ji išsikvietė policiją, nes ji negalėjo išvažiuoti iš namų. Policijoje ji sužinojo, kad žemės sklypas E. T. priklauso kaip nuosavybė. Jai priklausė visa žemė ir ji norti, kad tai būtų sugrąžinta. Advokatė tik formaliai jai atstovavo, bet vėliau ji suprato, kad ne ją atstovavo, nes ji padarė tą taisymą sutartyje. Advokatė darė jai spaudimą. Pareiškėja nieko nesuprato – jai atstovavo, liepė pasirašyti, ji pasitikėjo ir pasirašė. Advokatė nieko neaiškino, liepė tik pasirašyti. Įgydama šią žemę, turėjo įsipareigojimą išlaikyti savo mamą ir palaidoti. Evaldas Tamulevičius ją tiesiog apgavo, žinojo jos būklę. Žinojo, kad ji tokiomis ekstremaliomis sąlygomis nesusigaudo, pasimeta. Iš pradžių buvo viskas gerai, tai dėl to ir tie terminai praleisti. Jokių pranešimų iš teismo dėl pataisymų, nagrinėjant skyrybų bylą, ji negavo. Su E. T. buvo jos trečia santuoka. Jos pirma santuoka buvo įregistruota 1983 m., nutraukta po 4 metų, jokių turto dalybų nebuvo. Kita santuoka truko vos 1,5 metų, jos vyras mirė, ji liko našle. Nebuvo jokių turtų, nebuvo ir jokių turto dalybų. Advokatė J. Š. buvo jai paskirta valstybės. Pareiškėja kažkokius dokumentus pildė, pristatė reikiamus dokumentus ir jai paaiškino, kad priklauso valstybės skiriama advokatė. Tai vyko Šakiuose, antrame aukšte savivaldybėje. Advokatė jai paskambino, liepė atvažiuoti. Ji atvažiavo ir pasirašė Kauno Akropolio kavinukėje prie stalo sutartį. Ji niekur nesikreipė. Ji advokatei J. Š. nekėlė jokių pretenzijų, jos niekur neskundė. Pareiškėja nežinojo ką daryti – jai buvo viskas per daug sudėtinga. Ji turėjo sklypą, namą, ūkinius statinius. Buvo vykdomas remontas. Buvo pakeista dalis stogo, kurio garantija 10 metų ir kurį jau reikia keisti, buvo antras aukštas išremontuotas. Dokumentus skyryboms ji siuntė advokatei paštu. Sutarties tekstą gavo, kai Akropolyje pasirašė. Sutarties neperskaitė, neturėjo jėgų skaityti. Sprendimą gavo paštu tais pačiais metais. Sprendimo neskaitė. Sprendimą perskaitė gal 2019 m. Ji ligoninėje negulėjo, naudojo pastoviai vaistus, kurie slopina, migdo. Vaistus vartojo pagal receptus. Į registrų centrą nesikreipė. Kalbėjo dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kalbėjo, kad jai lieka namas, jam ūkinis pastatas, kalbėjo, kad dalimi sklypo suinteresuotas asmuo naudosis, sakė, kad nebus jokių tvorų. Prasidėjo viskas, kad negalėjo ji išvažiuoti. Evaldas Tamulevičius sakė, bus tokia tarsi nematoma tvora. Nekalbėjo apie tai kiek laiko naudosis žeme. Pažadėjo Evaldas Tamulevičius padėti, sakė nereikės rūpintis malkomis. Jis tik turėjo naudotis sklypu, jam nuosavybe nepriklausė. Tada ji nesuvokė, ar tai nuoma, ar panauda. Ji tų niuansų nesuvokė, nežinojo. Ji advokatės nieko neklausė, o toji nieko neaiškino. Kadangi jie gražiai išsiskyrė, ji galvojo, kad jų santykiai bus taikūs, gražūs, tai nereiškia, kad ji atidavė žemę. Ji nori susigrąžinti žemę – tai, kas jai teisėtai priklauso. Išsiaiškino, kad naudojantis jos būsena, padaryta esminių dalykų. Sutartyje pataisymą ranka atliko advokatė. Ji liepė jiems su E. T. nueiti, o kai grįžo, liepė pasirašyti. Advokatė nepaaiškino, ką ir kodėl sutartyje pataisė. Pareiškėja yra baigusi technikumą. Tuo metu ji dirbo kirpėja. Reikėdavo deklaruoti pajamas. Ji 2017 m. jau nebedirbo. Kai skyrėsi, ji nebedirbo. Ji yra neįgali ir niekur nedirbo, tiesiog gydėsi. Buvo laikas, kai kelis kartus gulėjo ligoninėje, pagrinde namuose gydosi. Ji naudoja mažiau vaistų, konkrečių pavadinimų vaistų negali pasakyti. Ji neprisimena kokius vaistus vartojo 2017 m. Niekas nesikreipė dėl jos neveiksnumo nustatymo. Ji niekur nedirba. Negali pasakyti, kokie sutarties pasirašymo metu jai buvo nustatyti sveikatos sutrikimai. Jai nepaaiškino sprendimo esmės. Manė, kad tai teisininkų darbas ir jie atliko ką reikia (2020 m. liepos 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 3 sek. – 1 val. 1 min. 25 sek.).

