- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- A2-3236-443/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00708-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Pareiškėjas
- L. T.
- Suinteresuotas asmuo
- E. T.
- Advokatai
- Gintarė Girdzijauskienė, Joana Sarkelienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. T. pareiškimą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
2020 m. balandžio 30 d. teisme gautas pareiškėjos L. T. pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad su pareiškimu kreipiasi į teismą, siekdama apginti jos pažeistas teises, kadangi nutraukiant pareiškėjos bei suinteresuoto asmens E. T. santuoką buvo padalintas pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris negalėjo būti įtrauktas į dalintino turto balansą. Pareiškėja pareiškimu prašė atnaujinti procesą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017 esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytam pagrindui; atnaujinus procesą, 2017 m. birželio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų sprendimo dalį „Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo“ pakeisti taip:
1.1. Po santuokos nutraukimo šalys susitaria, kad žemės sklypo ploto: 0,3084 ha:
1.1.1 L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise naudosis 0,3084 ha žemės sklypo plotu.
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimas dėl proceso atnaujinimo Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017 buvo priimtas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. T. teismui pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjos prašymu ir prašė juos atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja L. T. turėjo laiko susipažinti su sutartimi, nesutikdama su sutarties sąlygomis, turto padalijimu, galėjo prieštarauti, koreguoti jos sąlygas, prašyti teismą netvirtinti jos interesus pažeidžiančios sutarties, tačiau prieštaravimų, nesutikimo nereiškė. Pareiškėja neįrodė aplinkybės, kad skyrybų metu ji tik sutiko, kad E. T. naudosis žemės sklypu, bet nesutiko, jog sklypas jam atitektų asmeninės nuosavybės teise. Teismo sprendimas yra priimtas 2017 m. birželio 5 d. Šis pareiškėjos argumentas niekaip nepaaiškina aplinkybės, kodėl ji, susipažinusi su sprendimu 2017 metų birželio mėnesį, beveik tris metus nesiėmė veiksmų kreiptis į teismą. Suinteresuotas asmuo atsiliepime taip pat nurodė, kad pareiškėja turi pakankamą dalyvavimo teisminiuose procesuose patirtį, dėl ko atmestinas jos argumentas „pareiškėja neturi teisinio supratimo“, taip pat pareiškėjai su suinteresuotu asmeniu E. T. tai buvo jau trečia santuoka. Pareiškėja neįrodė, kad neva kažkas pasinaudojo jos sveikatos būkle santuokos nutraukimo proceso metu ir kad ji apie tai, kad nekilnojamasis turtas priklauso E. T., sužinojo tik 2019 m. lapkričio 11 d. Atsiliepime nurodoma, kad šalys santuokos nutraukimo bylose gali susitarti dėl asmeninės nuosavybės teise esančio turto statuso keitimo perduodant jį asmeninės nuosavybės teise nuosavybėn kitam sutuoktiniui. Be to, tokį nekilnojamojo turto perrašymą lėmė ir kitos aplinkybės. Pareiškėjai gyvenant santuokoje su suinteresuotu asmeniu, buvo iš esmės pagerintas pareiškėjos nekilnojamasis turtas – namas. Visus darbus suinteresuotas asmuo atliko pats, nes pats yra statybininkas. Taigi, buvo atliktas kapitalinis pareiškėjos nekilnojamojo turto remontas, o suinteresuotas asmuo įgijo teisę į ½ turtui pagerinti investuotų lėšų. Suinteresuotasis asmuo bei pareiškėja susitarė, kad kaip kompensacija už pagerinimus, suinteresuotajam asmeniui atitenka pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas. Jei teismas patenkintų pareiškėjos pareiškimą, būtų kardinaliai pažeistos ne tik suinteresuotojo asmens, bet ir jo naujosios sutuoktinės, kuri investavo labai daug asmeninių lėšų į suinteresuotojo asmens nekilnojamąjį turtą, teisės ir interesai. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad pareiškėja galimai netinkamai suformulavo reikalavimą teismui, nes pagal vienintelį kriterijų – 0,3084 ha žemės sklypo plotas – neįmanoma identifikuoti nekilnojamojo turto, nes vienintelis nekilnojamąjį turtą identifikuojantis veiksnys yra jo unikalus numeris.
Teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi atnaujino pareiškėjai L. T. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017 tenkino dalyje dėl turtinio pobūdžio reikalavimų.
Teismo posėdžio metu pareiškėja L. T. paaiškino, kad jos paveldėtą turtą nusavino jos buvęs vyras. 2017 m. buvo teismo posėdis dėl skyrybų ir turto dalybų – skyrėsi bendru sutarimu. Jos tada buvo sunki emocinė būsena, nes sužinojo telefonu apie tuo metu buvusio vyro neištikimybę. Turėjo valstybės paskirtą advokatę, ja pasitikėjo. Ji surašė dokumentus. Advokatė Joana Šarkelienė liepė eiti pasivaikščioti, paskui, jai grįžus, liepė pasirašyti. Jos turtas buvo asmenins turtas. Turtas yra žemė, kurią paveldėjo iki santuokos iš mamos. Buvo jos nuosavybė, o padalinta kaip bendras turtas. Buvęs sutuoktinis pradėjo ją terorizuoti, neišleisti iš kiemo išvažiuoti, tada ji kreipėsi į policiją ir išsiaiškino situaciją. Policija buvo 2019 m. Santykiai su buvusiu vyru po santuokos nutraukimo liko komplikuoti. Jos buvo labai bloga sveikatos būklė, kai sužinojo apie vyro neištikimybę. Jos visos viltys žlugo. Ji sužinojo apie sklypą 2019 m. Buvęs vyras tvorą užtvėrė, neleido pastogėje automobilio statyti, neleido pro vartus išvažiuoti. Ji savo sklype pradėjo jaustis nejaukiai. Pirmiausia tvorą užtvėrė be jos sutikimo, po to tvoroje išpjovė skylę, kad ji nevažiuotų per taip vadinamą jo sklypą. Ne principinis čia klausimas. Ji pradėjo jaustis savo namuose nesaugiai. Ji nori atstatyti buvusią padėtį, susigrąžinti žemę – nori susigrąžinti tai, kas jai priklauso. Ji išsikvietė policiją, nes ji negalėjo išvažiuoti iš namų. Policijoje ji sužinojo, kad žemės sklypas E. T. priklauso kaip nuosavybė, o ne jis gali juo naudotis. Jai priklausė visa žemė ir ji norti, kad tai būtų sugrąžinta. Advokatė formaliai tik jai atstovavo, bet vėliau ji suprato, kad ne ją atstovavo, nes ji padarė tą taisymą sutartyje. Advokatė darė jai spaudimą. Pareiškėja nieko nesuprato – jai atstovavo, liepė pasirašyti, ji pasitikėjo ir pasirašė. Advokatė nieko neaiškino, liepė tik pasirašyti. Įgydama šią žemę, turėjo įsipareigojimą išlaikyti savo mamą ir palaidoti. Mama turėjo santaupų, gavo pensiją, reikėjo mamai maistą pagaminti, drabužius išskalbti. E. T. ją tiesiog apgavo, žinojo jos būklę. Žinojo, kad ji tokiomis ekstremaliomis sąlygomis nesusigaudo, pasimeta. Iš pradžių buvo viskas gerai, tai dėl to ir tie terminai praleisti. Jokių pranešimų iš teismo dėl pataisymų, nagrinėjant skyrybų bylą, ji negavo. Su E. T. buvo jos trečia santuoka. Jos pirma santuoka buvo įregistruota 1983 m., nutraukta po 4 metų, jokių turto dalybų nebuvo. Kita santuoka truko vos 1,5 metų, jos vyras mirė, ji liko našle. Nebuvo jokių turtų, nebuvo ir jokių turto dalybų. Advokatė Joana Šarkelienė buvo jai paskirta valstybės. Pareiškėja kažkokius dokumentus pildė, pristatė reikiamus dokumentus ir jai paaiškino, kad priklauso valstybės skiriama advokatė. Tai vyko Šakiuose, antrame aukšte savivaldybėje. Advokatė jai paskambino, liepė atvažiuoti. Ji atvažiavo ir pasirašė Kauno Akropolio kavinukėje prie stalo sutartį. Ji niekur nesikreipė. Ji advokatei Joanai Šarkelienei nekėlė jokių pretenzijų, jos niekur neskundė. Pareiškėja nežinojo ką daryti – jai buvo viskas per daug sudėtinga. Ji turėjo sklypą, namą, ūkinius statinius. Buvo vykdomas remontas. Buvo pakeista dalis stogo, kurio garantija 10 metų ir kurį jau reikia keisti, buvo antras aukštas išremontuotas. Dokumentus skyryboms ji siuntė advokatei paštu. Sutarties tekstą gavo, kai Akropolyje pasirašė. Sutarties neperskaitė, neturėjo jėgų skaityti. Sprendimą gavo paštu tais pačiais metais. Sprendimo neskaitė. Sprendimą perskaitė gal 2019 m. Ji ligoninėje negulėjo, naudojo pastoviai vaistus, kurie slopina, migdo. Vaistus vartojo pagal receptus. Į registrų centrą nesikreipė. Kalbėjo dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kalbėjo, kad jai lieka namas, jam ūkinis pastatas, kalbėjo, kad dalimi sklypo suinteresuotas asmuo naudosis, sakė, kad nebus jokių tvorų. Prasidėjo viskas, kad negalėjo ji išvažiuoti. E. T. sakė, bus tokia tarsi nematoma tvora. Nekalbėjo apie tai kiek laiko naudosis žeme. Pažadėjo E. T. padėti, sakė nereikės tau rūpintis malkomis. Jis tik turėjo naudotis sklypu, jam nuosavybe nepriklausė. Tada ji nesuvokė, ar tai nuoma, ar panauda. Ji tų niuansų nesuvokė, nežinojo. Ji advokatės nieko neklausė, o toji nieko neaiškino. Kadangi jie gražiai išsiskyrė, ji galvojo, kad jų santykiai bus taikūs, gražūs, tai nereiškia, kad ji atidavė žemę. Ji nori susigrąžinti žemę – tai, kas jai teisėtai priklauso. Išsiaiškino, kad naudojantis jos būsena, padaryta esminių dalykų. Sutartyje pataisymą ranka atliko advokatė. Ji liepė jiems su E. T. nueiti, o kai grįžo, liepė pasirašyti. Advokatė nepaaiškino, ką ir kodėl sutartyje pataisė. Prie jos net ranka ir neįrašė, sakė – eikit pasivaikščioti. Pareiškėja yra baigusi technikumą. Tuo metu ji dirbo kirpėja. Reikėdavo deklaruoti pajamas. Ji 2017 m. jau nebedirbo. Kai skyrėsi, ji nebedirbo. Ji yra neįgali ir niekur nedirbo, tiesiog gydėsi. Buvo laikas, kai kelis kartus gulėjo ligoninėje, pagrinde namuose gydosi. Ji naudoja mažiau vaistų, konkrečių pavadinimų vaistų negali pasakyti. Ji neprisimena kokius vaistus vartojo 2017 m. Ji turi paimti dokumentus ir pasakytų kokius vaistus vartoja arba reikia jos gydytojo klausti. Niekas nesikreipė dėl jos neveiksnumo nustatymo. Ji niekur nedirba. Negali pasakyti, kokie sutarties pasirašymo metu jai buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, gydytojas gali atsakyti. Diagnozės raidėmis pas ją parašyta. Jai nepaaiškino sprendimo esmės. Manė, kad tai teisininkų darbas ir jie atliko ką reikia (2020 m. liepos 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 3 sek. – 1 val. 1 min. 25 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai skyrėsi, jie daug kalbėjo apie turto dalybas. Buvo daug įdėta pagerinimų, įdėta jo lėšos, darbas. Susitarė, kad ta sklypo dalis, kur nebaigtas statyti ūkinis lieka jam, o kita sklypo dalis, kur yra namas, atitenka jai. Visi jo gyvenimo lūkesčiai yra šioje vietoje, tai yra neteisinga. Pradžioje buvo daugmaž sutariama taikiai. Įvažiavimas liko jo pusėje. Nesutarimai kilo, kai jos draugas pradėjo važiuoti, niokoti žolę. Yra nupirktas metalas vartams. Jis išpjovė skylę, pagal susitarimą. Ji iškvietė policiją. Viskas prasidėjo, kai atsirado jos draugas 2019 metais. Sutartyje parašyta, kad ūkinis priklauso jam. Žodinis susitarimas buvo, kad sklypas priklauso per pusę – jie susitarė, pasidalino tą sklypą ir automobilius. Teismo sprendimas padalijo tą turtą. Iš sprendimo mato, kad dalis sklypo priklauso jam, dalis pareiškėjai. Maždaug nuo 2017 m. sausio jie su buvusia sutuoktine kalbėjo apie turto dalybas, jis sakė, kad jam užtenka, jei ji perrašys jam sklypo dalį. Jis, kai pamatė sutartyje, kad automobiliai asmeninės nuosavybės teise, paklausė advokatės, kodėl prie žemės sklypo nėra parašyta, kad asmeninės nuosavybės teise. Advokatė buvo žmonos. Viskas ranka įrašyta buvo vienu metu. Advokatė pasitarė su buvusia jo žmona. Jis klausė ar nereikia atskirai pasirašinėti prie kiekvieno įrašo ranka – sakė, kad nereikia, užtenka vieno parašo. Ašarų buvo, bet jokių požymių, kad pareiškėja sirgtų, nebuvo. Sutartis advokatės buvo perskaityta garsiai. Pareiškėjos buvo emocijos, bet tuo metu ji ir automobilį vairavo, kirpykloje