Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. J. ir A. J. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei DNB bankui ir notarui S. S. dėl skolos dydžio pripažinimo ir vykdomojo įrašo pakeitimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų – restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Molesta“, atstovaujama administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Restrus“, T. R., J. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas patikslintame ieškinyje (el. b. 2 t., b. l. 83-90) prašo: 1) pripažinti, kad RUAB „Molesta“ skolinis įsipareigojimas AB DNB bankui, kuris gali būti išieškotinas iš įkaito davėjų turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lygiomis dalimis priklausančio R. J. ir jo sutuoktinei A. J. bei T. R. ir jo sutuoktinei J. R., yra 1 438 649,31 Eur; 2) pakeisti 2013-10-11 Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaro S. S. išduotąjį vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 3623), panaikinant vykdomajame įraše numatytas, subsidiariai iš įkaito davėjų R. J., A. J., T. R., J. R., hipotekos kreditoriaus AB DNB banko naudai pagal hipotekos lakštą, 2005-01-10 patvirtintą Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės D. L., notarinio reg. Nr. 2-430, identifikavimo kodas 01120050000525, išieškotinas 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškotinos sumos (nuo 5 052 967,62 Lt) nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dienos (nuo 2013-07-24) iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo; 66,10 Lt kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį įrašą notarinio tvirtinimo išlaidas ir 1071,10 Lt vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidas, nurodant, kad subsidiariai iš įkaito davėjų R. J., A. J., T. R., J. R. hipotekos kreditoriaus AB DNB banko naudai pagal hipotekos lakštą, 2005 m. sausio 10 d. patvirtintą Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės D. L., notarinio reg. Nr. 2-430, išieškotinas skolinis įsipareigojimas sudaro 1 438 649,31 Eur; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad 2005-01-06 UAB „Molesta“ ir AB DNB bankas (tuo metu AB bankas NORD/LB) pasirašė kreditavimo sutartį Nr. 0013-05IL, prievolių pagal kurią įvykdymas buvo užtikrintas ne tik skolininko (UAB „Molesta“) turtu, bet ir svetimo turto hipoteka, t. y. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (pastato unikalus Nr. 1095-7007-5015 ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis priklausančio R. J. ir jo sutuoktinei A. J. bei T. R. ir jo sutuoktinei J. R., hipoteka. UAB „Molesta“ 2013 m. pradžioje kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2014-01-03 nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Molesta“, nutartis įsiteisėjo 2014-03-27. Bendrovei neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, kreditorius AB DNB bankas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo pagal hipotekos lakštą Nr. 01120050000525 atlikimo. Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaras S. S. 2013-10-11 atliko vykdomąjį įrašą (notarinio reg. Nr. 3623), kuriame nurodė skolinio įsipareigojimo dydį: (i) 4 967 368,33 Lt negrąžinto kredito; (ii) 85 599,29 Lt nesumokėtų palūkanų ir (iii) 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo išieškotos sumos (5 052 967,62 Lt) nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dienos (nuo 2013-07-24) iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo (iv) 66,10 Lt kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį įrašą notarinio tvirtinimo išlaidų ir 1071,10 Lt vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidų. AB DNB bankas 2014-04-22 kaip hipotekos kreditorius pateikė 4 986 779,76 Lt dydžio finansinį reikalavimą (4 967 368,33 Lt negrąžinto kredito ir 19 411,43 Lt nesumokėtų palūkanų) UAB „Molesta“ restruktūrizavimo byloje. Taip pat bankas pateikė 1 377 Lt dydžio reikalavimą be užtikrinimo priemonių. Vilniaus apygardos teismo 2014-07-18 ir 2016-10-04 nutartimis patvirtintas banko kaip įkaito turėtojo 1 444 271,25 Eur (4 986 779,76 Lt) dydžio kreditorinis reikalavimas. Antstolė 2016-11-29 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/03629/ATS, atsižvelgdama į išieškotojo AB DNB banko pateiktus duomenis ir 2016-11-28 prašymą, sumažino išieškotiną skolą, nurodydama, kad 2016-11-29 nesumokėtos skolos dydis yra: (i) 1 438 649,31 Eur negrąžinto kredito; (ii) 181 601,62 Eur priskaičiuotų 4,96 proc. dydžio metinių palūkanų; (iii) 19,14 Eur kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį įrašą notarinio tvirtinimo išlaidų ir 310,21 Eur vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidų. Vadovaujantis CK 4.194¹ straipsnio 6 dalimi, jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka. Įvertinus tai, kad patenkinus ieškinį būtų pakeistas kreditoriui priteistos skolos dydis, turėtų būti keičiamas ir išduotas vykdomasis įrašas, kaip neatskiriamai susijęs dokumentas (LAT 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 153-916/2016). Šioje byloje ginčo su atsakovu - išieškotoju AB DNB banku dalykas: (i) Vykdomajame išraše nurodytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo išieškotinos sumos (5 052 967,62 Lt) nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dienos (nuo 2013-07-24) iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo; (ii) 66,10 Lt kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį įrašą notarinio tvirtinimo išlaidų ir 1071,10 Lt vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidų. Banko 2013-07-18 prašyme Nr. 30.56.17/1402 „Dėl vykdomojo įrašo atlikimo“ išdėstytas prašymas atlikti vykdomąjį įrašą 6 procentų dydžio metinių palūkanų dalyje savo esme yra prašymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl įstatyminių palūkanų, numatytų CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kadangi CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos mokamos už termino praleidimą nuo termino praleidimo momento, o bankas prašo atlikti vykdomąjį įrašą palūkanų dalyje ne nuo termino praleidimo dienos (nes kredito grąžinimo terminas suėjo 2012 m. rugsėjo 12 d.), o nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą dienos (t. y. nuo 2013-07-18), kas savo esme atitinka CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (kas savo esme atitinka prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dieną). Tai, kad bankas reikalavo palūkanų pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį patvirtina ir kitas byloje esantis įrodymas - AB DNB banko 2012-11-30 prašymas Nr. 30.56.17/5350 „Dėl vykdomojo įrašo atlikimo“, nes šiame prašyme atlikti vykdomąjį įrašą palūkanų dalyje yra formuluojamas visai kitaip, juo prašoma sutartinių palūkanų, tai tik leidžia daryti išvadą, kad bankas 2013-07-18 prašyme Nr. 30.56.17/1402 „Dėl vykdomojo įrašo atlikimo“ prašė ne sutartinių palūkanų (nes dydis akivaizdžiai neatitinka kredito sutartyje sutarto dydžio), o taip pat prašė ir ne įstatyminių pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, nes šių palūkanų galima reikalauti, jei šalys sutartyje nenumatė sutartinių palūkanų už termino praleidimą. Kadangi notaras netikrina (ir nevertina) kreditoriaus pateiktų duomenų atitikties ir neatsako už juos, jis atliko vykdomąjį įrašą pagal banko prašymą, nurodydamas mokėti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 procentų dydžio palūkanas (procesines, kurios ir yra įstatyminės). Atsižvelgiant į tai, kad tiek procesinės palūkanos pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tiek ir pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį yra įstatyminės palūkanos ir kompensuojamojo pobūdžio palūkanos, skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius dėl to, kad skolininkas laiku neįvykdė savo prievolės - finansinių įsipareigojimų, jos negali būti reikalaujamos iš svetimo hipotekinio turto savininkų, savo turtu užtikrinusių skolininko prievoles, kadangi svetimo turto įkaito davėjai nėra skolininkai CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme, todėl iš jų neturi būti išieškomos procesinės palūkanos (LAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Bankas ginčo situacijoje negali reikalauti ir sutartinių palūkanų už termino praleidimą, kadangi dėl to nėra išduotas vykdomasis įrašas, o šioje byloje nėra sprendžiamas reikalavimas pakeisti Vykdomąjį įrašą taip, kad Vykdomajame įraše būtų nustatytos 4.69 procentų dydžio sutartinės palūkanos už termino praleidimą. Bankas negali reikalauti iš ieškovų jokių palūkanų už termino praleidimą (nei sutartinių nei įstatyminių), kadangi RUAB „Molesta“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, o restruktūrizavimo bylos dokumentai nenumato restruktūrizuojamos bendrovės prievolės mokėti bankui palūkanas už termino praleidimą. Įkeisto turto savininkų atsakomybė negali būti didesnė nei skolininko atsakomybė. Restruktūrizavimo byloje banko patvirtintas kreditorinis reikalavimas yra 1 444 271,25 Eur (4 986 779,76 Lt), kurį nurodė pats kreditorius - AB DNB bankas, teikdamas 2014 m. balandžio 22 d. finansinį reikalavimą. Bankas neturi teisės reikalauti palūkanų mokėjimo ir iš svetimo turto hipotekos davėjų, nes tokių palūkanų negali reikalauti ir iš skolininko RUAB „Molesta“. Pažymėtina, kad nei 6 procentų, nei ir 4,69 procentų dydžio metinės palūkanos neatitinka nei sutartinių, nei įstatyminių nuostatų, o bankas savo poziciją grįsdamas reikalaujamų palūkanų dydžio teisingumu (nors taip iki galo ir nepatvirtina savo pozicijos, ar tai turėtų būti 6 procentų ar 4,96 procentų dydžio palūkanos) niekaip to dydžio nepagrindžia. Jeigu vadovautis sutartinėmis nuostatomis, kuriomis yra susitarta dėl RUAB „Molesta“ mokėtinų bankui palūkanų dydžio, 2012-03-12 susitarimo Nr. 0013-05IL/10 1.3 punkte yra nustatytas kintamas palūkanų dydis, prie palūkanų bazės pridedant 3,50 procentų dydžio banko maržą. Palūkanų bazė - 6 mėnesių VILIBOR, kuri 2014 m. pabaigoje siekė tik 0,27, o nuo 2015 m. sausio 1 d. VILIBOR pakeitė EURIBOR, kuri buvo dar mažesnė, o nuo 2015 m. lapkričio netgi neigiama, todėl akivaizdu, kad bankas niekaip nepagrindžia nurodomo 4,69 procentų palūkanų dydžio pagrįstumo. Šioje byloje negali būti sprendžiamas klausimas dėl Vykdomojo įrašo pakeitimo, jame numatant sutartines palūkanas, nes bankas aiškiai nurodė, kad jis prašė atlikti vykdomąjį įrašą dėl įstatyminių, kompensuojamojo pobūdžio palūkanų. Be to, nepriklausomai nuo to kokios palūkanos ir būtų reikalaujamos, įkeisto turto savininkų atsakomybė negali būti didesnė nei skolininko atsakomybė, o kaip minėta skolininkui RUAB „Molesta“ iškėlus restruktūrizavimo bylą, palūkanų bankui mokėjimas nebuvo įtvirtintas nė viename restruktūrizavimo dokumente. AB DNB bankas nepagrįstai reikalauja ir prašyme išduoti vykdomąjį įrašą nepagrįstai nurodė, o notaras nepagrįstai Vykdomajame įraše nurodė iš įkaito davėjų išieškoti 66,10 Lt kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį įrašą notarinio tvirtinimo išlaidų ir 1071,10 Lt vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidų (viso 1 127,20 Lt, t. y. 326,45 Eur), kadangi įkeisto turto savininkai negali būti atsakingi už įsipareigojimus, kurie nebuvo užtikrinti hipoteka. Bankas, teikdamas 2014-04-22 finansinį reikalavimą, tokio pobūdžio išlaidas nurodė kaip užtikrinimo priemonėmis neužtikrintą reikalavimą. Teismas tvirtindamas banko finansinį reikalavimą šioje dalyje, taip pat jį įtraukė į antros eilės kreditorinius reikalavimus (kurie neužtikrinti hipoteka).Taigi, akivaizdu, kad skoliniai įsipareigojimai, kurie nebuvo užtikrinti svetimo turto hipoteka negali būti išieškomi iš svetimo turto hipoteka įkeisto turto, o ieškovai kaip įkaito davėjai atsako tik hipotekiniu turtu.

Atsakovas AB DNB bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį (el. b. 3 t., b. l. 1-5) nurodė, kad panaikinti vykdomajame įraše nurodytas 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo išieškotinos sumos (nuo 5 052 967,62 Lt) nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo yra nepagrįstas. Vykdomasis įrašas atliktas vadovaujantis CK 4.192 straipsniu, Notariato įstatymu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-05-11 įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintu Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašu (toliau - Aprašas). Aprašo 15 punkto ir Aprašo priedo turinys suponuoja, kad vykdomajame įraše, be kita ko, turi būti nurodoma visa susidariusi skolos suma (tiek pagrindinė suma: skola, palūkanos, tiek papildomos sumos: netesybos, nuostoliai, kurių neapima netesybos). Remiantis Aprašo 16 punktu, svetimo daikto hipotekos (įkeitimo) atveju notaras vykdomajame įraše turi papildomai nurodyti įkaito davėjo, kaip su skolininku subsidiariai atsakingo asmens, duomenis. Taigi, svetimo daikto hipotekos atveju notaro atliktas vykdomasis įrašas turi būti skirtas visai skolos sumai išieškoti tiek iš įkeisto daikto, tiek iš kito skolininko turto ne ginčo tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-59-943/2015). Vadinasi, vykdomieji įrašai negali būti išduodami atskirai tik skolininko ar tik įkaito davėjų atžvilgiu. Vykdomojo įrašo pakeitimas taip, kad jame nebeliktų įrašytų palūkanų bei su vykdomojo įrašo atlikimu susijusių išlaidų reikštų, kad yra keičiamas vykdomasis įrašas ir pagrindinio skolininko RUAB „Molesta“ atžvilgiu, t. y. kreditorius bankas nepagrįstai netektų teisės reikalauti iš pagrindinio skolininko procesinių palūkanų bei turėtų išlaidų, susijusių su vykdomojo įrašo atlikimu, kas prieštarautų teisės aktuose numatytai kreditoriaus teisei reikalauti iš skolininko procesinių palūkanų bei išlaidų atlyginimo. Bankas, pateikdamas notarui prašymą dėl vykdomo įrašo atlikimo, nurodė, kad prašo atlikti vykdomąjį įrašą dėl negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų. Palūkanos paskaičiuotos iki prašymo surašymo dienos. Bankas taip pat prašė išieškoti palūkanas nuo prašymo pateikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo. Po ginčo vykdomojo įrašo atlikimo, bankas kreipėsi į antstolę, kad būtų išieškomos ne 6 proc. dydžio, bet 4,69 proc. dydžio palūkanos. Bankui atsisakius nuo dalies palūkanų išieškojimo, palūkanų dydis pagal 2012-12-28 vykdomąjį įrašą Nr. 4616 ir ginčo 2013-10-11 vykdomąjį įrašą Nr. 3623 tapo vienodu. Bankas prašo išieškoti sutartines palūkanas. CK 6.872 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal CK 6.210 str. 2 d. kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Bankas ir UAB „Molesta 2012-03-12 sudarė 2005-01-06 Kreditavimo sutartį Nr. 0013-05IL. Pagal Susitarimo Nr. 0013-05IL/10, kuriuo buvo pakeistos ir papildytos 2005-01-06 Kreditavimo sutarties Nr. 0013-05IL sąlygos, 1.3. punktą šalys susitarė dėl palūkanų už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais (atlyginimas už pinigų skolinimą). Bendrosios dalies šios sutarties sąlygose (30 punkte) šalys susitarė (2011-04-15 Susitarimu Nr. 0013-05IL/8 pakeista ir išdėstyta 2005-01-06 Kreditavimo sutarties Nr. 0013-05IL nauja redakcija), kad Specialiojoje dalyje nustatytos palūkanos mokamos nuo faktiškai paimtos ir dar negrąžintos kredito sumos, o šios palūkanos skaičiuojamos nuo pirmos kredito suteikimo dienos iki visiško kredito sugrąžinimo bankui dienos. Pagal kreditavimo sutartį palūkanų dydis buvo 4,69 proc. Atsižvelgiant į tai, bankas turėjo teisę reikalauti 4,69 proc. dydžio sutartinių palūkanų, o ne įstatyminių. Tokios palūkanos nurodytos ir 2012-12-28 vykdomajame įraše Nr. 4616. Tai, kad ieškovai byloje nereiškia reikalavimo pakeisti ginčo vykdomąjį įrašą taip, kad jame būtų nustatytos 4,69 proc. dydžio sutartinės palūkanos už termino praleidimą, nereiškia, jog teismas negali jų nustatyti. Teismas turi pagal nustatytas aplinkybes teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir taikyti tą teisės normą, kuri šiuo atveju taikytina. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto. Banko nuomone, šiuo atveju, tinkamai kvalifikavus teisinius santykius, t. y. pripažinus, kad bankas turėjo teisę reikalauti 4,69 proc. dydžio sutartinių palūkanų, o ne įstatyminių palūkanų, galima pakeisti ginčo vykdomąjį įrašą numatant, jog išieškotinos ne 6 procentų dydžio palūkanos nuo visos išieškotinos sumos, bet 4,69 proc. dydžio metinės palūkanos nuo išieškotinos sumos (nuo 1 438 649,31 Eur), nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, kas atitiktų ir anksčiau (2012-12-28) išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4616. Taigi, palūkanų panaikinimas vykdomajame įraše, o ne jų pakeitimas iš dalies tenkinant ieškinį, neatitiktų protingumo, operatyvumo, koncentruotumo principų, nes kreditorius turėtų teisę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo papildymo dėl sutartinių palūkanų išieškojimo, t. y. atlikti formalius veiksmus, kurie sąlygotų papildomas išlaidas, susijusias su vykdomojo įrašo papildymo atlikimu bei papildomas išlaidas vykdymo procese. Nepagrįstas ieškovų argumentas, kad bankas negali reikalauti iš ieškovų jokių palūkanų. Hipotekos lakšto pastabų 1 p. numatyta, jog „šiuo hipotekos lakštu yra užtikrintas prievolės pagal Sutartį įvykdymas, tai yra kreditų grąžinimas, palūkanų, netesybų bei kitų su priverstiniu prievolės įvykdymu susijusių išlaidų mokėjimas, kitų mokėtinų sumų pagal Sutartį atlyginimas, nepriklausomai nuo lakšto 6 d. „Prievolės dydis“ nurodytos sumos, kuri nurodyta priklausomai nuo kredito sumos.“. Taigi, akivaizdu, kad sudarytame hipotekos sandoryje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta, kad ieškovų turto hipoteka yra užtikrintas ne tik pagrindinio reikalavimo, bet ir su juo susijusių papildomų reikalavimų (palūkanų, kitų su priverstiniu prievolės įvykdymu susijusių išlaidų) įvykdymas. Toks reikalavimas visiškai atitinka sandorių sudarymo metu galiojusį CK 4.174 str., kurio 1 d. numatė, kad ,,hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas“, todėl ieškinio teiginiai apie tai, kad ieškovai savo įkeisto turto verte tariamai neturi dengti palūkanų bei kitų su priverstiniu prievolės įvykdymu susijusių išlaidų, prieštarauja hipotekos sandoriui. Tokios pozicijos laikosi ir formuojama teismų praktika (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-841-603/2016). Pažymėtina, kad ginčo vykdomojo įrašo išdavimo metu pagrindiniam skolininkui RUAB „Molesta“ dar nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla – nutartis iškelti UAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo 2014-03-27. RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plane yra numatytas palūkanų bankui mokėjimas. RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plane yra numatyta, kad RUAB „Molesta“ mokės Bankui palūkanas (RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano 37 psl.). Kaip nurodo ieškovai, 2012-03-12 Susitarimo Nr. 0013-05IL/10 1.3. punkte nurodomos kredito gavėjo mokamos palūkanos. Numatyta, kad už gautą kreditą klientas moka Bankui kintamas palūkanas. Iki 2012-09-12 (imtinai) klientui už gautą kreditą nustatoma 5,30 procentų palūkanų norma. Suėjus šiam terminui palūkanų norma pakeičiama ir toliau keičiama prie palūkanų bazės pridedant 3,50 proc. metinių palūkanų dydžio Banko maržą. Palūkanų bazė yra lygi antrą darbo dieną prieš palūkanų bazės nustatymo dieną buvusiam 6 mėnesių termino litų VILIBOR. Palūkanų bazė pakeičiama 2012-09-12 dieną ir toliau keičiama. Palūkanų bazė antrą darbo dieną (2012-09-10) prieš palūkanų bazės nustatymo dieną buvo 1,19. Pridėjus 3,50 proc. metinių palūkanų Banko maržą gaunama 4,69 proc. palūkanos. Hipotekos lakšte yra numatyta, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Ieškovų argumentai, jog jie neturi dengti su vykdomojo įrašo atlikimu susijusių išlaidų, yra nepagrįsti.

Atsakovas notaras S. S. atsiliepime į pradinį ieškinį (el. b. 2 t., b. l. 37-42) nurodė, kad ginčijamas vykdomasis įrašas atliktas pagal tvarkos aprašą. Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad 6 proc. dydžio metinės palūkanos yra procesinės, nes tai yra palūkanos numatytos CK 6.210 straipsnyje, kuris šiuo atveju buvo taikytas pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį. Hipotekos lakšto pirmoje pastaboje nurodyta, kad lakštu yra užtikrintas prievolės pagal sutartį įvykdymas, t. y. kreditų grąžinimas, palūkanų, netesybų ir kitų su priverstiniu prievolės įvykdymu susijusių išlaidų mokėjimas.

Trečiasis asmuo RUAB „Molesta“, atstovaujama administratoriaus, atsiliepime į patikslintą ieškinį (el. b. 3 t., b. l. 63-64) nurodė, kad byla nagrinėtina teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė palaikė patikslintą ieškinį, jame išdėstytą poziciją bei papildomai paaiškino, kad iš papildomai teiktos banko pozicijos rašytiniuose paaiškinimuose matyti, kad bankas nebeginčija, jog ieškovai turi teisę ginti savo teises, reikšdami tokio pobūdžio ieškinį. Banko atstovas 2017-03-30 teismo posėdžio metu pripažino, kad kreipėsi su 2013-07-18 prašymu išduoti vykdomąjį įrašą, prašydamas 6 procentų metinių procesinių palūkanų. Tad lyg bankas ir pripažino ieškinį dalyje. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas vykdomojo įrašo pakeitimo klausimas, remiantis ieškovų patikslinto ieškinio pagrindu, todėl banko atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstyta pozicija, kad pats teismas turėtų tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius ir pripažinti, kad bankas turėjo teisę reikalauti sutartinių 4,69 proc. palūkanų iš įkaito davėjų bei pakeisti palūkanų dydį, reikštų ieškinio ribų peržengimą. Pateikė tapačius argumentus išdėstytus patikslintame ieškinyje dėl banko reikalavimo teisės pagrįstumo, išieškant sutartines kompensacines palūkanas už termino praleidimą iš svetimo turto įkaito davėjų. Palaikė poziciją, kad bankas neturi teisės reikalauti iš svetimo turto įkaito davėjų vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvritinimo išlaidų, kadangi kaip matyti iš restruktūrizavimo byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų, išlaidos įtrauktos kaip hipoteka neužtikrinti kreditoriniai reikalavimai restruktūrizavimo byloje.

Teismo posėdžio metu atsakovo banko atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose, rašytiniuose paaiškinimuose) išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad bankas, teikdamas 2013-07-18 prašymą notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo, prašė 6 procentų procesinių palūkanų, o turėjo reikalauti sutartinių palūkanų. Todėl bankas ir pateikė prašymą antstoliui sumažinti palūkanas iki sutartinių 4,69 procentų. Baigiamųjų kalbų metu teigė, kad bankas turi teisę reikšti prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Bankui yra suteikta teisė (Hipotekos lakštas, CK nuostatos) reikalauti iš įkaito davėjų ir sutartinių palūkanų. Panaikinus vykdomąjį įrašą dėl 6 procentų palūkanų priteisimo, bankas netektų teisės reikalauti palūkanų ir iš pagrindinio skolininko – RUAB „Molesta“. Notarinės išlaidos, kurios yra ginčijamos, yra užtikrintos hipotekos lakšte nustatytomis sąlygomis.

Ieškovų ieškinys tenkintas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad UAB „Molesta“ ir AB DNB bankas (buvęs AB bankas NORD/LB) pasirašė 2005-01-06 Kreditavimo sutartį Nr. 0013-05 IL su vėlesniais pakeitimais (el. b. 3 t., b. l. 6-19), pagal kurią prievolių įvykdymas buvo užtikrintas ir svetimo turto hipoteka, t. y. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (pastato ir žemės sklypo), priklausančio ieškovams bei tretiesiems asmenims T. ir J. R. (el. b. 1 t., b. l. 9-24). Trečiajam asmeniui UAB „Molesta“ nebepajėgus vykdyti kreditorinių įsipareigojimų 2012 metais (el. b. 3 t., b. l. 84-85), bankas kreipėsi su 2013-07-18 prašymu į notarą (el. b. 1 t., b. l. 127-128) dėl vykdomojo įrašo atlikimo, pradedant priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka (hipotekos lakštas Nr. 01/1/2005/0000525, el. b. 1 t., b. l. 9-24) įkeisto turto. Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaras S. S. 2013-10-11 atliko vykdomąjį įrašą Nr. 3623 (el. b. 1 t., b. l. 77-78), kuriame nurodė skolinio įsipareigojimo dydį – 4 967 368,33 Lt (1 438 649,31 Eur) negrąžinto kredito, 85 599,29 Lt (24 791,27 Eur) nesumokėtų palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo išieškotinos sumos (5 052 967,62 Lt) nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dienos (2013-07-24) iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, 66,10 Lt (19,14 Eur) kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį įrašą notarinio tvirtinimo išlaidų ir 1071,10 Lt (310,02 Eur) vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2014-01-03 nutartimi iškėlė UAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą (el. b. 1 t., b. l. 63-73), kurioje 2016-10-04 nutartimi (el. b. 1 t., b. l. 47-62) patvirtinti AB DNB banko kreditoriniai reikalavimai – įkaito turėtojo kreditorinis reikalavimas – 1 444 271,25 Eur, antros eilės kreditoriniai – 398,81 Eur.

Kaip matyti iš ieškovų pateikto ieškinio bei jo patikslinimo, ieškovai gina savo teises, reikšdami ieškinį, remiantis CK 4.194¹ straipsnio 6 dalimi - jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka. Kasacinio teismo praktikoje dėl vykdomąjį įrašą reglamentuojančių normų taikymo pažymėta, kad notaras netikrina (ir nevertina) kreditoriaus pateiktų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalis), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3,4 dalys), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą dėl jų atitikties viešo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014). Taigi, hipotekos kreditoriaus ir skolininko (įkaito davėjo) tarpusavio ginčams taikytina CK 4.194¹ straipsnio 6 dalis. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas (AB DNB bankas) nebepalaikė pozicijos išdėstytos pradiniame atsiliepime į ieškinį, kad ieškovai turėjo pirmiausia teikti skundą dėl notarų veiksmų, manydami, kad vykdomasis įrašas neatitinka teisės reikalavimų. Juolab nepagrįsta banko atsiliepime į pradinį ieškinį išdėstyta pozicija, kad ieškovų keliami reikalavimai dėl išieškotinų iš įkaito davėjų sumų dydžio gali būti išsprendžiami vykdymo procese. Tiek CK nuostatos, tiek teismų praktikos išaiškinimai byloja, kad antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo dokumento teisėtumo klausimo, juolab pakeisti vykdomojo įrašo. Ginčo dėl pasirinkto ieškovų teisių gynybos būdo tinkamumo byloje nebeliko.

Ieškovai, būdami svetimo turto įkaito davėjais, reikšdami patikslintą ieškinį, kelia klausimą dėl 2013-10-11 vykdomajame įraše Nr. 3623 nurodytų 6 procentų dydžio palūkanų pobūdžio ir reikalavimo išieškoti 6 procentų dydžio palūkanas iš svetimo turto įkaito davėjų pagrįstumo.

Ieškovai, įrodinėdami, kad ginčo 2013-10-11 vykdomajame įraše Nr. 3623 (el. b. 1 t., b. l. 77-78) nurodytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos savo esme yra procesinės palūkanos, numatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, argumentuoja, kad, pirma, šias palūkanas prašoma skaičiuoti nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo pateikimo dienos (kas savo esme atitinka bylos iškėlimo teisme dieną) iki visiško įvykdymo. Antra, prašomų palūkanų dydis taip pat neatitinka ir sutartinių kompensuojamųjų palūkanų dydžio, kadangi banko teiktas 2012-11-30 prašymas atlikti vykdomąjį įrašą pagal kitą hipotekos lakštą, skolininkui UAB „Molesta“ įkeitus turtą, reikalavimas palūkanų dalyje yra formuluojamas visai kitaip - yra jau prašoma sutartinių 4,69 proc. palūkanų (el. b. 2 t., b. l. 78-79). Teismas, įvertinęs 2013-07-18 prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo turinį (el. b. 1 t., b. l. 127-128), procesinių palūkanų teisinį reglamentavimą (CK 6.37 straipsnis), teisminę praktiką, aiškinant procesinių palūkanų esmę bei reikšmę, aiškinant ginčijamo 2013-10-11 vykdomojo įrašo turinį pagal lingvistinę jo prasmę, pažymi, kad ginčijamų palūkanų mokėjimo laikotarpis – nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dienos iki visiško įvykdymo – bei prašomų palūkanų dydis – 6 proc. atitinka procesinėms palūkanoms (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurių paskirtis yra kompensuojamoji aktualius požymius. Šią teismo išvadą bylos nagrinėjimo metu, 2017-03-30 teismo posėdžio metu išsakytais paaiškinimais bei teikdamas atsiliepimą į patikslintą ieškinį (el. b. 3 t., b. l. 1-5), patvirtino ir banko atstovas, jog ginčo nagrinėjimui aktualiame 2013-07-18 prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo pateiktas prašymas išieškoti 6 procentų palūkanas savo esme atitinka CK 6.37 straipsnyje įtvirtintas procesines palūkanas. Tačiau, banko vertinimu, patenkinus ieškinio reikalavimą ir panaikinus vykdomąjį įrašą toje dalyje, bankas nebetektų teisės reikalauti iš pagrindinio skolininko kompensuojamojo pobūdžio palūkanų. Kita vertus, banko atstovo teigimu, bankas turi teisę reikalauti ne tik sutartinių kompensuojamojo pobūdžio palūkanų, bet ir procesinių palūkanų iš svetimo turto įkaito davėjų.

Teismas, vertindamas tokią banko poziciją, pažymi, kad procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos skolos sumos ir yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Jų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad kreditorius, kreipdamasis dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, taip pat turi teisę reikalauti procesinių palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Kita vertus, kreditoriaus teisė reikalauti tokių palūkanų, nereiškia kad visais atvejais jos turi būti išieškomos iš hipoteka įkeisto turto. Esant sutartinei svetimo daikto hipotekai, t. y. kai hipoteka kreditoriaus reikalavimo tinkamo įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas ne skolininkui, o trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas (CK 4.175, 4.181 straipsniai 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija), šis kreditoriui už skolininko neįvykdytas prievoles atsako tik hipoteka įkeistu turtu (CK 6.195 straipsnio 1 dalis 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija). Kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto. Konstatuotina, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą už skolininką, šiam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, o turi teisę įvykdyti prievolę už skolininką, siekdamas išvengti jam nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimo iš viešųjų varžytinių ir taip įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 6.112 straipsnio 2 punktas). Taigi, svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininkas, neturintis asmeninės prievolės grąžinti skolos už skolininką (kaip bendraskolis), nelaikomas atlikęs neteisėtus veiksmus, jeigu neapmokėjo skolos per nustatytą terminą nuo pranešimo įteikimo jam dienos, todėl jam asmeniškai nekyla civilinės atsakomybės už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir skolininko kreditorius dėl to kreipėsi į teismą, jis (įkeisto turto savininkas) negali būti pripažįstamas skolininku CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme. Pagal CK 6.37 straipsnio nuostatas palūkanos pagal prievoles, taip pat procesinės palūkanos gali būti skaičiuojamos tik esant prievoliniams teisiniams santykiams, t. y. tarp kreditoriaus ir skolininko arba tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, jei jis skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui užtikrino prievolinio pobūdžio užtikrinimo priemonėmis (pvz., laidavimu, garantija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012). Šioje byloje nustatyta, kad ieškovai 2005-01-10 hipotekos lakštu su vėlesniais pakeitimais įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, užtikrindami paskolos, suteiktos UAB ,,Molesta“, grąžinimą (el. b. 1 t., b. l. 9-24)

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad atsakovas AB DNB bankas, teikdamas 2013-07-16 prašymą Nr. 30.56.17/1402 notarui, neturėjo teisės reikalauti išieškoti iš svetimo turto įkaito davėjų R. J., A. J., T. R., J. R. 6 procentų metinių procesinių palūkanų, dėl ko skundžiamas 2013-10-11 vykdomasis įrašas Nr. 3623 keistinas, panaikinant išieškotinas 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškotinos sumos (nuo 5 052 967,62 Lt) nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dienos (nuo 2013-07-24) iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo.

Atsakovo (banko) atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstyti argumentai, kad bankas turi teisę reikalauti 4,69 proc. dydžio sutartines palūkanas, remiantis CK 6.874 straipsnio, 6.210 straipsnio nuostatomis, dėl ko ir kreipėsi pas antstolę Brigitą Palavinskienę, vykdančią ginčo vykdomąjį įrašą (el. b. 2 t., b. l. 7-8), prašant sumažinti išieškomų palūkanų dydį iki 4,69 proc., todėl teismas turėtų pakeisti, o ne panaikinti vykdomajame įraše įtvirtintas 6 procentų palūkanas, neatlaiko kritikos.

CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-137/2009; kt.). Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Tiriant ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į nurodytas faktines aplinkybes, byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-387/2008).

Nesant byloje AB DNB banko pareikšto materialaus reikalavimo pakeisti ginčo vykdomajame įraše nustatytų palūkanų dydį, pagrindžiant tokį reikalavimą, toks nusprendimas reikštų ieškinio reikalavimų ribų peržengimą, ieškovui reiškiant reikalavimą panaikinti 6 procentų metines procesines palūkanas, bet ne pakeisti vykdomajame įraše numatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas į sutartines 4,69 proc. metines palūkanas.

Dar daugiau, byloje atsakovas nepateikė objektyvių duomenų (CPK 12 str., 178 str.), kad UAB „Molesta“ iškėlus restruktūrizavimo bylą, ji būtų įsipareigojusi mokėti kreditoriui AB DNB bankui 6 procentų metines procesines palūkanas, remiantis 2005-01-06 Kreditavimo sutartimi Nr. 001305IL. Kartu su banko 2017-02-27 atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikti RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano duomenys (kaip nurodo bankas plano 37 psl.) nepatvirtina banko teiginių, kad RUAB „Molesta“ plane yra įsipareigojusi mokėti tokio pobūdžio palūkanas. Viena vertus, restruktūrizavimo plane numatytos gairės, kad bendrovė pirmaisiais ir antraisiais metais nukreips pinigų srautus einamiesiems palūkanų mokėjimams AB DNB bankui neleidžia teigti, kad 6 procentų kompensacinio pobūdžio palūkanos šioje byloje atitiktų einamųjų įmokų sąvoką, 2005-01-03 Kredito sutarčiai nutrūkus. Kita vertus, plano 9 ir 10 lentelėse, į kurias yra nukreipiama, kalbant apie kreditorinių reikalavimų dengimą, nėra iš viso numatyta, kad RUAB „Molesta“ mokės AB DNB bankui palūkanas, išskyrus 1 444 271,25 Eur skolą (9 lentelė). Kaip žinia, skolininko skolinio įsipareigojimo kreditoriui ir svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininko atsakomybės įkeistu turtu apimtis sutampa, svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas negali būti atsakingas už didesnės sumos kreditoriui grąžinimą (išieškant iš jam priklausančio hipoteka įkeisto turto), nei yra atsakingas pats skolininkas, ir atsako tik įkeistu turto. Išieškoti iš hipoteka įkeisto svetimo turto galima tik tiek, kiek išieškojimo metu yra skolingas kreditoriui skolininkas pagal šio prisiimtas ir netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) prievoles. Turint byloje duomenis, jog RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo byloje yra patvirtintas AB DNB banko 1 444 271,25 Eur kreditorinis reikalavimas (Vilniaus apygardos teismo 2016-10-04 nutartis c. b. Nr. B2-3281-781/2016) bei nesant objektyvių duomenų apie banko reikalavimą RUAB „Molesta“ dėl 6 procentų metinių procesinių palūkanų mokėjimą nuo 2013-07-24 iki skolos padengimo pagal 2005-01-06 Kreditavimo sutartį Nr. 0013-05IL, iškėlus restruktūrizavimo bylą, teismo vertinimu, ir šiuo pagrindu ieškovų reikalavimas pripažinti 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš subsidiariai atsakingų svetimo turto įkaito davėjų neteisėtumą yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012).

Dėl 326,45 Eur skolos pripažinimo

Reikšdami patikslintą ieškinį, ieškovai ginčija vykdomojo įrašo dalį dėl banko reikalaujamų išieškoti 66,10 Lt (19,14 Eur) kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį įrašą notarinio tvirtinimo išlaidų ir 1071,10 Lt (310,21 Eur) vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidų, argumentuodami, kad įkeisto svetimo turto savininkai negali būti atsakingi už įsipareigojimus, kurie nebuvo užtikrinti hipoteka. O neužtikrinimo faktą grindžia UAB „Molesta“ restruktūrizavimo byloje banko išreikšta pozicija įtraukti minėtus reikalavimus į antros eilės kreditorinius reikalavimus (Vilniaus apygardos teismo 2016-10-04 nutartis c. b. Nr. B2-3281-781/2016, el. b. 1 t., b. l. 47-53). Tokiai ieškovų pozicijai, kad išlaidos, susijusios su priverstiniu prievolės įvykdymu, nėra hipotekos dalykas, nepritartina.

Hipotekos lakšto sudarymo metu galiojusio CK 4.147 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Taigi, visi iki 2012 liepos 1 d. sudaryti hipotekos lakštai apėmė tiek pagrindinio reikalavimo, tiek netesybų ir nuostolių užtikrinimą, nebent pačiuose sandoriuose buvo nurodyta kitaip. Nuo 2012-07-01 įsigaliojus papildytoms ir pakeistoms CK ketvirtosios knygos Hipotekos skyriaus nuostatoms (2011-12-22 įstatymas Nr. XI-1842), iš esmės pasikeitė išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūra, taip pat ir hipoteka užtikrinamo reikalavimo reglamentavimas. Pagal CK 4.174 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2012-07-01, hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų išieškojimas (CK 4.174 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad visų rūšių hipoteka (išskyrus maksimaliąją) užtikrinamas tik pagrindinio reikalavimo ir iš jo atsirandančių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kaip atlygio už pinigų naudojimą, išieškojimas. Dėl nuostolių, atliekančių minimalią kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, kitų nuostolių, netesybų ar dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto daikto turėtų išlaidų atlyginimo užtikrinimo hipoteka įkeistu turtu turi būti sudaroma maksimalioji hipoteka – hipotekos sandoryje šalys gali susitarti dėl netesybų ir hipotekos kreditoriaus nuostolių, patirtų nevykdant hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, užtikrinimo hipoteka įkeistu turtu (CK 4.174 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju minėtu 2011-12-22 įstatymu Nr. XI-1842 pakeitus ir papildžius hipoteką reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenustatyta išimčių kitaip taikyti įstatymo nuostatas dėl teisių ir pareigų, įgytų pagal galiojusį įstatymą, t. y. nenustatyta materialiosios teisės normų galiojimo taisyklių laiko atžvilgiu. 2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1842 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti hipotekos (įkeitimo) lakštai keičiami, baigiami pagal šio įstatymo nustatytą sutartinės ar priverstinės hipotekos keitimo ar baigimo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-06-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-421/2015 išaiškino, kad Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostata yra procedūrinė. Tai reiškia, kad sutartinė hipoteka baigiama priverstinio išieškojimo būdu pagal Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo nustatytą sutartinės hipotekos baigimo tvarką (kreditoriui kreipiantis į notarą, šiam išduodant vykdomąjį įrašą ir pan.), tačiau ši norma nelemia tų teisių ir pareigų, kurios atsirado sudarant hipotekos sandorį. Kadangi ieškovams sutartine hipoteka įkeičiant jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą galiojo CK 4.174 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią hipoteka užtikrinamas tiek pagrindinės prievolės ir palūkanų vykdymas, tiek kreditoriaus nuostolių ir netesybų išieškojimas, ir nėra jokių duomenų, kad sutartinės hipotekos sandoriu buvo nustatytos kitokios sąlygos, tai ginčui spręsti taikytinos hipotekos sandorio sudarymo metu galiojusios materialiosios teisės normos, t. y. tos normos, kurioms galiojant atsirado materialiosios kreditoriaus (banko) teisės ir ieškovų pareigos. Užtikrindami kredito sutarties vykdymą turto įkeitimu ir sudarydami sutartinės hipotekos sandorį pagal tuo metu galiojusią materialiosios teisės normą, ieškovai susitarė tiek dėl pagrindinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimo, tiek dėl atsirandančių iš jo palūkanų, netesybų, kitų išlaidų išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, t. y. sudarydami hipotekos sandorį ieškovai susitarė ir dėl tų pareigų, kurios pagal dabar galiojantį reglamentavimą priskirtinos maksimaliosios hipotekos sąlygoms. Dėl to prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo kreditorius (bankas) turėjo teisę nurodyti atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą ir patvirtinimą, o notaras – juos įrašyti į vykdomąjį įrašą, nes hipotekos (įkeitimo) sandoriai (lakštai), sudaryti iki 2012-07-01, apėmė ir išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto daikto turėtų išlaidų atlyginimą.

2005-01-10 sudarytame hipotekos lakšte, kuriuo įforminamas hipotekos sandoris, buvo įtvirtinta sąlyga, kad šiuo lakštu yra užtikrintas prievolės pagal sutartį įvykdymas, tai yra kreditų grąžinimas, palūkanų, netesybų ir kitų su priverstiniu prievolės įvykdymu susijusių išlaidų mokėjimas, kitų mokėtinų sumų pagal sutartį atlyginimas, nepriklausomai nuo lakšto 6 d. “Prievolės dydis“ nurodytos sumos (Hipotekos lakšto pastabos 1 p.). Iš byloje pateiktų hipotekos lakštų pakeitimų (el. b. 1 t., b. l. 13-24) matyti, kad atliekant pakeitimus, įformintas įvykęs įkeisto daikto savininkų pasikeitimas, prievolės dydis, prievolės įvykdymo terminas. Jokių duomenų apie prievolės užtikrinimo dalyko pasikeitimo į bylą nepateikta. Hipotekos lakšto pakeitimai iš esmės yra skirti užtikrinti hipotekos gavėjo interesus, t. y. kad pasikeitus faktinei situacijai, tai atsispindėtų ir sudarytuose hipotekos lakštuose, kurių pagrindu vykdomas skolos išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad ieškovų turto hipoteka užtikrina kreditoriaus (atsakovo AB DNB banko) reikalavimus pagal kredito sutartį, įskaitant ir su priverstiniu prievolės įvykdymu susijusių išlaidų mokėjimą - 326,45 Eur vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidų atlyginimą. Ieškovų argumentas, kad įkeisto turto savininkai (ieškovai) negali būti atsakingi už šiuos įsipareigojimus, kurie nebuvo užtikrinti hipoteka, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Konstatavus, kad ieškovai, kaip svetimo turto įkaito davėjai, nėra pripažintini skolininkais CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme, bet yra hipoteka užtikrinę kreditoriaus su priverstiniu prievolės įvykdymu susijusių išlaidų apmokėjimą, pripažintina, kad RUAB „Molesta“ skolinis įsipareigojimas AB DNB bankui, kuris gali būti išieškotinas iš įkaito davėjų turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lygiomis dalimis priklausančio R ir A. J. bei T. Ir J. R., yra 1 438 649,31 Eur negrąžinto kredito, ko neginčijo bankas, teikdamas savo poziciją byloje ir ją pagrįsdamas (el. b. 2 t., b. l. 7-8), bei 19,14 Eur kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį įrašą notarinio patvirtinimo išlaidų ir 310,21 Eur vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidų.

Ginčo byloje dėl 2013-10-11 vykdomajame įraše įtrauktų 85 599,29 Lt (24 791,27 Eur) palūkanų neliko, pateikus į bylą duomenis, kad antstolė Brigita Palavinskienė, vykdanti ginčo 2013-10-11 vykdomąjį įrašą Nr. 3623, atsakovo AB DNB banko yra informuota, kad 2016-11-29 dienai skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis pagal 2013-10-11 vykdomąjį įrašą Nr. 3623 sudaro: 1 438 649,31 Eur negrąžinto kredito, 181 601,62 Eur priskaičiuotų 4,69 proc. metinių palūkanų, 19,14 Eur kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį įrašą notarinio tvirtinimo išlaidų ir 310,21 Eur vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidų (el. b. 2 t., b. l. 7-8).

Įvertinus tai, kad šiuo sprendimu keistinas iš svetimo turto įkaito davėjų hipotekos kreditoriui AB DNB bankui išieškotinas skolos dydis, keistinas ir išduotas 2013-10-11 vykdomasis įrašas Nr. 3623, kaip neatskiriamai susijęs dokumentas, panaikinant 2013-10-11 Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaro S. S. išduotame vykdomajame įraše (notarinio registro Nr. 3623) numatytas, subsidiariai iš įkaito davėjų R. J., A. J., T. R. ir J. R. išieškotinas 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškotinos sumos (nuo 5 052 967,62 Lt) nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dienos (nuo 2013-07-24) iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo.

Kiti šalių argumentai yra neaktualūs ginčo išsprendimui ir dėl jų išsamiau teismas nepasisako ir jų nevertina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovai patyrė 1 868,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas 31,00 Eur žyminis mokestis ir 1 837,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. 3 t., b. l. 91-105). Teismas, įvertinęs šioje byloje ginčo pobūdį taip pat įvertinęs pagal ieškovų advokatės pateiktas išklotines dėl teisinių paslaugų pobūdžio, sprendžia, kad ieškovų prašoma priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina, nepriteisiant 187,50 Eur ieškovų sumokėtos sumos advokatei (el. b. 3 t., b. l. 93-94), kadangi kaip matyti iš 2016-11-24 sąskaitos už teisines paslaugas Nr. RS 2016-11/7 detalizacijos, šioje sąskaitoje nurodytos išlaidos - už advokatės ruoštus dokumentus atskirajam skundui dėl teismo nutarties pateikti, kuris apeliacinės instancijos teismo buvo atmestas. Tad bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1 650 Eur, kuri atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) ir būtent ši suma yra aktuali skaičiuojant priteistinų išlaidų dydį.

Atsakovas AB DNB bankas patyrė 1 694 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (el. b. 2 t., b. l. 54-56)

Tenkinus ieškovų ieškinį iš dalies, teismo vertinimu, pagal pareikštų reikalavimų pobūdį – 50 procentų, kadangi patikslintu ieškiniu ginčytos dvejopo pobūdžio išieškotinos sumos iš subsidiarių įkaito davėjų, ieškovams iš atsakovo AB DNB banko priteitinos 840,50 Eur (1 681 Eur×50 proc.) turėtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui AB DNB bankui iš ieškovų solidariai – 847,00 Eur (1 694×50 proc. Eur) (CPK 93 str. 2 d., 98 str., CK 3.88 str., 6.6 str., 6.18 str.). Subendrinus priteistinas bylinėjimosi išlaidas, atsakovui AB DNB bankui iš ieškovų solidariai priteistina 6,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš atsakovu į bylą patraukto notaro S. S. nesvarstytinas, kadangi notaras, išduodant ginčijamą vykdomąjį įrašą, atliko išimtinai formalų kreditoriaus (banko) prašyme pateiktų duomenų vertinimą dėl atitikties viešo Hipotekos registro duomenims ir nesprendė reikalavimų dydžio pagrįstumo, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir notaro atžvilgiu būtų nesąžiningas, neteisingas ir neprotingas (CPK 3 str. 1 d.).

Atsakovas notaras S. S. įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas jo naudai nespręstinas (CPK 93 str.).

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo į bylą bei įrodymų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, neteikė.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei iš ieškovų solidariai ir atsakovo AB DNB banko lygiomis dalimis priteistina 23,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 11,70 Eur iš ieškovų ir atsakovo AB DNB banko.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad iš subsidiariai atsakingų įkaito davėjų R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bei T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išieškotinas RUAB „Molesta“, įm. kodas 167553832, skolinis įsipareigojimas hipotekos kreditoriui AB DNB bankui, įm. kodas 112029270, (2005 m. sausio 10 d. hipotekos lakštas, identifikavimo kodas 01120050000525) susideda iš 1 438 649,31 Eur negrąžinto kredito, 19,14 Eur (66,10 Lt) kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį įrašą notarinio patvirtinimo išlaidų ir 310,21 Eur (1 071,10 Lt) vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidų.

Pakeisti 2013 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaro S. S. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3623, nurodant, kad iš skolininkų (įkaito davėjų) R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bei T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) hipotekos kreditoriaus akcinės bendrovės DNB banko naudai pagal hipotekos lakštą (identifikavimo kodas 01120050000525, sudarymo data 2005 m. sausio 10 d., notarinio registro Nr. 2-430) subsidiariai išieškotinas skolinis įsipareigojimas sudaro 1 438 649,31 Eur negrąžinto kredito, 19,14 Eur kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį įrašą notarinio patvirtinimo išlaidų ir 310,21 Eur vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidų, panaikinant vykdomajame įraše numatytas iš subsidiariai atsakingų skolininkų (įkaito davėjų) išieškotinas 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškotinos sumos (nuo 5 052 967,62 Lt) nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dienos (nuo 2013 m. liepos 24 dienos) iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui AB DNB bankui, įm. kodas 112029270, solidariai iš ieškovų R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,50 Eur (šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei solidariai iš ieškovų R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,70 Eur (vienuolika eurų 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybei iš atsakovo akcinės bendrovės DNB banko, įm. kodas 112029270, 11,70 Eur (vienuolika eurų 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.