18. Suinteresuotas asmuo Evaldas Tamulevičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai skyrėsi, jie daug kalbėjo apie turto dalybas. Buvo daug įdėta pagerinimų, įdėta jo lėšos, darbas. Susitarė, kad ta sklypo dalis, kur nebaigtas statyti ūkinis lieka jam, o kita sklypo dalis, kur yra namas, atitenka jai. Visi jo gyvenimo lūkesčiai yra šioje vietoje, tai yra neteisinga. Pradžioje buvo daugmaž sutariama taikiai. Įvažiavimas liko jo pusėje. Nesutarimai kilo, kai jos draugas pradėjo važiuoti, niokoti žolę. Yra nupirktas metalas vartams. Viskas prasidėjo, kai atsirado jos draugas 2019 metais. Sutartyje parašyta, kad ūkinis priklauso jam. Žodinis susitarimas buvo, kad sklypas priklauso per pusę – jie susitarė, pasidalino tą sklypą ir automobilius. Teismo sprendimas padalijo tą turtą. Iš sprendimo mato, kad dalis sklypo priklauso jam, dalis pareiškėjai. Maždaug nuo 2017 m. sausio jie su buvusia sutuoktine kalbėjo apie turto dalybas, jis sakė, kad jam užtenka, jei ji perrašys jam sklypo dalį. Jis, kai pamatė sutartyje, kad automobiliai asmeninės nuosavybės teise, paklausė advokatės, kodėl prie žemės sklypo nėra parašyta, kad asmeninės nuosavybės teise. Advokatė buvo žmonos. Viskas ranka įrašyta buvo vienu metu. Advokatė pasitarė su buvusia jo žmona. Jis klausė ar nereikia atskirai pasirašinėti prie kiekvieno įrašo ranka – sakė, kad nereikia, užtenka vieno parašo. Sutartis advokatės buvo perskaityta garsiai. Pareiškėjos buvo emocijos, bet tuo metu ji ir automobilį vairavo, kirpykloje dirbo, į religines sueigas važinėjo. Asmeninis pareiškėjos turtas buvo pagerintas, dalis stogo pakeista, įrengtas antras aukštas, apdaila padaryta, namo apšiltinimas, centrinio šildymo sistema praplėsta, pakeista katilinė, įrengti 3 tualetai, pastatyta pirtis, lauko baseinas, nugriauti seni pastatai, sutvarkytas žemės sklypas, paklotos trinkelės, pastatyta 150 metrų tvora. Jis su buvusia sutuoktine apie 2007 m. buvo paskaičiavę, kad išleista virš 100 000 litų ir jie gailėjosi, kad renovavo tą seną lūšną. Buvo įdėtos jo asmeninės lėšos, kurias mama, pardavus butą, perdavė jam. Jo akimis žiūrint, tai yra bendras susitarimas, jis paliko namą įrengtą su buitine technika, o pats išėjo į neįrengtą ūkinį pastatą. Nuosavybės perdavimas yra jo nuosavybės dalis, kurią gavo išeidamas. Ranka sutartyje pataisymą iniciavo jis. Jis nesutiko, nes automobilis buvo parašytas atitenka asmeninės nuosavybės teise, jam užkliuvo, kad prie žemės sklypo nėra parašyta asmeninės nuosavybės teise. Advokatė įrašė pataisymą, pasitarusi su buvusia sutuoktine. Jis žinojo, kad žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklausė L. T. ir norėjo pasidaryti, kad šis turtas jam priklausytų asmeninės nuosavybės teise. Buvo žodinis susitarimas dalintis sklypą pusiau. Buvo kalbėta, kad lieka jam. Jų buvo žodinis susitarimas, kad jis turi teisę į pusę žemės sklypo. Pardavus mamos namą, gautos lėšos buvo panaudotos namo statyboms (2020 m. liepos 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 2 min. 30 sek. – 1 val. 31 min. 12 sek.).