dirbo, į religines sueigas važinėjo. Asmeninis pareiškėjos turtas buvo pagerintas, dalis stogo pakeista, įrengtas antras aukštas, apdaila padaryta, namo apšiltinimas, centrinio šildymo sistema praplėsta, pakeista katilinė, įrengti 3 tualetai, pastatyta pirtis, lauko baseinas, nugriauti seni pastatai, sutvarkytas žemės sklypas, paklotos trinkelės, pastatyta 150 metrų tvora. Jis su buvusia sutuoktine apie 2007 m. buvo paskaičiavę, kad išleista virš 100 000 litų ir jie gailėjosi, kad renovavo tą seną lūšną. Buvo įdėtos jo asmeninės lėšos, kurias mama, pardavus butą, perdavė jam. Jo akimis žiūrint, tai yra bendras susitarimas, jis paliko namą įrengtą su buitine technika, o pats išėjo į neįrengtą ūkinį pastatą. Nuosavybės perdavimas yra jo nuosavybės dalis, kurią gavo išeidamas. Ranka sutartyje pataisymą iniciavo jis. Jis nesutiko, nes automobilis buvo parašytas atitenka asmeninės nuosavybės teise, jam užkliuvo, kad prie žemės sklypo nėra parašyta asmeninės nuosavybės teise. Advokatė įrašė pataisymą, pasitarusi su buvusia sutuoktine. Jis žinojo, kad žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklausė L. T. ir norėjo pasidaryti, kad šis turtas jam priklausytų asmeninės nuosavybės teise. Buvo žodinis susitarimas dalintis sklypą pusiau. Buvo kalbėta, kad lieka jam. Pareiškėja klausė jo, gal parduosi tą žemės sklypą. Jam reikėjo daug lėšų įsirengti ūkinį pastatą, buvo nebaigtas statyti, jis yra neįgalus, jis neturėjo laiko ir lėšų tvarkytis dokumentų. Pasitaupė ir pradėjo dokumentus tvarkyti. Jų buvo žodinis susitarimas, kad jis turi teisę į pusę žemės sklypo. Pardavus mamos namą, gautos lėšos buvo panaudotos namo statyboms (2020 m. liepos 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 2 min. 30 sek. – 1 val. 31 min. 12 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Pareiškėja L. T. prašė atnaujinti procesą Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017, remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t. y. kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nurodyta įstatymo nuostata numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi atnaujino pareiškėjai L. T. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017 tenkino dalyje dėl turtinio pobūdžio reikalavimų.
Iš civilinėje byloje esančių dokumentų ir civilinės bylos Nr. 2YT-1047-829/2017 medžiagos nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017 rašytinio proceso tvarka nutraukė pareiškėjų L. T. ir E. T. santuoką bendru sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys išsprendė su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Taip pat nustatyta, kad teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.1, 1.1.1 ir 1.1.2 punktuose nurodyta, kad „Po santuokos nutraukimo šalys sutaria, kad iš žemės sklypo ploto: 0,3084 ha: L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise naudosis 0,1684 ha žemės sklypo plotu; E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise naudosis 0,140 ha žemės sklypo plotu ir jame pagal projektą užstatytu ūkiniu pastatu, neįregistruotu VĮRC Marijampolės filiale)“. Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad iki santuokos nutraukimo 0,3084 ha žemės sklypas buvo įregistruotas L. T. vardu, įregistravimo pagrindas 1996 m. rugsėjo 3 d. Apskrities valdytojo įsakymas Nr. 167 žš, 1996 m. lapkričio 11 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P84/96-984 (civilinės bylos Nr. 2YT-1047-829/2017 b. l. 25-26). Santuokos liudijimas patvirtina, kad L. T. ir E. T. susituokė 1999 m. gruodžio 16 d. (civilinės bylos Nr. 2YT-1047-829/2017 b. l. 14).
Šalys nesutaria dėl santuokos nutraukimo byloje priimtu sprendimu padalinto turto, t. y. dėl 0,3084 ha žemės sklypo, kuris iki santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklausė L. T..
CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardintas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį.
Teismas sutinka su pareiškėjos pareiškime nurodytais argumentais, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas neturėjo būti įtrauktas į dalintino turto balansą, kadangi nutraukiant santuoką dalintinas tik bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Pareiškėjai iki santuokos priklausęs 0,3084 ha žemės sklypas nebuvo pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe.
Suinteresuotasis asmuo atsiliepime nurodė, kad šalys santuokos nutraukimo bylose gali susitarti dėl asmeninės nuosavybės teise esančio turto statuso keitimo perduodant jį asmeninės nuosavybės teise nuosavybėn kitam sutuoktiniui, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad tarp šalių toks susitarimas buvo.
Suinteresuotas asmuo nesutikdamas su pareiškėjos pareiškimu, atsiliepime į pareiškimą nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo žemės sklype suinteresuotas asmuo yra atlikęs pastatų remonto darbus, be to, dar santuokoje – 2002 metais, buvo pastatytas ūkinis pastatas, kuris dabar yra suinteresuoto asmens nuosavybė ir patenkinus pareiškėjos pareiškimą, būtų kardinaliai pažeistos ne tik suinteresuotojo asmens, bet ir jo naujosios sutuoktinės, kuri investavo labai daug asmeninių lėšų į suinteresuoto asmens nekilnojamąjį turtą, teisės ir interesai. Suinteresuotasis asmuo nurodė, kad jis su pareiškėja susitarė, kad kaip kompensacija už pareiškėjai priklausančio turto pagerinimą, suinteresuotajam asmeniui atitenka pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šio klausimo neaptarė, todėl suinteresuotojo asmens nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjos ir suinteresuotojo asmens santuokos metu pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise turtas teise priklausęs turtas buvo pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ir darbu, plačiau nenagrinėtinos ir dėl jų nepasisakytina. Suinteresuotajam asmeniui išaiškintina, kad jis dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą.
Iš civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017 esančios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad šios sutarties punktuose, kuriuose aptarta iki santuokos pareiškėjai priklausiusio 0,3084 ha žemės sklypo padalijimo klausimai, buvo padaryti taisymai ranka.
Teismas sprendžia, kad civilinę bylą Nr. 2YT-1047-829/2017 nagrinėjęs teismas, tirdamas bei vertindamas byloje pateiktus įrodymus, turėjo pareigą patikrinti šalių pateiktos tvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sąlygų teisėtumą, taip pat įsitikinti, ar šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia kurio nors sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Teismas, nustatęs, kad pateiktoje teismui tvirtinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra dalinamas pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir sutartyje yra padaryti taisymai ranka, kurie yra esminiai, t. y. po padarytų pakeitimų dalis pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto atitenka suinteresuotam asmeniui, turėjo atsižvelgti į tai ir išsiaiškinti tikrąją šalių valią, esant neaiškumų, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismas, patvirtinęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepatikrinęs jos atitikimo įstatymų reikalavimams, bylą nagrinėjęs rašytinio proceso tvarka ir neišsiaiškinęs tikrosios pareiškėjų valios dėl pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, sukūrė situaciją, kai nutraukus santuoką, pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise ir iki santuokos įgytas žemės sklypas buvo padalintas, ir tai yra pakankamas pagrindas vertinti, jog teismas padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą, kuri ištaisytina.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.1, 1.1.1 ir 1.1.2 punktai pakeistini. Siekiant ateityje išvengti neaiškumų dėl šiuose sutarties punktuose nurodyto žemės sklypo identifikavimo, papildomai įrašytinas žemės sklypo unikalus numeris ir Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.1, 1.1.1 ir 1.1.2 punktai pakeistini iš:
„1.1. Po santuokos nutraukimo šalys sutaria, kad iš žemės sklypo ploto: 0,3084 ha:
1.1.1 L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise naudosis 0,1684 ha žemės sklypo plotu;
1.1.2. E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise naudosis 0,140 ha žemės sklypo plotu ir jame pagal projektą užstatytu ūkiniu pastatu, neįregistruotu VĮRC Marijampolės filiale)“, į:
„1.1. Po santuokos nutraukimo šalys sutaria, kad iš žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ploto: 0,3084 ha:
1.1.1 L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise naudosis 0,3084 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotu“;
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad pasirašydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nesuprato, kad E. T. 0,1400 ha žemės sklypo plotu ir jame pagal projektą pastatytu ūkiniu pastatu ne tik naudosis, bet ir pasisavins sau asmeninės nuosavybės teise. Uždarosios akcinės bendrovės Šakių psichikos sveikatos centras 2020 m. balandžio 15 d. išduota pažyma patvirtina, kad 2017 m. vykstant skyrybų procesui, stebėtas L. T. emocinis būsenos pablogėjimas. Suinteresuotojo asmens atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjai skirti psichiatrinę ekspertizę, šis prašymas nebuvo patenkintas.
Atsižvelgiant į byloje esančius medicininius duomenis apie pareiškėjos santuokos nutraukimo metu buvusią sveikatos būseną, į tai, kad šiuo klausimu teismas jau yra pasisakęs 2020 m. gegužės 21 d. nutartyje, spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir proceso atnaujinimo, į tai, kad teismas netenkindamas suinteresuotojo asmens atstovės 2020 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu pareikštą prašymą dėl psichiatrinės ekspertizės pareiškėjai skyrimo, ir tokį savo nutarimą taip pat yra motyvavo teismo posėdžio metu, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Byloje dalyvaujantiems asmenims taip pat išaiškintina, jog teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios (CPK 371 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėja prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos atstovė pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad pareiškėja patyrė 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėja, teikdama pareiškimą, yra sumokėjusi 50 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo ir 50 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose bylinėjimosi išlaidos byloje dalyvaujantiems asmenims gali būti atlyginamos, jeigu nustatoma, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pareiškimas buvo patenkintas ir byloje buvo pakeistas sprendimas, į tai, kad nors suinteresuotas asmuo E. T. ir nepareiškė priešpriešinių reikalavimų, tačiau su pareiškimu nesutiko ir turėjo aiškų interesą, jog pareiškimas nebūtų patenkintas, konstatuotina, kad yra pagrindas teigti, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas, todėl pareiškėjos L. T. turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens – E. T. (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. redakcija). CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašomos priteisti advokato išlaidos už suteiktą pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl iš suinteresuoto asmens E. T. pareiškėjos naudai priteistini 700 Eur už advokato teisinę pagalbą.
Pareiškėja, teikdama pareiškimą yra sumokėjusi 50 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo ir 50 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose), o pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktą sutuoktiniai už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami, todėl iš suinteresuoto asmens pareiškėjai priteistina 50 Eur žyminio mokesčio ir likęs pareiškėjos sumokėtas žyminis mokestis – 50 Eur, grąžintinas pareiškėjai.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (keistą 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos kiekvienai šaliai neviršija 5 Eur, todėl valstybės naudai iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, unikalus numeris 8460-0004-0096, esančiam Šakių r. sav., Lekėčiai, Sodų g. 2, nuosavybės teise priklausančiam L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) panaikintinos teismo sprendimui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir CPK 365-370 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 9 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.1, 1.1.1, 1.1.2 punktų pakeitimo, tenkinti visiškai.
Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytos tarp L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1.1, 1.1.1, 1.1.2 punktus, juos išdėstant taip:
1.1. Po santuokos nutraukimo šalys sutaria, kad iš žemės sklypo, unikalus numeris 8460-0004-0096, ploto: 0,3084 ha:
1.1.1 L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise naudosis 0,3084 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotu.
Kitos sprendimo dalies nekeisti.
Priteisti iš suinteresuoto asmens E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) septynis šimtus penkiasdešimt eurų (750 Eur) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Grąžinti pareiškėjai L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), penkiasdešimt eurų (50 Eur) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. balandžio 30 d., mokėjimo nurodymo Nr. 54 (mokėtojas – Birutė Jackienė, asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.