Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. J. ir A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų R. J. ir A. J. ieškinį atsakovams AB DNB bankui ir notarui Sauliui Svaldeniui dėl skolos dydžio pripažinimo ir vykdomojo įrašo pakeitimo, tretieji asmenys RUAB „Molesta“, atstovaujama administratoriaus UAB „Restrus“, T. R., J. R., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai R. J. ir A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė:

1.1. pripažinti, kad RUAB „Molesta“ skolinis įsipareigojimas AB DNB bankui, kuris gali būti išieškomas iš įkaito davėjų turto, esančio (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis priklausančio R. J. ir jo sutuoktinei A. J. bei T. R. ir jo sutuoktinei J. R., yra 1 438 649,31 Eur;

1.2. pakeisti 2013 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaro Sauliaus Svaldenio išduotąjį vykdomąjį įrašą :

a) panaikinant vykdomajame įraše numatytas, subsidiariai iš įkaito davėjų R. J., A. J., T. R., J. R., hipotekos kreditoriaus AB DNB banko naudai pagal hipotekos lakštą išieškotinas:

- 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškotinos sumos (nuo 5 052 967,62 Lt) nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dienos (nuo 2013-07-24) iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo;

- 66,10 Lt kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį įrašą notarinio tvirtinimo išlaidas ir 1071,10 Lt vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidas.

b) nurodant, kad subsidiariai iš įkaito davėjų R. J., A. J., T. R., J. R., hipotekos kreditoriaus AB DNB banko, naudai pagal hipotekos lakštą išieškotinas skolinis įsipareigojimas sudaro 1 438 649,31 Eur;

1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2005-01-06 UAB „Molesta“ ir AB DNB bankas (tuo metu AB bankas NORD/LB) pasirašė kreditavimo sutartį Nr. 0013-05IL, prievolių pagal kurią įvykdymas buvo užtikrintas ne tik skolininko (UAB „Molesta“) turtu, bet ir svetimo turto hipoteka, t. y. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis priklausančio R. J. ir jo sutuoktinei A. J. bei T. R. ir jo sutuoktinei J. R., hipoteka. UAB „Molesta“ 2013 m. pradžioje kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2014-01-03 nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Molesta“, nutartis įsiteisėjo 2014-03-27. Bendrovei neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, kreditorius AB DNB bankas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo pagal hipotekos lakštą Nr. 01120050000525 atlikimo. Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaras Saulius Svaldenis 2013-10-11 atliko vykdomąjį įrašą, kuriame nurodė skolinio įsipareigojimo dydį - 4 967 368,33 Lt negrąžinto kredito, 85 599,29 Lt nesumokėtų palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškotos sumos (5 052 967,62 Lt) nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dienos (nuo 2013-07-24) iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, 66,10 Lt kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį įrašą notarinio tvirtinimo išlaidų ir 1071,10 Lt vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidų. AB DNB bankas 2014-04-22 kaip hipotekos kreditorius pateikė 4 986 779,76 Lt dydžio finansinį reikalavimą (4 967 368,33 Lt negrąžinto kredito ir 19 411,43 Lt nesumokėtų palūkanų) UAB „Molesta“ restruktūrizavimo byloje. Taip pat bankas pateikė 1 377 Lt dydžio reikalavimą be užtikrinimo priemonių. Vilniaus apygardos teismo 2014-07-18 ir 2016-10-04 nutartimis patvirtintas banko kaip įkaito turėtojo 1 444 271,25 Eur (4 986 779,76 Lt) dydžio kreditorinis reikalavimas. Antstolė 2016-11-29 patvarkymu, atsižvelgdama į išieškotojo AB DNB banko pateiktus duomenis ir 2016-11-28 prašymą, sumažino išieškotiną skolą, nurodydama, kad 2016-11-29 nesumokėtos skolos dydis yra: (i) 1 438 649,31 Eur negrąžinto kredito, 181 601,62 Eur priskaičiuotų 4,96 proc. dydžio metinių palūkanų, 19,14 Eur kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį įrašą notarinio tvirtinimo išlaidų ir 310,21 Eur vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidų. Įvertinus tai, kad, patenkinus ieškinį, būtų pakeistas kreditoriui priteistos skolos dydis, turėtų būti keičiamas ir išduotas vykdomasis įrašas, kaip neatskiriamai susijęs dokumentas. Banko 2013-07-18 prašyme Nr. 30.56.17/1402 „Dėl vykdomojo įrašo atlikimo“ išdėstytas prašymas atlikti vykdomąjį įrašą 6 procentų dydžio metinių palūkanų dalyje savo esme yra prašymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl įstatyminių palūkanų, numatytų CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kadangi CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos mokamos už termino praleidimą nuo termino praleidimo momento, o bankas prašo atlikti vykdomąjį įrašą palūkanų dalyje ne nuo termino praleidimo dienos (nes kredito grąžinimo terminas suėjo 2012 m. rugsėjo 12 d.), o nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą dienos (t. y. nuo 2013-07-18), kas savo esme atitinka CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (kas savo esme atitinka prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dieną). Tai, kad bankas reikalavo palūkanų pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, patvirtina ir kitas byloje esantis įrodymas - AB DNB banko 2012-11-30 prašymas Nr. 30.56.17/5350 „Dėl vykdomojo įrašo atlikimo“, nes šiame prašyme atlikti vykdomąjį įrašą palūkanų dalyje yra formuluojamas visai kitaip, juo prašoma sutartinių palūkanų, tai tik leidžia daryti išvadą, kad bankas 2013-07-18 prašyme „Dėl vykdomojo įrašo atlikimo“ prašė ne sutartinių palūkanų (nes dydis akivaizdžiai neatitinka kredito sutartyje sutarto dydžio), o taip pat prašė ir ne įstatyminių pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, nes šių palūkanų galima reikalauti, jei šalys sutartyje nenumatė sutartinių palūkanų už termino praleidimą. Kadangi notaras netikrina (ir nevertina) kreditoriaus pateiktų duomenų atitikties ir neatsako už juos, jis atliko vykdomąjį įrašą pagal banko prašymą, nurodydamas mokėti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 procentų dydžio palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad tiek procesinės palūkanos pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tiek ir pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį yra įstatyminės palūkanos ir kompensuojamojo pobūdžio palūkanos, skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius dėl to, kad skolininkas laiku neįvykdė savo prievolės - finansinių įsipareigojimų, jos negali būti reikalaujamos iš svetimo hipotekinio turto savininkų, savo turtu užtikrinusių skolininko prievoles, kadangi svetimo turto įkaito davėjai nėra skolininkai CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme, todėl iš jų neturi būti išieškomos procesinės palūkanos. Bankas ginčo situacijoje negali reikalauti ir sutartinių palūkanų už termino praleidimą, kadangi dėl to nėra išduotas vykdomasis įrašas, o šioje byloje nėra sprendžiamas reikalavimas pakeisti vykdomąjį įrašą taip, kad vykdomajame įraše būtų nustatytos 4.69 procentų dydžio sutartinės palūkanos už termino praleidimą. Bankas negali reikalauti iš ieškovų jokių palūkanų už termino praleidimą (nei sutartinių, nei įstatyminių), kadangi RUAB „Molesta“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, o restruktūrizavimo bylos dokumentai nenumato restruktūrizuojamos bendrovės prievolės mokėti bankui palūkanas už termino praleidimą. Įkeisto turto savininkų atsakomybė negali būti didesnė nei skolininko atsakomybė. Restruktūrizavimo byloje banko patvirtintas kreditorinis reikalavimas yra 1 444 271,25 Eur (4 986 779,76 Lt), kurį nurodė pats kreditorius - AB DNB bankas, teikdamas 2014 m. balandžio 22 d. finansinį reikalavimą. Bankas neturi teisės reikalauti palūkanų mokėjimo ir iš svetimo turto hipotekos davėjų, nes tokių palūkanų negali reikalauti ir iš skolininko RUAB „Molesta“. Pažymėtina, kad nei 6 procentų, nei ir 4,69 procentų dydžio metinės palūkanos neatitinka nei sutartinių, nei įstatyminių nuostatų, o bankas savo poziciją grįsdamas reikalaujamų palūkanų dydžio teisingumu niekaip to dydžio nepagrindžia. Jeigu vadovautis sutartinėmis nuostatomis, kuriomis yra susitarta dėl RUAB „Molesta“ mokėtinų bankui palūkanų dydžio, 2012-03-12 susitarimo Nr. 0013-05IL/10 1.3 punkte yra nustatytas kintamas palūkanų dydis, prie palūkanų bazės pridedant 3,50 procentų dydžio banko maržą. Palūkanų bazė - 6 mėnesių VILIBOR, kuri 2014 m. pabaigoje siekė tik 0,27, o nuo 2015 m. sausio 1 d. VILIBOR pakeitė EURIBOR, kuri buvo dar mažesnė, o nuo 2015 m. lapkričio netgi neigiama, todėl akivaizdu, kad bankas niekaip nepagrindžia nurodomo 4,69 procentų palūkanų dydžio pagrįstumo. Šioje byloje negali būti sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo įrašo pakeitimo, jame numatant sutartines palūkanas, nes bankas aiškiai nurodė, kad jis prašė atlikti vykdomąjį įrašą dėl įstatyminių, kompensuojamojo pobūdžio palūkanų. Be to, nepriklausomai nuo to kokios palūkanos ir būtų reikalaujamos, įkeisto turto savininkų atsakomybė negali būti didesnė nei skolininko atsakomybė, o kaip minėta skolininkui RUAB „Molesta“ iškėlus restruktūrizavimo bylą, palūkanų bankui mokėjimas nebuvo įtvirtintas nė viename restruktūrizavimo dokumente. AB DNB bankas nepagrįstai reikalauja ir prašyme išduoti vykdomąjį įrašą nepagrįstai nurodė, o notaras nepagrįstai Vykdomajame įraše nurodė iš įkaito davėjų išieškoti 66,10 Lt kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį įrašą notarinio tvirtinimo išlaidų ir 1071,10 Lt vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidų (viso 1 127,20 Lt, t. y. 326,45 Eur), kadangi įkeisto turto savininkai negali būti atsakingi už įsipareigojimus, kurie nebuvo užtikrinti hipoteka. Bankas, teikdamas 2014-04-22 finansinį reikalavimą, tokio pobūdžio išlaidas nurodė kaip užtikrinimo priemonėmis neužtikrintą reikalavimą. Teismas tvirtindamas banko finansinį reikalavimą šioje dalyje, taip pat jį įtraukė į antros eilės kreditorinius reikalavimus (kurie neužtikrinti hipoteka).Taigi, akivaizdu, kad skoliniai įsipareigojimai, kurie nebuvo užtikrinti svetimo turto hipoteka negali būti išieškomi iš svetimo turto hipoteka įkeisto turto, o ieškovai kaip įkaito davėjai atsako tik hipotekiniu turtu.

3. Atsakovas AB DNB bankas atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, jog tai, kad po vykdomojo rašto išdavimo pasikeitė skolininko sumos dydis, nėra pagrindas keisti vykdomąjį dokumentą. Vykdomojo įrašo vykdymą užtikrina ir išieškojimą išduoto vykdomojo dokumento ribose, remdamasis hipotekos/įkeitimo sandorio duomenimis, vykdo antstolis. Išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese, o ne keičiant vykdomuosiuos raštus ar teismų sprendimus, jeigu skolininkas po vykdomojo rašto išdavimo padengia dalį skolos. Priešingas aiškinimas reikštų, kad teismai ir kitos institucijos, kurios išdavė vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo, turėtų kiekvieną kartą atnaujinti bylas ir keisti vykdomuosius dokumentus, skolininkui sumokėjus ar iš jo išieškojus net nedidelę skolos dalį. Vykdomajame įraše nurodomą išieškotiną palūkanų sumą (85 599,29 Lt) RUAB „Molesta“ padengė po vykdomojo rašto išdavimo, dar prieš patvirtinant Banko kreditorinį reikalavimą RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo byloje. Bankas yra pateikęs antstolei duomenis apie skolą, kuriame nurodė, jog pagal vykdomąjį įrašą išieškotina tik negrąžinta kredito suma bei metinės palūkanos nuo išieškotinos sumos. Akivaizdu, kad ieškovų reikalavimas pakeisti vykdomąjį įrašą, pripažįstant, jog kreditoriaus reikalavimas dalyje dėl 19 169,32 EUR palūkanų yra nepagrįstas ir pakeisti šioje dalyje vykdomąjį įrašą yra teisiškai nereikšmingas. Nurodė, kad byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta, nes teismo sprendimas šiuo klausimu nesukels jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Nurodė, kad prašymas panaikinti vykdomajame įraše nurodytas 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo išieškotinos sumos (nuo 5 052 967,62 Lt) nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo yra nepagrįstas. Vykdomasis įrašas atliktas vadovaujantis CK 4.192 straipsniu, Notariato įstatymu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-05-11 įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintu Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašą. Aprašo 15 punkto ir priedo turinys suponuoja, kad vykdomajame įraše, be kita ko, turi būti nurodoma visa susidariusi skolos suma. Remiantis aprašo 16 punktu, svetimo daikto hipotekos (įkeitimo) atveju notaras vykdomajame įraše turi papildomai nurodyti įkaito davėjo, kaip su skolininku subsidiariai atsakingo asmens, duomenis. Taigi, svetimo daikto hipotekos atveju notaro atliktas vykdomasis įrašas turi būti skirtas visai skolos sumai išieškoti tiek iš įkeisto daikto, tiek iš kito skolininko turto ne ginčo tvarka. Vadinasi, vykdomieji įrašai negali būti išduodami atskirai tik skolininko ar tik įkaito davėjų atžvilgiu. Vykdomojo įrašo pakeitimas taip, kad jame nebeliktų įrašytų palūkanų bei su vykdomojo įrašo atlikimu susijusių išlaidų reikštų, kad yra keičiamas vykdomasis įrašas ir pagrindinio skolininko RUAB „Molesta“ atžvilgiu, t. y. kreditorius bankas nepagrįstai netektų teisės reikalauti iš pagrindinio skolininko procesinių palūkanų bei turėtų išlaidų, susijusių su vykdomojo įrašo atlikimu, kas prieštarautų teisės aktuose numatytai kreditoriaus teisei reikalauti iš skolininko procesinių palūkanų bei išlaidų atlyginimo. Bankas, pateikdamas notarui prašymą dėl vykdomo įrašo atlikimo, nurodė, kad prašo atlikti vykdomąjį įrašą dėl negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų. Palūkanos paskaičiuotos iki prašymo surašymo dienos. Bankas taip pat prašė išieškoti palūkanas nuo prašymo pateikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo. Po ginčo vykdomojo įrašo atlikimo, bankas kreipėsi į antstolę, kad būtų išieškomos ne 6 proc. dydžio, bet 4,69 proc. dydžio palūkanos. Bankui atsisakius nuo dalies palūkanų išieškojimo, palūkanų dydis pagal 2012-12-28 vykdomąjį įrašą Nr. 4616 ir ginčo 2013-10-11 vykdomąjį įrašą Nr. 3623 tapo vienodu. Bankas prašo išieškoti sutartines palūkanas. CK 6.872 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal CK 6.210 str. 2 d. kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Bankas ir UAB „Molesta 2012-03-12 sudarė 2005-01-06 Kreditavimo sutartį Nr. 0013-05IL. Pagal Susitarimo Nr. 0013-05IL/10, kuriuo buvo pakeistos ir papildytos 2005-01-06 Kreditavimo sutarties Nr. 0013-05IL sąlygos, 1.3. punktą šalys susitarė dėl palūkanų už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais (atlyginimas už pinigų skolinimą). Bendrosios dalies šios sutarties sąlygose (30 punkte) šalys susitarė (2011-04-15 Susitarimu Nr. 0013-05IL/8 pakeista ir išdėstyta 2005-01-06 Kreditavimo sutarties Nr. 0013-05IL nauja redakcija), kad Specialiojoje dalyje nustatytos palūkanos mokamos nuo faktiškai paimtos ir dar negrąžintos kredito sumos, o šios palūkanos skaičiuojamos nuo pirmos kredito suteikimo dienos iki visiško kredito sugrąžinimo bankui dienos. Pagal kreditavimo sutartį palūkanų dydis buvo 4,69 proc. Atsižvelgiant į tai, bankas turėjo teisę reikalauti 4,69 proc. dydžio sutartinių palūkanų, o ne įstatyminių. Tokios palūkanos nurodytos ir 2012-12-28 vykdomajame įraše Nr. 4616. Tai, kad ieškovai byloje nereiškia reikalavimo pakeisti ginčo vykdomąjį įrašą taip, kad jame būtų nustatytos 4,69 proc. dydžio sutartinės palūkanos už termino praleidimą, nereiškia, jog teismas negali jų nustatyti. Teismas turi pagal nustatytas aplinkybes teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir taikyti tą teisės normą, kuri šiuo atveju taikytina. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto. Banko nuomone, šiuo atveju, tinkamai kvalifikavus teisinius santykius, t. y. pripažinus, kad bankas turėjo teisę reikalauti 4,69 proc. dydžio sutartinių palūkanų, o ne įstatyminių palūkanų, galima pakeisti ginčo vykdomąjį įrašą numatant, jog išieškotinos ne 6 procentų dydžio palūkanos nuo visos išieškotinos sumos, bet 4,69 proc. dydžio metinės palūkanos nuo išieškotinos sumos (nuo 1 438 649,31 Eur), nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, kas atitiktų ir anksčiau (2012-12-28) išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4616. Taigi, palūkanų panaikinimas vykdomajame įraše, o ne jų pakeitimas iš dalies tenkinant ieškinį, neatitiktų protingumo, operatyvumo, koncentruotumo principų, nes kreditorius turėtų teisę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo papildymo dėl sutartinių palūkanų išieškojimo, t. y. atlikti formalius veiksmus, kurie sąlygotų papildomas išlaidas, susijusias su vykdomojo įrašo papildymo atlikimu bei papildomas išlaidas vykdymo procese. Nepagrįstas ieškovų argumentas, kad bankas negali reikalauti iš ieškovų jokių palūkanų. Hipotekos lakšto pastabų 1 p. numatyta, jog „šiuo hipotekos lakštu yra užtikrintas prievolės pagal Sutartį įvykdymas, tai yra kreditų grąžinimas, palūkanų, netesybų bei kitų su priverstiniu prievolės įvykdymu susijusių išlaidų mokėjimas, kitų mokėtinų sumų pagal Sutartį atlyginimas, nepriklausomai nuo lakšto 6 d. „Prievolės dydis“ nurodytos sumos, kuri nurodyta priklausomai nuo kredito sumos.“. Taigi, akivaizdu, kad sudarytame hipotekos sandoryje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta, kad ieškovų turto hipoteka yra užtikrintas ne tik pagrindinio reikalavimo, bet ir su juo susijusių papildomų reikalavimų (palūkanų, kitų su priverstiniu prievolės įvykdymu susijusių išlaidų) įvykdymas. Toks reikalavimas visiškai atitinka sandorių sudarymo metu galiojusį CK 4.174 str., kurio 1 d. numatė, kad ,,hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas“, todėl ieškinio teiginiai apie tai, kad ieškovai savo įkeisto turto verte tariamai neturi dengti palūkanų bei kitų su priverstiniu prievolės įvykdymu susijusių išlaidų, prieštarauja hipotekos sandoriui. Tokios pozicijos laikosi ir formuojama teismų praktika. Pažymėtina, kad ginčo vykdomojo įrašo išdavimo metu pagrindiniam skolininkui RUAB „Molesta“ dar nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla. RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plane yra numatytas palūkanų bankui mokėjimas. RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plane yra numatyta, kad RUAB „Molesta“ mokės bankui palūkanas. Kaip nurodo ieškovai, 2012-03-12 Susitarimo Nr. 0013-05IL/10 1.3. punkte nurodomos kredito gavėjo mokamos palūkanos. Numatyta, kad už gautą kreditą klientas moka bankui kintamas palūkanas. Iki 2012-09-12 (imtinai) klientui už gautą kreditą nustatoma 5,30 procentų palūkanų norma. Suėjus šiam terminui palūkanų norma pakeičiama ir toliau keičiama prie palūkanų bazės pridedant 3,50 proc. metinių palūkanų dydžio Banko maržą. Palūkanų bazė yra lygi antrą darbo dieną prieš palūkanų bazės nustatymo dieną buvusiam 6 mėnesių termino litų VILIBOR. Palūkanų bazė pakeičiama 2012-09-12 dieną ir toliau keičiama. Palūkanų bazė antrą darbo dieną (2012-09-10) prieš palūkanų bazės nustatymo dieną buvo 1,19. Pridėjus 3,50 proc. metinių palūkanų Banko maržą gaunama 4,69 proc. palūkanos. Hipotekos lakšte yra numatyta, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Ieškovų argumentai, jog jie neturi dengti su vykdomojo įrašo atlikimu susijusių išlaidų, yra nepagrįsti.

Atsakovas notaras Saulius Svaldenis atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad ginčijamas vykdomasis įrašas atliktas pagal tvarkos aprašą. Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad 6 proc. dydžio metinės palūkanos yra procesinės, nes tai yra palūkanos numatytos CK 6.210 straipsnyje, kuris šiuo atveju buvo taikytas pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį. Hipotekos lakšto pirmoje pastaboje nurodyta, kad lakštu yra užtikrintas prievolės pagal sutartį įvykdymas, t. y. kreditų grąžinimas, palūkanų, netesybų ir kitų su priverstiniu prievolės įvykdymu susijusių išlaidų mokėjimas.Trečiasis asmuo RUAB „Molesta“, atstovaujama administratoriaus, atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad byla nagrinėtina teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino, kad iš subsidiariai atsakingų įkaito davėjų R. J. ir A. J. bei T. R. ir J. R. turto, esančio (duomenys neskelbtini) išieškotinas RUAB „Molesta“, skolinis įsipareigojimas hipotekos kreditoriui AB DNB bankui, susideda iš 1 438 649,31 Eur negrąžinto kredito, 19,14 Eur (66,10 Lt) notarinio patvirtinimo išlaidų už prašymą išduoti vykdomąjį įrašą ir 310,21 Eur (1 071,10 Lt) vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidų. Teismas pakeitė 2013 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaro Sauliaus Svaldenio išduotą vykdomąjį įrašą, nurodant, kad iš skolininkų (įkaito davėjų) R. J. ir A. J. bei T. R. ir J. R. hipotekos kreditoriaus AB DNB banko naudai pagal hipotekos lakštą subsidiariai išieškotinas skolinis įsipareigojimas sudaro 1 438 649,31 Eur negrąžinto kredito, 19,14 Eur kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį įrašą notarinio patvirtinimo išlaidų ir 310,21 Eur vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidų, panaikinant vykdomajame įraše numatytas iš subsidiariai atsakingų skolininkų (įkaito davėjų) išieškotinas 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškotinos sumos (nuo 5 052 967,62 Lt) nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dienos (nuo 2013 m. liepos 24 dienos) iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.Priimdamas sprendimą, teismas, įvertinęs 2013-07-18 prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo turinį, procesinių palūkanų teisinį reglamentavimą, teisminę praktiką, aiškinant procesinių palūkanų esmę bei reikšmę, aiškinant ginčijamo 2013-10-11 vykdomojo įrašo turinį pagal lingvistinę jo prasmę, pažymėjo, kad ginčijamų palūkanų mokėjimo laikotarpis – nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dienos iki visiško įvykdymo – bei prašomų palūkanų dydis – 6 proc. atitinka procesinėms palūkanoms (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurių paskirtis yra kompensuojamoji aktualius požymius. Šią teismo išvadą bylos nagrinėjimo metu, 2017-03-30 teismo posėdžio metu išsakytais paaiškinimais bei teikdamas atsiliepimą į patikslintą ieškinį, patvirtino ir banko atstovas. Teismas, vertindamas banko poziciją, jog panaikinus vykdomąjį įrašą toje dalyje, bankas nebetektų teisės reikalauti iš pagrindinio skolininko kompensuojamojo pobūdžio palūkanų, pažymėjo, jog procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos skolos sumos ir yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Teismas konstatavo, jog kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto. Dėl to, svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą už skolininką, šiam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, o turi teisę įvykdyti prievolę už skolininką, siekdamas išvengti jam nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimo iš viešųjų varžytinių ir taip įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką svetimo daikto hipoteka įkeisto. Pažymėjo, jog šioje byloje nustatyta, kad ieškovai 2005-01-10 hipotekos lakštu su vėlesniais pakeitimais įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, užtikrindami paskolos suteiktos UAB „Molesta“ grąžinimą. Dėl to, teismas konstatavo, kad atsakovas AB DNB bankas, teikdamas 2013-07-16 prašymą notarui, neturėjo teisės reikalauti išieškoti iš svetimo turto įkaito davėjų R. J., A. J., T. R., J. R. 6 procentų metinių procesinių palūkanų, dėl ko skundžiamą 2013-10-11 vykdomąjį įrašą Nr. 3623 pakeitė, panaikinant išieškotinas 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškotinos sumos (nuo 5 052 967,62 Lt) nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dienos (nuo 2013-07-24) iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo.Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovui AB DNB bankui nepareiškus materialaus reikalavimo pakeisti ginčo vykdomajame įraše nustatytų palūkanų dydį, pagrindžiant tokį reikalavimą, toks nusprendimas reikštų ieškinio reikalavimų ribų peržengimą, ieškovui reiškiant reikalavimą panaikinti 6 proc. metines procesines palūkanas, bet ne pakeisti vykdomajame įraše numatytas 6 proc. dydžio metines palūkanas į sutartines 4,69 proc. metines palūkanas. Be to, teismas taip pat pažymėjo, jog byloje atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kad UAB „Molesta“ iškėlus restruktūrizavimo bylą, ji būtų įsipareigojusi mokėti kreditoriui AB DNB bankui 6 procentų metines procesines palūkanas, remiantis 2005-01-06 Kreditavimo sutartimi Nr. 001305IL. Teismas nepritarė ieškovų pozicijai, kad išlaidos, susijusios su priverstiniu prievolės įvykdymu, nėra hipotekos dalykas. Kadangi užtikrindami kredito sutarties vykdymą turto įkeitimu ir sudarydami sutartinės hipotekos sandorį pagal tuo metu galiojusią materialiosios teisės normą, ieškovai susitarė tiek dėl pagrindinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimo, tiek dėl atsirandančių iš jo palūkanų, netesybų, kitų išlaidų išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, dėl to prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo kreditorius (bankas) turėjo teisę nurodyti atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą ir patvirtinimą, o notaras – juos įrašyti į vykdomąjį įrašą, nes hipotekos (įkeitimo) sandoriai (lakštai), sudaryti iki 2012-07-01, apėmė ir išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto daikto turėtų išlaidų atlyginimą.Iš 2005-01-10 sudaryto hipotekos lakšto, teismas nustatė, jog ieškovų turto hipoteka užtikrina kreditoriaus reikalavimus, pagal kredito sutartį, įskaitant ir su priverstiniu prievolės įvykdymu susijusių išlaidų mokėjimą, dėl to ieškovų argumentą, kad įkeisto turto savininkai (ieškovai) negali būti atsakingi už šiuos įsipareigojimus, kurie nebuvo užtikrinti hipoteka, atmetė kaip nepagrįstus.Konstatavęs, kad ieškovai, kaip svetimo turto įkaito davėjai, nėra pripažintini skolininkais LR CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme, bet yra hipoteka užtikrinę kreditoriaus su priverstiniu prievolės įvykdymu susijusių išlaidų apmokėjimą, teismas pripažino, kad RUAB „Molesta“ skolinis įsipareigojimas AB DNB bankui, kuris gali būti išieškotinas iš įkaito davėjų turto, esančio (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis priklausančio R ir A. J. bei T. Ir J. R., yra 1 438 649,31 Eur negrąžinto kredito bei 19,14 Eur kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį įrašą notarinio patvirtinimo išlaidų ir 310,21 Eur vykdomojo įrašo atlikimo ir tvirtinimo išlaidų. Teismas taip pat paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, jog ieškovai patyrė 1 868,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias, atsižvelgęs į ginčo pobūdį, ieškovų advokatės pateiktas išklotines dėl teisinių paslaugų pobūdžio, sumažino iki 1 681 Eur. Atsakovai patyrė 1 694 Eur dydžio išlaidas. Pažymėjo, jog tenkinus ieškovų ieškinį iš dalies, priteistina 50 proc. ieškovams iš atsakovo AB DNB banko, ir priteisė 840,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui AB DNB bankui iš ieškovų solidariai 847 Eur. Subendrinęs priteistinas bylinėjimosi išlaidas, atsakovui AB DNB bankui iš ieškovų solidariai priteisė 6,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantai R. J. ir A. J. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalies ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – priteisti ieškovams R. J. ir A. J. 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apmokant advokato teisinę pagalbą ir 31 Eur dydžio žyminį mokestį. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino pareikštus ir patenkintus reikalavimus, jų proporcijas bei jų pobūdį. Teismas neatsižvelgė į ieškovų paskutiniame teismo posėdyje išsakytus argumentus, susijusius su atsakovo AB DNB banko elgesiu piktnaudžiaujant savo kaip kreditoriaus teisėmis, turinčiu įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Pažymi, jog teismas iš trijų reikalavimų patenkino 2/3, o ne 50 proc., kadangi pakeitė vykdomąjį įrašą ir jame nustatė 1 438 649,31 Eur dydžio negrąžinto kredito dalį; panaikino jame 6 procentų dydžio palūkanas. Teismas iš esmės netenkino tik vieno ieškovų reikalavimo dėl notarinio vykdomojo įrašo atlikimo ir tvirtinimo išlaidų (329,35 Eur) panaikinimo vykdomajame įraše, todėl darytina išvada, kad teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalies taisyklėmis, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, be to, nepriteisė atitinkamos dalies ieškovų sumokėto žyminio mokesčio.Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies taisykles, bylinėjimosi išlaidos ieškovų manymu turėjo būti paskirstytos taip- kadangi ieškovai pirmoje instancijoje patyrė 1 650 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokatui ir sumokėjo 31 Eur dydžio žyminį mokestį, ieškovams turėjo būti priteista 66,7 proc. patirtų išlaidų (nes patenkinti 2/3 reikalavimų) – 1121,22 Eur. Kadangi bankas patyrė 1 694 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, tai jam galėjo būti priteistas 33,3 proc. patirtų išlaidų, t. y. 564,10 Eur. Taigi, subendrinus priteistas sumas, ieškovų naudai turėjo būti priteista iš banko 557,12 Eur.Ieškovų manymu, ginčo atveju taip pat yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisti ieškovams visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatui ir 31 Eur dydžio žyminį mokestį, kadangi atsakovas AB DNB bankas viso proceso metu nuolat keitė savo poziciją, taip pat tik ieškovams pradėjus teisminius procesus, atsisakė dalies savo reikalavimų vykdomojoje byloje, nors žinojo, kad elgiasi nesąžiningai ir pažeisdamas teisės aktus.Atsakovas AB DNB bankas atsiliepime į apeliacinį su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas apskaičiavo pagal patikslintus ieškinio reikalavimus. Nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad teismas tenkino 2 iš 3 ieškovų reikalavimų, todėl turėjo būti ieškovams priteista 1 121,22 Eur, o atsakovui 564,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovai prašė pripažinti, kad skolinio įsipareigojimo dydis yra tik 1 438 649,31 Eur, kurį sudaro negrąžinto kredito suma, motyvuodami tuo, kad iš jų negali būti reikalaujamos 6 procentų dydžio palūkanos bei su vykdomojo įrašo atlikimu ir tvirtinimu susijusios išlaidos, t. y. ieškovai ginčijo kreditoriaus teisę į 6 procentų dydžio palūkanų nuo priteistos sumos bei su vykdomojo įrašo atlikimu susijusių išlaidų išieškojimo iš įkaito davėjų. Taigi, ieškovų reikalavimas pripažinti, kad skolinio įsipareigojimo dydis yra tik 1 438 649,31 Eur būtų pilnai patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas būtų pripažinęs, jog iš ieškovų negali būti išieškomos 6 procentų dydžio palūkanos bei su vykdomojo įrašo atlikimu ir tvirtinimu susijusios išlaidos. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino, kad iš subsidiariai atsakingų įkaito davėjų ieškovų bei trečiųjų asmenų T. R. ir J. R. turto išieškotinas RUAB „Molesta“, skolinis įsipareigojimas hipotekos kreditoriui AB DNB bankui susideda ne tik iš 1 438 649,31 Eur negrąžinto kredito, bet ir 19,14 Eur (66,10 Lt) kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį įrašą notarinio patvirtinimo išlaidų ir 310,21 Eur (1 071,10 Lt) vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidų. Akivaizdu, kad ieškovų reikalavimas pripažinti, kad skolinio įsipareigojimo dydis yra tik 1 438 649,31 Eur nebuvo pilnai patenkintas, nes pripažinta, jog skolinį įsipareigojimą sudaro ne tik negrąžintas kreditas, tačiau ir su vykdomojo įrašo atlikimu ir tvirtinimu susijusios išlaidos. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tenkinus ieškovų ieškinį iš dalies, pagal pareikštų reikalavimų pobūdį buvo patenkinta 50 procentų reikalavimų. Nepagrįstas ieškovų teiginys, kad banko elgesys civiliniame procese buvo netinkamas ir tai yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisti ieškovams visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai patys pripažįsta, kad ginčas yra neturtinis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atsižvelgti į vykdomajame įraše pakeistas išieškotinas sumas iš įkaito davėjų. Bankas, vykdydamas pirmosios instancijos teismo įpareigojimą pateikti atsiliepimą į ieškinį, pateikė savo poziciją dėl pareikšto ieškinio ir jame išdėstė savo argumentus bei nurodė bylai reikšmingas aplinkybes, kaip buvo įpareigojęs pirmosios instancijos teismas. Pažymi, jog ieškovai turėjo tikslinti ieškinio reikalavimus, nes jų pateiktas ieškinys ir kiti jų pateikti įrodymai prieštaravo vieni kitiems, o parengiamajame teismo posėdyje negalėjo tiksliai nurodyti reikalavimų ir buvo įpareigoti teismo patikslinti reikalavimus. Bankas išreiškė savo poziciją dėl vykdomajame įraše nurodytų palūkanų, o ieškovų teiginiai, kad atsiliepime į patikslintą ieškinį ir teismo posėdyje išdėstyta skirtinga banko nuomonė dėl palūkanų yra nepagrįsta. Ieškovų pozicija dėl palūkanų vertinimo patikslintame ieškinyje išliko tokia pati kaip ir pradiniame ieškinyje. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog buvo patenkintas ieškovų reikalavimas dėl palūkanų, iš atsakovo banko buvo priteistos atstovavimo išlaidos. Ieškovų teiginys, kad bankui pripažinus jų reikalavimą dėl palūkanų, jiems nebūtų reikėję kreiptis į teismą, yra nepagrįstas ir prieštarauja jų pačių atliktiems veiksmams. Ieškovai pateikė ieškinį, kuriuo ginčijo ne tik 6 procentų dydžio palūkanas, bet ir išlaidas susijusias su vykdomojo įrašo atlikimu bei tvirtinimu, kas patvirtina, jog ginčas kilęs buvo ne tik dėl palūkanų, bet ir kitų mokėtinų sumų. Banko nuomone, pačių ieškovų elgesys turėtų būti įvertintas sąžiningumo aspektu dėl pareikšto reikalavimo panaikinti vykdomajame įraše su vykdomojo įrašo atlikimu ir tvirtinimu susijusias išlaidas. Trečiasis asmuo RUAB „Molesta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas dalinai tenkintinas.

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkinamas dalinai, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Nustatyta, kad ieškovai byloje reiškė du neturtinius reikalavimus, kurie teismo nebuvo pripažinti savarankiškais, tokia išvada daroma iš to, kad ieškovams apmokėjus žyminį mokestį, mokėtiną už vieną neturtinį reikalavimą, t.y. 31 Eur, teismas nereikalavo apmokėjimo už kitus reikalavimus, todėl daroma išvada, kad byloje buvo pareikšti keli nesavarankiški reikalavimai. Byloje kilo ginčas dėl nesavarankiškų reikalavimų skaičiaus ir kokią proporcija tarp patenkintų ir atmestų reikalavimų.

22. Teismo sprendime padaryta išvada, kad byloje buvo patenkinta 50 procentų reikalavimų, ieškovai teigia, kad buvo patenkinta iš trijų reikalavimų du, todėl procentine išraiška tai sudaro 66,67 procento. Ieškovai, atsižvelgdami į tai, kad atsakovas AB DNB bankas po ieškinio pateikimo pateikė papildomus rašytinius įrodymus bei atsisakė dalies reikalavimų ieškovų atžvilgiu vykdymo procese, teikė patikslintą ieškinį, kuriuo tikslino ieškinio dalyką ir pagrindą. Pripažintina, kad buvo atmestas tik vienas iš ieškovo prašymų – panaikinti vykdomajame įraše nurodytas kaip išieškotinas iš ieškovų ir trečiųjų asmenų notarinio vykdomojo įrašo patvirtinimo, atlikimo ir tvirtinimo išlaidas, kurios sudaro 329,35 Eur. Teismo sprendime nepagrįstai teigiama, kad buvo ginčijamos patikslintu ieškiniu dvejopo pobūdžio išieškotinos sumos iš subsidiarių skolininkų, tačiau tai, kad buvo prašoma pakeisti įrašą dėl negrąžinto kredito dydžio, dėl palūkanų ir dėl notarinių išlaidų ir byloje buvo nagrinėjamas kiekvieno iš šių prašymų pagrįstumas, reiškia, kad buvo vieno neturtinio reikalavimo prašymai trimis skirtingais pagrindais, todėl buvo patenkinti du iš trijų prašymų, ieškovas pagrįstai teigia, jog buvo patenkinta 2/3 dalys reikalavimo. Tai, kad bankas patyrė 1 694 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, jam turi būti priteista 33,33 proc. patirtų išlaidų, t. y. 564,10 Eur, o ieškovui - 1121,22 Eur, todėl subendrinus priteistas sumas, ieškovų naudai priteistina iš atsakovo AB DNB banko 557,12 Eur atstovavimo išlaidų suma. Pagrindas teismo sprendimui pakeisti yra netinkamas įrodymų ir nagrinėto reikalavimo įvertinimas byloje ( CPK 185 straipsnio 1 dalis ).

23. Ieškovų prašymas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisti ieškovams visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatui ir 31 Eur dydžio žyminį mokestį, kadangi atsakovas AB DNB bankas viso proceso metu nuolat keitė savo poziciją, taip pat, tik ieškovams pradėjus teisminius procesus, atsisakė dalies savo reikalavimų vykdomojoje byloje, nors žinojo, kad elgiasi nesąžiningai ir pažeisdamas teisės aktus, dalinai tenkinamas . CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytų taisyklių, jei šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Dalyje dėl žyminio mokesčio sumoje 31 Eur priteisimo iš atsakovo AB DNB banko teismas taiko šią nuostatą ir daro išvadą, kad patenkinus dalinai reikalavimą, kuris buvo apmokėtas ieškovo kaip neturtinis, teismas turi priteisti ieškovui visas išlaidas, turėtas žyminiam mokesčiui sumokėti, nes šis mokestis būtų toks pats, ar ieškovas būtų pareiškęs reikalavimą tokios apimties, koks jis buvo patenkintas, ar būtų reiškęs tokį reikalavimą, koks buvo išnagrinėtas byloje. Bendra priteistina ieškovams bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 558,12 Eur ( 31+557,12).

24. Ieškovo prašymas priteisti jam 1650 Eur atstovavimo išlaidas dėl to, kad AB DNB bankas viso proceso metu nuolat keitė savo poziciją, tik ieškovams pradėjus teisminius procesus atsisakė dalies savo reikalavimų vykdomojoje byloje, neleidžia vertini kaip netinkamą šalies procesinį elgesį, kuris būtų pagrindu atlyginti visas ieškovo turėtas atstovavimo išlaidas. Tai, kad atsakovas atsisakė dalies reikalavimų vykdomojoje byloje, buvo pagrindu ieškovui sumažinti reikalaujamą nustatyti kaip išieškotiną kredito sumą, tačiau toks ieškinio tikslinimas nereikalavo didelių atstovavimo išlaidų, todėl prašymas šioje dalyje netenkinamas. Teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovų ir atsakovų lygiomis dalimis priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, taip pat keistina, įvertinus tai, kad šios išlaidos būtų tokios pačios, jei ieškinys būtų patenkintas tiek pilnai, tiek tenkintas dalinai, todėl jas turi atlyginti visas – 23,40 Eur tik atsakovas, kurio nenaudai priimtas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą dalyje pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista atsakovui AB DNB bankui solidariai iš ieškovų R. J. ir A. J. 6,50 Euro ir priteista valstybei iš ieškovų R. J. ir A. J. 11,70 Eur valstybei.

Priteisti ieškovams R. J. ir A. J. solidariai iš atsakovo AB DNB banko 558,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Padidinti priteistą valstybei iš atsakovo AB DNB banko išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumą iki 23,40 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.