19. Pirmos instancijos teismas L. T. prašymą tenkino pilnai, sprendė, kad prašymas pagrįstas.

20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu, sprendimo argumentais ir išvadomis.

21. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2YT-1047-829/2017 pagal pareiškėjų L. T. ir E. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2017 m. birželio 5 d. sprendimu, buvo nutraukta pareiškėjų L. T. ir E. T. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Šakių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvo išspręsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai, taip pat padalytas santuokoje įgytas turtas, bei susitarta dėl asmeniniu buvusio L. T. turto teisinio režimo. Minėtas Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimas apeliaciniu skundu apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs (civilinė byla Nr. 2YT-1047-829/2017, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

22. 2020 m. balandžio 30 d. teisme gautas pareiškėjos L. T. pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1047- 829/2017. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad su pareiškimu kreipiasi į teismą, siekdama apginti jos pažeistas teises, kadangi nutraukiant pareiškėjos bei suinteresuoto asmens E. T. santuoką buvo padalintas pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris negalėjo būti įtrauktas į dalintino turto balansą.

23. Pareiškėja L. T. prašė atnaujinti procesą Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017, remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t. y. kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nurodyta įstatymo nuostata numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

24. 2020 m. liepos 23 d. civilinėje byloje Nr. A2-3236-443/2020 buvo nuspręsta pareiškėjos L. T. prašymą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.1, 1.1.1, 1.1.2 punktų pakeitimo, tenkinti visiškai: pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytos tarp L. T. ir E. T. 1.1,1.1.2 punktus, juos išdėstant taip: 1.1. Po santuokos nutraukimo šalys sutaria, kad iš žemės sklypo, unikalus numeris 8460- 0004- 0096, ploto: 0,3084 ha: 1.1.1 L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise naudosis 0,3084 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotu. Kitos sprendimo dalies nekeisti.

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš esmės tokia teismo sprendimo formuluotė yra ydinga ir negalima. Byloje akivaizdžiai kyla ginčas dėl žemės sklypo, todėl teismas negali nustatyti, kad šalys dėl jo susitarė kitaip, nei numatyta jų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir analogiškai keisti teismo sprendimo, kai tuo tarpu šalys dėl šio susitarimo kelia ginčą teisme. Akivaizdu, kad susitarti šalys gali tik tarpusavyje ir teismas negali nustatyti, ką šalys susitaria jei tokio susitarimo iš esmės byloje nėra. Pats pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad „šalys nesutaria dėl santuokos nutraukimo byloje priimtu sprendimu padalinto turto, t. y. dėl 0,3084 ha žemės sklypo, kuris iki santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklausė L. T.“.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

27. Pareiškėja prašė atnaujinti procesą aukščiau minėtoje civilinėje byloje remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t. y. kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad, kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, būtina įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą. Šis pareiškėjos nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008; 2011 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).

