Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-28 · Civilinė byla Nr. 2S-521-781/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2SA-276-345/2013Nutartis · 2013-08-20Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-03-28Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-08-05Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2015-02-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-28
Bylos Nr.
2S-521-781/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09488-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Pareiškėjas
AS Reverta
Kreditorius
UAB „DEFORTA“
Skolininkas
UAB „ŽIRMUVA“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „MSBB“, S. L.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-521-781/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09488-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11; 122.2; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AS Reverta atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo AS Reverta skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis I. G., išieškotojas – UAB „DEFORTA“, skolininkas – UAB „ŽIRMUVA“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „MSBB“, S. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas AS Reverta (toliau - Pareiškėjas) pateikė skundą dėl vykdomojoje byloje antstolio I. G. (toliau - Antstolis) priimtų patvarkymų ir prašė panaikinti 2013 m. vasario 11 d. Antstolio patvarkymą Nr. Nr. 38 8 2013 02 11 5/13-1 dėl turto arešto ir jo įkainojimo, 2013 m. vasario 28 d. patvarkymą Nr. 50 8 2013 02 28 5/13-1 dėl varžytynių paskelbimo, 2013 m. vasario 28 d. patvarkymą Nr. 50 8 2013 02 28 5/13-1 dėl varžytynių atšaukimo, UAB „ŽIRMUVA“ (toliau - skolininkas) pasiūlytam pirkėjui UAB „MSBB“ grąžinti sumokėtus 24 800 Lt, panaikinti areštą valymo įrengimams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems ant valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. 44/1304001), adresu (duomenys neskelbtini), kurio nuomos teisė yra įkeista Pareiškėjui ir išieškojimą nukreipti į kitą skolininko turtą; nepanaikinus arešto valymo įrengimams, įpareigoti Antstolį pasiūlyti Pareiškėjui prisijungti prie išieškojimo vykdomojoje byloje, o Pareiškėjui Antstoliui pateikus vykdomąjį dokumentą, valymo įrengimus ir nuomojamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. 44/1304001), adresu (duomenys neskelbtini), nuomos teisę varžytynėse realizuoti kartu.

Pareiškėjas nurodė, jog 2008 m. vasario 22 d. kreditavimo sutartimi Nr. KSV-08/09 ir vėlesniais jos pakeitimais AB Parex bankas suinteresuotam asmeniui S. L., kuriam priklausė 75 proc. skolininko akcijų, suteikė 289 620 EUR kreditą. Šios prievolės įvykdymo užtikrinimui kreditoriaus naudai įkeista 675 vnt. skolininko paprastųjų vardinių akcijų (75 proc. įstatinio kapitalo), skolininko nuomos teisė į valstybinį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir kt. Valymo įrenginiai, esantys ant valstybinės žemės sklypo, kreditoriaus naudai neįkeisti. Suinteresuotam asmeniui S. L. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2009 m. rugsėjo 23 d. kreditavimo sutartis buvo vienašališkai nutraukta ir bankas ėmėsi priverstinių veiksmų skolai iš įkeisto turto išieškoti. 2010 m. liepos 31 d. AB Parex bankas visas reikalavimo teises pagal kreditavimo sutartį Nr. KSV-08/09 perleido Latvijos įmonei AS Parex banka, kuri 2012 m. gegužės 10 d. pakeitė pavadinimą į AS Reverta. Pareiškėjo teigimu, pasikeitus valymo įrengimų savininkui, skolininkas netenka daugiau nei 2 milijonų litų vertės nuomos teisės į valstybinį žemės sklypą, dėl ko ne tik jos akcijos tampa visiškai menkavertėmis, tačiau Pareiškėjas apskritai praranda įkeitimo objektą – jo naudai įkeistą valstybinio žemės sklypo nuomos teisę. Pažymėjo, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso ne tik valymo įrengimai, bet ir kitas turtas - statiniai (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra net 57 200 Lt, tačiau Antstolis išieškojimo į šį turtą nenukreipė. Pabrėžė, jog įkeista žemės sklypo nuomos teisė negali būti realizuojama atskirai nuo valymo įrenginių. Manė, kad skolininkui priklausantis turtas buvo įvertintas paviršutiniškai, grubiai pažeidžiant Pareiškėjo interesus. Pareiškėjas taip pat nesutiko su turto pardavimu pasiūlytam pirkėjui.

2013 m. kovo 20 d. patvarkymu Nr. 50 8 2013 03 20 5/13-1S Antstolis atsisakė tenkinti Pareiškėjo skundą. Antstolis nurodė, kad areštuoti valymo įrenginiai suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektas, jo teisinis statusas yra įregistruotas. Skolininko vardu registruoti ir kiti kiemo statiniai – kiemo aikštelė, tačiau ji išsidėsto per abu sklypus. Išieškotojas UAB „Deforta“ (toliau - išieškotojas) pasirinko, iš kokio turto pirmiausiai turi būti vykdomas išieškojimas ir šis nurodymas Antstoliui yra privalomas. Areštuojant valymo įrengimus, 2013 m. vasario 11 d. turto arešto aktu jie įkainoti 21 325 Lt suma. Įkainojant turtą buvo atsižvelgta į išieškotojo ir skolininko nuomones dėl areštuoto turto vertės, VĮ Registrų centras pateikiamas vidutines turto rinkos vertes, areštuoto turto būklę. Antstolis nurodė, jog jam nebuvo pateikta kredito sutarties kopija ar išrašas iš sutarties, patvirtinantys, kad valymo įrengimai yra įkeisti. 2013 m. vasario 28 d. patvarkymu buvo paskelbtos valymo įrengimų pirmosios varžytynės, kurios turėjo vykti 2013 m. balandžio 8 d. – 2013 m. balandžio 15 d. Apie paskelbtas varžytynes buvo informuotos proceso šalys bei suinteresuoti asmenys. Antstolis, gavęs skolininko prašymą parduoti valymo įrengimus parduoti jo siūlomam pirkėjui už 24 800 Lt sumą, 2013 m. vasario 28 d. patvarkymu varžytynės buvo atšauktos. Antstolio teigimu, jis nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų bei skolininko teisių, neviršijo įstatymų nustatytos kompetencijos ribų.

Atsiliepimas

Skolininkas atsiliepimu į skundą nurodė, kad sutinka su Antstolio 2013 m. kovo 20 d. patvarkyme išdėstytais motyvais, prašė Pareiškėjo skundą atmesti. Paaiškino, kad skolininkas niekada nebuvo įkeitęs Pareiškėjo naudai valymo įrenginių, todėl Antstolis turi teisę vykdyti išieškojimą iš neapsunkinto jokiais apribojimais daikto. Pažymėjo, jog už valymo įrenginius jau yra atsiskaityta, daikto pirkėjas suinteresuotas asmuo UAB „MSBB“ sumokėjo už juos visą kainą. Pareiškėjas nėra ir niekada nebuvo skolininko kreditoriumi, todėl Pareiškėjas neturi subjektinės tesės skųsti Antstolio veiksmų kito kreditoriaus, išieškotojo skolos išieškojimo procese.

Išieškotojas atsiliepimu į skundą nurodė, kad valymo įrenginiai arešto pateikimo ir pardavimo dienai nebuvo įkeisti ir/ ar kitaip apribotas disponavimas šiuo turtu, todėl nebuvo kliūties, dėl ko nebūtų galima vykdyti išieškojimo iš minėto turto. Įkainuojant turtą buvo atsižvelgta į išieškotojo ir skolininko nuomones dėl areštuoto turto vertės, VĮ Registrų centras pateikiamas vidutines turto rinkos vertes, areštuoto turto būklę. Jeigu išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas. Nurodė, jog Pareiškėjo teiginys, kad įkeitus žemės sklypą, yra įkeičiamas visas ant jo esantis turtas, yra neteisingas, nes pažeidžia skolininko ir kitų kreditorių interesus. Atkreipė dėmesį, kad AB Parex bankas, 2008 m. vasario 2 d. sudarydamas kreditavimo sutartį, prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui, turto įkeitimu (hipoteka) įregistravo ir kitą turtą: butą, garažą, žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kurių vertė - 1 660 706 Lt. Išieškotojo teigimu, bankas manė, jog yra pakankamai įkeisto turto prievolių užtikrinimui, todėl ir išmokėjo pinigines lėšas pagal kreditavimo sutartį. Nurodė, jog Pareiškėjas nepaaiškino ir nepateikė dokumentų, kurių pagrindu ir kokiais skolininko akcininkų sprendimais ir/ ar vadovo sutikimu buvo įkeistas turtas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašė skundą dėl Antstolio veiksmų atmesti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašo Pareiškėjo skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, jog pardavus valymo įrengimus, valstybinės žemės nuomos teisė pereina valymo įrengimų pirkėjui, o įkeistos valstybinės žemės nuomos teisės teisinis pagrindas išnyksta.

Suinteresuotas asmuo UAB „MSBB“ savo atsiliepime į skundą nurodė, jog yra visiškai atsiskaitęs už valymo įrenginius, tačiau neturi galimybės naudotis įsigytu daiktu, vykdyti su juo suplanuotos veiklos, dėl ko patiria nuostolius, sutinka su Antstolio 2013 m. kovo 20 d. patvarkymu ir prašo skundą dėl Antstolio veiksmų atmesti.

Suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepimu į skundą nurodė, kad sutinka su skunde išdėstytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, jog kad B. V. neteisėtais ir galimai nusikalstamais veiksmais nusprendė užvaldyti įmonę, be akcininkų pritarimo sudarė įmonei nenaudingus sandorius, todėl šiuo metu yra pateiktas ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl neteisėto direktoriaus S. L. atleidimo, taip pat analizuojama situacija ir ruošiamas procesinis dokumentas dėl akcininkų susirinkimų sprendimų, kuriuose nedalyvavo I. J., pripažinimo negaliojančiais, taip pat ruošiamas kreipimasis į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl B. V. ir jam talkinančių asmenų galimai nusikalstamų veiksmų ištyrimo. Dėl išvardintų aplinkybių, visi antstolio veiksmai vykdomojoje byloje turi būti stabdomi, o sprendimai naikinami.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi Pareiškėjo skundo dalį dėl arešto panaikinimo bei dėl įpareigojimo Antstoliui pasiūlyti Pareiškėjui prisijungti prie išieškojimo vykdomojoje byloje atmetė, o civilinės bylos dalį dėl Pareiškėjo reikalavimų panaikinti 2013 m. vasario 11 d. Antstolio patvarkymą dėl įkainojimo, 2013 m. vasario 28 d. Antstolio patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo ir 2013 m. vasario 28 d. Antstolio patvarkymą dėl varžytynių atšaukimo bei dėl skolininko pasiūlytam pirkėjui UAB „MSBB“ 24 800 Lt sumos grąžinimo nutraukė. Teismas nustatė, kad įkainojant turtą buvo atsižvelgta į išieškotojo ir skolininko nuomones dėl areštuoto turto vertės, tiek skolininkas, tiek išieškotojas sutiko su turto verte, taip pat buvo atsižvelgta į VĮ Registrų centras pateikiamas vidutines turto rinkos vertes, areštuoto turto būklę. Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatė, kad Antstolis pagrįstai ir teisėtai areštavo skolininkui priklausantį turtą. Sutiko su Pareiškėjo argumentu, kad areštuoto turto - valymo įrengimų turto vertės dalį sudaro valstybinio sklypo nuomos teisė ir į šią aplinkybę turėjo būti atsižvelgta. Pažymėjo, kad Pareiškėjas, kaip suinteresuotas asmuo vykdymo procese, kuriam vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 8/13/00005 sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, turi teisę kreiptis į Antstolį su prašymu skirti realizuotino turto ekspertizę. Konstatavo, jog turto areštas taikytas pagrįstai ir teisėtai, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 293 straipsnio 1 punktu priėjo išvados, kad patvarkymas, kuriuo informuojama apie taikytą turto areštą nenagrinėtinas teisme, todėl bylos dalis dėl šio patvarkymo nutrauktina. Susipažinęs su bylos duomenimis teismas atmetė Pareiškėjo motyvus, kad varžytynės nebuvo paskelbtos. Pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl 2013 m. vasario 28 d. Antstolio patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo ir dėl 2013 m. vasario 28 d. Antstolio patvarkymo dėl varžytynių atšaukimo nutraukė analogiškais motyvais, kaip ir reikalavimą panaikinti patvarkymą dėl informacijos. Bylą dalyje dėl skolininko pasiūlytam pirkėjui UAB „MSBB“ grąžinti sumokėtus 24 800 Lt teismas taip pat nutraukė tais pačiais pagrindais, manydamas, kad šis veiksmas nesukelia Pareiškėjui tiesioginių pasekmių, todėl jo teisės negali būti pažeistos, o prašymas nenagrinėtinas teisme. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad valstybinės žemės sklypo nuomos teisė yra neatskiriamai susijusi su šiame sklype esančių valdymo įrengimų valdymu. Pažymėjo, kad parduodant valymo įrenginius ir esant po jais įkeistai žemės sklypo nuomos teisei, reikalingas įkeitimo teisę turinčio asmens, t. y. Pareiškėjo, susitikimas. Pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Antstolį pasiūlyti Pareiškėjui prisijungti prie išieškojimo vykdomojoje byloje teismas atmetė, kadangi Antstolis tiek gavęs skolininko prašymą dėl siūlomo pirkėjo, tiek priimdamas patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, tiek parduodant skolininko pasiūlytam pirkėjui areštuotą turtą turėjo gauti Pareiškėjo sutikimą. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad Pareiškėjas yra išieškotojas kitoje vykdomojoje byloje, todėl CPK 759 straipsnio nuostatos netaikytinos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu Pareiškėjas prašo sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-20387-790/2013 bylos nagrinėjimą, taip pat 2013 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir Pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Nurodo, kad teismas nutartimi netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 293 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad jo teisminės gynybos poreikis nukreiptas į Antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais, kurių rezultate faktiškai yra panaikinamas įkeitimo objektas. Pardavus valymo įrenginius, valstybinės žemės nuomos teisė pereina valymo įrenginių pirkėjui, o įkeistos žemės nuomos teisės teisinis pagrindas išnyksta, kas tiesiogiai nulemia daugiau kaip 2 mln. Lt vertės Pareiškėjo naudai įkeisto objekto praradimą. Taigi klaidinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl Antstolio veiksmų Pareiškėjas neturi teisminės gynybos poreikio, o interesų pažeidimas yra ne faktinis, o tik potencialus. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė 2013 m. rugpjūčio 20 d. apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytas išvadas, tinkamai neįvertino joje aplinkybių, į ką pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti, dėl dalies iš jų visai nepasisakė. Teismas, nagrinėdamas bylą buvo pasyvus, nevertino daugelių aplinkybių, skundą išnagrinėjo neatskleidęs bylos esmės. Teigia, kad tinkamai neįtraukus į vykdymo procesą Pareiškėjo, negavus žemės sklypo savininko leidimo parduoti jame esančių valymo įrenginių, tinkamai neįvertinus areštuoto turto rinkos vertės, vykdymo procese suinteresuotų asmenų neinformavus apie varžytynių paskelbimą, nesulaukus terminų pabaigos, per kurį suteikta teisė nesutikti su Antstolio veiksmais ir dėl to pareikšti skundą, Antstolis pažeidė imperatyvias teisės normas. Pažymėjo, kad Antstolis dar vykdomojo dokumento priėmimo metu turėjo įsitikinti, ar vykdomąjį dokumentą jam pateikė vykdyti tam teisę turintys asmuo. Iš vykdomosios bylos medžiagos nėra galimybės nustatyti skolininką atstovaujančių asmenų įgaliojimų apimties ir ribų. Tarp skolininko valdymo organų bei akcininkų vyksta nesutarimai, įmonėje yra klastojami dokumentai, neteisėtais ir galimai nusikalstamais veiksmais užimtas įmonės valdymas, sudaryti įmonei nenaudingi sandoriai, dėl to Vilniaus apylinkės teisme yra pateiktas ieškinys dėl neteisėto direktoriaus atleidimo, pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl teismas turėjo pareigą įsitikinti, ar vykdymo procese skolininko vardu veikia tinkamai įgalioti asmenys. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla dėl skolininko bankroto bylos iškėlimo, o kredito gavėjo S. L. įsipareigojimai kreditoriui yra mažesni nei įkeitimo lakštu nustatyta įmonės turto – valstybinės žemės sklypo nuomos teisės rinkos vertė. Tai reiškia, jog likusios lėšos, gautos realizavus įkeistą nuomos teisę, liktų įmonei ir atsirastų galimybė atsiskaityti ir su kitais įmonės kreditoriais, įskaitant darbuotojus, todėl valymo įrengimų pardavimas yra pažeidžiantis ne tik Pareiškėjo, bet ir paties skolininko ir kitų jos kreditorių interesus. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad BUAB „Žirmuva“ bankroto administratorius, susipažinęs su įmonės veiklos sandoriais suabejojo išieškotojo finansinio reikalavimo pagrįstumu ir Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prieštaravimus dėl 2012 m. lapkričio 23 d. išieškotojo (kreditoriaus) pareiškimo. 2013 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi atnaujino terminą prieštaravimams pateikti ir priėmė skolininko prieštaravimus pateikti ir priėmė skolininko prieštaravimus dėl kreditoriaus (išieškotojo) pareiškimo, o išieškotojui (kreditoriui) nustatė terminą ieškiniui pareikšti. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Atsiliepimas

Atsiliepime į Pareiškėjo atskirąjį skundą skolininką atstovaujantis bankroto administratorius UAB „Karaliaučiaus grupė“ su juo sutiko ir prašė jį tenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos ginčo nutartyje, prieštarauja viena kitai.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo UAB „MSBB“ teismui pateiktame atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį pašalinant iš jos šiuos motyvus: „Vadovaujantis CK 6.551 str. 2 d., 6.394 str. 3 d. ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 su vėlesniais pakeitimais, 28 punktu realizavus valymo įrengimus, valstybinė žemės nuomos sutartis būtų nutraukta ir neliktų įkeitimo objekto. Ši aplinkybė, kurią ir patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, leidžia daryti išvadą, kad valstybinės žemės sklypo nuomos teisė yra neatskiriamai susijusi su šiame sklype esančių valdymo įrengimų valdymu. Pažymėtina, kad parduodant valymo įrenginius ir esant po jais įkeistai žemės sklypo nuomos teisei, reikalingas įkeitimo teisę turinčio asmens, t. y. pareiškėjo, susitikimas (CK 6.394 str. 3 d., 6.396 str.). Todėl šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas, kadangi antstolis tiek gavęs skolininko prašymą dėl siūlomo pirkėjo (CPK 704 str. 1 d.), tiek priimdamas patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo (CPK 706 str.), tiek parduodant skolininko pasiūlytam pirkėjui areštuotą turtą (CPK 704 str.), atsižvelgdamas į CK 6.551 str. 2 d., 6.394 str. 3 d. nuostatas, turėjo gauti pareiškėjo sutikimą. Pirma, perleidus valymo įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta tarp skolininko ir valstybės nepasibaigs, nes valymo įrenginiai užima tik 23, 70 kv. m., tuo tarpu kai Pareiškėjo naudai įkeista 0,2466 ha ploto žemės sklypo nuomos teisė, o ant šio žemės sklypo yra kitas skolininko turtas – kiemo statiniai, užimanti praktiškai visą išnuomoto sklypo plotą. Antstolis dėl ginčo nutartyje nurodytų veiksmų neturėjo gauti Pareiškėjo sutikimo, kadangi Pareiškėjas nėra valstybinės žemės sklypo, išnuomoto skolininkui savininkas, tik valstybinės žemės nuomos teisės kaip įkaito turėtojas.

Be to, teismas nutartyje nepasisakė, kaip dar iki bankroto bylos iškėlimo įgyto daikto (valymo įrenginių) turėtų būti užbaigtas perdavimas sąžiningam jų įgijėjui, t.y. UAB „MSBB“.

Atsiliepimas

Antstolis atsiliepimu į suinteresuoto asmens UAB „MSBB“ atskirąjį skundą su juo sutiko. Areštuotas valymo įrengimas yra suformuotas ir įregistruotas kaip atskiras nekilnojamasis turtas. Nekilnojamojo turto registre nėra įrašų, kad valymo įrenginiai būtų įkeisti ar areštuoti. Pažymėjo, kad jam nebuvo pateikta kredito sutarties kopija ar išrašas iš sutarties, kad įrengimai turi būti įkeisti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi iškėlė skolininkui bankroto bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14814-779/2013 sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, iki bus išnagrinėtas Pareiškėjo skundas dėl Antstolio veiksmų. Vykdomoji byla buvo sustabdyta bei perduota teismui su skundu, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui turto perdavimo aktas nebuvo surašytas. Turtas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 33 str. 4 d., buvo tik Antstolio areštuotas, tačiau turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas negalėjo būti surašytas.

Pareiškėjas atsiliepime į suinteresuoto asmens UAB „MSBB“ atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašo jį atmesti. Nesutinka su atskirojo skundo teiginiu, kad perleidus valymo įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta tarp skolininko ir valstybės, nepasibaigs, nes ant šio žemės sklypo yra kitas skolininkui priklausantis turtas – kiemo statiniai (kiemo aikštelė). Pagal kadastro duomenis, kiemo aikštelė yra inžinerinis statinys (ne pastatas), kurio savininkui, teisė pasinaudoti valstybinio žemės sklypo nuoma ne aukciono tvarka nesuteikta. Nurodė, kad apie kitas ginčo aplinkybes detaliau paaiškinta jo atskirajame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. L2-20387-790/2012 dėl 12 500 Lt skolos, 8825 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 160 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „ŽIRMUVA“ išieškotojo UAB „DEFORTA“ naudai (vykdomosios bylos Nr. 8/13/00005 b. l. 2, 4). Išieškotojas pateikė Antstoliui prašymą, kuriame nurodė iš kokio turto pirmiausiai turi būti vykdomas išieškojimas (v. b. l. 13). 2013 m. sausio 25 d. Antstolio kontoroje buvo gautas skolininko raštas, kuriame nurodyta, kad skolininkas neturi galimybės įvykdyti raginimą ir padengti skolą, todėl prašė išieškojimą nukreipti į konkretų turtą – valymo įrengimus (v. b. l. 17). Atliekant vykdymo veiksmus buvo areštuotas skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas - valymo įrengimai, esantys (duomenys neskelbtini). Areštuojant valymo įrengimus, 2013 m. vasario 11 d. turto arešto aktu jie įkainoti nustatant 21 325 Lt vertę (v. b. l. 25-26). 2013 m. vasario 28 d. patvarkymu buvo paskelbtos areštuoto turto - valymo įrengimų pirmosios varžytynės (v. b. l. 47). Apie būsimas varžytynes buvo informuotos tiek vykdymo proceso šalys, tiek suinteresuoti asmenys, tarp kurių yra Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos kaip žemės sklypo, kuriame yra valymo įrengimai, savininkas (v. l. l. 48-50). Skolininkas pateikė antstoliui prašymą turtą parduoti jo siūlomam pirkėjui UAB „MSBB“ (v. b. l. 46). Pasiūlytas pirkėjas UAB „MSBB“ už perkamą turtą 24 800 Lt įmokėjo 2013 m. vasario 28 d. (v. b. l. 52). 2013 m. vasario 28 d. patvarkymu varžytynės buvo atšauktos (v. b. l. 54).

Pareiškėjas kreipėsi į Antstolį, o vėliau į teismą tuo pagrindu, kad realizavus skolininkui nuosavybės teise priklausančius valymo įrengimus, esančius nuomojamame valstybiniame žemės sklype, valstybinės žemės nuomos sutartis būtų nutraukta ir neliktų įkeitimo objekto. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 1998 m. rugsėjo 21 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. AB Parex bankas (Pareiškėjas) 2008 m. vasario 22 d. kreditavimo sutartimi su vėlesniais jos pakeitimais S. L. suteikė 289 620 eurų kreditą veiklai (II t., b. l. 71-82). Šios prievolės įvykdymo užtikrinimui kreditoriaus naudai buvo įkeista 675 vnt. skolininko paprastųjų vardinių akcijų, nuomos teisė į 0, 2466 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)(I t., b. l. 72). Suinteresuotam asmeniui S. L. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kreditavimo sutartis buvo vienašališkai nutraukta ir Pareiškėjas ėmėsi priverstinių veiksmų skolai iš įkeisto turto išieškoti –Pareiškėjas kreipėsi į notarą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro E. N. vykdomasis įrašas išduotas 2012 m. gruodžio 4 d. (I t., b. l. 99-115). Nekilnojamojo turto registre apie atliktą vykdomąjį įrašą nurodyta, jog jis galioja nuo 2013 m. sausio 8 d. (I t., b. l. 98).

Susipažinus su Pareiškėjo skundu ir bylos medžiaga akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokia apimtimi vykdymo procesas pagal vykdomąjį dokumentą – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymą iš varžytynių realizavus valymo įrengimus, įtakoja Pareiškėjo, kaip hipotekos kreditoriaus, kuriam yra įkeista nuomos teisė į 0, 2466 ha valstybinės žemės sklypą, ant kurio yra šie valymo įrengimai, teises. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2SA-276-345/2013, spęsdamas šį klausimą, nurodė, kad privalu atsižvelgti į tai, jog pardavus valymo įrengimus valstybinės žemės nuomos teisė pereina įrengimų pirkėjui, o įkeistos valstybinės žemės nuomos teisinis pagrindas išnyksta, taip pat pažymėjo, kad nors įkeitimo lakšte ir nenumatyta, kad kartu su žemės nuomos teise įkeitimo objektu yra ir valymo įrengimai, Antstolis prieš priimdamas sprendimą realizuoti skolininko nurodytą konkretų turtą turėjo įsitikinti tokio turto realizavimo galimybe, įvertinęs viešame registre esančius duomenis apie esančius turto suvaržymus, atitinkamai išreikalaujant duomenis iš šalių ar institucijų apie ketinamų realizuoti valymo įrengimų neatsiejamumą nuo valstybinės žemės nuomos sutarties, be to, byloje svarbu ištirti valymo įrengimų pardavimo aplinkybes ir sąlygas, patikrinti jų atitiktį CK 6.394 straipsnio, 6.396 straipsnio reikalavimams. Neišanalizavus šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo išvadai, jog Antstolio priimti patvarkymai ir kiti skundžiami veiksmai yra pagrįsti ir teisėti.

Kaip jau nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas 2013 m. spalio 31 d. ginčo nutartimi Pareiškėjo skundo dalį dėl arešto panaikinimo, dėl įpareigojimo Antstoliui pasiūlyti Pareiškėjui prisijungti prie išieškojimo vykdomojoje byloje atmetė, konstatavęs, kad turto areštas buvo taikytas teisėtai ir pagrįstai, ir byloje nesant duomenų apie Pareiškėją kaip išieškotoją kitoje vykdomojoje byloje, CPK 759 straipsnio taikymui nėra pagrindo. Civilinės bylos dalį dėl Pareiškėjo reikalavimų panaikinti 2013 m. vasario 11 d. Antstolio patvarkymą dėl įkainojimo, 2013 m. vasario 28 d. Antstolio patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo ir 2013 m. vasario 28 d. Antstolio patvarkymą dėl varžytynių atšaukimo bei dėl skolininko pasiūlytam pirkėjui UAB „MSBB“ 24 800 Lt sumos grąžinimo teismas nutraukė nurodęs, kad Pareiškėjo reikalavimai dėl patvarkymų panaikinimo nenagrinėtini teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, CPK 293 straipsnio 1 dalis), kadangi nesukelia Pareiškėjui tiesioginių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu sprendimu nesutinka.

Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Vykdymo proceso metu kylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnis). Išanalizavus ginčo patvarkymų turinį matyti, kad kiekvienas iš jų sukelia teisines pasekmes Pareiškėjui, kadangi įtakoja skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto - valymo įrenginių, neatsiejamai susijusių su valstybinės žemės nuomos sutartimi, iš kurios kyla Pareiškėjui įkeista nuomos teisė, statusą. Kiekvienas patvarkymas nesutikimo su jais atveju numatė ir jų apskundimo tvarką, kas patvirtina, kad jie yra ne tik informatyvaus, bet ir teises nustatančio ar naikinančio pobūdžio. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog jau minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje pažymėta, kad Pareiškėjui vykdymo veiksmai sukels teisines pasekmes ir jis laikytinas vykdymo proceso dalyviu, dėl ko jam suteikiama teisė ne tik paduoti skundą dėl Antstolio veiksmų, bet ir reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo ir kt. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pareiškėjo reikalavimai dėl kai kurių patvarkymų kaip nesukeliančių Pareiškėjui pasekmių, neturi būti nagrinėjami teisme, yra visiškai nepagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nurodytus motyvus ir išnagrinėjęs bylą, neatskleidė jos esmės. Spręsdamas klausimą dėl Antstolio įsipareigojimo pasiūlyti Pareiškėjui prisijungti prie išieškojimo vykdomojoje byloje, teismas pažymėjo, kad parduodant valymo įrenginius ir esant po jais įkeistai žemės sklypo nuomos teisei, reikalingas įkeitimo teisę turinčio asmens, t.y. Pareiškėjo, sutikimas. Daugiau pirmosios instancijos teismas į Pareiškėjo vaidmenį valymo įrengimų realizavimo procese neatsižvelgė, dėl ko išnagrinėjo bylą visiškai kitokiu aspektu, t.y. analizuodamas kiekvieną Antstolio patvarkymą atskirai, neįvertinęs jų įtakos Pareiškėjo teisėms, formaliai tikrino ginčo patvarkymų priėmimo procedūrą netaikant savo paties ir Vilniaus apygardos teismo padarytos išvados apie valymo įrengimų neatsiejamumą nuo valstybinės žemės nuomos sutarties.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, jog bylose dėl antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimo viešasis interesas reikalauja, kad teismas būtų aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) ir imtųsi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose Pareiškėjo ir Antstolio nurodytos aplinkybės būtų patikrintos itin kruopščiai, ypač, kai aukštesnės instancijos teismas jau buvo nurodęs aspektus, į kuriuos privalėjo atsižvelgti pirmosios instancijos teismas.

Be to, grąžinus Pareiškėjo skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-20387-790/2013 nutarė atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti, skolininko prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo priimti ir pasiūlyti kreditoriui UAB „Deforta“ (išieškotojui) ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo nutarties įteikimo dienos pareikšti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus. Ši nutartis kreditoriaus yra apskųsta apeliacinės instancijos teismui, kuris šiuo klausimu dar nėra priėmęs sprendimo.

Dėl aptartų motyvų manytina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo įrodymų, neištyrė bei nenustatė reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje padarytas išvadas, dėl ko liko neatskleista šios bylos esmė, motyvuojamoje dalyje išdėstė išvadas, prieštaraujančias priimtam sprendimui, nutraukdamas bylą kai kuriose dalyse nenurodė teisinių argumentų dėl šalių reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo, formaliai taikė teisės procesinės teisės normas (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukštesnės instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. Visa tai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą teismo nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Kadangi pirmosios instancijos teismo ginčo nutartis naikinama ir byla yra grąžintina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, o suinteresuotas asmuo UAB „MSBB“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties pašalinant iš jos suinteresuoto asmens UAB „MSBB“ nurodytus motyvus, nėra tikslinga detaliau nagrinėti šio suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodytų motyvų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo AS Reverta skundą dėl antstolio I. G. veiksmų spręsti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė