- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-10
- Bylos Nr.
- 2S-1809-803/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07197-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Skolininkas
- M. R.
- Kreditorius
- Insenerehituse AS
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.8.3Kiti su vykdomosios bylos sustabdymu susiję klausimai
- 3.5.20.2Turto pardavimas iš varžytynių
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – skolininkė M. R., išieškotojas Insenerehituse AS, antstolis D. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. R. pateikė skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2023 m. gegužės 3 d. patvarkymą atsisakyti tenkinti prašymą dėl turto vertintojo parinkimo Nr. 0178/22/01006.
2. Skunde nurodė, kad turto arešto aktu buvo areštuotas hipotekos kreditoriaus naudai įkeistas įkaito davėjams M. R. bei V. R. priklausantis nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nesutikdamas su antstolio nustatyta buto rinkos verte, pateikė prieštaravimus dėl buto įkainojimo. Antstolis 2023 m. balandžio 27 d. patvarkymu vykdymo procese paskyrė pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Negrita“, taip pat įpareigojo įkaito davėją V. R. iki 2023 m. gegužės 2 d. įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 300 Eur sumą, būtiną ekspertui už pakartotinės ekspertizės atlikimą apmokėti. Minėtu patvarkymu antstolis taip pat informavo įkaito davėją V. R. jog, neapmokėjus pakartotinės ekspertizės atlikimui reikalingų išlaidų bei antstolio paskirtu laiku nesudarius sąlygų ekspertui areštuotam turtui apžiūrėti, turtas bus realizuojamas už antstolio 2023 m. balandžio 25 d. patvarkymu nustatytą turto vertę. Teigia, kad antstolio 2023 m. balandžio 27 d. patvarkyme nustatytu terminu, 2023 m. gegužės 2 d., antstoliui išsiuntė elektroninį laišką, kuriuo antstolis buvo informuotas, jog siekdamas kuo greičiau ir mažiausiais kaštais nustatyti tikrąją turto vertę, gavo pasiūlymą iš UAB „Krivita“ dėl turto vertinimo atlikimo. Pareiškėjas antstoliui pateikė 2023 m. balandžio 28 d. UAB „Krivita“ sutikimą dėl turto ekspertizės atlikimo už 150 Eur bei apmokėjimą UAB „Krivita“ patvirtinantį kvitą. Antstolis 2023 m. gegužės 3 d. patvarkymu atsisakė tenkinti prašymą dėl turto vertintojo parinkimo Nr. 0178/22/01006 ir atmetė prašymą turto vertinimą pavesti UAB „Krivita“. Mano, kad toks antstolio sprendimas yra nepagrįstas, kadangi jo susirastas ekspertas atliktų turto vertės nustatymo ekspertizę dvigubai pigiau. Nesutinka su antstoliu, kad turto vertinimą atliekant UAB „Krivita“ teismo ekspertei I. K. nebus užtikrintas nešališkumas. Priešingai mano, kad antstolį ir jo paskirtą UAB „Negrita“ ekspertą K. K. sieja bendra neskaidri veikla. Antstolis, skirdamas areštuoto turto ekspertizę, nusikalstamai susivienijo su turto vertintojais. Esant tokiems ryškiems prieštaravimams trijose skirtingose turto ekspertizėse, pareiškėjas būtų tikslinęs ir naująjį ekspertizės aktą. Tačiau to negalėjo padaryti, nes paskutiniojo ekspertizės akto negavo. Dėl to antstolio 2023 m. kovo 8 d. patvarkymu pradėtas varžytynių procesas turėtų būti sustabdytas. Prie vykdomo išieškojimo iš pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto prisijungė kiti antstoliai. Antstolis nurodė, kad bendra jų išieškoma suma sudaro 14 073,94 Eur, tačiau nepatikslino, kokiu pagrindu, kokiai sumai ir kada kiti antstoliai prisijungė prie išieškojimo. Antstolio patvarkymuose nurodytų kreditorių reikalavimai dubliuojasi. Be to, kitų antstolių apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra per didelės. Antstolio 2023 m. kovo 8 d. patvarkyme nurodytą išieškomą 2 983 Eur skolą ir 2 349,49 Eur palūkanas pareiškėjas galėjo sumokėti iš karto. Pareiškėjas nuolat iš dalies atsiskaito su kreditoriais, mokėdamas apie 150 Eur dydžio sumas.
3. Antstolis D. Š. priėmė patvarkymą Nr. S23-11669, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad vykdo Vilniaus rajono 6 notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 2505, išduotą 2019 m. balandžio 10 d. dėl 345 366,94 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų ir 0,1 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną išieškojimo iš skolininkės M. R. išieškotojo Insenerehituse AS naudai. 2022 m. liepos 28 d. patvarkymu buvo nuspręsta skirti turto vertės ekspertizę nekilnojamajam turtui bei ją atlikti pavesta UAB „Finance property“. 2023 m. balandžio 25 d. gautas ekspertizės aktas Nr. 23.04-EKS02, kuriuo areštuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė 812 000 Eur. 2023 m. balandžio 25 d. antstolio patvarkymu areštuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė 812 000 Eur. 2023 m. balandžio 27 d. pareiškėjas pateikė antstoliui prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo, kuriuo įkaito davėjas nurodė nesutinkantis su nustatyta areštuoto turto verte bei sutiko apmokėti pakartotinės ekspertizės atlikimo išlaidas. Pažymi, kad nors antstoliui dėl ekspertizės akte nustatytos areštuoto turto vertės abejonių nebuvo, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad įkaito davėjas pateikė prieštaravimą dėl areštuoto turto įkainojimo ir prašė skirti pakartotinę ekspertizę, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl areštuoto turto įkainojimo, antstolis neatmetė pareiškėjo prašymo skirti pakartotinę ekspertizę. 2023 m. balandžio 27 d. patvarkymu antstolis įpareigojo įkaito davėją iki 2023 m. gegužės 2 d. imtinai įmokėti 300 Eur sumą, būtiną ekspertui už pakartotinės ekspertizės atlikimą apmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą, taip pat vykdymo proceso šalis informavo, jog, įmokėjus reikalingą sumą eksperto paslaugoms apmokėti, areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas vertintoja UAB „Negrita“.
4. Antstolio nustatytu terminu pareiškėjas patvarkyme nurodytos sumos už pakartotinę ekspertizę neįmokėjo bei informavo antstolį, kad surado kitą ekspertą UAB „Krivita“, sutinkantį atlikti areštuoto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, taip pat sumokėjo UAB „Krivita“ 150 Eur už ekspertizės atlikimą. Pažymi, kad įstatymai nenumato skolininkui teisės reikalauti, kad ekspertizę atliktų vykdomojoje byloje jo pasiūlytas ekspertas, kadangi tokiu atveju jis gali būti šališkas. Vykdymo procese tik antstoliui suteikiama teisė priimti sprendimą dėl ekspertizės skyrimo bei parinkti ekspertizės ištaigą. Taip siekiama skolininko ir išieškoto interesų pusiausvyros. Nurodo, kad šioje vykdomojoje byloje antstolis užklausė 9 turto vertintojus dėl ekspertizės atlikimo, iš jų tik 3 sutiko ekspertizę atlikti (už 160 Eur, 300 Eur ir 350 Eur), todėl buvo pasirinktas mažiausią kainą pasiūlęs ekspertas, t. y. pakartotinei ekspertizei buvo pasirinktas sekantis mažiausią kainą pasiūlęs ekspertas. Anot antstolio, pareiškėjas be kainų skirtumo, nenurodo jokių motyvų, dėl kurių ekspertizė neturėtų būti pavesta atlikti antstolio paskirtam vertintojui. Akcentuoja, kad atsižvelgiant į vykdomojoje byloje išieškotinos sumos dydį (345 366,94 Eur skolos bei 8 proc. metinių palūkanų nuo 2019 m. kovo 4 d. iki visos skolos sumokėjimo bei 0,01 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, t. y. po 310,03 Eur už kiekvieną pradelstą dieną) su 150 Eur ekspertizės atlikimo kainų skirtumu, nėra reikšmingas. Pareiškėjo argumentai apie antstolį ir jo santykius su UAB „Negrita“ ekspertu K. K. yra deklaratyvūs ir neturi nieko bendro su objektyvia realybe.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo išieškotojas Insenerehituse AS pateikė atsiliepimą į skundą. Nurodo, kad su pareiškėjo skundu dėl antstolio veiksmų nesutinka, prašo jį atmesti. 2023 m. balandžio 27 d. patvarkymu antstolis įpareigojo įkaito davėją V. R. iki 2023 m. gegužės 2 d. įmokėti 300 Eur sumą, būtiną ekspertui už pakartotinės ekspertizės atlikimą į antstolio depozitinę sąskaitą, taip pat vykdymo proceso šalis informavo, jog, įmokėjus reikalingą sumą eksperto paslaugoms apmokėti, areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas vertintojas UAB „Negrita“. Antstolio nustatytu terminu pareiškėjas antstolio patvarkyme nurodytos sumos už pakartotinę ekspertizę neįmokėjo, vietoj to, informavo susiradęs ekspertą, sutinkantį atlikti areštuoto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę už 150 Eur bei už jos atlikimą iškart sumokėjo. Pažymi, kad įstatymai nenumato teisės skolininkui reikalauti, kad ekspertizę atliktų vykdomojoje byloje jo pasiūlytas ekspertas, kadangi tokiu atveju, jis gali būti šališkas. Pareiškėjas savo pretenzijoje be kainų skirtumo nenurodė jokių motyvų, dėl kurių ekspertizė neturėtų būti pavesta atlikti antstolio paskirtam vertintojui. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl antstolio ryšių su UAB „Negrita“ yra deklaratyvūs, šmeižiantys, neturintys nieko bendro su objektyvia realybe. Pareiškėjas kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokias jo nurodomas aplinkybes dėl UAB „Negrita“ eksperto K. K. šališkumo nekilnojamojo turto vertinimo procese. Mano, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vien tuo tikslu, kad trukdyti ir vilkinti jo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimą iš antstolio varžytynių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. R. skundo dėl antstolio D. Š. veiksmų.
7. Teismas nustatė, kad iš vykdomosios bylos medžiagos Nr. 0178/22/01006 nustatyta, kad 2022 m. liepos 26 d. turto arešto aktu buvo areštuotas hipotekos kreditoriaus naudai įkeistas įkaito davėjams M. R. bei V. R. priklausantis nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 28 d. antstolis patvarkymu skyrė turto vertės nustatymo ekspertizę nekilnojamajam turtui bei ją pavedė atlikti UAB „Finance property“. 2023 m. balandžio 25 d. gautas ekspertizės aktas Nr. 23.04-EKS02, kuriuo areštuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta 812 000 Eur. 2023 m. balandžio 25 d. antstolis patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo įkainojo areštuotą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatant 812 000 Eur turto vertę. 2023 m. balandžio 27 d. pareiškėjas pateikė antstoliui prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo, kuriuo įkaito davėjas nurodė nesutinkantis su nustatyta areštuoto turto verte bei sutiko apmokėti pakartotinės ekspertizės atlikimo išlaidas. 2023 m. balandžio 27 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, kuriuo įpareigojo įkaito davėją V. R. iki 2023 m. gegužės 2 d. įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 300 Eur sumą, būtiną ekspertui už pakartotinės ekspertizės atlikimą apmokėti, taip pat informavo vykdymo proceso šalis, jog įmokėjus reikalingą sumą eksperto paslaugoms apmokėti, areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas vertintojas UAB „Negrita“. Antstolio nustatytu terminu pareiškėjas antstolio patvarkyme nurodytos sumos už pakartotinę ekspertizę neįmokėjo. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 2 d. pateikė antstoliui pretenziją, informuodamas antstolį, kad surado kitą ekspertą UAB „Krivita“, sutinkantį atlikti areštuoto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę bei sumokėjo UAB „Krivita“ 150 Eur už ekspertizės atlikimą. 2023 m. gegužės 3 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. 0178/22/01006 atsisakymą dėl turto vertintojo parinkimo.
8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos registruotąja pašto siunta išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. To pateis straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Be to, CPK nenustato tokio vykdymo proceso instituto kaip vertintojo išsirinkimas. Skiriant vertintoją areštuoto turto rinkos vertei nustatyti antstoliui svarbiausia du kriterijai: turto vertintojo kvalifikacija ir nešališkumas. pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, vykdymo proceso šalių, taip pat ir skolininko, nagrinėjamu atveju pareiškėjo, interesai ginami, ne pareiškėjo nurodytu būdu, t. y. savo iniciatyva pasirenkant ekspertizę atliksiantį ekspertą, o būtent – suteikiant skolininkui (pareiškėjui) teisę pareikšti nušalinimus (CPK 68 straipsnio 1 dalis). Byloje nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas būtų prašęs nušalinti antstolio paskirtą ekspertą UAB „Negrita“.
9. Teismas nustatė, kad antstolis užklausė 9 turto vertintojus dėl ekspertizės atlikimo, t. y. UAB „Negrita“, UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“, UAB „Domus optima“, UAB „Finance property“, UAB „Apus turtas“, UAB „Inreal“, UAB „Stivvf“, VĮ Registrų centras (v. b. l. 35-39). Iš jų tik trys turto vertintojai sutiko atlikti ekspertizę, t. y. UAB „Finance property“ už 160 Eur, UAB „Negrita“ už 300 Eur ir UAB „Inreal“ už 350 Eur. Bylos duomenimis, pirminei turto vertinimo ekspertizei atlikti buvo pasirinktas mažiausią kainą pasiūlęs ekspertas UAB „Finance property“, o pakartotinei ekspertizei buvo pasirinktas sekantis mažiausią kainą pasiūlęs ekspertas UAB „Negrita“. Vien pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jo pasirinktas turto vertintojas UAB „Krivita“ turto vertės nustatymo ekspertizę atliktų už dvigubai mažesnę kainą nei nustatė antstolis, nesudaro pagrindo tokį pareiškėjo prašymą antstoliui tenkinti. Teismas pažymėjo, kad prašydamas skirti pakartotinę ekspertizę turtui atlikti jo pasiūlytam turto vertintojui, pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kuriomis remiantis galėtų būti suabejota antstolio pasirinkto eksperto nešališkumu, neobjektyvumu, ar suinteresuotumu. Teismas sutiko su antstoliu, kad atsižvelgiant į vykdomojoje byloje išieškotinos sumos dydį (345 366,94 Eur skolos bei 8 procentų metinių palūkanų nuo 2019 m. kovo 4 d. iki visos skolos sumokėjimo bei 0,01 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, t. y. po 310,03 Eur už kiekvieną pradelstą dieną) su 150 Eur ekspertizės atlikimo kainų skirtumu, nėra reikšmingas.
10. Teismo vertinimu, pareiškėjo dėstomi teiginiai, kad ekspertas K. K. yra antstolio draugas, yra deklaratyvūs ir iš esmės atspindi tik pareiškėjo subjektyvią nuomonę. Pareiškėjas kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodomas aplinkybes dėl UAB „Negrita“ eksperto K. K. šališkumo nekilnojamojo turto vertinimo procese (CPK 178 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Pareiškėjas V. R. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Skolininkas gali dalyvauti ir siūlyti pasirenkant turto vertintoją. Skiriant vertintoją areštuoto turto rinkos vertei nustatyti antstoliui svarbiausia du kriterijai: turto vertintojo kvalifikacija ir nešališkumas. Pareiškėjo vertinimu antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolis savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę to prašiusiam asmeniui – jei to asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo. Taip pat pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos.
11.2. antstolis D. Š. 2023 m. balandžio 27 d. patvarkymu nusprendė skirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, o tai pareiškėjo vertinimu reiškia, kad antstolis pripažino, jog turto vertės klausimas nėra galutinai išspręstas, yra abejonių dėl turto vertės.
11.3. pareiškėjas, turintis itin didelių įsipareigojimų kreditoriams, rado turto vertinimo įmonę UAB „Krivita“, sutikusią turto vertinimą atlikti už dvigubai mažesnę kainą nei nustatė antstolis. Iš teismo žinioje esančio 2023 m. balandžio 28 d. UAB „Krivita“ sutikimo dėl turto ekspertizės atlikimo matyti, kad turto vertinimą atliks teismo ekspertė I. K.. Vadinasi, šiuo atveju pareiškėjo turto vertintojo pasirinkimas pagal mažiausius darbų atlikimo kaštus yra visiškai suprantamas ir pagrįstas, o šališkumo pareiškėjo naudai faktas nebuvo įrodytas. Be to, teismo išvadas, kad turto vertintojo kandidatūrą gali rinkti tik antstolis, paneigia praktikoje egzistuojanti priešinga situacija, tai yra antstoliai neretai sudaro sąlygas patiems skolininkams pasiūlyti turto vertintojo kandidatūrą.
11.4. ypatingosios teisenos bylose teismas privalo būti itin aktyvus ir ištirti visas bylai reikalingas aplinkybes. Nagrinėjant ypatingosios teisenos bylas teismo vaidmuo apskritai neturi nieko bendra su šalių dispozityvumo principo įgyvendinimu, čia veikia oficialumo principas, nes teismas ne tiek sprendžia ginčą, kiek „administruoja“ materialiosios teisės normas, užtikrina jų tinkamą įgyvendinimą konkrečioje gyvenimo situacijoje, iš esmės vykdo jam valstybės perduotas vykdomosios valdžios funkcijas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 35/03-11/06). Bylose dėl antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimo viešasis interesas reikalauja, kad teismas būtų aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) ir imtųsi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės, todėl teismai jose būti aktyvūs ir vadovautis ex officio principu (CPK 443 straipsnio 8 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-521-781/2014). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, pareiškėjui išreiškus abejones dėl antstolio pasirinkto vertintojo šališkumo, galimų antstolio ir vertintojo sąsajų, teismas turėjo imtis visų įmanomų veiksmų, kad tokios pareiškėjo abejonės būtų patikrintos. Nagrinėjamu atveju, teismas netyrė svarbių byloje esančių aplinkybių, nepagrįstai padarė išvadą, jog antstolis pareiškėjo turto vertės nustatymo stadijoje veikė teisėtai, skundas išnagrinėtas pernelyg formaliai.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo išieškotojas Insenerehituse AS pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad antstolis D. Š. nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, dėl ko netenkino pareiškėjo V. R. skundo ir nepanaikino 2023 m. gegužės 3 d. antstolio D. Š. patvarkymo atsisakyti tenkinti prašymą dėl turto vertintojo parinkimo Nr. 0178/22/01006. Atskirajame skunde pareiškėjas suabsoliutina teismo pareigą būti aktyviam ypatingosios teisenos bylose ir, pamiršdamas savo pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo skundo pagrindu, siekia įrodinėjimo naštą perkelti teismui.
12.2. pareiškėjas nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nei atskirajame skunde nepateikė jokių įrodymų ir/ar argumentų, kurie patvirtintų jo nurodomas aplinkybes dėl UAB „Negrita“ eksperto K. K. šališkumo. Atskirojo skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir atspindi tik pareiškėjo subjektyvią nuomonę.
13. Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Byloje kilo ginčas dėl skolininko teisės dalyvauti pasirenkant turto vertintoją. Apeliantas įrodinėja, kad antstolio veiksmai, neatsižvelgiant į skolininko pasiūlymą dėl jo pasirinkto turto vertintojo kandidatūros paskyrimo, pažeidžia vykdymo procesą reguliuojančias teisės normas.
15. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.). Tačiau bet kokiu atveju jis areštuojamą turtą turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai. Be to, įstatyme yra įtvirtintos ir kitos priemonės, užtikrinančios tinkamą areštuoto turto įkainojimą bei išieškotojo ir skolininko interesų apsaugą. CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vykdymo proceso metu pasikeitus įkainoto turto vertei, antstolio patvarkymu turtas galėtų būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Jei skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti savo iniciatyva (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis).CPK 682 straipsnio 1 d. nustatyta, kad antstolis ekspertizę turto verte nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą.
17. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas būtų prašęs nušalinti antstolio paskirtą ekspertą UAB „Negrita“. Vadinasi, apelianto argumentai dėl galimo šališkumo nėra nei pagrįsti, nei įrodyti dokumentais, galinčiais patvirtinti abejones dėl neobjektyvios vertės nustatymo (CPK 12, 178 straipsniai).
18. Vadovaujantis CPK 681 – 682 straipsniais, tik antstolis turi teisę priimti sprendimą skirti ekspertizę skolininko areštuoto turto vertei nustatyti, parinkdamas ekspertą. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas konstatavo, antstolis užklausė 9 turto vertintojus dėl ekspertizės atlikimo, t. y. UAB „Negrita“, UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“, UAB „Domus optima“, UAB „Finance property“, UAB „Apus turtas“, UAB „Inreal“, UAB „Stivvf“, VĮ Registrų centras (v. b. l. 35-39). Iš jų tik trys turto vertintojai sutiko atlikti ekspertizę, t. y. UAB „Finance property“ už 160 Eur, UAB „Negrita“ už 300 Eur ir UAB „Inreal“ už 350 Eur. Bylos duomenimis, pirminei turto vertinimo ekspertizei atlikti buvo pasirinktas mažiausią kainą pasiūlęs ekspertas UAB „Finance property“, o pakartotinei ekspertizei buvo pasirinktas sekantis mažiausią kainą pasiūlęs ekspertas UAB „Negrita“.
19. Kaip matyti iš bylos medžiagos įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjas nepareiškė ekspertui nušalinimo, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie keltų abejones turto vertintojo kandidatūros ir būtų pagrindas jo nušalinimui. Pareiškėjo dėstomi teiginiai yra deklaratyvūs ir iš esmės atspindi tik pareiškėjo subjektyvią nuomonę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti antstolio vykdymo procese atliktų veiksmų bei turto vertinimo pagrįstumu.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 510 straipsnį teismas nagrinėja skundus dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Taigi teismas nagrinėja vykdymo proceso dalyvių skunduose nurodytų konkrečių antstolių veiksmų (neveikimo) teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neatlieka visų vykdomojoje byloje antstolio ar prie šios vykdomosios bylos prisijungusių antstolių, jų vykdytose vykdomosiose bylose, atliktų veiksmų peržiūros ir patikrinimo. Būtent skundą teikiančiam asmeniui tenka pareiga nurodyti konkrečias faktines aplinkybes, kurios, jo nuomone, pagrindžia antstolio veiksmų neteisėtumą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, jog antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, vykdymo proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus.
21. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog apeliantas pasiūlė pasirinkti turto vertintoją pagal mažiausius darbų atlikimo kaštus, nors ir yra visiškai suprantama, tačiau ekspertizės atlikimo laikas ir patikimumas taip pat yra svarbūs kriterijai vykdymo procese. Minėta, antstolis užklausė 9 turto vertintojus dėl ekspertizės atlikimo. Taip buvo panaudotas supaprastintas, bet pakankamai objektyvumą užtikrinantis eksperto pasirinkimo būdas. Antstolis privalo užtikrinti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl jei apeliantas būtų pateikęs argumentuotus motyvus ir juos patvirtinančius dokumentus, kad I. K. reikia mažiau laiko ekspertinei išvadai parengti, o jos taikomi tyrimo metodai yra labiau patikimi, tuomet būtų pagrindas spręsti dėl skundžiamos nutarties panaikinimo (CPK 185 straipsnis).
22. Apelianto argumentas, jog teismo eksperto statusas savaime yra patikimumo garantas, neatitinka formuojamos kasacinio teismo praktikos. Tik tuo atveju, jei ekspertizė yra paskirta teismo nutartimi, eksperto išvados įgauna didesnę įrodomąją galią (CPK 212, 218 straipsniai). Apelianto kritikuojamas K. K. taip pat yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Taigi vien tai, kad antstolis nepasirinko pigiau paslaugas teikiančios I. K. negali būti vertinamas kaip jo veiksmų neteisėtumas (CPK 510 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio kodekso antrame skirsnyje numatytas išimtis. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, remdamasis CPK 320 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų. Aplinkybių, dėl kurių reikėtų ginti viešąjį interesą ir peržengti skundo ribas, byloje nenustatyta (CPK 320 straipsnis).
25. Apeliacinės instancijos teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina 5 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
26. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.