Žemesnės instancijos teismas

29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja neįrodė ir nepagrindė, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Pareiškėja neįrodė ir nepagrindė, jog nesusipažino su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tekstu (CPK 177, 178 straipsniai).

30. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atsižvelgiant į byloje esančius medicininius duomenis apie pareiškėjos santuokos nutraukimo metu buvusią sveikatos būseną, į tai, kad šiuo klausimu teismas jau yra pasisakęs 2020 m. gegužės 21 d. nutartyje, spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir proceso atnaujinimo, į tai, kad teismas netenkindamas suinteresuotojo asmens atstovės 2020 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu pareikšto prašymo dėl psichiatrinės ekspertizės pareiškėjai skyrimo, ir tokį savo nutarimą taip pat motyvavo teismo posėdžio metu, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad tokie pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai vertintini kaip nepakankami, kadangi jie nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais.

31. Byloje pateiktoje pareiškėjos medicininėje pažymoje nenurodyta, kad dėl savo sveikatos būklės kuriuo nors laikotarpiu ji negalėjo suprasti visiškai ar iš dalies savo veiksmų, pareiškėja nebuvo ir nėra pripažinta neveiksnia. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjos psichinė sveikatos būklė nebuvo tokia, kad pareiškėja nesuprastų savo veiksmų ar negalėtų jų valdyti, kad tai užkirstų kelią susipažinti su pasirašoma sutartimi, trukdytų išreikšti savo valią sudarant sandorius ar nutraukiant santuoką. Civilinės bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu pati pareiškėja nurodė, jog ji ligoninėje negulėjo dėl psichinės sveikatos būklės, naudojo vaistus, kurie slopina, migdo, tačiau negalėjo įvardinti kokius, bylos nagrinėjimo metu taip pat negalėjo įvardinti kokius vaistus tiksliai vartoja. Buvo laikas, kai kelis kartus gulėjo ligoninėje, pagrinde namuose gydosi, ji naudoja mažiau vaistų, konkrečių pavadinimų vaistų negali pasakyti. Ji neprisimena kokius vaistus vartojo 2017 m. Kolegija sprendžia, jog pareiškėja neįrodė, jog buvo gydyta sveikatos priežiūros įstaigose dėl sveikatos sutrikimų, nėra pateikta jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, juolab pati pareiškėja patvirtino, kad dažniausiai gydydavosi pati namuose.

32. To paties teismo posėdžio metu pareiškėja taip pat patvirtino, kad pati perskaitė VGTP sprendimą, kuriuo buvo paskirta advokatė J. Š., ją atstovavusi skyrybų byloje, suprato dokumento turinį. Taigi, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjos teiginiai yra prieštaraujantys vieni kitiems: tuo pačiu laikotarpiu dalį dokumentų turinio suprato, o dalies nesuprato. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokios nurodomos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių pareiškėjos sąžiningumu, kadangi tokiais paaiškinimai galima būtų ginčyti bet kokius pareiškėjos sprendimus, netgi ir valią dėl pačios santuokos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos teikti paaiškinimai apie jos sveikatos būklę sutarties pasirašymo metu laikytini nepatikimais, kadangi byloje nėra pateikti jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių apie pareiškėjos sveikatos eigą konkrečiais laikotarpiais, vaistų vartojimą.

33. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog kritiškai vertintini ir pareiškėjos nurodyti motyvai, kad ji nesusipažino su sprendimo dėl santuokos nutraukimo tekstu, jo neanalizavo. Kaip matyti iš sutarties, prie sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių atliktų taisymų yra abiejų šalių, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, parašai (šią aplinkybę patvirtino ir pareiškėja teismo posėdžio garso įrašo laikas 54.41 min.), pareiškėja buvo atstovaujama advokato, todėl kritiškai vertintini tokie pareiškėjos nurodyti argumentai, kuriais vadovavosi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Be kita ko, pažymėtina, kad pati pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo gavo paštu tais pačiais metais, kuomet jis buvo priimtas, sprendimo neskaitė, perskaitė gal 2019 m., tačiau negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių (teismo posėdžio garso įrašo laikas 47.13 min.). Taigi, toks pareiškėjos elgesys neatitinka rūpestingumo, atsakingumo, proporcingumo esančiai situacijai principų.

34. Kolegija sprendžia, kad gavusi teismo sprendimą, pareiškėja, kaip atsakingas, rūpestingas asmuo, įvertindama, kad teismo sprendimu yra nuspręsta dėl jos turtinių bei asmeninių neturtinių teisių ir pareigų, turėjo teisę ir pareigą jį perskaityti, esant neaiškumams kreiptis į kvalifikuotą teisininką dėl spendimo pagrįstumo ir, jei manė, kad jos teisės yra pažeistos, paduoti apeliacinį skundą dėl priimto sprendimo.

35. Kolegija sprendžia, jog pareiškėja yra pakankamo (aukštesniojo) išsilavinimo tam, kad gebėtų suprasti sutarties tekstą, jį analizuoti, teikti klausimus savo tuometinei advokatei dėl kylančių klausimų. Pareiškėjos kreipimasis į teismą po tokio ilgo laiko tarpo po sprendimo priėmimo, sudaro sąlygas pagrįstai manyti, kad pareiškėja galimai persigalvojo dėl savo buvusio sprendimo atitinkamai pasidalinti turtą, tačiau tai nėra teisinis pagrindas keisti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokiais pagrindais keičiant teismo sprendimus ar sandorius būtų pažeistas sandorių stabilumo principas bei visuomenės teisės bei teisėtų lūkesčių principas, įskaitant materialinius nuostolius bei galimą žalos atsiradimą.

36. Kolegija taip pat sprendžia, kad pareiškėjos teiginiai, jog advokatė (kuri buvo paskirta būtent jai) darė spaudimą, nieko nepaaiškino ir pan. laikytini tik deklaratyviais, kadangi yra neįrodyti jokiais rašytiniais įrodymais – pareiškėja nepagrindė, jog kreipėsi su skundais ar pareiškimais dėl netinkamo jos interesų atstovavimo ar kt. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi subjektyviais pareiškėjos teiginiais. Pati pareiškėja 2020 m. liepos 7 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tik ji, o ne suinteresuotas asmuo, santuokos nutraukimo byloje buvo atstovaujamas advokato (teismo posėdžio garso įrašo laikas 25.40 min.), pati pareiškėja teikė dokumentus advokatei dėl santuokos nutraukimo (teismo posėdžio garso įrašo laikas 45.57 min.). Be to pareiškėja turi patirties dėl dokumentų rengimo, teikimo valstybinėse institucijose – teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad iki sutarties pasirašymo vykdė individualią kirpėjos veiklą, kad buvo reikalinga deklaruoti pajamas, deklaracijas teikdavo (teismo posėdžio garso įrašo laikas 55.50 min.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino prieštaravimų dėl pareiškėjos teiktų paaiškinimų.

37. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo argumentu, kad „teismas sutinka su pareiškėjos pareiškime nurodytais argumentais, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas neturėjo būti įtrauktas į dalintino turto balansą, kadangi nutraukiant santuoką dalintinas tik bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Pareiškėjai iki santuokos priklausęs 0,3084 ha žemės sklypas nebuvo pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe“. Nors pirmos instancijos teismas nurodė, jog „suinteresuotasis asmuo atsiliepime nurodė, kad šalys santuokos nutraukimo bylose gali susitarti dėl asmeninės nuosavybės teise esančio turto statuso keitimo perduodant jį asmeninės nuosavybės teise nuosavybėn kitam sutuoktiniui, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad tarp šalių toks susitarimas buvo“. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Kolegija sprendžia, kad dalijant santuokos metu įgytą turtą bei į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių įtraukiant ir vienam sutuoktiniu asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, nėra būtina jo statusą keisti kelis kartus, t. y. pripažinti jį bendrąja jungtine nuosavybe ir po to priskirti kažkuriam iš sutuoktinių. Kolegija sprendžia, kad tokį turtą įtraukus į minėtą sutartį ir atitinkamai jį dalijant savitarpio susitarimu ir yra keičiamas jo teisinis statusas, t. y . yra įgyvendinamas susitarimas tarp šalių dėl jo teisinio statuso pasikeitimo po santuokos nutraukimo. Kolegijos įsitikinimu, tokia sutartyje išreiškiama šalių valia yra pakankamai aiški ir tokia sutartis gali būti tvirtinama teismo, vertinant, kad susitarimas yra šalių valios išraiška dėl turto teisinio režimo pasikeitimo.

38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.156 straipsnio ir taip pažeidė sutarties laisvės principą. Šį principą pažeidė skundžiamu sprendimu konstatuodamas šalių susitarimo dėl turto padalijimo turinį santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sudarymo metu, nors byloje nustatyta, jog šalys tokio turinio susitarimo, kokį konstatavo pirmosios instancijos teismas, nebuvo sudariusios (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2011).

39. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja 0,3084 ha žemės sklypą įgijo iki santuokos sudarymo. Teismas sutinka su pareiškėjos pareiškime nurodytais argumentais, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas neturėjo būti įtrauktas į dalintino turto balansą, kadangi nutraukiant santuoką dalintinas tik bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Pareiškėjai iki santuokos priklausęs 0,3084 ha žemės sklypas nebuvo pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus normų teismas neįpareigotas tikrinti, ar sutuoktinių sutartyje nurodytas dalytinas turtas priklauso jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise, jei nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo. Sutuoktiniams laisva valia sutartyje kaip dalytiną nurodžius asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir jį paskyrus tam pačiam sutuoktiniui, tai savaime nevertintina kaip esminis vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, jei nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių vieno iš sutuoktinių padėtis pasidarytų daug blogesnė nei kito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011).

40. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog civilinio kodekso normos nedraudžia nutraukiant santuoką sutuoktiniams sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarti dėl įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pakeitimo, nes santuokos nutraukimo pasekmių sutarčiai, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai būdinga šalių laisvė savo pasirinkimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių susitarimas dėl asmeninės sutuoktinių nuosavybės priskyrimo prie dalytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir jos padalinimas atitinka CK 3.90 straipsnio 1 dalies reglamentavimą (Šiaulių apygardos teismo 2015-06- 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-670-357/2015). Atidalijimo veiksmų neatlikimas netrukdo bendraturčiui perleisti jam nuosavybės teise priklausančios nekilnojamojo turto objekto (namo, buto ir pan.) dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2011).

41. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad šalių siekis padalinti bendrąja daline nuosavybe priklausantį turtą sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių buvo minėtos sutarties trūkumas ir nutraukiant santuoką negalėjo būti padalintas pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas. Teismas, kaip jau minėta, nepagrįstai sprendė, kad šalys sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali pakeisti bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio turto teisinio statuso.

42. Išklausius pareiškėjos teiktus paaiškinimus 2020 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu, matyti, jog iki santuokos nutraukimo pareiškėjai tapo žinoma apie turto padalijimo būdą. Tai, kad po kurio laiko tarp buvusių sutuoktinių ėmė kilti konfliktai, buvo tveriama tvora, kilo ginčas dėl sklype esančio pravažiavimo, nėra pagrindas keisti šalių susitarimą dėl turto teisinio režimo kuris buvo nustatytas nutraukiant santuoką.

43. Evaldas Tamulevičius nesutikdamas su pareiškėjos pareiškimu, atsiliepime į pareiškimą nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo žemės sklype suinteresuotas asmuo yra atlikęs pastatų remonto darbus, be to, dar santuokoje – 2002 metais, buvo pastatytas ūkinis pastatas, kuris dabar yra suinteresuoto asmens nuosavybė ir patenkinus pareiškėjos pareiškimą, būtų kardinaliai pažeistos ne tik suinteresuotojo asmens, bet ir jo naujosios sutuoktinės, kuri investavo labai daug asmeninių lėšų į suinteresuoto asmens nekilnojamąjį turtą, teisės ir interesai. Suinteresuotasis asmuo nurodė, kad jis su pareiškėja susitarė, kad kaip kompensacija už pareiškėjai priklausančio turto pagerinimą, suinteresuotajam asmeniui atitenka pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad įrodymų apie šias aplinkybes nepateikta, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių tai neaptarta, todėl šios aplinkybės nenagrinėtinos ir dėl jų nepasisakytina. Kolegija sprendžia, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, jog ginčo objekte suinteresuotas asmuo yra atlikęs pastatų remonto darbus, be to, dar santuokoje ginčo sklype buvo pastatytas ūkinis pastatas, kuris dabar yra suinteresuoto asmens nuosavybė, atitinka faktines aplinkybės – byloje pateikta pastato, esančio Šakių r. sav. Lekėčių mstl., Sodų g. 2, kadastrinių matavimų byla, kuri patvirtina, kad ūkinio pastato statybos darbai prasidėjo 2001 metais. Nutraukiant santuoką visas kitas nekilnojamasis turtas, kaip ir nurodyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atiteko pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise. Pati pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo atlikti namo pagerinimo darbai (2020 m. liepos 3 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 41.10 min.), tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. Taip pat pirmos instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad dėl ūkinio pastato ginčo nekilo, jis atiteko E. T., ir pakeitus susitarimą taip, kaip nusprendė pirmos instancijos teismas, susiklostytų situacija, jog suinteresuotam asmeniui E. T. priklausančiu pastatu, kuris yra ginčo žemės sklype, bus neįmanoma naudotis, kadangi jis stovės L. T. priklausančiame žemės sklype, nesant aptarimo apie priėjimą prie ūkinio pastato. Tokia neapibrėžta situacija bus pagrindas inicijuoti naujus teisminius ginčus dėl priėjimo prie ūkinio pastato.

44. Tai, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo taisymas nurodant kad šalys dalinamu turtu naudosis „asmeninės nuosavybės teise“, patvirtinant tą šalių parašais, apeliacinio teismo įsitikinimu nėra įrodymas, kad L. T. nesuprato ką taiso ir pasirašo. Kolegija sprendžia, kad kaip tik, toks taisymas akivaizdžiai pabrėžė turto teisinio statuso pasikeitimą ir kaip tik jis buvo išskirtas iš visos sutarties, tą patvirtinant parašais, į jį labiausiai ir turėjo būti atkreiptas dėmesys, o su tuo nesutinkant, nepasirašoma sutartis ar ginčijamas teismo sprendimas apeliacine tvarka, juolab L. T., žinodama apie taisymą, kurio ji neneigia, galėjo dar kartą tai apgalvoti, prašyti nukelti posėdžio datą, o galiausiai – perskaityti teismo sprendimą ir jį apskųsti. Taigi toks taisymas, pats savaime, kolegijos įsitikinimu nėra pagrindas laikyti, kad jis buvo atliktas nesąžiningai ar kaip nors kitaip pažeidžiant L. T. valią. Į jį akivaizdžiai buvo atkreiptas dėmesys.

45. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nesuvokė santuokinio turto pasidalijimo sutarties bei jos esmės, ji buvo atstovaujama advokatės, dėl kurios veiksmų niekur nesikreipė, sprendimo pati neskaitė eilę metų ir jo neskundė. Nors atskirasis skundas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad dėl pareiškėjos sveikatos būklės ji turėjo emocinių sveikatos problemų, byloje nėra pateikta duomenų, jog būtent sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties sudarymo metu ar teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, apeliantė turėjo rimtų sveikatos problemų, trukdžiusių suvokti sutarčių pasirašymo pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės sprendžia, kad emocinis sukrėtimas iširus šeimai yra iš esmės daugumoje šeimų, todėl tai negali būti pagrindu (be aiškių papildomų medicininių įrodymų apie sunkią sveikatos būklę) naikinti santuokos nutraukimo metu išreikštą valią bei susitarimus dėl santuokos nutraukimo pasekmių – turto padalinimo ir kt. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentą, kad jos sveikatos būklė tuo laikotarpiu buvo tiek pašlijusi, kad ji nebeturėjo jėgų tuo metu išsiaiškinti turto dalybų niuansų su teisme jai atstovaujančia advokate. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismo sprendimą, kuriuo ji buvo patvirtinta, įvertinant, kad ji parašyta aiškiai, pasirašyta buvusių sutuoktinių, įvertinęs tai, kad būtent turto teisinis statusas taisymu sutartyje buvo akcentuojamas, tai buvo aiškia pataisyta ir patvirtinta šalių parašais, sprendžia, kad teigti, jog apeliantė nesuprato aiškiai išreikštų sutarties sąlygų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nėra pagrindo.

46. Atmestinas ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas, kad byla dėl santuokos nutraukimo turėjo būti skiriama nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kolegija sprendžia, kad pareiškėja buvo atstovaujama advokatės, todėl teismui pagrįstai nekilo abejonės dėl sutartyje išreikštos šalių valios.

47. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą turi daryti, tik įvertinęs įrodymų visetą ir negali apsiriboti vieno įrodymo įrodomosios reikšmės konstatavimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; kt.).

48. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino surinktus byloje įrodymus bei taikė materialines bei procesines teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą dalyje dėl turto padalijimo pakeitimo bei, atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais, nurodytomis teisės normomis bei teismų praktika, pirmos instancijos Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimas naikintinas dalyje dėl turto padalinimo pakeitimo ir prašymas dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, atmestinas, atitinkamai panaikintina Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisimo, šiose dalyse priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitoje dalyje (dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir žyminio mokesčio grąžinimo) sprendimas paliktinas nepakeistas.

49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Pareiškėja L. T. nenurodė esminių, naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu atnaujinti išnagrinėtą bylą ir lemtų kitokio, negu buvo priimtas, teismo sprendimo priėmimą, todėl kolegija sprendžia, kad dėl aukščiau sprendime nurodytų motyvų nebuvo pagrindo atnaujinti išnagrinėtos bylos proceso.

50. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose bylinėjimosi išlaidos byloje dalyvaujantiems asmenims gali būti atlyginamos, jeigu nustatoma, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Atsižvelgiant į tai, kad šalių interesai byloje yra priešingi bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytinos ir priteistinos.

51. Suinteresuotas asmuo Evaldas Tamulevičius pirmosios instancijos teisme iš viso turėjo 822 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 79–81, 1 t.). Apeliacinės instancijos teisme suinteresuotas asmuo turėjo 847 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 143–145, 1 t., b. l. 7–8, 2 t.). Panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimant naują teismo sprendimą E. T. iš L. T. priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, viso 1 669,00 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendža :

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimą dalyje, kurioje nuspręsta pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytos tarp L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1.1, 1.1.1, 1.1.2 punktus, panaikinti ir prašymą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.1, 1.1.1, 1.1.2 punktų pakeitimo, atmesti. Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti E. T. iš L. T. 1669,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė