- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-2176-863/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08819-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- V. R.
- Kreditorius
- Insenerehituse AS
- Skolininkas
- M. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) V. R. (V. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – išieškotojas Insenerehituse AS, skolininkė M. R., antstolis Dainius Šidlauskas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. R. pateikė skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, prašydamas: 1) atšaukti pirmąsias 187,68 kv. m ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir butas), varžytines Nr. (duomenys neskelbtini); 2) perkainoti butą, jo vertę nustatant 954 000 Eur sumai; 3) iš naujo skelbti varžytynes, pradinę pardavimo kainą skaičiuojant nuo 954 000 Eur buto vertės.
1.1. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio Dainiaus Šidlausko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0178/22/01006 dėl 345 366,94 Eur skolos, 8 procentų metinių palūkanų ir 0,1 procentų delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną išieškojimo iš skolininkės M. R. išieškotojo Insenerehituse AS naudai. 2022 m. liepos 26 d. turto arešto aktu buvo areštuotas hipotekos kreditoriaus naudai įkeistas įkaito davėjams M. R. ir V. R. priklausantis nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2023 m. balandžio 25 d. ekspertizės akto Nr. 23.04-EKS02 pagrindu antstolis butą įvertino 812 000 Eur suma bei paskelbė pirmąsias varžytynes, kuriose minėtas butas parduodamas už 649 600 Eur pradinę pardavimo kainą. Pareiškėjo teigimu, butas parduodamas už ženkliai žemesnę nei jo rinkos kainą, taip pažeidžiant skolininko interesus.
1.2. Pareiškėjas paaiškino, kad kreipėsi į turto vertinimo įmonę UAB ,,Krivita“, kurios ekspertė nekilnojamąjį turtą įvertino 954 000 Eur, kas kelia akivaizdžių abejonių dėl antstolio užsakymu atlikto buto vertinimo, nes pareiškėjo užsakymu parengta buto vertinimo ataskaita liudija, kad butas vertas net 142 000 Eur daugiau nei nustatė antstolis. Pareiškėjo manymu, antstolis pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą vykdo netinkamai, butas įkainotas ženkliai per maža kaina, ko pasėkoje paskelbtos pirmosios varžytinės turėtų būti atšauktos, o butas įkainotas 954 000 Eur suma.
2. Antstolis Dainius Šidlauskas 2023 m. birželio 9 d. patvarkymu Nr. 0178/22/01006 pareiškėjo skundo netenkino ir patvarkymą kartu su vykdomąja byla perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis, be kito ko, paaiškino, kad 2022 m. liepos 28 d. patvarkymu paskyrė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, turto vertės nustatymo ekspertizę. 2023 m. balandžio 25 d. gautame ekspertizės akte minėto nekilnojamo turto nustatyta vertė – 812 000 Eur. 2023 m. balandžio 27 d. gautas įkaito davėjo – pareiškėjo V. R. prieštaravimas dėl areštuoto turto įkainojimo, todėl tos pačios dienos patvarkymu įpareigojo pareiškėją iki 2023 m. gegužės 2 d. įmokėti 300 Eur sumą, būtiną ekspertui už pakartotinės ekspertizės atlikimą apmokėti bei informavo, kad, įmokėjus reikalingą sumą eksperto paslaugoms apmokėti, areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas vertintojas UAB „Negrita“. Pareiškėjas nurodytu terminu nesumokėjo patvarkyme nurodytos sumos eksperto išlaidoms apmokėti, todėl neliko kitų galimybių, kaip tik skelbti skolininkui priklausančio turto varžytines.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.
3.1. Vertindamas parengtą ekspertizės aktą Nr. 23.04-EKS02, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šį turto vertinimą atliko kvalifikuotas nekilnojamojo turto vertinimo srities specialistas, taip pat tai, jog byloje nėra duomenų ir įrodymų, jog atliktas pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertinimas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu, būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Teismas atkreipė dėmesį, jog minėtas ekspertizės aktas nėra nuginčytas, jame yra aiškiai nurodyti atlikto nekilnojamojo turto vertinimo kriterijai, taikytas metodas, jo taikymo pagrindimas, remtasi turto apžiūros medžiaga, todėl sprendė, jog antstoliui pagrįstai nekilo abejonių dėl eksperto nustatytos ginčo turto rinkos vertės, taip pat dėl eksperto kvalifikacijos.
3.2. Teismas nurodė, kad vykdymo procese bendrosios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos (CPK 212–219 straipsniai), reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, yra taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai. Pažymėjo, jog teismų praktikoje nustatyta, kad šalių kaip įrodymas pateikta turto vertintojų išvada, gauta ne CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, bet patvirtinanti areštuoto turto rinkos vertę, negali būti ekspertizės aktu (CPK 177 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006), todėl padarė išvadą, kad areštuoto turto vertė yra nustatyta pagrįstai ir teisėtai, o pareiškėjo pateikta UAB ,,Krivita“ 2023 m. birželio 7 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 23-I-031 nelaikytina įrodymu, kuriuo remiantis galima būtų paneigti turto vertę, nustatytą ekspertizės aktu.
3.3. Teismas pažymėjo, jog įstatymas numato antstoliui pareigą nustatyti atitinkamai 80 procentų (pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina) ir 60 procentų (antrosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina) nustatytos turto kainos vykdant turto varžytines, todėl vien ta aplinkybė, jog turtas buvo parduodamas varžytinėse nurodant žemesnę nei rinkos kainą, nepažeidžia pareiškėjo interesų.
3.4. Teismas atkreipė dėmesį, kad varžytynėse yra nustatoma tik pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina. Varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų, tokių kaip nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus, ir t. t. Kitaip tariant, tiksli parduodamo daikto vertė paaiškėja tik pardavus jį varžytynėse. Kadangi turtas parduodamas iš varžytynių, tai, esant didelei paklausai, kaina gali pakilti net daugiau, nei vertintojo buvo nustatyta, ir priešingai, nesant paklausos, turto vertė krinta iki tokios kainos, kuri sudomina pirkėją. Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą.
3.5. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo atšaukti pirmąsias buto varžytines, pirmosios instancijos teismas pastebėjo, jog bylos nagrinėjimo metu pastarosios jau yra pasibaigusios, todėl, įvertinęs tai, kad įstatymas nenumato galimybės atšaukti jau pasibaigusių varžytynių, teismas šio pareiškėjo prašymo nenagrinėjo.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Pareiškėjas V. R. atskirajame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėjas savo atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais motyvais.
4.1. Apeliantas pažymi, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų išaiškinimus, antstolis vykdymo procese skiria turto vertės nustatymo ekspertizę, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės. Tačiau, net ir atlikus turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, antstolis gali skirti pakartotinį turto vertinimą, jei jam pateikiami duomenys, keliantys abejonių dėl turto rinkos vertės. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, nes antstoliui buvo pateikti objektyvūs duomenys (2023 m. birželio 7 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 23-I-031), patvirtinantys tai, kad ginčo turtas antstolio įkainotas ženkliai mažesne kaina nei jo vertė rinkoje. Pateikta teismo ekspertės I. K. atlikta buto vertinimo ataskaita liudija, kad butas vertas net 142 000 Eur daugiau nei nustatė antstolis.
4.2. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai akcentavo vien antstolio užsakymu atliktą turto vertinimą, nepaisydamas to, kad buvo pateiktas ir kitas teismo ekspertės I. K. atliktas buto vertinimas - aktuali 2023 m. birželio 7 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 23-I-031, kuria buvo nustatyta, jog buto rinkos vertė – 954 000 Eur. Kai tuo tarpu antstolis pareiškėjo butą įkainojo vos 812 000 Eur sumai. Taigi, teismui buvo pateikti akivaizdūs duomenys, sukeliantys abejonių, ar turtas išties buvo įkainotas rinkos kainomis.
4.3. Atkreipia dėmesį, jog ypatingosios teisenos bylose teismas privalo būti itin aktyvus ir ištirti visas bylai reikalingas aplinkybes, o bylose dėl antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimo viešasis interesas reikalauja, kad teismas vadovautųsi ex officio principu (CPK 443 straipsnio 8 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-521-781/2014). Mano, jog nagrinėjamu atveju teismas privalėjo imtis aktyvių veiksmų ir nustatyti, ar iš tikrųjų antstolio vykdomojoje byloje nustatyta turto kaina yra atitinkanti padėtį rinkoje, tačiau skundą išnagrinėjo pernelyg formaliai, dėl ko skundžiama nutartis naikintina.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
7. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolių veiksmų, susijusių su turto įkainojimu. Apeliantas nesutinka su antstolio atliktu buto įkainojimu, mano, kad buto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, nes turtas įkainotas žemesne nei jo rinkos kaina.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
8. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatytos bylai išnagrinėti reikšmingos faktinės aplinkybės chronologine seka.
8.1. Antstolio Dainiaus Šidlausko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0178/22/01006 pagal Vilniaus rajono 6 notarų biuro 2019 m. balandžio 10 d. vykdomąjį įrašą Nr. 2505 dėl 345 366,94 Eur skolos, 8 procentų metinių palūkanų ir 0,1 procentų delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną išieškojimo iš skolininkės M. R. išieškotojo Insenerehituse AS naudai.
8.2. 2022 m. liepos 26 d. turto arešto aktu buvo areštuotas hipotekos kreditoriaus naudai įkeistas įkaito davėjams M. R. bei V. R. priklausantis nekilnojamasis turtas: butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 32-34). 2022 m. liepos 28 d. antstolis patvarkymu skyrė turto vertės nustatymo ekspertizę nekilnojamajam turtui bei ją pavedė atlikti UAB „Finance property“ (v. b. l. 42-43). 2023 m. balandžio 25 d. gautas ekspertizės aktas Nr. 23.04- EKS02, kuriuo areštuoto turto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta 812 000 Eur (v. b. l. 67-92). 2023 m. balandžio 25 d. antstolis patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo įkainojo areštuotą turtą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nustatant 812 000 Eur turto vertę (v. b. l. 93).
8.3. 2023 m. balandžio 27 d. pareiškėjas pateikė antstoliui prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo, kuriuo įkaito davėjas nurodė nesutinkantis su nustatyta areštuoto turto verte bei sutiko apmokėti pakartotinės ekspertizės atlikimo išlaidas (v. b. l. 94-104). 2023 m. balandžio 27 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, kuriuo įpareigojo įkaito davėją V. R. iki 2023 m. gegužės 2 d. įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 300 Eur sumą, būtiną ekspertui už pakartotinės ekspertizės atlikimą apmokėti, taip pat informavo vykdymo proceso šalis, jog įmokėjus reikalingą sumą eksperto paslaugoms apmokėti, areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas vertintojas UAB „Negrita“ (v. b. l. 105).
8.4. Antstolio nustatytu terminu pareiškėjas antstolio patvarkyme nurodytos sumos už pakartotinę ekspertizę neįmokėjo. 2023 m. gegužės 2 d. pateikė antstoliui pretenziją, informuodamas antstolį, kad surado kitą ekspertą UAB „Krivita“, sutinkantį atlikti areštuoto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę bei sumokėjo UAB „Krivita“ 150 Eur už ekspertizės atlikimą (v. b. l. 106). 2023 m. gegužės 3 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti prašymą dėl turto vertintojo parinkimo, nurodydamas, kad įstatymai nenumato teisės skolininkui reikalauti, kad ekspertizę atliktų jo pasiūlytas ekspertas, kadangi tokiu atveju jis gali būti šališkas (v. b. l. 107). Pareiškėjui apskundus šį antstolio patvarkymą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. (atitinkamai civilinėje byloje Nr. 2YT-11749-994/2023 ir civilinėje byloje Nr. 2S-1809-803/2023) apelianto skundas atmestas kaip nepagrįstas, nenustačius jokių vykdomojo proceso pažeidimų antstolio veiksmuose.
8.5. 2023 m. gegužės 22 d. patvarkymu antstolis paskelbė pirmąsias buto varžytines ir nustatė pradinę parduodamo turto kainą 649 600 Eur. 2023 m. birželio 8 d. pareiškėjas pateikė antstoliui skundą, prašydamas atšaukti paskelbtas pirmąsias buto varžytines ir perįkainuoti butą, jo vertę nustatant 954 000 Eur, tuomet iš naujo skelbti buto varžytines. 2023 m. birželio 9 d. patvarkymu Nr. 0178/22/01006 antstolis pareiškėjo skundo netenkino ir patvarkymą kartu su vykdomąja byla perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui, o pirmosios instancijos teismas priėmė ginčijamą nutartį, kuria pareiškėjo skundo netenkino.
9. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjant pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme ginčo buto pirmosios varžytinės jau buvo pasibaigusios, todėl teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl paskelbtų varžytinių atšaukimo ir pareiškėjas šioje dalyje teismo priimto sprendimo neskundžia. Teisminės gynybos objektu gali būti tik tokie reikalavimai, kurie sukelia į teismą besikreipiančiam asmeniu materialinius teisinius padarinius. Iš Liteko duomenų matyti, jog pirmosios ginčo buto varžytinės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas, atitinkamai apelianto keliamas reikalavimas dėl buto tinkamo įkainojimo yra aktualus ir sukels pareiškėjui teisines pasekmes, sprendžiant tolimesnius klausimus, susijusius su buto realizavimu.
10. Sutiktina su apelianto pozicija, jog turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas yra viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų. Tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas siekiant apginti tiek išieškotojo (pardavus turtą už didžiausią kainą maksimaliai padengiama skola), tiek skolininko (jam grąžinamas skolos ir turto vertės skirtumas) interesus. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taikylės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertė nustatyta eksperto, o išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
11. Nagrinėjamu atveju prieštaravimus dėl eksperto nustatytos vertės pareiškė įkaito davėjas. Antstolis 2023 m. balandžio 27 d. patvarkyme pažymėjo, jog jam nekyla abejonių dėl ekspertizės akte nustatytos areštuoto turto vertės, tačiau siekdamas pašalinti bet kokias įkaito davėjo abejones dėl areštuoto turto įkainojimo, sutiko skirti pakartotinę ekspertizę. Tuo atveju, jei pakartotinė ekspertizė skiriama dėl pateiktų prieštaravimų atliktai ekspertizei, prieštaravimus pareiškęs asmuo turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tuo pačiu įstatymas numato teisę prašyti atidėti šios sumos sumokėjimą (skolininko atveju) arba atlesti nuo šių sumų mokėjimo (išieškotojo atveju) (CPK 682 straipsnio 4 dalyje). Pareiškėjas sutiko apmokėti pakartotinės ekspertizės atlikimo išlaidas, todėl antstolis 2023 m. balandžio 27 d. patvarkymu, tenkindamas pareiškėjo prašymą dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo, pagrįstai įpareigojo pareiškėją įmokėti 300 Eur sumą, būtiną ekspertui už pakartotinės ekspertizės atlikimą apmokėti. Šis antstolio patvarkymas nėra nuginčytas, o antstolio reikalavimas dėl sumų, būtinų pakartotinei ekspertizei atlikti, sumokėjimo nebuvo įvykdytas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis pagrįstai paskelbė pirmąsias ginčo turto varžytines ir nustatė realizuotino turto pradinę kainą pagal vykdomojoje byloje atliktos ekspertizės išvadas.
12. Akcentuodamas netinkamo turto įkainojimą apeliantas iš esmės teigia, jog jo su skundu dėl antstolio veiksmų pateikta teismo ekspertės I. K. atlikta buto vertinimo atskaita sudaro pagrindą abejoti atliktos ekspertizės išvadomis ir, atitinkamai, sudaro pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę. Tačiau pažymėtina, jog antstolis, nors ir pažymėdamas, jog jam nekyla abejonių dėl eksperto atlikto turto įvertinimo, patenkino pareiškėjo prašymą dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo. Pastaroji nebuvo atlikta tik dėl to, jog pats pareiškėjas netinkamai realizavo savo teises, t. y. nesumokėjo lėšų, būtinų pakartotinei ekspertizei atlikti, į antstolio depozito sąskaitą per antstolio nustatytą terminą.
13. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalių kaip įrodymas pateikta turto vertintojų išvada, gauta ne CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, bet patvirtinanti areštuoto turto rinkos vertę, negali būti ekspertizės aktu (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Tačiau jeigu turto vertintojų išvadoje yra su byla susijusių faktinių duomenų, ji, kaip rašytinis įrodymas, yra tinkama įrodinėjimo priemonė byloje (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-121/2010). Šiuo atveju pareiškėjo užsakymu atlikta turto vertinimo ataskaita antstoliui buvo pateikta jau po pirmųjų varžytinių paskelbimo, o teismas ją vertino jau pasibaigus varžytinėms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog turto ataskaitoje ginčo buto vertė yra 142 000 Eur didesnė nei antstolio užsakymu atliktoje turto vertinimo ekspertizėje, nagrinėjamu atveju antstoliui nesudarė pagrindo suabejoti eksperto atlikto turto įkainojimu, nes kaip teisingai pažymėjo antstolis skundžiamame patvarkyme , šiuo atveju kainos atotrūkis procentine išraiška nėra žymus – sudaro apie 15 procentų, o varžytinių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai vertina parduodamo objekto patrauklumą ir tik pirkėjų konkurencija nustato varžytinėse parduodamo turto realią kainą. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog byloje nustatyta faktinė aplinkybė apie tai, jog antstolio paskelbtos pirmosios ginčo buto varžytinės neįvyko, nes neatsirado norinčių jose dalyvauti, kaip tik byloja apie tai, jog turtas nebuvo įkainotas per maža kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020, 34 punktas).
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
15. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo V. R. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.