- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- 2S-670-357/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02929-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- A. P., K. P.
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. P. ir K. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir K. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai A. P. ir K. P. kreipėsi į teismą su pašymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu bei patikslinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai susitarė dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjams A. P. ir K. P. 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumus, įspėjo, kad per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams. Teismas vertino, kad prašymas negali būti priimtas, nes patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ir pažeidžia sutuoktinių teises ir teisėtus interesus. Nurodė, kad į patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pareiškėjai įtraukė pareiškėjo K. P. nuosavybėn įgytą turtą pagal Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, bei ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgytus dovanojimo sutartimis. Šis pareiškėjo K. P. vardu registruotas turtas buvo įgytas dovanojimo sutartimis, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu ir yra jo asmeninė nuosavybė, t. y. nedalintinas turtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu pareiškėjai A. P. ir K. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nutartyje nepagrįstai sprendė, kad asmeninis pareiškėjo K. P. turtas turi būti pašalintas iš reikalavimo. LR CK 3.51 str. nustatytos sąlygos kurioms esant santuoka gali būti nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu. Šalys, sudarydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, yra laisvos nustatyti ir susitarti, ar turtą, esantį asmeninės nuosavybės teise įtraukti į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. CK 3.118 str. l d. nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.
2. Civilinio kodekso normos nedraudžia nutraukiant santuoką sutuoktiniams sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarti dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pakeitimo, nes santuokos nutraukimo pasekmių sutarčiai, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai būdinga šalių laisvė savo pasirinkimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių susitarimas dėl asmeninės sutuoktinių nuosavybės priskyrimo prie dalytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir jos padalinimas atitinka CK 3.90 str. l d. reglamentavimą, nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, todėl pagrįstas ir galimas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai K. P. ir A. P. kreditorių neturi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria teismas nustatė terminą prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu trūkumams šalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui. Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.
CPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs, jog pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, procesinio dokumento priėmimo klausimą gali išspręsti rezoliucija, išskyrus CPK numatytus atvejus. Kiekviename ieškininiame pareiškime turi būti nurodyti ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai) (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 3 p.). Tai pagrindiniai reikalavimai, nes šie ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui.
Įstatymas įtvirtina nebaigtinį turto, kuris įstatymo pripažįstamas asmeniniu sutuoktinio turtu, sąrašą (CK 3.89 straipsnis). Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Tais atvejais, kai pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis vis tiek gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).
Pareiškėjai nurodė, kad santuokos metu K. P. vardu asmeninės nuosavybės teise registruoto pastato, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3A2b, bendras plotas 122,80 kv.m., esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 46900 Eur, laiko bendrąja jungtine nuosavybe, atsižvelgdamos į tai, kad gyvenant santuokoje 2008-04-18 pagal Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį šalys pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už butą gauta 37263,67 Eur suma buvo investuota į K. P. vardu asmeninės nuosavybės teise registruotą turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3A2b, bendras plotas 122,80 kv. m. Taigi, bylos šalys nurodyto turto teisinį režimą keičia CK 3.90 straipsnio pagrindu. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai į dalintino turto balansą įtraukė nekilnojamąjį turtą, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgytus K. P. nuosavybėn pagal Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą bei ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgytus dovanojimo sutartimis. Nurodytas turtas yra asmeninė pareiškėjo K. P. nuosavybė.
Patikslintoje 2015 m. balandžio 22 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių bylos šalys susitarė, kad santuokos metu K. P. vardu asmeninės nuosavybės teise registruotas pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 122,80 kv.m., esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 46900 Eur, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi gyvenant santuokoje 2008-04-18 pagal Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį šalys pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą turtą - butą/patalpą- butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o už butą gautos 37263,67 Eur lėšos buvo investuotos į K. P. vardu asmeninės nuosavybės teise registruotą turtą - pastatą - gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas turėjo pagrindo spręsti ar pastatui-gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos. Pažymėtina, kad šalys susitarė, jog A. P. suteikiama panauda neatlygintinai kartu su K. P. bendrai naudotis kiemu, inžineriniais statiniais - šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0616 ha, (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad susitardamos dėl panaudos sąlygų, šio turto teisinio režimo šalys nekeičia.
Iš patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad šalys susitarė dėl asmeninės nuosavybės teise K. P. vardu registruoto turto - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių - šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 6,1120 ha; ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidų kompensacijos ir nutarė, kad turto išlaikymo kompensacijos nemokamos. Pripažintina, kad šioje dalyje šalys taip pat nepakeitė turto teisinio režimo.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad bylos šalys susitarė pakeisti tik pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinį režimą, šį turtą pripažįstant iš esmės įgytu bendrosios jungtinės nuosavybės lėšomis bei padalinant.
CK 3.120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į dalintiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu. Ar pareiškėjų prašomas padalinti pareiškėjui K. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe yra teisės taikymo bei įrodymų vertinimo klausimas, kurį pirmosios instancijos teismas turi išspręsti nagrinėjant šalių pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjai prašyme bei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatydami vienam iš pareiškėjų asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimą bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.90 straipsnio nuostatų nepažeidė. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą prašymui dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu bei sutarčiai dėl santuokos nutraukimo trūkumams pašalinti.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, susijusias su ieškinio trūkumų šalinimu. Apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjų atskirąjį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.