Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų (apeliantų) A. S. ir J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. S. ir J. S. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui dėl kreditoriaus veiksmų pripažinimo neteisėtais, trečiasis asmuo BUAB „Trikampis žiedas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju buvo sudaryta svetimo daikto hipoteka, tai yra nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.181 str.). Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių atstovų paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas ir netenkintinas, kadangi šiuo atveju ginčo išsprendimui negali būti taikoma norma, įsigaliojusi po sandorių, dėl kurių sudarymo, vykdymo ar nutraukimo kilo ginčas, sudarymo, todėl ieškovų argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CK 1.7 str. 2 d.; CPK 176 str. – 179 str.). Pažymėtina tai, kad hipotekos sandorių su ieškovais sudarymo metu, tai yra iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusioje CK 4.195 str. 1 d., 2 d. nuostatų redakcijoje buvo nustatyta, jog įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimų įvykdymą tik įkeistu savo daiktu, ir jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytinių, jis įgyją į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo, be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad tais atvejais, kai skolininkui pradėta bankroto procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai yra tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nuostatų tvarka, be to, ši teisės normos nuostata aktuali tais atvejais, kai bankroto byla yra keliama įkeisto turto savininkui, nes bankroto procedūros metu yra apskaitomas, realizuojamas ir įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti panaudojamas bankrutuojančios įmonės, bet ne trečiųjų asmenų turtas, o kadangi šiuo atveju buvo įkeistas ne bankrutuojančios įmonės turtas, bet trečiųjų asmenų, tai yra ieškovų, turtas, tai priverstinis išieškojimas, realizuojant įkeistą trečiųjų asmenų turtą, pagrįstai buvo tęsiamas toliau ne Įmonių bankroto įstatymo nuostatų, o CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, jog atsakovas turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į notarą dėl vykdomųjų įrašų atlikimo bei pagrįstai ir teisėtai perdavė šiuos įrašus antstoliui vykdyti, todėl ieškovų argumentai apie tai, kad išieškojimą į ieškovų įkeistą turtą buvo galima nukreipti tik po bankrutuojančios įmonės įkeisto turto bankroto procese pardavimo, yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 176 str. – 179 str.). Pažymėtina ir tai, jog šio ginčo atveju duomenų apie tai, kad hipotekos lakštai (sutartys) Nr. 01120080032117 bei Nr. 01120070005586 būtų nuginčyti, nėra ir šalys tokių rašytinių įrodymų į šią civilinę bylą nepateikė, todėl darytina išvada, jog ginčo dėl to, kad atsakovas turi reikalavimo teisę išieškoti skolą iš ieškovų įkeisto turto, nėra. Be to, hipotekos lakštai (sutartys) neribojo ir neriboja atsakovo teisės nukreipti išieškojimą į jo pasirinktą įkeistą turtą anksčiau nei bus parduotas skolininko įkeistas turtas, be to, šiuo atveju teismų įsiteisėjusiomis nutartimis buvo pripažintas bankrutuojančios UAB „Trikampis žiedas“ bankrotas tyčiniu, ko pasekoje ieškovas A. S. už padarytą žalą kreditoriams privalo atsakyti kaip solidarusis skolininkas CK 6.6 str. 3 d. nuostatose įtvirtintais pagrindais, todėl ieškovų argumentai apie tai, jog tokia išieškojimo tvarka pažeis ieškovų teisėtus interesus ir kad išieškojimą į ieškovų įkeistą turtą galima nukreipti tik po bankrutuojančios įmonės įkeisto turto bankroto procese pardavimo, yra taip pat atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti bei pripažintini, kaip prieštaraujantys hipotekos instituto esmei (CPK 176 str. – 179 str.).

Ieškovai (apeliantai) A. S. ir J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir pripažinti neteisėtu atsakovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus vykdomą BUAB „Trikampis žiedas“ skolos išieškojimą iš ieškovų turto ir uždrausti išieškoti BUAB „Trikampis žiedas“ skolą iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto iki BUAB „Trikampis žiedas“ bankroto byloje nebus parduotas šiai įmonei ir atsakovui priklausantis įkeistas turtas. Taip pat prašė priteisti visas apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad apeliantai pateiktame ieškinyje įrodinėjo, jog pastarųjų atsakomybė už trečiojo asmens skolas yra subsidiari ir atsakovas teisę nukreipti išieškojimą į jų turtą gali realizuoti tik tuo atveju, jeigu jo reikalavimo patenkinimui nepakaks skolininko turto. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas minėtų argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas nurodė, jog apeliantai rėmėsi norma, kuri įsigaliojo jau po hipotekos sandorių sudarymo. Apeliantai nesutinka su minėta teismo pozicija, kadangi svetimo daikto hipotekos atveju šalia pagrindinio skolininko atsiranda papildomas skolininkas. Be to, apeliantus su kreditoriumi siejanti prievolės rūšis yra subsidiarioji. Nagrinėjamu atveju, nesant įstatymo bei šalių susitarimo dėl solidarios svetimo daikto hipotekos davėjo atsakomybės taikymo apeliantų prievolė pagal hipotekos lakštus Nr. 01/1/2007/0005586 ir Nr. 01/1/2008/0032117 pagrindinio skolininko kreditoriui, tai yra atsakovui, yra subsidiari.

Pažymėtina, jog apeliantai siekia, kad jų įkeistas turtas būtų pardavinėjamas tik po to, kai bus parduotas ne tik skolininko įkeistas turtas, bet ir apskritai visas (net ir neįkeistas) skolininko turtas. Tuo tarpu po 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusi CK 4.195 str. redakcija numato, kad ,,Jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto“. Taigi, nebuvo ir nėra nei vienos įstatymo normos, kuri draustų išieškojimą iš įkeisto svetimo daikto iki tol, kol nebus parduotas skolininko įkeistas turtas.

Apeliantų aiškinimas, kad išieškojimą į apeliantų įkeistą turtą galima nukreipti tik po bankrutuojančios įmonės įkeisto turto bankroto procese pardavimo, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią yra išaiškinta, kad skolininko bankroto bylos iškėlimas ir skolininko įkeisto turto pardavimas bankroto procese nedaro įtakos trečiųjų asmenų įkeisto turto pardavimui CPK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo nuomone, apeliantų reikalavimai yra nepagrįsti.

Nagrinėjamojoje byloje yra susiklosčiusi situacija, kuomet pagrindiniam skolininkui BUAB ,,Trikampis žiedas“ dar Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi buvo iškelta bankroto. Tuo tarpu, 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo patvirtintas atsakovo 272 608,02 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Taigi, kreditorius pareikalavo, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas, tačiau iki šiol ne dėl nuo atsakovo priklausančių priežasčių nei bankroto procese, nei vykdymo procese atsakovo reikalavimas nėra padengtas, įkeistas turtas nėra parduotas.

ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti skolininkui bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų, taip pat ir procesinių, už visas įmonės prievoles, kurios atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, skaičiavimas. Remiantis šiuo straipsniu, skolininko bankroto byloje buvo pareikštas atsakovo finansinis reikalavimas ir būtent atsakovo finansinio reikalavimo apimtyje skola bus išieškoma iš skolininko turto ir iš apeliantų įkeisto turto. Išieškojimo apimtis bus kontroliuojama bankroto ir vykdymo procese, tuo tarpu šioje byloje išieškojimo apimties klausimas net negali būti nagrinėjamas.

Hipotekos sandorio 8 p. yra nurodyta, kad apeliantų turto hipoteka, užtikrina kreditoriaus reikalavimus pagal kredito sutartį, įskaitant, bet neapsiribojant, kredito suma, palūkanomis, netesybomis, nuostolių, atsiradusiu dėl įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimą, kitomis pagal kredito sutartį mokėtinomis sumomis, taip pat išieškojimo išlaidas“. Taigi, akivaizdu, kad sudarytuose hipotekos sandoriuose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta bei pačių apeliantų patvirtinta, kad apeliantų turto hipoteka yra užtikrintas ne tik pagrindinio reikalavimo (skolos gražinimo), bet ir su juo susijusiu papildomu reikalavimu (palūkanų, netesybų, nuostolių, susijusių sumų išmokėjimu) įvykdymas. Tai reiškia, kad atsakovas turėjo ir turi teisę reikalauti išieškoti iš apeliantų įkeisto turto ne tik pagrindinę skolą, bet ir palūkanas, nuostolius ir kitas hipotekos sandoriuose nurodytas sumas. Toks reikalavimas visiškai atitiko sandorių sudarymo metu galiojusį CK 4.174 str., kurio 1 d. numatė, kad ,,hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas“, todėl skundo teiginiai apie tai, kad apeliantai savo įkeisto turto verte tariamai neturi dengti palūkanų, prieštarauja hipotekos sandoriams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 320 str. 1 d.)). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 str.). Nagrinėjamu atveju, apeliantas A. S., Juridinių asmenų registro duomenimis, buvo UAB ,,Trikampis žiedas“ direktorius.

Trečiasis asmuo UAB ,,Trikampis žiedas“ ir atsakovas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius 2007 m. kovo 6 d. sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią atsakovas suteikė trečiajam asmeniui 602 743,50 Eur (2 081 152,74 Lt) kreditą iki 2013 m. kovo 31 d. Taip pat atsakovas suteikė trečiajam asmeniui 118 744,21 Eur (410 000,00 Lt) overdraftą (1 t. b. l. 185). Pažymėtina, jog siekiant užtikrinti tinkamą UAB „Trikampis žiedas“ prievolių vykdymą, buvo įkeistas UAB „Trikampis žiedas“ priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei turtinės teisės, o taip pat bendrovės prievolių tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas svetimo turto hipoteka, tai yra apeliantų turto hipoteka, kurie įkeitė savo turtą, siekdami užtikrinti trečiojo asmens UAB „Trikampis žiedas“ prievolių įvykdymą (1 t. b. l. 9-27, 32-150, 155-171, 185-206). Toks sandoris, kai yra įkeičiamas trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis daiktas, siekiant užtikrinti skolininko prievolių vykdymą, kvalifikuojamas kaip svetimo turto hipoteka (CK 4.181 str.). Kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto.

Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusioje CPK 560 str. 3 d. buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto (restruktūrizavimo) procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad nuo pareiškimo dėl bankroto bylos skolininkui (įkeisto turto savininkui) iškėlimo pateikimo teismui dienos turi būti taikomi visi apribojimai išieškoti iš skolininko turto pagal išduotus vykdomuosius dokumentus, o įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (ĮBĮ 9 str. 3 d., 10 str. 7 d. 3 p. (2010 m. lapkričio 4 d. įstatymo redakcija). Tokiu atveju hipotekos kreditorius, kaip ir kiti kreditoriai, turi nustatytais terminais pareikšti finansinį reikalavimą (ĮBĮ 21 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 560 str. 3 d. normos taikymas aktualus tada, kai bankroto byla keliama įkeisto turto savininkui, nes bankroto procedūros metu yra apskaitomas, realizuojamas ir įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti panaudojamas bankrutuojančios įmonės (ne trečiųjų asmenų) turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2011; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2012). Taigi, tuo atveju, kai skolininkui, kurio įsipareigojimo įvykdymas yra užtikrintas tretiesiems asmenims, ne jam priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu, iškeliama bankroto byla, kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto bendra CK 4.192 str. nustatyta tvarka.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi UAB ,,Trikampis žiedas“ buvo iškelta bankroto byla. Tuo tarpu, 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo patvirtintas 272 608,02 Eur (941 260,98 Lt) dydžio atsakovo kreditorinis reikalavimas. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi buvo nutarta pripažinti BUAB „Trikampis žiedas“ bankrotą tyčiniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas vykdė sutartinius įsipareigojimus tinkamai – trečiajam asmeniui suteikė paskolą, tačiau trečiasis asmuo savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė – paskolos nustatytu terminu negrąžino ir kitų mokesčių nesumokėjo. Trečiasis asmuo pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, CK 6.200 str., 6.205 str., 6.873 str. 1 d., 6.881 str. 1 d. nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą pinigų sumą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti palūkanas.

Bylos duomenimis, atsakovas 2014 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ojo notarų biurą su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą. 2014 m. lapkričio 7 d. buvo atliktas vykdomasis įrašas, kurio pagrindu buvo nutarta priverstinai išieškoti iš skolininkų (UAB ,,Trikampis žiedas“ ir A. S.) 252 457,22 Eur dydžio nesumokėtą skolą, 2 759,03 Eur palūkanų, 17 391,47 Eur netesybų ir 16 proc. dydžio metines sutartines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos bei nesumokėtų palūkanų (nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos) bei notaro priimtą atlyginimą (1 t. b. l. 28).

Pažymėtina, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantų turto hipoteka užtikrina kreditoriaus (atsakovo) reikalavimus kredito sutartį, įskaitant, bet neapsiribojant, kredito suma, palūkanomis, netesybomis, nuostolių, atsiradusių dėl įsipareigojimų pagal minėtą sutartį nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimą bei kitomis pagal minėtą sutartį mokėtinomis sumomis, o taip pat išieškojimo išlaidas (1 t. b. l. 115). Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliantų argumentas jog skolininkas neturi pareigos mokėti atsakovo reikalaujamas palūkanas kreditoriui, kadangi hipotekos teisė, kaip buvo minėta anksčiau, yra susijusi su pagrindine prievole, atsiradusia kredito sutarties pagrindu, todėl apeliantai savo įkeisto turto verte turi dengti skolą, susidariusią pagal kredito sutartį. Darytina išvada, jog atsakovas turėjo ir turi teisę reikalauti išieškoti iš apeliantų įkeisto turto ne tik pagrindinę skolą, bet ir palūkanas, nuostolius ir kitas hipotekos sandoriuose numatytas skolas.

Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė reikalavimą uždrausti atsakovui vykdyti išieškojimą iš jų turto tol, kol nebus parduotas trečiojo asmens turtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti minėto reikalavimo, kadangi hipotekos lakštai neribojo ir neriboja atsakovo teisės nukreipti skolos išieškojimą į atsakovo pasirinktą įkeistą turtą. Be to, apeliantai remiasi hipotekos sandorių sudarymo metu negaliojusiomis Civilinio kodekso normomis, kurios apeliantų nuomone, numatė subsidiarią atsakomybę pastarųjų atžvilgiu. Pažymėtina, jog įstatymo normos negalioja atgal ir apeliantai neturi pagrindo jomis remtis. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalių hipotekos sandorių sudarymo metu, tai yra iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusioje CK 4.195 str. 1 d., 2 d. nuostatų redakcijoje buvo nustatyta, jog įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimų įvykdymą tik įkeistu savo daiktu, ir jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytinių, jis įgyją į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo. Taigi, šalių sandorio sudarymo metu galiojusi minėta Civilinio kodekso norma nenumatė subsidiarios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, jog po 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusi CK 4.195 str. redakcija numato tai, jog jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. Taigi, darytina išvada, jog minėtos įstatymo normos nedraudžia atsakovui vykdyti išieškojimą iš įkeisto svetimo daikto iki tol, kol nebus parduotas skolininko (trečiojo asmens) įkeistas turtas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad apeliantų apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliantų apeliacinį skundą atmetus, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nėra priteisiamos. Atsakovas prašė iš apeliantų priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 615,01 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Teisėjų kolegija, remdamasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nuostatomis (8.11 punktu) sprendžia, jog 615,01 Eur bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir pagrįstos, todėl priteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų (apeliantų) A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus (j. a. k. 112025592) naudai 615,01 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis.