Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. S. ir J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. S. ir J. S. ieškinį atsakovui ,,Nordea Bank Finland Plc“, AB, trečiasis asmuo BUAB ,,Trikampis žiedas“, dėl kreditoriaus veiksmų pripažinimo neteisėtais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovų A. S. ir J. S. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc, trečiasis asmuo BUAB ,,Trikampis žiedas“ dėl kreditoriaus veiksmų pripažinimo neteisėtais. 2015-01-27 teisme priimtas ieškovų patikslintas ieškinys atsakovui dėl kreditoriaus veiksmų pripažinimo neteisėtais. Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2014-11-07 Vilniaus miesto 2 notarų biuro notaro R. K. išduotų vykdomųjų įrašų Nr. 1-11447 bei 1-11446 galiojimą ir BUAB ,,Trikampis žiedas” skolos išieškojimą iš ieškovų sutartine hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimais bei Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimais įkeisto turto bei nurodė, kad bankas išieškojimo iš ieškovų turto procesą jau inicijavo, t. y. jis kreipėsi į notarą, kad ne ginčo tvarka būtų atliktas vykdomasis įrašas, o notarui atlikus vykdomuosius įrašus, bankas kreipėsi į antstolį, o antstoliui pradėjus ieškovų turto priverstinio realizavimo procesą, ieškovų teisės būtų negrįžtamai pažeistos, t. y. jie prarastų savo turtą, o teismo sprendimas šioje byloje, jeigu jis būtų palankus ieškovams, taptų neįgyvendinamu.

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi ieškovų reikalavimai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, be to, ieškovai neginčija, kad jie svetimo daikto hipoteka yra užtikrinę BUAB ,,Trikampis žiedas” prievolę ir kad atsakovas turi teisę pasinaudoti hipoteka, be to, ieškovai nepaneigia, kad hipotekos lakštai (sutartys) neribojo ir neriboja banko teisės nukreipti išieškojimą į atsakovo pasirinktą įkeistiną turtą nepriklausomai nuo BUAB ,,Trikampis žiedas” įkeisto turto pardavimo, be to, ieškovai savo ieškinį motyvuoja nuo 2012-07-01 įsigaliojusia CK 4.195 str. redakcija, kuri ieškovų ir atsakovų sudarytų hipotekos lakštų atžvilgiu negali būti taikoma ir net patys ieškovai pripažįsta, kad hipotekos lakštų sudarymo metu nebuvo tokių CK straipsnių ir jų redakcijų, kuriais ieškovai remiasi savo ieškinyje, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei pažeistų proporcingumo ir adekvatumo principus, be to, ieškovai prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašo teismo sustabdyti notaro R. K. 2014-11-07 išduotų vykdomųjų įrašų Nr. 1-11446 ir Nr. 1-11447 galiojimą, nors toks materialinis reikalavimas ieškinyje apskritai nėra reiškiamas, be to, išieškojimo tvarka, kai atsakovas tuo pačiu atlieka išieškojimą iš BUAB ,,Trikampis žiedas” įkeisto turto ir iš ieškovų įkeisto turto, negali pažeisti ieškovų interesų, kadangi patenkinus atsakovo reikalavimą ar jo dalį iš ieškovų įkeisto turto arba jiems patiems įvykdžius skolininko įsipareigojimą, ieškovai įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką bankroto byloje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-10 nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teismas konstatavo, jog pagal CPK 144 straipsnio nuostatas, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šių priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekimas užtikrinti ieškovo interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Taip pat sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas privalo vadovautis teisingumo principu, o tai reiškia, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) nurodomam pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus ir neturi varžyti asmens (asmenų) labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta byloje Nr.3K-3-146/2002m, “Apatit Ferlizers S.A.” v. AB “Lifosa” Biuletenis Nr. 17, psl. 217-223, ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-25 nutartis Nr. 2-2174/2010). Be to, teismas pažymėjo, kad siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, civiliniame procese yra įtvirtintas onus probandi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Tai reiškia, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi įrodyti tikėtiną realią grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui, t. y. turi tokį prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad yra pagrindas manyti, jog galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba tapti neįmanomu ir vien tik prielaidų nurodymas yra nepakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Be to, laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsaugą, negali būti taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2003-06-19 nutartis Nr. 2-256/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2003-10-16 nutartis Nr. 2-415/2003).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio teismas nustatė, kad atsakovas įgyvendindamas savo teisę į neįvykdytą prievolę pagal kreditavimo sutartį įstatymų nustatyta tvarka, vykdomuosius dokumentus pateikė vykdyti antstoliui, o sustabdžius vykdymo veiksmus iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas, atsakovo, kaip išieškotojo teisė atgauti skolą būtų ribojama, todėl įkeisto turto perleidimo procedūrų sustabdymas reikštų nepagrįstą ir neproporcingą atsakovo teisių ribojimą, be to, ginčo dėl atsakovo teisės išieškoti skolą iš ieškovų įkeisto turto nėra ir ši teisė yra galiojanti, t. y. hipotekos lakštai yra galiojantys bei neriboja atsakovo teisės realizuoti hipotekos teisę, be to, ieškovai nereiškia tokio materialinio reikalavimo dėl notaro įrašų galiojimo ar negaliojimo, be to, ieškovai neįrodė, kad išieškojimo tvarka, kuomet atsakovas tuo pačiu atlieka išieškojimą iš BUAB „Trikampis žiedas“ įkeisto turto ir iš ieškovų įkeisto turto, pažeis jų interesus, kadangi patenkinus atsakovo reikalavimą ar jo dalį iš ieškovų įkeisto turto, ieškovai įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką bankroto byloje.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad ieškovų prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų nepagrįstai apribojamos atsakovo teisės pagal patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus, kadangi CPK 144 str. - 145 str. pagrindu laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, nes įkeisto turto vykdymo visų procedūrų sustabdymas šiuo atveju reikštų nepagrįstą, neadekvatų ir neproporcingą atsakovo teisių, numatytų kreditavimo sutartyje, ribojimą, bei pažeistų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra atmestinas (CK 1.5 str.; CPK 144 str. - 145 str.).

