Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-198-254/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-03-20
Bylos Nr.: 2A-198-254/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05334-2014-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nerijus Meilutis, Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė
Ieškovas: V. Z., J. G., E. P.
Trečiasis asmuo: E. S., A. Š., J. Z., S. J., A. Ž., A. S., V. B., P. G., A. A., L. K., R. Ž.

Kategorijos

2.2.2.3.1.10Daugiabučių namų savininkų, gyvenamųjų namų statybos, garažų statybos ir eksploatavimo bei sodininkų bendrijos
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-198-254/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05334-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Z., J. G. ir E. P. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. Z., J. G. ir E. P. ieškinį atsakovams 223-iajai daugiabučių namų savininkų bendrijai ir bendrijos pirmininkui J. R. dėl pažeistų teisių, tretieji asmenys E. S., A. Š., J. Z., S. J., A. Ž., A. S., V. B., P. G., A. A., L. K., R. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl įgaliotinių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Šalies argumentai

2. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:

2.1. atnaujinti senaties terminą ir 223-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2013 m. birželio 27 d. ir 2014 m. birželio 9 d. įgaliotinių susirinkimo nutarimus pripažinti negaliojančiais;

Šalies argumentai

2.2. 223-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai skirti administratorių;

2.3. įpareigoti atsakovus 223-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją ir pirmininką J. R. pateikti: a) visus bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų protokolus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo, dėl kaupiamųjų lėšų įmokų, bendrijos veiklos metines ataskaitas, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ir modernizavimo metinius ir ilgalaikius planus; b) informaciją (patvirtinančių dokumentų kopijas) apie šilumos paskirstymo metodus, nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), nustatytas įmokas kaupiamosioms lėšoms pastatui atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias nustatytas įmokas; c) informaciją, kiek kaupiamųjų lėšų ir kokiam tikslui buvo sukaupta nuo pat jų kaupimo pradžios, kokia yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų kaupiamųjų lėšų dalis, koks yra namo patalpų savininkų įsiskolinimas, kiek kaupiamųjų lėšų, kam ir kada buvo panaudota, bei pateikti išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas; d) įgaliotinių sąrašus, bendrijos įgaliotinių išrinkimą patvirtinančių dokumentų kopijas ir bendrijos organų narių kontaktinius duomenis;

2.4. įpareigoti atsakovus 223- ąją daugiabučių namų savininkų bendriją ir pirmininką J. R. įtraukti į bendrijos narių sąrašą J. G. (Č.) ir V. Z.;

2.5. įpareigoti atsakovus 223-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją ir pirmininką J. R. namo (duomenys neskelbtini) įgaliotinę J. G. (Č.) įtraukti į 223-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos įgaliotinių sąrašą;

2.6. priteisti iš 223-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko J. R. ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovai nurodė, kad V. Z. yra 45 buto, J. Č. 52 buto, E. P. 53 buto, esančio daugiabučiame namo (duomenys neskelbtini), savininkai. Bendrijos pirmininkas J. R. butų savininkų nepriima į bendrijos narius, namo išrinktą įgaliotinį ignoruoja ir nekviečia į įgaliotinių susirinkimus, butų savininkams neteikia jokios informacijos apie bendrijos priimtus sprendimus namo administravimo klausimais. Ieškinį grindė šiais argumentais:

3.1. 2013-04-14 J. Č. buvo išrinkta įgaliotine, o 2013-04-22 pateikė prašymą priimti ją į bendrijos narius. Pirmininkas be paaiškinimo ir argumentų atsisakė priimti prašymą priimti į bendrijos narius. 2013-08-05 V. Z. Bendrijos pirmininkui J. R. įteikė 2013-07-19 prašymą dėl narystės bendrijoje bei prašymą dėl informacijos pateikimo. Bendrijos pirmininkas atsisakė tenkinti prašymą. 2013 m. lapkričio mėnesį E. P. gavo informaciją, kad buvo įvykęs Bendrijos visuotinis narių susirinkimas ir priimti nutarimai. J. Č. jokio pranešimo apie šaukiamą įgaliotinių susirinkimą negavo, šis pranešimas nebuvo viešai skelbiamas. 2013-12-02 Bendrijos pirmininkui J. R. pateiktus prašymą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, atsisakyta juos pateikti.

3.2. 2013-06-27 įgaliotinių susirinkimo nutarimą ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu, nes nesilaikyta susirinkimo šaukimo tvarkos. Bendrijoje yra 12 įgaliotinių, o 2013-06-27 susirinkimo protokole nurodyta, kad yra 10 įgaliotinių, kai tuo tarpu pranešimas apie 2013-06-27 įgaliotinių susirinkimą buvo įteiktas 9 įgaliotiniams. Įgaliotinei J. Č. apie šaukiamą įgaliotinių susirinkimą pranešta nebuvo. 2013-06-27 įgaliotinių susirinkimo protokole nurodytas neatitinkantis tikrovės faktas, kad už bendrijos primininką J. R. balsavo 10 įgaliotinių. Įgaliotinis A. Ž. darbotvarkės klausimu dėl pirmininko rinkimų nepasisakė.

3.3. Bendrijos įstatai priimti 2003-03-12 (toliau 2003 m. įstatai). Šioje redakcijoje nebuvo nustatytos bendrijos įgaliotinių susirinkimo teisės. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (redakcija nuo 2012-07-01, toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas šaukiamas, jeigu neįvyko pakartotinis visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais. Kadangi pagal Įstatymo normas nebuvo sušauktas visuotinis narių susirinkimas, negalėjo būti šaukiamas įgaliotinių susirinkimas. Todėl Bendrijos 2013-06-27 įgaliotinių susirinkimo nutarimai turi būti pripažinti negaliojančiais.

3.4. 2014-06-09 įvyko įgaliotinių susirinkimas, kurio metu buvo patvirtinti bendrijos įstatai (toliau 2014 m. įstatai). Bendrijos įgaliotinių 2014-06-09 susirinkimas, kaip ir ginčijamas 2013-06-27 bendrijos susirinkimas, buvo sušauktas ir pravestas neteisėtai. Apie susirinkimą nebuvo pranešta raštu pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nebuvo sušauktas visuotinis susirinkimas (Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Įgaliotinė J. G. (Č.) nebuvo informuota apie kviečiamą susirinkimą. Įgaliotinių susirinkime skiriasi įgaliotinių skaičius ir pavardės (neaišku kokie įgaliotiniai ir kada buvo išrinkti). Įstatai prieštarauja įstatymo normoms, nes įstatų 26 punkte nenumatyta, kad keičiant bendrijos įstatus, bendrijos nariams pranešama raštu. Be to, Įstatymo 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas). Šioms normoms prieštarauja įstatų 48 punktas, kuriame nustatyta, kad bendrijos pirmininką renka valdyba arba įgaliotinių susirinkimas, taip pat įstatų 15.3.1 ir 15.3.3 punktai, kuriuose nustatyta, kad į bendrijos narius priimama ir iš jų išstojama tik gavus bendrijos narių daugumos ir bendrijos valdybos sutikimą, įstatų 80 punktas – bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina įgaliotinių susirinkimas.

Atsiliepimas

4. Atsakovai nesutiko su ieškinio reikalavimais, nurodydami, kad ieškovai nepatenka į asmenų, galinčių pareikšti ieškinį dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, ratą. Ieškovai nėra 223-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – Bendrija) nariai. 2013-06-27 įgaliotinių susirinkime buvo patvirtintas galutinis naujų bendrijos įstatų tekstas, patvirtinti Bendrijos įstatai, patvirtintas (išrinktas) bendrijos pirmininkas. 2014-06-09 susirinkime buvo pakeistas Bendrijos įstatų 6 punktas, susijęs su unikalių numerių suteikimu. Šie nutarimai neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, neprieštarauja Bendrijos veiklos tikslams ir steigimo dokumentams, nepažeidžia protingumo ar sąžiningumo principų. Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas turi visas visuotinio bendrijos narių susirinkimo teises, išskyrus teisę spręsti visuotinio bendrijos narių susirinkimo išimtinei kompetencijai priskirtus klausimus (bendrijos likvidavimas ir reorganizavimas). Todėl įgaliotinių susirinkimas galėjo spręsti klausimus dėl įstatų pakeitimo ir bendrijos pirmininko rinkimo.

5. Atsakovai nurodė, kad tiek 2013-06-27, tiek 2014-06-09 susirinkimai buvo sušaukti ir sprendimai juose buvo priimti laikantis Bendrijos įstatuose nustatytos tvarkos. Ieškovai neįrodė, kad jų teisės dėl 2013-06-27 ir 2014-06-09 įgaliotinių susirinkimų nutarimų yra pažeistos, ir kad ieškovai gali reikšti ieškinį dėl nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Papildomai pažymėta, kad Įstatymas numato tik patalpų savininkų teisę susipažinti su įgaliotinių sąrašu ir gauti Įstatyme numatytą informaciją, bet ne dokumentų kopijas. Informacija Bendrijos pirmininko atsakymuose ieškovei J. Č. ir V. Z. buvo pateikta ne vieną kartą. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad ieškovai praleido terminą ieškiniui pateikti. Ieškovė E. P. užsakė ginčijamo 2013-06-27 susirinkimo protokolo su priedais kopijas VĮ Registrų centre 2013 m. lapkričio mėn. Akivaizdu, kad ieškovai apie ginčijamą 2013-06-27 sužinojo vėliausiai 2013 m. lapkričio 20 d. (VĮ Registrų centro antspaudo data 2013-11-18) ir turėjo ieškinį pateikti iki 2014-02-20. Ieškinys teisme gautas 2014-03-21.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų po 133,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Bendrijai; valstybei – po 14,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo, ieškinio reikalavimui pripažinti negaliojančiu 2013-06-27 įgaliotinių susirinkimo nutarimą, nustatė, kad E. P. 2013 m. lapkričio mėn. užsakė ir gavo 2013-06-27 įgaliotinių susirinkimo protokolą su priedais, tačiau apie ginčijamą sprendimą kitų ieškovų neinformavo. Ieškovai pradėjo reikalauti iš bendrijos pirmininko informacijos ir dokumentų tik 2013 m. pabaigoje. 2013-06-27 susirinkimo metu priimti nutarimai dėl įstatų ir bendrijos pirmininko tvirtinimo buvo viešai įregistruoti Juridinių asmenų registre 2013-11-13, todėl, išviešinus 2013-06-27 susirinkimo metu priimtus sprendimus 2013-11-13, vėliausiai tą dieną visiems ieškovams tapo ar turėjo tapti žinoma apie ginčijamus 2013-06-27 sprendimus. Apie šaukiamą 2013-06-27 susirinkimą ir susirinkimo darbotvarkę buvo paskelbta ne vėliau kaip likus 14 dienų iki susirinkimo dienos bendrijos skelbimų lentoje. Kadangi ieškovai turėjo realią galimybę įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą ir pateikti teismui ieškinį, teismas sprendė, kad yra praleistas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui paduoti, o aplinkybių, kurios būtų pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą, ieškovai nenurodė.

8. Dėl ieškinio senaties termino taikymo ieškinio reikalavimui pripažinti negaliojančiu 2014-06-19 įgaliotinių susirinkimo nutarimą teismas nustatė, kad 2014-06-19 įgaliotinių susirinkimo sprendimas buvo viešai įregistruotas Juridinių asmenų registre 2014-10-08. Ieškovo atstovas apie 2014-06-19 įgaliotinių susirinkimą ir jame priimtą sprendimą sužinojo bylos eigoje. Sprendimo kopiją ieškovų advokatas gavo 2015-12-30, patikslintas ir papildytas ieškinys teisme gautas 2016-01-19. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad ginčyti 2014-06-19 įgaliotinių susirinkimo sprendimą senaties terminas nepraleistas ir jo atnaujinti nereikia, todėl prašymas dėl senaties termino atnaujinimo pateikti reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2014-06-19 įgaliotinių susirinkime priimtą sprendimą buvo atmestas.

9. Teismas, siekdamas proceso koncentruotumo, įvertino ieškovų argumentus dėl ginčijamų 2013-06-27 ir 2014-06-09 įgaliotinių susirinkimo nutarimų neteisėtumo.

10. Teismas nustatė, kad aukščiausias Bendrijos organas yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas, jo išimtinė kompetencija spręsti klausimus, susijusius su bendrijos reorganizavimu ir likvidavimu (įstatų 24. p.). Bendrijoje taip pat yra sudaromas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, kuris turi visas visuotinio bendrijos narių susirinkimo teises, išskyrus spręsti išimtinei kompetencijai priskirtus klausimus. Įgaliotiniai atstovauja namus ir korpusus, nuo kiekvieno namo ar korpuso išrenkamas vienas įgaliotinis pastatų ar korpuso bendrijos narių susirinkimuose. Bendras įgaliotinių susirinkimo narių skaičius - 12. Bendrijos valdymo organai yra bendrijos valdyba ir bendrijos pirmininkas. Pagal bendrijos narių sąrašą Bendrijoje yra 238 nariai, ieškovai V. Z. ir J. G. (Č.) nėra įtraukti į bendrijos narių sąrašą. Apie šaukiamą 2013-06-27 susirinkimą buvo paskelbta ne vėliau kaip likus 14 dienų iki susirinkimo dienos bendrijos skelbimų lentoje, įgaliotiniams pranešta raštu. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. Įgaliotinis S. J. raštu išdėstė savo nuomonę dėl įstatų teksto ir nurodė, kad pastabų neturi, sutinka tvirtinti. Iš 2013-06-27 bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo protokolo nustatyta, kad jame dalyvavo 10 įgaliotinių iš 12 įgaliotinių, vienas įgaliotinis pareiškė savo nuomonę iš anksto raštu.

11. Dėl šių nustatytų aplinkybių teismas atmetė argumentus, kad ginčijami įgaliotinių susirinkimai buvo sušaukti ir pravesti neteisėtai, pažeidžiant Įstatymo normas ir bendrijos narių bei patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus. Teismas pažymėjo, kad J. G. (Č.) nebuvo teisėtai išrinkta įgaliotinė, todėl bet kuriuo atveju J. G. (Č.) neturėjo teisės balsuoti dėl ginčijamų sprendimų priėmimo, o net jeigu ir turėtų balso teisę, jos balsas nebūtų turėjęs jokios įtakos absoliučia bendrijos narių įgaliotinių balsų dauguma priimtiems sprendimams, t. y. negalėtų lemti priešingų, negu buvo priimti, sprendimų priėmimo ar jų nepriėmimo.

12. 2013-06-27 bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo darbotvarkėje buvo svarstomi klausimai: galutinis naujųjų bendrijos įstatų teksto tvirtinimas, įstatų patvirtinimas, bendrijos pirmininko tvirtinimas. Ginčijamo 2013-06-27 įgaliotinių susirinkimo sušaukimo ir vykimo metu nuo 2012-07-01 galiojo nauja 2012 m. balandžio 12 d. Nr. XI-1967 Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo redakcija. Susirinkimo metu bendrijos įstatai buvo suderinti su nauja Įstatymo redakcija. Teismas, išanalizavęs bendrijos įstatų nuostatas dėl bendrijos organų ir jų kompetencijos (20-35 punktus) nustatė, kad iš esmės nedaroma jokio skirtumo tarp visuotinio bendrijos narių susirinkimo ir visuotinio bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo. Teismo vertinimu, tai nepažeidžia minėto Įstatymo nuostatų, kadangi reikalavimas prieš tai sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą nėra imperatyvus (Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į bendrijos narių skaičių, tokį įstatymo reikalavimą (sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą) būtų sudėtinga įgyvendinti.

13. Teismas nurodė, kad ieškovų argumentą dėl išrinktų įgaliotinių sudėties (neaišku, kada ir kokie įgaliotiniai buvo renkami) paneigia ieškovų pateiktas 2011-09-05 narių įgaliotinių susirinkimo protokolas, kuris patvirtina apie įvykusį įgaliotinių išrinkimą.

14. Teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimus pripažinti 2013-06-27 ir 2014-06-19 įgaliotinių susirinkimų nutarimus negaliojančiais, sprendė, kad vien formaliu pagrindu pripažinti ginčytinus įgaliotinių susirinkimų nutarimus negaliojančiais nėra pagrindo. Duomenų, jog ginčijami 2013-06-27 ir 2014-06-19 bendrijos įgaliotinių susirinkimų nutarimai būtų padarę žalą bendrijai ir/ar jos nariams nenustatyta. Ieškovai neįrodė, kad jų teisės dėl 2013-06-27 ir 2014-06-19 įgaliotinių susirinkimų sprendimų yra pažeistos.

15. Teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimą įpareigoti bendrijos pirmininką J. R. įrašyti į bendrijos narių sąrašą ieškovus V. Z. ir J. G. (Č.), nustatė, kad savininkų įstojimo į bendriją ir išstojimo iš bendrijos tvarką ir sąlygas nustato Bendrija savo įstatuose. 2013 m. įstatų 15.3.1. punkte numatyta, kad asmuo, nuosavybės teise valdantis butą ir/ar kitą patalpą, esančius bendrijos administruojamuose pastatuose, tampa nariu nuo prašymo įstoti į bendriją įteikimo bendrijos valdymo organui dienos. Narystė įforminama, įrašant asmenį į bendrijos narių sąrašą, tik po to, kai gaunamas namo, kuriame gyvena pareiškėjas, bendrijos narių daugumos ir bendrijos valdybos sutikimas. Įvertinęs byloje turimus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovai nebuvo tinkamai išreiškę valios tapti 223-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos nariais. Teismo posėdžio metu atsakovas bendrijos pirmininkas J. R. patvirtino, jog ieškovams niekada nebuvo ir nėra ribojama galimybė tapti bendrijos nariais pateikiant raštišką prašymą dėl įstojimo į bendriją bei dokumentus apie nuosavybės teise turimą butą (patalpas) bendrijos name. Dėl šių aplinkybių bendrijos pirmininko J. R. prašymą V. Z. ir J. G. (Č.) pateikti įrodymus, jog jie yra butų, esančių bendrijos name (korpuse), savininkai, teismas laikė pagrįstu.

16. Atmesdamas ieškovės J. G. (Č.) reikalavimą atsakovams įtraukti ją į Bendrijos įgaliotinių sąrašą, teismas nustatė, kad įgaliotiniu renkamas bendrijos narys. J. G. (Č.) nebuvo 223-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos nare. Iš pateikto 2013-04-14 Taikos pr. 82A namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad J. G. (Č.) išrinkta atstovauti namo interesus Bendrijoje, tačiau prašymą įstoti į bendrijos narius ji pateikė vėliau – 2013-04-22.

17. Spręsdamas dėl reikalavimo pateikti visus bendrijos organų, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų protokolus dėl bendro naudojimo objektų atnaujinimo ir kt., dėl įpareigojimo pirmininkui J. R. pateikti dokumentų kopijas pagrįstumo teismas nustatė, kad ieškovų atstovas teismui negalėjo nurodyti, kokie teisės aktai įpareigoja daugiabučio namo savininkų bendrijas teikti ne bendrijos nariams dokumentus, susijusius su bendrijos veikla bei su mokesčių už komunalinius patarnavimus paskaičiavimu. Pažymėtina, kad nei Įstatymas nei Bendrijos įstatai nenumato teisės bendrijos pirmininkui nustatyti, kokiu būdu butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas. Galiojančiuose bendrijos įstatuose nėra nustatyta teikiamų dokumentų kopijų apmokėjimo ir pateikimo tvarka. Ieškovui V. Z., J. G. (Č.), kaip buto savininkams, neesantiems bendrijos nariais, buvo pateikta visa informacija apie susirinkimuose priimtus sprendimus, susijusius su bendrųjų konstrukcijų, bendrosios inžinerinės įrangos ir bendrojo naudojimo patalpų valdymu, naudojimu, priežiūra, tvarkymu ir tobulinimu, apie kitus bendrijos narių susirinkimų sprendimus, kuriuose sprendžiami klausimai susiję su bendro naudojimo patalpų valdymu ir naudojimu. Ieškovai nepagrįstai reikalauja pateikti jiems informaciją apie asmenis, gyvenančius name, t. y. pateikti visų namo butų savininkų sąrašus su jų adresais, asmens duomenimis, nes tokių duomenų pateikimas prieštarauja Asmens duomenų apsaugos įstatymui (toliau – ADTAĮ). Teismas nurodė, kad Bendrija negali būti įpareigota skaitmenizuoti didelės apimties dokumentus ir teikti dokumentų kopijas, jeigu bendrija neturi tam reikiamos įrangos ir lėšų, kai reikalaujamintys pateikti kopijas asmenys nesiūlo apmokėti už jiems teikiamų dokumentų kopijas. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į tai, kad ieškovų prašymas pateikti dokumentų kopijas yra nekonkretus, reikalavimą dėl visos informacijos pateikimo raštu atmetė.

18. Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus, iš ieškovų priteisė atsakovei Bendrijai po 133,33 Eur lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, valstybei – po 43,04 Eur lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovai (toliau – apeliantai) prašo 2016 m. liepos 29 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį ginčijant 2013-06-27 įgaliotinių susirinkimo nutarimą. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ginčijant 2013-06-27 įgaliotinių susirinkimo nutarimą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turėjo spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį. Teismas turėjo įvertinti bendrijos pirmininko J. R. elgesį, tai, kad ieškovų prašymus jis ignoravo ir jiems neteikė informacijos nepateikimo. Teismo argumentas, kad ieškovai V. Z. ir E. P. jie apie skundžiamą nutarimą sužinojo jį įregistravus Juridinių asmenų registre, yra nepagrįstas, nes pats fakto išviešinimas negali būti pagrindu laikyti, kad suinteresuoti asmenys sužino apie nutarimą ir nusprendė dėl savo teisių gynimo.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Teismas, spręsdamas dėl 2013-06-27 ir 2014-09-09 įgaliotinių susirinkimų nutarimų teisėtumo, nepagrįstai konstatavo, jog ieškovų pateikti teiginiai deklaratyvūs ir jų teisės dėl šių sprendimų yra nepažeistos.

1.3. 2013-06-27 įgaliotinių susirinkimas buvo suorganizuotas neteisėtai, pažeidžiant įstatymo normas ir bendrijos narių bei patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus - apie susirinkimus nepranešta įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t.y. bendrijos nariams nepranešta raštu, įgaliotinių susirinkime patvirtinti įstatai prieštarauja įstatymo normoms, 2003-03-12 Bendrijos įstatuose nebuvo numatytos Bendrijos įgaliotinių teisės, prieš šaukiant įgaliotinių susirinkimą nebuvo sušauktas bendrijos narių susirinkimas. Šių aplinkybių pagrindu 2013-06-27 įgaliotinių susirinkimo nutarimai turėjo būti pripažinti negaliojančiais.

1.4. Iš Bendrijos 2011-09-05 įgaliotinių susirinkimo protokolo matyti, kad bendrijoje yra 12 įgaliotinių, o 2013-06-27 bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokole nurodyta, kad yra 10 įgaliotinių, tačiau pranešimas apie 2013-06-27 kviečiamą bendrijos įgaliotinių susirinkimą buvo įteiktas tik 9 įgaliotiniams. Atkreiptinas dėmesys, kad įgaliotinei J. Č. apie šaukiamą įgaliotinių susirinkimą pranešta nebuvo, įgaliotinis A. Ž. darbotvarkės klausimu dėl pirmininko rinkimų nepasisakė. Dėl šių priežasčių 2013-06-27 įgaliotinių susirinkimo protokole nurodytas balsavimo rezultatas neatitinka tikrovės, kad už bendrijos primininką J. R. balsavo 10 įgaliotinių.

1.5. Šaukiant 2013-06-27 įgaliotinių susirinkimą buvo nesilaikoma Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (redakcija nuo 2012-07-01) (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies nuostatų, pagal kurias apie šaukiamą visuotinį susirinkimą organizatorius praneša viešai, o jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti bendrijos valdymo organą ar keisti bendrijos įstatus, apie visuotinį susirinkimą pranešama raštu bendrijos nariams.

1.6. 2014-06-09 bendrijos įgaliotinių susirinkimas buvo suorganizuotas neteisėtai, pažeidžiant įstatymo normas ir bendrijos narių bei patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus. Apie įgaliotinių susirinkimą nebuvo pranešta Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

1.7. Iš 2014-06-09 bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolo matyti, kad jame dalyvavo kiti nei ankstesniuose susirinkimuose dalyvavę įgaliotiniai. Tačiau, nėra aišku, kada šie įgaliotiniai buvo išrinkti.

1.8. 2014-06-09 bendrijos įgaliotinių susirinkimo patvirtinti įstatai prieštarauja Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies normoms, nes juose nenumatyta, kad keičiant bendrijos įstatus, bendrijos nariams pranešama raštu (įstatų 26 p.); 14 straipsnio 2 dalies normoms, nes nustatyta, kad bendrijos pirmininką renka valdyba arba įgaliotinių susirinkimas (įstatų 48 p.);

1.9. Įstatų 15.3.1 ir 15.3.3 punktuose nustatyta, kad į bendrijos narius priimama ir iš jos išstojama tik gavus bendrijos narių daugumos ir bendrijos valdybos sutikimą; įstatų 80 punkte numatyta, kad bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina įgaliotinių susirinkimas. Šios įstatų nuostatos prieštarauja Įstatymo reikalavimams.

1.10. Teismas sprendime nenurodė, kokiu pagrindu grindžiama išvada, jog ieškovams buvo pateikta visa informacija. Ieškovas informacija nebuvo teikiama ir šį teiginį patvirtina tai, kad bendrijos pirmininkas teismo posėdžio metu teikė skirtingus bendrijos narių sąrašus.

1.11. Aplinkybė, kad ginčijamuose bendrijos įstatuose nenustatyta informacijos pateikimo ir apmokėjimo tvarka, patvirtina įstatų ydingumą. Teismas aplinkybių, kam numatyta pareiga mokėti už dokumentų kopijas, nesiaiškino, dėl ko sprendimas prieštarauja formuojamai teismų praktikai Kauno apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2A-1994-343/2013, Nr. 2A- 970-555/2014.

1.12. Teismo argumentas, kad siekdami tapti bendrijos nariais ieškovai V. Z. ir J. G. (Č.) nepateikė pirmininkui nuosavybės dokumento, yra nepagrįstas. Nusipirkę butą ieškovai pateikė bendrijos pirmininkui nuosavybės dokumentus ir pareiškimą priimti į bendrijos narius ir pagal anksčiau galiojusią tvarką automatiškai buvo įtraukti į bendrijos narius. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai išsirinko įgaliotinį, tačiau iki šiol jų interesai yra neatstovaujami. Dėl šių aplinkybių teismo sprendimas pažeidžia gyventojų teises ir interesus.

1.13. Įstatymo 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose. Teismas nepagrįstai priteisė išlaidas pagal atsakovo bendrijos pirmininko J. R. pateiktą neteisėtą dokumentą dėl apmokėjimo už advokato paslaugas.

Atsiliepimas

20. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą ginčyti 2013-06-27 įgaliotinių susirinkimo nutarimus. Apie 2013-06-27 įgaliotinių susirinkimą ir susirinkimo darbotvarkę buvo tinkamai paskelbta bendrijos skelbimų lentoje, ginčijamas 2013-06-27 įgaliotinių susirinkimo protokolas (nutarimai) ir nauji Bendrijos įstatai buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre 2013-11-13, todėl ieškovams tą dieną jau turėjo būti žinoma apie priimtą ginčijamą sprendimą. Ieškovė E. P. pripažino, jog užsakė ir gavo ginčijamo 2013-06-27 susirinkimo protokolo su priedais kopijas VĮ Registrų centre 2013 m. lapkričio mėn. Ieškovė E. P. sužinojusi apie ginčijamą sprendimą turėjo informuoti apie tai ir kitus ieškovus. Todėl visiškai akivaizdu, kad ieškovai apie ginčijamą 2013-06-27 sprendimą turėjo galimybę sužinoti vėliausiai 2013 m. lapkričio 13-18 d.

2.2. Ieškovai apeliaciniame skunde nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

2.3. Bendrijos 2013-06-27 įgaliotinių susirinkime buvo patvirtintas galutinis naujų bendrijos įstatų tekstas, patvirtinti Bendrijos įstatai, patvirtintas (išrinktas) bendrijos pirmininkas. Nei vienas iš ieškovų neįrodė, kad ketino kelti savo kandidatūrą į bendrijos pirmininko pareigas. 2014-06-09 dienos bendrijos įgaliotinių susirinkime buvo pakeistas Bendrijos įstatų 6 punktas, įrašant Bendrijai priklausančių namų unikalius numerius. Kaip jau minėta, šie sprendimai neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, neprieštarauja bendrijos veiklos tikslams ir steigimo dokumentams, nepažeidžia protingumo ar sąžiningumo principų. Dėl to teismas pagrįstai vadovavosi CK 2.82 straipsnio 4 dalimi ir nusprendė, kad vien formaliu pagrindu pripažinti ginčytinus įgaliotinių susirinkimų nutarimus negaliojančiais nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad ginčijami įgaliotinių susirinkimų nutarimai būtų padarę žalos bendrijai ar jos nariams, sukeltų neigiamas pasekmes juridiniam asmeniui.

2.4. 2013-06-27 įgaliotinių susirinkimo sušaukimo metu galiojo Bendrijos įstatai, patvirtinti 2003-03-12 Bendrijos namo įgaliotinių susirinkime, įregistruoti 2003-05-14 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-487. Pagal 2003 m. galiojusią Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, Bendrijos narių susirinkimas galėjo nustatyti atstovavimo (tame tarpe ir susirinkimuose) kvotas, išrinkti įgaliotinius. Įgaliotinių rinkimo tvarka, teisės ir pareigos, susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatyta Bendrijos 2003 m. Įstatų (2003-03-12 redakcija) 39-46 punktuose. Dėl to teismas pagrįstai nusprendė, kad Bendrijos 2003 m. įstatų analizė leidžia daryti išvadą, jog pagal Bendrijos įstatus nedaroma jokio skirtumo tarp visuotinio bendrijos narių susirinkimo ir visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo, bei jų kompetencijos, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Teismas pagrįstai nurodė, kad reikalavimas prieš sušaukiant įgaliotinių susirinkimą sušaukti visos bendrijos narių susirinkimą, kurioje yra 238 nariai, nėra imperatyvus.

2.5. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad Bendrijos 2002 m. įstatai ir 2003 m. įstatai, kuriais ieškovai siūlo vadovautis, taip pat yra patvirtinti Bendrijos įgaliotinių susirinkimuose, todėl akivaizdu, kad Bendrijos įgaliotinių susirinkimui buvo nustatyta kompetencija spręsti susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, išskyrus teisę spręsti visuotinio bendrijos narių susirinkimo išimtinei kompetencijai priskirtus klausimus (bendrijos likvidavimas ir reorganizavimas). Dėl šių aplinkybių įgaliotinių susirinkimas galėjo spręsti klausimus dėl įstatų pakeitimo ir bendrijos pirmininko rinkimo.

2.6. Abu įgaliotinių susirinkimai buvo sušaukti ir sprendimai juose buvo priimti laikantis įstatuose nustatytos tvarkos. Atsakovai visiškai sutinka su teismo sprendimo argumentais, kad įgaliotiniams buvo tinkamai pranešta apie susirinkimą, susirinkime buvo kvorumas, sprendimai priimti tinkama balsų dauguma. Procesinių pažeidimų nebuvo padaryta. Pagal 2003 m. Bendrijos įstatų 39 p. nuo vieno namo renkamas 1 įgaliotinis. Bendrijoje yra 12 namų. Nuo 2011 m. iki 2013-06-27 savo pareigų atsisakė 2 įgaliotiniai, nauji įgaliotiniai nebuvo išrinkti. Pagal Įstatų 45 punktą įgaliotinių susirinkimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 įgaliotinių, tokiu būdu, tam, kad įvyktų įgaliotinių susirinkimas, pakanka, kad jame dalyvautų bent 8 įgaliotiniai. 2013-06-27 įgaliotinių susirinkime dalyvavo 10 įgaliotinių, vienas įgaliotinis iš anksto pareiškė nuomonę raštu, taigi kvorumas dėl nutarimo priėmimo buvo.

2.7. Pakeistus steigimo dokumentus tvirtinantiems notarams nekilo jokių abejonių dėl įgaliotinių susirinkimo teisėtumo, dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų dokumentų tikrumo ir atitikimo įstatymo reikalavimams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio nuostatas pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktais yra nustatyti ir neįrodinėjami. Todėl dėl šių argumentų ieškovų teiginiai dėl įstatų neteisėtumo yra nepagrįsti.

2.8. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. Č. 2013-04-14 nebuvo Bendrijos nare, todėl negalėjo būti išrinkta namo (duomenys neskelbtini) įgaliotine, kadangi pagal Bendrijos įstatus asmuo pirmiausia turi tapti Bendrijos nariu ir tik po to gali būti išrinktas įgaliotiniu, bet ne atvirkščiai. Dėl to nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovei J. G. (Č.), kaip įgaliotinei, nebuvo pranešta apie įgaliotinių susirinkimą.

2.9. Teismas pagrįstai atmetė ieškovų J. G. (Č.) ir V. Z. ieškinio reikalavimus atsakovams Bendrijai ir pirmininkui J. R. įpareigoti įtraukti juos į Bendrijos narių sąrašą. Ieškovės J. Č. 2013-04-22 prašymo tapti Bendrijos nare pateikimo metu galiojo 2003 m. įstatų redakcija, pagal kurios 9 punktą bendrijos nariu savininkas tampa pateikęs rašytinį prašymą bendrijos pirmininkui ir šiam įregistravus jį bendrijos nariu. Bendrijos pirmininkas pagrįstai paprašė tiek J. Č., tiek V. Z. pateikti jam įrodymus apie tai, kad jie yra butų savininkai. Ieškovai šio prašymo nevykdė. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad ieškovams nėra užkirstas kelias pateikti Bendrijos pirmininkui prašymą priimti į bendrijos narius pakartotinai.

2.10. Apeliacinio skundo argumentai, kad Bendrijos įstatai prieštarauja Įstatymo nuostatoms, yra nepagrįsti. Įstatų 25 punkte numatyta nuoroda į Įstatymą, kurio nuostatas nėra privaloma įstatuose cituoti pažodžiui.

2.11. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį. Tokiu būdu, įstatais įgaliotinių susirinkimui perduota teisė rinkti bendrijos pirmininką ir tvirtinti bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 8 punktą valdyba atlieka kitas bendrijos įstatuose valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas. Draudimas perduoti valdybos kompetencijai teisę rinkti bendrijos pirmininką nenumatyta.

2.12. 2013 m. įstatų priėmimo metu Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad Bendrijos įstatuose turi būti nurodyta butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įstojimo į bendriją ir išstojimo iš bendrijos tvarka ir sąlygos. Tikslios priėmimo į Bendriją taisyklės nebuvo numatytos, todėl Bendrijos įstatų nuostatos dėl priėmimo į bendrijos narius ir išstojimo iš bendrijos neprieštarauja įstatymams.

2.13. Teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl butų ir kitų patalpų savininkų bei bendrijos narių teisę gauti informaciją. Įstatymas nenumato pareigos bendrijai ar pirmininkui pateikti dokumentų kopijų, juolab, kad ieškovai prašo įvairių neapibrėžtų dokumentų nuo pat bendrijos įsteigimo (1995 m.) dienos, t.y. už 19 metų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Bendrija negali būti įpareigota skaitmenizuoti didelės apimties dokumentus ir teikti dokumentų kopijas, jeigu bendrija neturi tam reikiamos įrangos ir lėšų, kaip reikalaujantys pateikti kopijas asmenys nesiūlo apmokėti už jiems teikiamų dokumentų kopijas.

2.14. Atkreiptinas dėmesį, kad Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-176-752/2010 pagal V. Z. ieškinį dėl duomenų pateikimo. Nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas rašytiniu pareikšimu ieškinio atsisakė, nurodydamas, kad atsakovai jo reikalavimus įvykdė. Todėl akivaizdu, kad visą informaciją, analogišką ieškiniu prašomai pateikti informacijai nuo bendrijos įsikūrimo dienos, ieškovas V. Z. turėjo. Kadangi, ieškovai, kaip bylos dalyviai, turi pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis tarpusavyje, ir turėdamas jau gautą informaciją iš ieškovo V. Z. turėjo pareigą juos pateikti ir kitiems ieškovams.

2.15. Be to, kiekvienais metais namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai gauna metines finansines ataskaitas apie šio namo korpuso surinktas ir panaudotas lėšas, kaupiamųjų fondų likučius, įmetant kiekvienam patalpų savininkui ataskaitos kopiją į pašto dėžutę ir surašant atitinkamą aktą apie šio veiksmo atlikimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovai mano, kad ieškinio reikalavimą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo teismas atmetė pagrįstai.

2.16. Ieškovai nėra Bendrijos nariai ir ginčas vyksta tarp Bendrijos ir butų patalpų savininkų. Be to, pagal savo prigimtį ginčas yra ne dėl valdymo organo sprendimo. Bendrijos įgaliotinių susirinkimas yra prilygintas pagal savo kompetenciją bendrijos organui - visuotiniam narių susirinkimui. Todėl apelianto argumentas, kad, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas neturėjo teisės priteisti jas Bendrijai iš ieškovų, yra nepagrįstas.

21. Tretieji asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

23. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ginčyti Bendrijos 2013 m. birželio 27 d. nutarimus, pripažinti negaliojančiais 2014 m. birželio 9 d. įgaliotinių susirinkimo nutarimus, įpareigoti atsakovę ir jos pirmininką pateikti ieškovams bendrijos dokumentus bei įtraukti į bendrijos narių sąrašą V. Z. ir J. G. (Č.), o pastarąją ir į įgaliotinių sąrašą, pagrįstumas ir teisėtumas.

24. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai taikė ieškinio senatį, ginčijant 2013 m. birželio 27 d. įgaliotinių susirinkimo nutarimus; nepagrįstai sprendė, kad įgaliotinių susirinkimo nutarimai nepažeidžia jų teisių; kad jie buvo sušaukti laikantis Įstatymo reikalavimų; teismas nepagrindė išvados, kodėl atmetė reikalavimą dėl įpareigojimo pateikti dokumentus; nepagrįstai priteisė Bendrijai iš ieškovų išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kuomet Įstatymo 3 dalies 1 punktas draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir įvertinusi nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą, neturi pagrindo sutikti su apeliantų pozicija.

Dėl įgaliotinių susirinkimo kompetencijos ir sušaukimo tvarkos

26. Ieškovai prie ieškinio pridėjo iš VĮ Registrų centro gautą pastato (duomenys neskelbtini) butų (patalpų) sąrašą, iš kurio matyti, kad ieškovai yra butų savininkai (1 t., b.l. 8 – 10). Iš bendrijos pirmininko pateikto Bendrijos narių sąrašo (2 t., b. l. 86 – 96) galima daryti išvadą, kad bendrijos nare laikytina tik apeliantė E. P. (sąraše įrašytas buto savininkas M. P.). Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai yra skelbiami viešai ir galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Taigi teisę apskųsti teismui bendrijos narių susirinkimo nutarimus (sprendimus) turi tiek bendrijos nariai, tiek ir kiti asmenys, kurių teises ir teisėtus interesus toks nutarimas (sprendimas) paliečia (Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punktas, CK 1.138 straipsnio 8 punktas).

27. Apeliantai nurodo, kad apie 2013 m. birželio 27 d. susirinkimą nebuvo pranešta bendrijos nariams ir ne visiems įgaliotiniams, todėl buvo pažeistos Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bendrijos narių įgaliotinių teisinį statusą, įgaliotinių rinkimą, jų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarką reglamentuoja Įstatymo 13 straipsnis, todėl apeliantų nuorodos į šio Įstatymo 11 straipsnį, reglamantuojantį visuotinio susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarką, kuomet 2013 m. birželio 27 d. įgaliotinių susirinkime nebuvo sprendžiami klausimai, numatyti šio Įstatymo 12 straipsnyje (dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo ir kt.), atmetami, kaip neturintys teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos galutiniam rezultatui.

28. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį (Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Byloje yra ankstesnės redakcijos Bendrijos narių įgaliotinių 2003 m. kovo 12 d. susirinkime patvirtinti 2003 m. įstatai, kurie yra įregistruoti Juridinių asmenų registre. Iš jų turinio matyti, kad bendrijos įgaliotinių susirinkimas tvirtino bendrijos įstatus ir tokią teisę suteikė ankstesnė įstatų redakcija, nes 2003 m. įstatuose buvo padaryti tik 2 ir 6 punkto pakeitimai dėl bendrijos buveinės ir bendrijos teisės imti paskolas bendrijos namų renovacijai ir modernizacijai. Iš to teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagal Bendrijos įstatus nedaroma jokio skirtumo tarp visuotinio bendrijos narių susirinkimo ir visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo, bei jų kompetencijos, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. 2013 m. įstatų redakcijoje nustatyta, kad bendrijos įstatai keičiami įgaliotinių susirinkimo sprendimu (94 punktas), o įgaliotinių susirinkimas turi visas visuotinio bendrijos narių susirinkimo teises, išskyrus teisę spręsti šiais įstatais priskirtus išimtinei visuotinio susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (33 punktas), t.y. klausimus, susijusius su bendrijos reorganizavimu ir likvidavimu (24 punktas). Todėl apeliantų abejonės dėl to, kad bendrijos įgaliotinių susirinkimas negalėjo spręsti klausimo dėl įstatų pakeitimo nepagrįstos.

29. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas neįvyko pakartotinis visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais, šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka turi būti šaukiamas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas. Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Teisėjų kolegijos pažymi, kad Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis reglamentuoja įgaliotinių susirinkimo sušaukimo būtinumą, kai klausimas buvo svarstomas visuotiniame susirinkime ir pakartotinas susirinkimas neįvyko dėl kvorumo, o ne tai, kad bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas gali būti šaukiamas tik neįvykus pakartotiniam visuotiniam susirinkimui. Todėl apeliantų argumentai, kad prieš šaukiant įgaliotinių susirinkimą reikia sušaukti bendrijos narių susirinkimą, yra susiję su neteisingu materialinės teisės normos aiškinimu ir taikymu.

30. Dėl apeliantų argumentų, kad J. Č. nepagrįstai nebuvo pranešta apie 2013 m. birželio 27 d. įvykusį įgaliotinių susirinkimą. Byloje nustatyta, kad 2013 m. balandžio 14 d. savininkų bendrijos susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl naujos bendrijos steigimo ir įgaliotinės rinkimo. Buvo nutarta patvirtinti naujai išrinktą įgaliotinę J. Č.. Tačiau šis asmuo pareiškimą dėl įstojimo į Bendriją parašė tik 2013 m. balandžio 22 d. Pagal Bendrijos įstatų 40 punktą, įgaliotiniu gali būti tik bendrijos narys (1 t. b. l. 61), todėl apeliantės išrinkimas įgaliotine, jai nesant bendrijos nare, nesuponuoja jokių apeliantės teisių pažeidimo, nes ji pagrįstai negalėjo būti laikoma bendrijos narių įgaliotine, dalyvauti ginčijamuose įgaliotinių susirinkimuose ir juose turėti balso teisę.

31. Apeliantai nurodo, kad jiems neaišku kiek bendrija turėjo įgaliotinių, nes jeigu turėjo 10, tai apie susirinkimą pranešta tik 9 įgaliotiniams. Pagal 2003 m. Bendrijos įstatų 39 punktą nuo vieno namo renkamas 1 įgaliotinis. Bendrijoje yra 12 namų. Atsakovė nurodė, kad nuo 2011 m. iki 2013 m. birželio 27 d. įgaliotinių susirinkimo savo pareigų atsisakė 2 įgaliotiniai, nauji įgaliotiniai nebuvo išrinkti, todėl šiame susirinkime dalyvavo visi išrinkti įgaliotiniai. 2014 m. birželio 9 d. įvykusio susirinkimo protokole buvo konstatuota, kad Bendrijoje yra tik 9 namų įgaliotiniai. Byloje nėra paneigti šie duomenys, todėl apeliantams keliant vien abejones dėl susirinkimo protokoluose užfiksuotų faktų, juos pripažinti neteisingais nėra pagrindo.

32. Byloje nustatyta, kad 2013 m. birželio 27 d. įvykusiame įgaliotinių susirinkime dalyvavo 10 įgaliotinių, įgaliotinis A. Ž. balsavo raštu. Susirinkimas svarstė ir 10 įgaliotinių balsų „už“ priėmė tris nutarimus: pritarė Įstatų tekstui, patvirtino naujus Bendrijos įstatus ir bendrijos pirmininku išrinko J. R.. Byloje buvo pateiktas 2013 m. birželio 12 d. skelbimas apie 2013 m. birželio 27 d. 19:00 val. šaukiamą bendrijos narių įgaliotinių susirinkimą, kurį pasirašė valdybos pirmininkas J. R.. Šis skelbimas buvo pateiktas VĮ Registrų centro Kauno filialui kartu su 9 kvietimais įgaliotiniams dalyvauti susirinkime. Apie šių duomenų priėmimą patvirtina 2013 m. lapkričio 18 d. spaudas (1 t., b.l. 42). Kadangi apie susirinkimą paskelbė J. R., todėl šiam asmeniui nebuvo jokios būtinybės siųsti kvietimo papildomai. 2013 m. birželio 27 d. bendrijos įgaliotinių susirinkime, pagal prie susirinkimo protokolo pridėtą dalyvių sąrašą, dalyvavo 9 asmenys, t. t. J. R., o įgaliotinis A. Ž., kuriam buvo įteiktas kvietimas, balsavo raštu, tai teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantais, kad apie susirinkimą buvo pranešta tik 9 iš 10 bendrijos įgaliotinių.

33. Apeliantai nurodo, kad įgaliotinis A. Ž. nebalsavo darbotvarkės klausimu dėl bendrijos pirmininko tvirtinimo. Sutiktina su apeliantais, kad laisvos formos jo pareiškime nėra pasisakyta dėl pirmininko tvirtinimo, bet jokių argumentų dėl prieštaravimo šiai kandidatūrai taip pat nenurodyta, todėl nėra pagrindo šį jo pareiškimą interpretuoti kaip balsavimą prieš nutarimą 3 darbotvarkės klausimu ir konstatuoti, kad 2013 m. birželio 27 d. susirinkimo protokole nurodyti balsavimo rezultatai neatitinka tikrovės.

34. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatas, įgaliotinių susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip trys penktadaliai įgaliotinių. Sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių įgaliotinių balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatytus sprendimus. Šiame straipsnyje numatyta, kad visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (trys penktadaliai visų įgaliotinių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais). Kadangi 2013 m. birželio 27 d. įgaliotinių susirinkime nutarimai buvo priimti vienbalsiai - 10 įgaliotinių balsuojant už nutarimų priėmimą, tai visi nutarimai priimti nepažeidžiant pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo dėl sprendimų priėmimo tvarkos.

35. 2014 m. birželio 9 d. įgaliotinių susirinkime dalyvavo visi 9 namų išrinkti įgaliotiniai, savo dalyvavimą susirinkime patvirtinę parašais. Apeliantai dėl šio įgaliotinių susirinkimo kompetencijos, jo sušaukimo tvarkos nurodė analogiškus argumentus kaip ir ginčijant sprendimą dėl 2013 m. birželio 27 d. įgaliotinių susirinkimo, todėl teisėjų kolegija jų nekartodama konstatuoja, kad apeliantų argumentai nurodomais aspektais yra neteisingi.

Dėl bendrijos narių įgaliotinių susirinkimų nutarimų

36. Pagal Bendrijos 2003 m. įstatų 9 punktą, bendrijos nariu tampama pateikus rašytinį prašymą bendrijos valdybos pirmininkui ir šiam įregistravus jį bendrijos narių registravimo knygoje, kurioje turi būti nurodytas patalpų įgijimo pagrindas, data, patalpų plotas ir turto dalis bendrojoje nuosavybėje (10 punktas). 2013 m. ir 2014 m. įstatų redakcijose, kurios buvo patvirtintos apeliantų ginčijamais įgaliotinių susirinkimo nutarimais, 15.3.1 punkte numatyta, kad Bendrijos nariu tampama nuo prašymo įstoti į Bendriją įteikimo bendrijos valdymo organui dienos. Toliau šiame Bendrijos įstatų punkte nurodytas reglamentavimas susijęs su narystės įforminimo bendrijoje tvarka. Įstatymo 7 straipsnio 8 punktas reglamentuoja, kad bendrijos įstatuose turi būti numatyta įstojimo į bendriją ir išstojimo iš jos tvarka, kuri Įstatyme nėra reglamantuota, todėl apeliantai turi laikytis tiek 2003 m., tiek ir vėlesnėse įstatų redakcijose numatytos įstojimo į bendriją tvarkos. Įstatų 15.3.3 punkte numatyta, kad asmuo, pateikęs prašymą išstoti iš bendrijos, laikomas išstojusiu iš jos nuo prievolių, susijusių su naryste bendrijoje įvykdymo dienos, jeigu bendrijos valdymo organai nenusprendžia kitaip. Todėl teisė išstoti iš Bendrijos nėra paneigiama, tik įstatuose reglamentuota šios teisės įgyvendinimo tvarka, kuri negali pažeisti bendrijos nario teisių, nes Įstatyme yra reglamentuotos ne tik bendrijos nario teisės, tačiau ir jo pareigos Bendrijai (Įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Todėl Bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimas dėl Įstatų naujos redakcijos turinio nagrinėjamais aspektais negali sukelti apeliantams neigiamų padarinių.

37. Apeliantai nurodo, kad Įstatų 48 punktas dėl bendrijos pirmininko rinkimo prieštarauja Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatoms, nes numatyta, kad Bendrijos pirmininką renka Valdyba ar Įgaliotinių susirinkimas. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, Bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Todėl sutiktina su apeliantais, kad Bendrijos Įstatų 48 punkto nuoroda į Valdybos kompetenciją rinkti pirmininką neatitinka paminėto teisinio reglamentavimo. Bet nagrinėjamu atveju Bendrijos pirmininkas buvo išrinktas ne Valdybos, o Įgaliotinių susirinkimo nutarimu, todėl apeliantų teisių pažeidimo konstatuoti nėra pagrindo, o Įstatų netikslumas gali būti pašalintas kitų Bendrijos Įgaliotinių susirinkimų nutarimu.

38. Apeliantai nurodo, kad ir Įstatų 80 punkto nuostata, kad Bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina Įgaliotinių susirinkimas, prieštarauja Įstatymui. Tačiau tokią kompetenciją Įgaliotinių susirinkimas turi ir platesni argumentai šiuo aspektu buvo nurodyti šios nutarties 28 punkte.

39. 2014 m. birželio 9 d. įgaliotinių susirinkime dalyvavo visi 9 namų išrinkti įgaliotiniai, savo dalyvavimą susirinkime patvirtino parašais. Visi vienbalsiai nutarė pakeisti Įstatų 6 punktą, papildomai nurodant Bendrijos valdomų bendrosios nuosavybės teise objektų unikalius numerius. Šis nutarimas buvo priimatas vienbalsiai.

40. Įvertinus bylos medžiagą ir apeliantų bei atsakovės atsiliepimo argumentus teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė materialinės teisės pažeidimus, kuomet sprendė, kad ginčijamų bendrijos įgaliotinių susirinkimų nutarimai nepažeidžia Įstatymo nuostatų ir ieškovų teisių ir interesų.

Dėl ieškinio senaties

41. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškinio senaties institutas siejamas su pažeistos teisės gynimu. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senatį teismas taikė ginčijant 2013 m. birželio 27 d. susirinkimo nutarimus. Kadangi nagrinėjamo ginčo atveju nebuvo konstatuotas apeliantų teisių ir interesų pažeidimas, tai teisėjų kolegijos vertinimu ieškovų ieškinys turėjo būti atmestas ne taikant ieškinio senaties institutą, o nenustačius jų pažeistos teisės (CK 1.138 straipsnio 8 punktas, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tačiau pirmosios instancijos teismui taikius ieškinio senatį, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su jo argumentais, kurie nurodyti šios nutarties 7 punkte, atsakovės atsiliepimo į apeliantų apeliacinį skundą 20.1 punkte ir pažymi, kad ieškovai, prašydami atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, papildomame ieškinyje jokių šio termino praleidimo priežasčių nenurodė. Apeliaciniame skunde išdėstė aplinkybes, kurios susiję su jų komunikacijos su bendrijos pirmininku sunkumais, tačiau net tokiems ir esant, jie turėjo visas galimybes domėtis Bendrijos veikla, jos skelbimų lentoje skelbiamais pranešimais, gauti išviešintus dokumentus ir savo teises ginti laikantis įstatymo nustatytų ieškinio senaties terminų.

Dėl reikalavimo įpareigoti priimti į bendrijos narius

42. Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jų reikalavimas įpareigoti atsakovę ir jos pirmininką priimti ieškovus V. Z. ir J. G. (Č.) bendrijos nariais. Kaip jau minėta pirmiau, pagal Bendrijos 2003 m. įstatų 9 punktą, bendrijos nariu tampama pateikus rašytinį prašymą bendrijos valdybos pirmininkui ir šiam įregistravus jį bendrijos narių registravimo knygoje, kurioje turi būti nurodytas patalpų įgijimo pagrindas, data, patalpų plotas ir turto dalis bendrojoje nuosavybėje (10 punktas). Byloje yra pastarosios apeliantės 2013 m. balandžio 22 d. pareiškimas, kuriame ji nurodė duomenis apie savo adresą, buto bendrą plotą ir kadastro duomenų fiksavimo datą, tačiau prie pareiškimo nepridėjo duomenų, kurių pagrindu buvo galima įrašyti naują bendrijos narį bendrijos narių registravimo knygoje ne tik galiojant šiai įstatų redakcijai, bet ir vėlesnėms redakcijoms. V. Z. į bylą pateikė 2013 m. liepos 19 d. pareiškimą, atsakovei įteiktą 2013 m. rugpjūčio 5 d. (1 t. b.l. 28), kuriame konstatavo faktą, kad pareiškimą įstoti į bendrijos narius yra pateikęs nuo buto įsigijimo 1993 m. rugpjūčio 19 d. ir prašė jį laikyti bendrijos nariu. Taigi, šis apeliantas nurodė aplinkybes apie pareiškimo pateikimą, kurias turėjo įrodyti, kuomet atsakovė pareiškime nurodytus faktus neigė (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad abu apeliantai įrodė, kad yra pateikę bendrijos pirmininkui Įstatų 10 punkte nurodytus duomenis patvirtinančius dokumentus, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo labiau tikėtina išvada, kad apeliantai nesilaikė atsakovės įstatų nustatytos tvarkos, siekdami įgyvendinti savo teisę tapti bendrijos nariais (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad šių abiejų apeliantų nuosavybės įgijimo pagrindus galima nustatyti tik iš bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje pateiktų NTR duomenų (t. 4, b.l. 24 – 27), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą įpareigoti atsakovę atlikti ieškovų reikalaujamus veiksmus. Taip pat teisingai pažymėjo, kad byloje nebuvo nustyta aplinkybių, jog ieškovus atsisakoma priimti į bendrijos narius, jiems tinkamai įvykdžius Bendrijos įstatų dėl narystės reikalavimus.

Dėl informacijos pateikimo

43. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kokiu pagrindu grindžiama išvadą, jog ieškovams buvo pateikta visa informacija. Be to nurodė, kad Įstatuose nenustatyta informacijos pateikimo ir apmokėjimo tvarka, todėl tai patvirtina įstatų ydingumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų nurodomi argumentai dėl įstatų ydingumo yra neteisingi, kadangi Įstatymo 7 straipsnyje nėra tokių privalomų nuostatų. Taip pat teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantais dėl pirmosios instancijos teismo padaryto procesinės teisės normų, reglamentuojančių sprendimo turinį (CPK 270 straipsnis), pažeidimo. Sprendimo 8 ir 9 puslapiuose yra nurodyti teismo motyvai dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę pateikti informaciją. Teisėjų kolegija taip pat pritaria atsakovės atsikirtimo į šiuos apeliantų argumentus motyvams, kurie nurodyti šios nutarties 20.14 ir 20.15 punktuose bei nekonstatuoja skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo apeliantų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Apeliantai nurodo, kad Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovai ginčijo bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o ne valdymo organų sprendimus (Įstatymo 7 straipsnio 10 punktas), be to reiškė reikalavimus dėl įpareigojimo priimti juos į bendrijos narius, todėl nėra pagrindo pritarti apeliantų argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė Bendrijos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos baigties

45. Įvertinusi visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro teisinio ir (ar) faktinio pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.

46. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė atsiliepime į apeliantų apeliacinį skundą suformulavo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pridėjo 280,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius pirmiau nurodytų bylinėjimosi išlaidų patyrimo faktą bei dydį, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktu, pagal kurį atsakovės prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus leidžiamo užmokesčio dydžio, ją priteisia iš apeliantų lygiomis dalimis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų V. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) J. G. a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. P. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Kauno miesto 223-jai daugiabučių namų savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 93,33 Eur (devyniasdešimt tris eurus 33 ct) iš kiekvieno apelianto išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėDalė BurdulienėNerijus Meilutis