Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1; 3.4.1.1

2024 m. vasario 9 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D.-B. ieškinį atsakovui E. T. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė D. D.-B. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti, kad R. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra E. T., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini); 2) tėvystės nustatymui paskirti ekspertizę; 3) nustačius, kad atsakovas E. T. yra nepilnamečio sūnaus R. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, nepilnamečio sūnaus R. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina D. D. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4) nustačius, kad atsakovas E. T. yra nepilnamečio R. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, kad atsistatytų vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys, nustatyti tokią atsakovo E. T. bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi R. tvarką: atsakovas vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje bendraus su vaiku jo gyvenamojoje vietoje 2 savaitgalius per mėnesį: I-ą ir III-ą savaitgalius: šeštadienį ir sekmadienį po 4 val. nuo 11 val. iki 15 val., informuojant ieškovę D. D. - B. apie būsimą bendravimą prieš dvi kalendorines dienas. Vėliau, bendru D. D. - B. ir E. T. susitarimu gali būti numatyta kita E. T. bendravimo su sūnumi tvarka; 5) pripažinus, kad atsakovas E. T. yra vaiko tėvas, priteisti iš E. T., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki jo pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2000 m. kovo 1 d. m. iki 2023 m. kovo 1 d. po 200 Eur per mėnesį / 36 mėn. x 200 Eur, viso įsiskolinimas: 7 200 Eur, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise D. D.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini); 6) nepilnamečiui R. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti jo motinos mergautinę pavardę – D.; 7) priteisti iš atsakovo E. T. valstybės naudai turėtas advokato išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sūnaus R. biologinis tėvas yra atsakovas E. T.. Ieškovės santuoka su A. M. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13263-501/2019. Gyvendami santuokoje su atsakovu A. M. vaikų nesusilaukė. Nenutraukusi santuokos su A. M., kuris tuo metu atlikinėjo bausmę, palaikė artimus ryšius su E. T.. Gimė sūnus R., gimęs (duomenys neskelbtini). Sūnaus R. gimimo liudijime, išduotame Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris: (duomenys neskelbtini), eilutėje tėvas – buvo įrašas, kad buvęs sutuoktinis A. M. yra nepilnamečio sūnaus R. tėvas. Sūnaus R. gimimo liudijime nurodyti duomenys neatitiko tikrovės, buvo neteisingi, kadangi R. biologinis tėvas yra E. T.. Sūnus R. gimė nepraėjus trims šimtams dienų po to, kai santuoka pasibaigusi. Nurodė, kad dėl šių priežasčių, 2019 m. lapkričio mėnesį, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, kad buvęs sutuoktinis A. M. nėra R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. nėra jo vaikas. Į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas ir biologinis sūnaus R. tėvas E. T.. Buvęs sutuoktinis A. M. sutiko, kad gimęs R. nėra jo vaikas. Teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami trečiajam asmeniui E. T. į (duomenys neskelbtini), o vėliau į (duomenys neskelbtini), tačiau jam asmeniškai įteikti nepavyko, byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant E. T.. Ieškovė nurodė tikėjusi, kad E. T. dalyvaus teismo posėdyje ir bus galimybė bendru pareiškimu nustatyti tėvystę. Tuo atveju jeigu E. T. nesutiktų pripažinti tėvystę bendru pareiškimu, tikėjosi patikslinti ieškinį įtraukiant papildomą reikalavimą ir dėl tėvystės nustatymo. 2021 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu teismas nusprendė: pripažinti, kad A. M. nėra R. D. tėvas, o R. D. nėra A. M. sūnus.

3. Paaiškino, kad su biologiniu sūnaus R. tėvu – E. T., gyveno kartu laikotarpiu nuo 2006 m. vasaros iki 2010 m. vasaros, ieškovės motinai I. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Gimus sūnui R., atsakovas E. T. padėjo išlaikyti vaiką, juo rūpinosi. Kai vaikui buvo apie vieneri metai, atsakovas E. T. pradėjo nesutarti su ieškovės motina, konfliktuoti, ieškovės atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Motina pareikalavo, kad atsakovas E. T. išsikeltų iš jos namų. Nuo 2010 m. vasaros su atsakovu E. T. gyveno atskirai, tačiau dar apie pusę metų bendravo, atsakovas matydavosi su vaiku. Tačiau pradėjus gyventi atskirai, t. y. nuo 2000 m. vasaros, atsakovas nepadėjo išlaikyti vaiko. Nurodė, kad ieškovei žinoma, kad jiems išsiskyrus, atsakovas E. T. išvyko į užsienį. Kai vaikui sukako dveji metai, t. y. (duomenys neskelbtini), atsakovas E. T. per socialinius tinklus pasveikimo sūnų R. su gimimo diena. Nuo to laiko ieškovė nepalaikė jokių ryšių su atsakovu E. T..

4. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos (ieškovės) materialinė padėtis yra labai sunki. Ieškovė yra registruota užimtumo tarnyboje, gaunamos pajamos yra: iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus gaunamos išmokos: socialinė pašalpa, išmoka vaikui, parama mokinio reikmėms įsigyti, tikslinė pašalpa, išmoka kredito, paimto daugiabučio namui atnaujinti, ir palūkanų apmokėjimui. Laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio mėnesio iki 2022 m. lapkričio mėnesio imtinai buvo išmokėta 7 273,23 Eur išmokų. Sūnus R. D. mokosi (duomenys neskelbtini). Jam yra skirta parama (pietūs, maitinimas stovykloje, parama mokinio reikmėms), laikotarpiui nuo 2022-09-01 - iki ugdymo proceso pabaigos. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu 2,46 kv. m., pažymėtu R-54, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo asmeninės nuosavybės teise pagal 2016 m. vasario 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 837 ir 1/994 žemės sklypo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) pagal 2014-11-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas: 0,0994 ha, adresas: (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teise ieškovė turi automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai: 2009 m., vidutinė rinkos vertė: 300 Eur. Bute, adresu: (duomenys neskelbtini), gyvena penkių asmenų šeima: ieškovė, sutuoktinis Č. B. ir vaikai: sūnus R. D., gimęs (duomenys neskelbtini), sūnus A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) ir dukra A. K., gimusi (duomenys neskelbtini).

5. Ieškovė nurodė, kad viena išlaiko nepilnametį sūnų R., juo rūpinasi, tikslinga nepilnamečio sūnaus R. D. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Nustačius, kad atsakovas E. T. yra nepilnamečio R. D., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, kad atsistatytų vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys, tikslinga numatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi: atsakovas E. T., vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje, bendraus su vaiku jo gyvenamojoje vietoje 2 savaitgalius per mėnesį: I-ą ir III-ą savaitgalius: šeštadienį ir sekmadienį po 4 val. nuo 11 val. iki 15 val., informuojant ieškovę apie būsimą bendravimą prieš dvi kalendorines dienas. Vėliau, bendru ieškovės ir E. T. susitarimu, gali būti numatyta kita E. T. bendravimo su sūnumi tvarka. Nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalingos 400 Eur lėšos: maistui – 160 Eur, dienpinigiai mokykloje 40 Eur, drabužiai, avalynė – 50 Eur, vaistams, vitaminams, higienos prekėms – 60 Eur, lavinimo priemonėms -35 Eur, gimtadienio šventės, ekskursijos – 50 Eur, ryšio priemonės – 30 Eur. Šildymo sezono metu komunaliniai mokesčiai yra 250 Eur, vaikui trenkanti dalis: 50 Eur, kitu metų laiku komunaliniai mokesčiai: 200 Eur, vaikui tenkanti dalis yra 40 Eur. Ieškovė moka už buto renovaciją - apie 60 Eur. Vaiko poreikiams būtina skirti 400 Eur per mėnesį, kas sudaro po 200 Eur iš kiekvieno tėvo. Ieškovė visas gaunamas pajamas išleidžia vaiko poreikiams. Ieškovė nurodė, kad nebelieka lėšų būtiniausiems šeimos poreikiams bei ieškovės būtiniausiems asmeniniams poreikiams, todėl prie nepilnamečio vaiko išlaikymo tinkamai turėtų prisidėti ir atsakovas E. T.. Pripažinus, kad atsakovas E. T. yra vaiko tėvas, jis privalėtų teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. D. kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki jo pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2000 m. kovo 1 d. m. iki 2023 m. kovo 1 d. po 200 Eur per mėnesį / 36 mėn. x 200 Eur, viso įsiskolinimas: 7 200 Eur), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise ieškovei (el. b. 1 t., l. 1-5).

6. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ieškinį palaiko. Paaiškino, kad atsakovas visą laiką žinojo, kad ji (ieškovė) yra santuokoje, kadangi dar važinėjo į pasimatymus pas sutuoktinį. Nuo pat pradžių ji žinojo, kad jos vyras yra nevaisingas. Atsakovas visą laiką labai ja rūpinosi kai laukėsi, atsakovas labai norėjo sūnaus, o ji irgi norėjo vaiko. Atsakovas dalyvavo gimdyme, vėliau kartu su atsakovu atsikraustė pas jos motiną. Atsakovas jos mamos atžvilgiu elgėsi negražiai, jie dažnai bardavosi, tačiau visi kartu gyveno dėl vaiko. Gyveno apie metus, atsakovas tada pradėjo smurtauti, ir motina jos išvarė atsakovą. Kadangi vienas kitą mylėjo, susitikinėjo slapta. Vaikui dar nebuvo metų, lankėsi ir pas atsakovo mamą, ji pripažino irgi vaiką. Atsakovas labai rūpinosi vaiku, buvo geras tėvas, kai vaikui buvo 1,5 metų per gimtadienį išsivežė vaiką pramogauti. Buvo mušama, spardoma, todėl būnant vaikui 2 metų, priėmė sprendimą skirtis. Tuo metu pradėjo atsakovas neigti tėvystę, motyvavo, kad akių ne ta spalva. Toliau augino vaiką pradžioje su mamos pagalba, vėliau, mamai mirus, augino viena. Paaiškino, kad nei vieno kito vyro vaikas nelaikė tėvu, nei vienas vyras neprisidėjo prie vaiko R. auginimo. Kai vaikui buvo apie 7-8 metai, atsakovas buvo atvažiavęs su jos drauge, užėjo į vidų, ji įspėjo vaiką, kad ateina tėtis. Vaikas visada žinojo, kad atsakovas yra jo tėvas, nuo mažumės rodė atsakovo nuotraukas, kadangi tokias turėjo. Parodė, kad specialių poreikių vaikas neturi. Kai buvo vasarą nuvažiavusi pas atsakovo motiną, ji pati nurodė, kad jai (atsakovo motinai) nekyla jokių abejonių dėl to, kad atsakovas yra R. tėvas, kadangi jie abu labai panašūs. Važiavo dar ne kartą, lankė, ir R. noriai bendrauja su močiute. Paaiškino, kad tiek laiko nesikreipė į teismą, kadangi turėjo daug reikalų su socialiniais darbuotojais, jie būtent ir paaiškino jai, ieškovei, ką galima padaryti, kadangi pati nesuprato kur eiti ir ką daryti. Patvirtino, kad gimus dvynukams, nedirbo apie 5 metus. Paaiškino, kad viena stengėsi išlaikyti sūnų, gaudavo pašalpas iš valstybės, vaikas buvo prižiūrėtas.

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė iš esmės atkartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad ieškovė kreipusis į teismą visų pirma dėl tėvystės nuginčijimo, įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu E. T., siekė toje pačioje byloje nuginčyti tėvystę ir nustatyti tėvystę E. T., tačiau su E. T. nepavyko susisiekti. Pateikta ligos istorija, kurioje aiškiai matosi, kad atsakovas dalyvavo vaiko gimdyme, yra parašai, nurodomas atsakovas kaip ieškovės vyras. Taip pat pateiktos foto nuotraukos iš kūdikio knygos, kur viskas buvo taip pat nurodyta. Mano, kad bylos duomenimis pilnai įrodyta, kad nei vienas kitas vyras nėra dalyvavęs vaiko auklėjime kaip tėvas, vaiką augino ir juo rūpinosi ieškovė.

8. Atsakovas E. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo skirti teismo DNR ekspertizę. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas niekada nebuvo informuotas, jog turi sūnų. Ieškinio pateikimo metu su ieškovais nebendrauja, tad iš esmės gali teigti, jog nėra socialiai saistomas. Dar daugiau, ieškovė niekada nėra bandžiusi susisiekti su atsakovu ir informuoti, jog atsakovas turi sūnų ir privalo jį išlaikyti. Teismui pažymi, jog atsakovas su ieškove bendravo labai trumpą laiką, tad kyla pagrįstų abejonių, kodėl ieškovė tik dabar (neva žinodama informaciją apie vaiko tėvą) kreipėsi į teismą dėl tėvystės pripažinimo, bet ne į patį atsakovą E. T. po (duomenys neskelbtini) metų. Be to, pažymi ir tai, jog ieškovė ilgą laiką gyvena su kitu vyru, tad tikėtina, jog ilgą laiką R. D. bendravo ir tėvu laikė kitą asmenį, kuris į šią civilinę bylą nėra įtrauktas trečiuoju asmeniu. Nurodo esant akivaizdu, jog teismui nustačius, jog atsakovas nėra vaiko tėvas, tėvu gali būti pripažintas ir ne biologinis vaiko tėvas, todėl po ekspertizės atlikimo atsakovas gali prašyti į šią civilinę bylą trečiuoju asmeniu prašyti įtraukti kitą asmenį (el. b. 1 t., l. 78-80).

9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas ieškinio nepripažįsta. Nurodė, kad nors atsakovo tėvystė nustatyta, atsakovas laikosi nuostatos, kad atsakovui (duomenys neskelbtini) metų nebuvo žinoma apie vaiką, ieškovė neįrodė, kad kartu su atsakovu gyveno. Pati ieškovė (duomenys neskelbtini) metų nekėlė šio klausimo. Ieškovės gyvenime buvo susiklostę santykiai su kitu vyru, kurie truko dvejus metus, ieškovė susilaukė 2 vaikų su kitu vyru, šiuo metu irgi ieškovė turi kitus santykius jau trejus metus, todėl matoma, kad vaiką augino kiti vyrai. Mano, kad ir vaikas tėvu laikė A. M., kuro tėvystė buvo nuginčyta, kadangi šis buvo įrašytas į vaiko gimimo liudijimą. Mano, kad tėvystė turėtų būti pripažinta vyrui, kuris ilgiausiai augino vaiką. Nurodė, kad atsakovas dėl įsiskolinimo nesutinka, kadangi pati ieškovė tuos metus neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, kažkurį laiką vaikas negyveno su ieškove, išlaikymą teikė valstybė, pats atsakovas apie vaiką nieko nežinojo. Su bendravimo tvarka atsakovas nesutinka, kadangi nenori bendrauti su vaiku apie kurį nieko nežinojo, todėl prašė bendravimo tvarkos nenustatyti. Paaiškino, kad iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad taip pat yra nurodomas atsakovas ne kaip vaiko tėvas, o ieškovės draugas. Kyla pagrįstų klausimų dėl pateiktos atsakovo foto į kūdikio knygą, kadangi joje atsakovas su šuniu, kitų nuotraukų ieškovė nepateikė. Prašė nesivadovauti liudytojos parodymais, kadangi liudytoja yra suinteresuota padėti ieškovei pagerinti ieškovės finansinę padėtį. Vaikas taip pat nurodė, kad geriau žino tuos kitus du asmenis, vyrus, kurie jį augino, nei patį atsakovą. Prašo ieškinį atmesti.

10. Teismo posėdžio metu išklausytas nepilnametis R. D. paaiškino, kad savo tėvu laiko atsakovą E. T.. Paaiškino, kad mama daug pasakojo, rodė nuotraukas, turėjo kūdikystės knygą, kurioje buvo taip pat nuotraukos. Patikslino, kad nuotraukas mama rodė jau seniai, galimai buvo jam apie 8 metai ar dar mažiau. Į dabartinį mamos vyrą kreipiasi vardu, bendrauja kaip su draugu. Dvynukų sesės ir brolio tėvas jam nieko nereiškia, jo, R., neišlaikė, buvo kaip šeimos draugas ir dvynukų tėvas. Jis gyveno su mama apie dvejus metus, į jį kreipdavosi vardu. Paaiškino, kad nustačius tėvystę norėtų likti gyventi su mama, tačiau norėtų pabendrauti ir su tėvu – telefonu, susitinkant. Patvirtino, kad buvo pas E. T. mamą, laiko ją močiute, gražiai bendravo. Patvirtino, kad matė rodytas fotografijas E. T. ir tikrai jie labai panašūs. Paaiškino, kad buvo pas ją nuvažiavę 3 kartus. Nurodė, kad A. M. nepažįsta tiesiogiai, žino tik iš mamos pasakojimų, dar buvo susitikę tik kai darė DNR tyrimą. Paaiškino, kad į savaitę mama perveda 20 Eur maistui. Lanko tinklinį, mėnesiui apie 25 Eur, groja su gitara, kainuoja apie 20 Eur, perka daug rūbų, todėl daug išleidžia – galimai mėnesiui 150 Eur. Paaiškino, kad maisto mokykloje, kurį duoda dėl nemokamo maitinimo nevalgo, nes neskanus. Paaiškino, kad juo rūpinasi tik mama, perka jam viską.

11. Į bylą pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir Tarnyba) išvada, kurioje nurodoma: Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis (toliau - SPIS) ieškovės šeima, iki 2018 m. birželio 30 d., nebuvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai nebuvo taikoma atvejo vadyba. 2018 m. rugsėjo 17 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai. 2019 m. kovo 17 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai. 2021 m. vasario 22 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai. Nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Ukmergės socialinių paslaugų centras šeimai taikė atvejo vadyba ir teikė socialines paslaugas. SPIS duomenimis, ieškovė augina tirs nepilnamečius vaikus: sūnų R. D., gimusį (duomenys neskelbtini), sūnų A. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą A. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Patikrinus duomenis apie atsakovą E. T., gimusį (duomenys neskelbtini), SPIS sistemoje jokių duomenų apie asmenį rasti nepavyko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Tarnybai nepavyko ištirti atsakovo E. T. gyvenimo sąlygų ir išklausyti jo pozicijos dėl pareikšto ieškinio. 2023 m. kovo 27 d. Tarnybos vyr. specialistas apsilankė ieškovės D. D.-B. ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) ir ištyrė jos šeimos aplinkos sąlygas (2023 m. kovo 28 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, reg. Nr. 3ŠTA-63). Buvo nustatyta, kad ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute su visais patogumais. Namuose apsilankymo metu buvo švaru ir tvarkinga. R. D. turi savo atskirą kambarį, mažesnieji vaikai būna kartu su mama viename kambaryje. Tarnybos vyr. specialisto vertinimu, vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, tenkinami vaikų poreikiai: turėti privačią erdvę poilsiui, miegui, ruošti pamokoms. Ieškovė nurodė, kad sūnui R. D. nėra nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, berniukas sveikas. Tarnybos vyr. specialistui ieškovė paaiškino, kad ieškinio reikalavimus palaiko. Nepilnamečiui R. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), todėl su juo buvo bendraujama ir 2023 m. kovo 28 d. užpildytas Vaiko nuomonės išklausymo aktas, registracijos Nr. 3VAIK-91. Tarnyba, įvertinusi nepilnamečio R. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenimo su ieškove sąlygas, atsižvelgusi į artimą vaiko ir mamos ryšį, vertina, kad nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su motina D. D.-B. geriausiai atitiktų vaiko interesus ir jų nepažeistų. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, bus užtikrinta saugi ir rami aplinka, tinkanti vaiko emociniam ir psichologiniam formavimuisi. Tarnybai nepavyko susisiekti su atsakovu ir išklausyti jo nuomonės dėl ieškovės pareikštų reikalavimų. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašymas nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko tėvas, atitinka nepilnamečio R. D. teises ir teisėtus interesus. Tuo atveju, jei bus nustatyta, kad atsakovas E. T. yra nepilnamečio R. D. tėvas, Tarnybos vertinimu, atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jo poreikių patenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos ieškovei. Nustačius atsakovo E. T. tėvystę nepilnamečio R. D. atžvilgiu, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina, iš atsakovo priteistinas išlaikymas. Tarnybos nuomone, byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaiko poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais. Ieškovė nurodo, kad nuo 2010 m. spalio kovo mėnesio atsakovas vengė pareigos išlaikyti savo sūnų, todėl prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas, kurį sudaro 7 200 Eur. Tarnyba, atsižvelgusi į ieškovės pateiktus duomenis vertina, kad nustačius atsakovo E. T. tėvystę nepilnamečio R. D. atžvilgiu, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui sūnui. Tarnyba neprieštarauja, kad ieškovė D. D.-B., kaip nepilnamečio vaiko motina bei įstatyminė atstovė, priteistas lėšas naudotų uzufrukto teise. Skyriaus nuomone, nepilnamečio R. D. raidai yra svarbus abiejų tėvų dalyvavimas jo gyvenime, žinojimas kad jis yra svarbus abiem tėvams, todėl valstybės institucijos, teismas turi pareigą užtikrinti vaiko ryšio su abiem tėvais palaikymą ir vystymą. Nustatant bendravimo tvarką visų pirma turi būti siekiama išlaikyti vaiko su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina ryšį, nes vaikui yra svarbi abiejų tėvų parama ir rūpinimasis. Savo ieškinyje ieškovė pateikia siūlomą atsakovo E. T. bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovas nėra pateikęs atsiliepimo į ieškovės pateiktą ieškinį, todėl Skyrius nežino atsakovo nuomonės dėl siūlomos su vaiku bendravimo tvarkos. Tik susipažinęs su atsakovo nuomone dėl siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos, Skyrius turės galimybę įvertinti ar ji neprieštarautų geriausiems vaiko interesams, ir atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius ir saugumą, jų nepažeistų. Išvada: Tarnybos vertinimu, ieškovės prašymas nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko tėvas, atitinka nepilnamečio R. D. teises ir teisėtus interesus. Nustačius atsakovo E. T. tėvystę nepilnamečio R. D. atžvilgiu nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina, nebūtų pažeisti prioritetiniais laikomi vaiko interesai, būtų užtikrinta saugi ir rami aplinka tinkanti vaiko emociniam ir psichologiniam formavimuisi. Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina, iš atsakovo priteistinas išlaikymas. Tarnybos nuomone, byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaiko poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Jei šalių turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis nepilnamečio R. D. išlaikymo dydis. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais. Tarnybai neužtenka duomenų pasisakyti dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Skyriaus nuomone, turėtų būti nustatyta maksimali vaiko bendravimo tvarka su atskirai gyvenančiu tėvu. Tokia bendravimo tvarka, esant abiejų tėvų sutarimui, neprieštarautų geriausiems vaiko interesams, atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius ir saugumą, ir jų nepažeistų. Kitus ieškinio reikalavimus paliekame spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais (el. b. 1 t., l. 48-54).

12. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu iš esmės atkartojo išvadoje nurodytas aplinkybes.

13. Teismo posėdžio metu liudytoja V. G. nurodė, kad yra ieškovės sesuo. Paaiškino, kad ieškovė su atsakovu gražiai sutarė, draugavo. Atvažiuodavo liudytoja kai ieškovė su atsakovu gyveno pas jos ir ieškovės motiną. Kai R. buvo 1 – 1,5 metai, ieškovė su atsakovu išsiskyrė, atsakovas išvažiavo ir dingo. Patvirtino, kad nuo gimimo iki maždaug 1,5 metų buvo kartu ieškovė su atsakovu, atvažiuodavo į svečius pas juos, išeidavo visi pasivaikščioti. Ieškovė su atsakovu vienas kitą užstodavo, kai gimė R., bendravo šeimomis. Nėra buvę kalbos, kad R. ne atsakovo vaikas, atsakovas džiaugėsi, didžiavosi, kad turi vaiką. Niekam nekilo abejonių, kad atsakovas yra R. tėvas. Žino, kad gimstant R. dalyvavo ir atsakovas, kadangi buvo sunkus gimdymas, ji (liudytoja) negalėjo pati atvažiuoti, o atsakovas buvo. Prisimena, kad A. M., ieškovės buvęs sutuoktinis, sėdėjo kalėjime tuo metu. Patvirtino, kad K. kaip draugas buvo, padėdavo po tėvų mirties, atsirado jis po ilgo laiko nuo E. T. dingimo. Patvirtino, kad padėjo seseriai finansiškai kai ši kurį laiką nedirbo. Nežino, kodėl tik gimus vaikui nebuvo nustatyta R. tėvystė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

14. Byloje sprendžiami tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku klausimai.

Dėl tėvystės nustatymo

15. Ieškovė prašo nustatyti, jog atsakovas E. T. yra nepilnamečio R. D. tėvas.

16. CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Nagrinėjamu atveju 2021 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nuspręsta pripažinti, kad A. M. nėra R. D. tėvas, o R. D. nėra A. M. sūnus, minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

17. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Nei CPK, nei CK, o taip pat ir kiti įstatymai nenumato, jog pagrindas tėvystei nuginčyti ar pripažinti yra tik teismo ekspertizė. Civiliniame procese šalys gali tėvystę įrodinėti visais leistinais įrodymais, t. y. ir paaiškinimais bei medicininiais duomenimis, kurie gauti privačioms laboratorijoms teikiant DNR tyrimo paslaugas.

18. Byloje buvo atlikta teismo DNR ekspertizė. Ekspertizės akte Nr. ES 62/2023(01) pateikiama išvada, kad E. T. yra R. D. biologinis tėvas su 99,9999999985 proc. tikimybe (el. b. 1 t., l. 119-124), atsižvelgiant į tai nustatytina, jog atsakovas E. T. yra nepilnamečio R. D. biologinis tėvas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

19. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu ginčijo atsakovo pripažinimą nepilnamečio vaiko R. D. tėvu motyvuodamas tuo, kad E. T. trumpai gyveno kartu su vaiko motina, nežinojo apie vaiką ir realiai vaiką augino ir auklėjo kiti vyrai. Su tokiu atsakovo atstovu argumentu nesutiktina dėl toliau nurodytų argumentų. Nagrinėjamoje byloje buvo išklausyta vaiko nuomonė, dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistui. Vaikas yra (duomenys neskelbtini), taigi jis savo nuomonė išdėstė aiškiai ir nedviprasmiškai. Vaikas teigė, kad jokio kito vyro niekada nelaikė savo tėvu, savo tėvu visada laikė tik atsakovą. Tiek ieškovės paaiškinimai, tiek liudytojos parodymai, tiek medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad atsakovas E. T. žinojo apie ieškovės neštumą ir žinojo apie gimusį vaiką. Ieškovės paaiškinimai ir liudytojos parodymai taip pat patvirtina aplinkybę, kad atsakovas gimusį vaiką kurį laiką augino, rūpinosi juo, vaikui gimus nereiškė jokių prieštaravimų, kad tai ne atsakovo vaikas, atsakovas pradėjo neigti tėvystę tik po konflikto ir santykių nutraukimo su ieškove. Ieškovės paaiškinimai ir liudytojos parodymai patvirtina ir kitą aplinkybę, kad joks kitas ieškovės gyvenime buvęs vyras neaugino, neauklėjo vaiko kaip tėvas, jokio kito vyro vaikas nelaikė savo tėvu.

20. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad liudytoja V. G. gali būti suinteresuota duoti ieškovei naudingus parodymus ir dėl to jos parodymais netikslinga vadovautis. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2282-430/2023, 39 punktas). Taigi, kadangi liudytojos parodymai neprieštarauja tiek DNR ekspertizės išvadai, tiek ieškovės paaiškinimams, tiek vaiko išsakytai nuomonei, teismas liudytojos V. G. parodymus vertina kaip viena iš įrodymų byloje.

21. Apibendrinus tai, kad išdėstyta šio sprendimo 18–20 pukštose, darytina išvada, kad, pirma, psichologinė ir socialinė tėvystė tarp nepilnamečio vaiko R. D. ir kitų vyrų nebuvo susiformavusi, atvirkščiai – R. D. tėvu laikė atsakovą E. T.; antra, biologinis vaiko tėvas, kuris nuo vaiko gimimo iki santykių su ieškove nutraukimo rūpinosi R. D. ir jį augino, yra atsakovas E. T.. Esant tokioms aplinkybėms nustatytina, kad R. D. tėvas yra atsakovas E. T..

22. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė, arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. Atsakovas E. T. nesutiko su ieškiniu, prašė ieškinį atmesti. Ieškovė prašė nepilnamečiui vaikui palikti jo motinos mergautinę pavardę – D.. Teismas, siekdamas teisinio stabilumo išsprendus šalių ginčą, nepilnamečiui palieka jo motinos mergautinę pavardę – D. (CK 3.167 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo

23. Ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašo nustatyti ieškovės ir atsakovo vaiko R. D. gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovė su sūnumi R. D. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., l. 29-30). Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis R. D. patvirtino, kad nori ir toliau likti gyventi su mama, ieškove D. D.-B.. Institucijos raštu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad Institucijos atstovai apsilankė dabartinėje ieškovės gyvenamojoje vietoje, kurioje ieškovė gyvena su nepilnamečiu sūnumi ir dar dviem vaikais bei sutuoktiniu. Dabartinėje ieškovės ir jos sūnaus gyvenamojoje vietoje Institucijos atstovai nustatė, kad vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko R. D. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, ieškove D. D.-B.. Kadangi ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo byloje nekyla, teismas plačiau apie vaiko gyvenamosios vietos nustatymą nepasisako.

24. Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti konkrečią ieškinyje pateiktą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

25. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.

26. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tokią E. T. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. D. tvarką: atsakovas vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje bendraus su vaiku jo gyvenamojoje vietoje 2 savaitgalius per mėnesį: I-ą ir III-ą savaitgalius: šeštadienį ir sekmadienį po 4 val. nuo 11 val. iki 15 val., informuojant ieškovę D. D.-B. apie būsimą bendravimą prieš dvi kalendorines dienas. Vėliau, bendru ieškovės ir atsakovo susitarimu gali būti numatyta kita E. T. bendravimo su sūnumi tvarka. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad yra pasirengusi sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, kaip ir teismo posėdyje apklaustas nepilnametis R. D. patvirtino, kad nori bendrauti su tėvu E. T.. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas nenori bendrauti su nepilnamečiu vaiku, todėl prašė bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nenustatyti.

27. Teismas sprendžia, kad pripažinus atsakovo tėvystę nepilnamečio R. D. atžvilgiu, turi būti nustatyta jų bendravimo tvarka. Teismo vertinimu, prašoma ieškovės nustatyti bendravimo tvarka yra priimtina ir nepažeidžianti nei nepilnamečio R. D., nei atsakovo E. T. teisių ir teisėtų interesų. Kartu teismo vertinimu tikslinga įtraukti, kad kitu nei nurodyta bendravimo tvarkoje laiku, atsakovas ir R. D. neribotai bendrauja nuotoliniu būdu, atsižvelgiant į R. D. užimtumą mokykloje, popamokinėje veikloje, dienos režimą, sveikatos būklę. Atsižvelgiant į nurodytą, nustatytina atsakovo E. T. bendravimo tvarka su nepilnamečiu R. D. pagal ieškovės pateiktą tvarką (sprendimo 26 punktas) su šiame sprendimo punkte pateiktais teismo papildymais. Pažymėtina, kad šalys, bendru sutarimu, gali nusistatyti ir kitokią (platesnę) bendravimo su nepilnamečiu R. D. bendravimo tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

28. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą po 200 Eur iki sūnaus pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant uzufrukto teise pinigines lėšas tvarkyti ieškovei. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad viena išlaiko jos ir atsakovo sūnų. Taip pat, ieškovė į bylą pateikė savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, pažymas apie gaunamas išmokas (el. b. 1 t., l. 20, 22-24).

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), formuodamas teismų praktiką bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, yra išaiškinęs, kad įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 19 p.). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 20 p.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 20 p.). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (LAT 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 20 p.).

32. Ieškovė vaiko R. D. poreikius išdėsto teismui pateiktame ieškinyje (šio sprendimo 5 punktas). Ieškovė nurodo, kad per mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingą sumą sudaro lėšos: maistui – 160 Eur, dienpinigiai mokykloje – 40 Eur, drabužiai, avalynė – 50 Eur, vaistams, vitaminams, higienos prekėms – 60 Eur, lavinimo priemonėms – 35 Eur, gimtadienio šventės, ekskursijos – 50 Eur, ryšio priemonės – 30 Eur. Šildymo sezono metu komunaliniai mokesčiai yra 250 Eur, vaikui trenkanti dalis 50 Eur, kitu metų laiku komunaliniai mokesčiai yra 200 Eur, vaikui tenkanti dalis yra 40 Eur. Ieškovė moka už buto renovaciją – apie 60 Eur. Vaiko poreikiams būtina skirti 400 Eur per mėnesį, kas sudaro po 200 Eur iš kiekvieno tėvo. Ieškinyje išdėstyti vaiko tiek būtinieji, tiek laisvalaikio poreikiai.

33. Įvertinęs pateiktas išlaidas, teismas daro išvadą, kad dalis jų yra protingos ir pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kitą dalį, nors ir nepagrįstą rašytiniais įrodymais, teismas vertina taip pat protingomis išlaidomis: išlaidos drabužiams ir avalynei yra protingos (vaikas auga, drabužius tenka dažniau nei įprastai keisti), išlaidos higienos priemonėms, buities apyvokos daiktams, taip pat yra pagrįstos ir protingos, nes tokio amžiaus vaikui būtinos jo poreikių tenkinimui, išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms taip pat pripažintinos protingomis, nes, kaip pabrėžiama LAT teismų praktikoje, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 20 p.). Teismas, įvertinęs ieškinyje pateiktą vaiko poreikių sąrašą, daro išvadą, kad jie yra pagrįsti ir reikalingi visapusiškam vaiko vystymuisi.

34. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, priteisiamas išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 21 p.). Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė šiuo metu nedirba, jos pajamas iš gaunamų išmokų, laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn. sudaro apie 600 Eur kas mėnesį (el. b. 1 t., l. 20). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė turi kilnojamojo turto (sprendimo 4 punktas), gyvena su nepilnamečiu sūnumi R. ir dar dvejais vaikais bei sutuoktiniu Č. B. jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nedirba, ieškovės žiniomis, atsakovas turi dukrą, tačiau jokių kitų savo finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų atsakovas į bylą nepateikė (nekilnojamasis bei registruotinas kilnojamasis turtas, gaunamas darbo užmokestis ir kitos išmokos). Nors teismas neturi duomenų apie konkrečią atsakovo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad atsakovas, kaip nepilnamečio vaiko tėvas, privalo prisidėti prie savo vaiko išlaikymo.

35. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (žr., pavyzdžiui, LAT 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 40 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga nustatyta 924 Eur (apie 708 Eur į rankas, priklausomai nuo kaupimo pensijų fonduose ir taikomo NPD). Iš atsakovo priteistina 200 Eur išlaikymo suma neviršija net ½ minimalios mėnesinės algos, gaunamos į rankas, dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo vaiko R. D. išlaikymui priteistina 200 Eur išlaikymo suma kas mėnesį nuo 2024 m. vasario 9 d. iki vaiko pilnametystės periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

36. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (LAT 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, LAT 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, LAT 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

37. Ieškovė teigia, kad atsakovas nuo to laiko, kai išvyko gyventi atskirai nuo šeimos, t. y. maždaug nuo tada kai vaikui buvo 1 – 1,5 metų, prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Išlaikymo įsiskolinimo sumą ieškovė apskaičiuoja atsižvelgiant į prašomą priteisti mėnesinę 200 Eur sumą. Ieškovė nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja už paskutinių 3 metų laikotarpį po 200 Eur per mėnesį, 36 mėn. x 200 Eur, viso įsiskolinimas 7 200 Eur.

38. Kadangi ieškovė nenurodė kitokių vaiko poreikių, nei pateikti ieškinyje, o nors atsakovas nesutiko su ieškiniu ir prašomu priteisti skolos įsiskolinimu, teismas detaliau vaiko poreikių ir išlaikymo, kuris turėjo būti teikiamas laikotarpiu, už kurį, pasak ieškovės, susidarė įsiskolinimas, dydžio nevertina. Atsižvelgiant į šio sprendimo 30 punkte nurodytą aiškinimą, teismas sprendžia, kad atsakovas turėjo teikti išlaikymą vaikui R. D. po 200 Eur.

39. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytas laikotarpis, už kurį prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, yra teisingas ir pagrįstas. Remiantis išdėstytu, iš atsakovo priteistinas 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesius (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šioje civilinėje byloje ieškinys patenkintas visiškai.

41. Ieškovė už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Už reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo nustatymo bei įsiskolinimo už išlaikymą priteisimo ieškovė atleista pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2022 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-22-T-5168. Kaip minėta, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio dėl visų ieškinio reikalavimų. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma apskaičiuojama vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. 109 Eur už reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei 200 Eur x 12 mėn. + 7 200 Eur = 9 600 Eur. Esant tokiai ieškinio sumai, apskaičiuojama 325 Eur žyminio mokesčio (216 Eur + 109 Eur). Byloje nėra pateiktų dokumentų, kad atsakovas E. T. būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus išdėstytą, iš atsakovo E. T. valstybės naudai priteistina 325 Eur mokėtino žyminio mokesčio ir 668,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal 2023 m. lapkričio 30 d. patikslintą pažymą „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2023-16382, viso – 993,33 Eur. Taip pat iš atsakovo E. T. valstybės naudai priteistina 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

42. CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl išlaikymo priteisimo. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. Atsižvelgiant į tai, sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai.

43. CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

44. Ieškovė šioje byloje yra nepilnamečio vaiko R. D. atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

45. Taip pat, atsakovas E. T., už byloje paskirtą teismo DNR ekspertizę 2023 m. liepos 27 d. sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 200 Eur. Iš į bylą pateiktos 2023 m. rugpjūčio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos sąskaitos faktūros Serija VTMT DNR Nr. 57/2023 matyti, kad suma už atliktą tėvystės nustatymo ekspertizę yra 195 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovui E. T. grąžintini 5 Eur (penki eurai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.194 ir 3.200 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad R. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra E. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina D. D.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. vasario 9 d. iki R. D. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 200 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už 36 (trisdešimt šešis) mėnesius, nepilnamečiam vaikui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę D. D.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti E. T., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tokią bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini):

– atsakovas E. T. bendrauja su vaiku jo gyvenamojoje vietoje 2 savaitgalius per mėnesį: I-ą ir III-ą savaitgalius šeštadienį ir sekmadienį po 4 valandas nuo 11 val. iki 15 val., informuojant ieškovę D. D. – B. apie būsimą bendravimą prieš dvi kalendorines dienas;

– kitu laiku E. T. bendrauja su R. D. nuotolinėmis priemonėmis (telefonu, per programėles) neribotai, atsižvelgiant į R. D. užimtumą mokykloje, popamokinėje veikloje, dienos režimą, sveikatos būklę.

Priteisti iš atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai bei 13,28 Eur (trylika eurų 28 centus) pašto išlaidų valstybės naudai.

Informuoti atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti iš atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 668,33 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Informuoti atsakovą, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5630.

Grąžinti E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 Eur (penkių eurų) permoką pagal 2023 m. liepos 27 d. Medicinos banko mokėjimo nurodymą Nr. 112897.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, sprendimo kopiją nusiųsti civilinės metrikacijos įstaigai ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Finansų skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.