Ieškovai A. S. ir J. S. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti 2014-11-07 Vilniaus miesto 2 notarų biuro notaro R. K. išduotų vykdomųjų įrašų Nr. 1-11447 bei 1-11446 galiojimą ir BUAB ,,Trikampis žiedas“ skolos išieškojimą iš ieškovų sutartine hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimais bei Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimais įkeisto turto. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė tik prima facie įvertinęs ieškinio nepagrįstumą, t. y. konstatavo, jog banko teisė išieškoti BUAB ,,Trikampis žiedas“ skolą iš ieškovų turimo turto yra galiojanti ir nėra ginčijama.

Visų pirma, pabrėžia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog banko teisė nukreipti išieškojimą į ieškovų turtą nėra ginčijama. Būtent dėl to yra pateiktas ieškinys ir užvesta civilinė byla dėl kreditoriaus veiksmų pripažinimo neteisėtais (CK 4.194¹ str. 6 d.). Nepaisant to, kad ieškovai neginčija hipotekos lakštų, t. y. nepareiškė ieškinio dėl sandorio nuginčijimo, jie ginčija banko veiksmų teisėtumą, banko teisę vykdyti trečiojo asmens skolos išieškojimą iš subsidiariai atsakingų ieškovų turto, įrodinėja, kad bankas tokią teisę (nukreipti išieškojimą į svetimo daikto hipoteka įkeistą ieškovų turtą) gali įgyti tik tuo atveju, jeigu jo reikalavimai nebus patenkinti iš trečiojo asmens BUAB ,,Trikampis žiedas" turto. Taigi, priešingai, nei konstatavo teismas, ginčas dėl atsakovo (banko) teisės išieškoti skolą iš ieškovų turto yra ir jis turi būti išspręstas būtent šioje byloje.

Be to, teismas neteisingai nurodė, jog ieškovai nereiškia materialinio teisinio reikalavimo dėl notaro atlikto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civilinė byla (numeris kol kas nežinomas) pagal ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-29 nutarties c. b. Nr. 2-50265-595/2014 panaikinimo. Antra vertus, svarbu atkreipti dėmesį, kad notaro veiksmai toje byloje tegali būti vertinami tik procedūrine prasme, nes notarai, atlikdami vykdomuosius įrašus, netikrina hipotekos kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo, kas reiškia, jog teismo išvada apie materialinio reikalavimo dėl notaro atliktų vykdomųjų įrašų panaikinimo sąsajas su šiuo ginču ir jo įtaką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui yra visiškai nepagrįsta.

Skundžiamos nutarties išvados leidžia manyti, jog teismas nemano, jog ieškovų pareikštas reikalavimas (ieškinio dalykas) pripažinti neteisėtu Nordea Bank Finland Pic vykdomų BUAB ,,Trikampis žiedas" skolos išieškojimų 2014-09-22 prašymo nr. OUT-18816 ir Nr. OUT-18815 bei notaro R. K. 2014-11-07 išduotų vykdomųjų įrašų Nr. 1-11446 ir Nr. 1-11447 pagrindu iš įkaito davėjų J. S. ir A. S. turto ir uždrausti iki BUAB „Trikampis žiedas" bankroto byloje nebus parduotas šiai įmonei priklausantis Bankui įkeistas turtas, išieškoti BUAB „Trikampis žiedas" skolų iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto gali būti tenkinamas, nes pasak teismo atsakovo (banko) teisė išieškoti skolą iš ieškovų turto yra galiojanti, t. y. hipotekos lakštai yra galiojantys bei neriboja atsakovo teisės realizuoti hipotekos teisę. Šias aplinkybes skundžiamoje nutartyje teismas jau konstatavo. Tuo tarpu ieškovų argumentų apie jų subsidiarią atsakomybę (atitinkamai ir banko pareigą visų prima išnaudoti galimybę išieškoti skolą iš trečiojo asmens (skolininko) turto) bei banko išieškomą nepagrįstai didelę sumą (ne tik skolos sumą, tačiau ir palūkanas, kurių mokėti BUAB ,,Trikampis žiedas" bankui neturi) teismas visiškai nevertino. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvados šiuo atveju leidžia prognozuoti ir bylos baigtį.

Toks pirmosios instancijos teismo atliktas ieškinio vertinimas neatitinka CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto ir vyraujančioje teismų praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylose aptarto prima facie instituto paskirties bei tikslų, nes šiuo atveju buvo be pagrindo preliminariai įvertintas ieškinio materialusis teisinis pagrįstumas.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie") įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus; tokio vertinimo tikslas - teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų apskritai gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti, nes tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Taigi, atliekant preliminarų pareikštų reikalavimų vertinimą, jų pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas iš esmės, o tik patikrinama, ar reikalavimai galėtų būti patenkinti, jeigu pasitvirtintų ieškinio faktiniu pagrindu įvardijamos aplinkybės.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai pasirinko jų teisių gynimo būdą: pareikštas ieškinys dėl hipotekos kreditoriaus veiksmų pripažinimo neteisėtais (CK 4.194¹ str. 6 d.). Jie pateikė argumentus, kodėl banko veiksmai šiuo atveju pažeidžia įstatymų reikalavimus, ignoruoja ieškovų subsidiarios atsakomybės pobūdį. Tuo tarpu aplinkybės, sudarančios ieškinio faktinį pagrindą, prima facie doktrinos požiūriu negali būti traktuojamos kaip objektyviai negalimos - esą išnagrinėjus ginčą iš esmės jos negalėtų būti pripažintos įrodytomis. Todėl, daro išvadą, kad ieškovai tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, todėl turi būti sprendžiama, ar šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas lems būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba negalimumą jį įvykdyti (CPK 144 str. 1 d.).

Sprendžiant klausimą dėl būtinumo šiuo atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina įvertinti aplinkybę, ar bankui tęsiant išieškojimo iš ieškovų turto veiksmus, t. y. priverstinai realizavus ieškovų nekilnojamąjį turtą, teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovams, įvykdymas būtų įmanomas.

Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jie neįrodė aplinkybės, kad bankui patenkinus savo reikalavimus iš jų turto, ieškovų interesai nebus pažeisti, kadangi jie įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką bankroto byloje. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga, kadangi visų pirma, tokiu atveju ieškovai negrįžtamai praras savo nekilnojamąjį turtą ir jokia atgręžtinio reikalavimo teisė šio konkretaus turto praradimo nekompensuos. Be to, itin svarbu įvertinti tai, kad bankas iš ieškovų turto siekia išieškoti ne tik BUAB ,,Trikampis žiedas" skolą, tačiau ir po bankroto bylos priskaičiuotas netesybas bei 16 % metinių palūkanų - skolininko įsipareigojimų nevykdymo palūkanas.

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti skolininkui bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų, taip pat ir procesinių, už visas įmonės prievoles, kurios atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, skaičiavimas. Taigi, skolininkas BUAB ,,Trikampis žiedas" neturi pareigos mokėti banko reikalaujamas palūkanas kreditoriui, kas reiškia, kad net ir išieškojus tokias palūkanas iš ieškovų turto, tretysis asmuo (skolininkas) jų kompensuoti ieškovams neturės.

Išieškoti iš hipoteka įkeisto svetimo turto galima tik tiek, kiek išieškojimo metu yra skolingas kreditoriui skolininkas pagal šio prisiimtas ir netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) prievoles. BUAB ,,Trikampis žiedas“ šiuo atveju prievolės mokėti bankui po bankroto bylos iškėlimo priskaičiuotas netesybas (17 319,47 Eur) bei 16 % metinių palūkanų nebeturi, tuo tarpu bankas iš ieškovų turto šią sumą išieškoti siekia. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad bankas reikšdamas tokius reikalavimus elgiasi nesąžiningai. Toks aktualių teisės normų aiškinimas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2013.

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius banko inicijuoto priverstinio išieškojimo iš ieškovų turto veiksmų, teismo sprendimas šioje byloje, jeigu jis bus palankus ar bent iš dalies palankus ieškovams, taps nebeįgyvendinamu, nes bankas savo reikalavimą jau bus patenkinęs, ieškovų turtas bus priverstinai realizuotas, o atgręžtinio reikalavimo į tretįjį asmenį teisė galėtų kompensuoti tik dalį ieškovų praradimų (tik sumokėtos skolos sumą, tačiau ne palūkanas ir netesybas, kurių suma šiai dienai jau viršija 30 000 Eur (17 391,47 Eur netesybos ir 16 % metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2014-11-07 skaičiuojant nuo 272 608,02 Eur sumos)) ir ne natūra, o pinigais.

Aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia ir pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų nepagrįstai, neproporcingai ir neadekvačiai pažeisti banko interesai, kadangi nepagrįstai, neproporcingai ir neadekvačiai šiuo atveju gali būti pažeistos tik ieškovų teisės. Bankas tokiu atveju gali patirti vienintelį savo teisių ribojimą- realizuoti savo reikalavimo teisę į tretįjį asmenį ne taip operatyviai, kaip jis siekia, tačiau banko reikalavimų visiškam patenkinimui jokios grėsmės šiuo atveju nėra, Bankui įkeistas vien skolininko BUAB ,,Trikampis žiedas“ turtas vertinamas mažiausiai 1 870 000 Lt (atitikmuo 541 590 EUR), kas daugiau nei du kartus viršija banko reikalavimų sumą. Tuo tarpu, kaip minėta, ieškovų interesai būtų pažeisti negrįžtamai, nes jie prarastų savo turimą turtą ir atgauti jį galimybių nebeturėtų.

Atsakovas ,,Nordea Bank Finland Plc“, AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs visumą bylos aplinkybių, tinkamai jas teisiškai įvertino, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovų A. S. ir J. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismo taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių nebaigtinis sąrašas pateiktas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurio 10, 13 punktai įtvirtina procesinę galimybę teismui imtis prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl skolos išieškojimo sustabdymo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – tiek sustabdyti 2014-11-07 Vilniaus miesto 2 notarų biuro notaro R. K. išduotų vykdomųjų įrašų Nr. 1-11447 bei 1-11446 galiojimą, tiek ir BUAB ,,Trikampis žiedas“ skolos išieškojimą iš ieškovų sutartine hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimais bei Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimais įkeisto turto. Ieškovai, nesutikdami su minėta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame teigia, jog tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – vykdomųjų įrašų galiojimo ir vykdymo veiksmų sustabdymą, būtų užtikrintas galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius banko inicijuoto priverstinio išieškojimo iš ieškovų turto veiksmų, teismo sprendimas šioje byloje, jeigu jis bus palankus ar bent iš dalies palankus ieškovams, taps nebeįgyvendinamu, nes bankas savo reikalavimą jau bus patenkinęs, ieškovų turtas bus priverstinai realizuotas, o atgręžtinio reikalavimo į tretįjį asmenį teisė galėtų kompensuoti tik dalį ieškovų praradimų.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliantų motyvais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, nenagrinėja ginčo iš esmės bei atitinkamai netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Pažymėtina, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė - išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą (LR CPK 510 straipsnio 3 dalis). Taip pat teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka, tai yra tiria ir vertina prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas šių priemonių taikymo būtinumas, o ne besąlygiškai tenkina prašymus ir sustabdo vykdymo veiksmus. Teismas turi diskrecijos teisę, bet ne pareigą sustabdyti antstolio veiksmus atsižvelgiant į kilusio ginčo esmę, į ieškinyje dėstomas aplinkybes bei kitas klausimo išsprendimui reikšmingus argumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio (skundo) pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovams pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-441/2013). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Sutiktina su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, jog svetimo daikto hipotekos atveju notaro atliktas vykdomasis įrašas turi būti skirtas visai skolos sumai išieškoti tiek iš įkeisto daikto, tiek iš kito skolininko turto ne ginčo tvarka, ir pažymėtina, kad vykdomuoju įrašu yra pasiūloma priteisti skolą iš pagrindinio skolininko ir, kaip nustato LR Teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo 16 p., vykdomajame įraše, svetimo daikto hipotekos (įkeitimo) atveju, notaras turi nurodyti įkaito davėjo, kaip su skolininku subsidiariai atsakingo asmens, duomenis. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovas, skolos, priteistos vykdomaisiais įrašais, išieškojimas turi būti kontroliuojamas vykdymo procese, bet ne nagrinėjamoje byloje, turės būti vertinama ir kontroliuojama, kokia apimtimi bus dengiama skola iš ieškovų įkeisto turto. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų prašymą dėl vykdomųjų įrašų galiojimo sustabdymo, nes, kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovai nereiškia materialinio reikalavimo dėl vykdomųjų įrašų galiojimo (negaliojimo).

Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant vykti išieškojimo procesui. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovų atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis paliktina nepakeista.

Atmetus atskirąjį skundą, atsakovo naudai už atsiliepimo parengimą iš ieškovų (apeliantų) lygiomis dalimis priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 182,23 Eur (b. l. 50 - 52) (CPK 98).

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų (apeliantų) A. S. ir J. S. lygiomis dalimis atsakovo ,,Nordea Bank Finland Plc“, AB naudai 182,23 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovo pagalba.