Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir K. J. ieškinį atsakovei N. Z. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo M. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovai tinkamai vykdė nuomos sutartį. Ieškovams nusprendus išsikraustyti, buvo susitarta nuomos sutartį nutraukti nuo 2022 m. spalio 29 d. Ieškovai ir atsakovė 2022 m. spalio 29 d. pasirašė nuomos sutarties pabaigos aktą. Akto 2.2 punkte buvo susitarta, kad ieškovų sumokėtą depozitą atsakovė jiems grąžins iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pagal akto 2.1 punktą atsakovė patvirtino, kad po nuomos pabaigos iš ieškovų priimamo Turto kokybė nuomotojus tenkina ir nuomotojai priekaištų neturi. Atsakovė patvirtino, kad ieškovai nėra skolingi nuomos mokesčio, tik einamojo mėnesio komunalinius mokesčius (akto 2.3 punktas). Atsakovė paaiškino ieškovams, kad už paskutinį mėnesį (2022 m. spalio mėn.) jie turi sumokėti 508,63 Eur dydžio komunalinius mokesčius. Taigi, atsakovė privalėjo ieškovams grąžinti 5 491,37 Eur depozito likutį (6 000 Eur– 508,63 Eur), tačiau to nepadarė. Atsakovė iš pradžių savo vėlavimą atiduoti depozitą teisino savo prasta finansine situacija, vėliau vykstančiomis kitomis statybomis. Ieškovams nenustojant raginti grąžinti depozitą, atsakovė pradėjo teigti, kad ieškovai neva yra apgadinę jos Turtą ir ji negali depozito grąžinti. Atsakovė ieškovams turi grąžinti 5 491,37 Eur sumą kaip be pagrindo įgytą turtą.

5. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus iš esmės savo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Atsakovė taip pat prašė išdėstyti sprendimo vykdymą tuo atveju, jei teismas patenkintų ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

6. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

8. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

9. Prievolė mokėti skolą grindžiama gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniais santykiais (CK 6.477-6.480, 6.483-6.485, 6.487, 6.496-6.500, 6.575-6.584 straipsniai), dėl ko byloje nekilo ginčas.

10. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). CK 6.200 straipsnio nuostatos numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

11. CK 6.489 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad nuomotojas, nepažeisdamas nuomininko teisių, turi teisę tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojasi išsinuomotu daiktu.

12. Pagal CK 6.70 straipsnio nuostatas („Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai“) prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais; gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek ir būsimų prievolių įvykdymas.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai, vedantys bendrą ūkį, ir atsakovė bei trečiasis asmuo 2021 m. sausio 23 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovai išsinuomojo gyvenamąjį namą ir dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini). Patalpų nuomos mokestis – 2 400 Eur už mėnesį. Ieškovai nuomotojams sumokėjo 1 200 Eur avansą - pusę nuomos mokesčio už pirmąjį mėnesį. Sudarę ginčo nuomos sutartį, ieškovai sumokėjo atsakovei 6 000 Eur depozitą (užstatą) ir likusią 1 200 Eur sumą už pirmąjį nuomos mėnesį. Sutarties vykdymo eigoje Turtas atiteko N. Z. nuosavybėn, todėl nuomos sutartis buvo pakeista – trečiasis asmuo M. L. nebebuvo sutarties šalimi. Dėl šių aplinkybių byloje nekilo ginčas.

14. Ginčo šalys bendru sutarimu sutarė nuomos sutartį nutraukti nuo 2022 m. spalio 29 d. Ieškovai ir atsakovė 2022 m. spalio 29 d. sudarė nuomos sutarties pabaigos aktą. Akto 2.2 punkte buvo aptarta, kad ieškovų sumokėtą depozitą (užstatą) atsakovė jiems grąžins iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pagal Akto 2.1 punktą atsakovė patvirtino, kad po nuomos pabaigos iš ieškovų priimamo Turto kokybė tenkina ir nuomotojai priekaištų neturi. Atsakovė patvirtino, kad ieškovai nėra skolingi nuomos mokesčio, tik einamojo mėnesio komunalinius mokesčius (Akto 2.3 punktas). Už paskutinį mėnesį (2022 m. spalio mėn.) ieškovai turėjo sumokėti 508,63 Eur dydžio komunalinius mokesčius. Ieškovų nuomone, atsakovė privalėjo ieškovams grąžinti 5 491,37 Eur depozito (užstato) likutį (6 000 Eur– 508,63 Eur). Atsakovė iki sutartos datos negrąžino pinigų. Dėl šių aplinkybių, paskaičiavimų byloje nekilo ginčas.

15. Ginčas kilo atsakovei negrąžinus 5 491,37 Eur sumos ir atsisakius grąžinti šią sumą dėl tariamai Turtui padarytos žalos.

16. Sprendžiant šį ginčą aktualu tai, kad 2022 m. spalio 29 d. nuomos sutarties pabaigos akte šalys sutarė, kad atsakovė grąžins ieškovams pinigus iki 2022 m. gruodžio 31 d., t. y. praėjus net 2 (dvejiems) mėnesiams po Akto sudarymo, kad atsakovė patvirtino, jog po nuomos pabaigos iš ieškovų priimamo Turto kokybė tenkina ir priekaištų neturi. Byloje nėra įrodymų, kad nuo Akto sudarymo iki sutarto atsiskaitymo atsakovė reikštų pretenzijas ieškovams. Tik ieškovams pareikalavus grąžinti pinigus (užstatą) atsakovė pradėjo reikšti pretenzijas dėl Turtui padarytos žalos, dėl ko ji įskaitė gautus pinigus (užstatą) tariamai padarytai žalai atlyginti. Teismas kritiškai vertina atsakovės argumentą, kad ji, pasirašydama Aktą, jo neskaitė. Kaip matyti, Aktas yra tik vieno puslapio apimties, fiksuoti skaitiklių rodmenys, aptartas depozito (užstato) grąžinimo terminas, kas turėtų būti ypač aktualu atsakovei (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

17. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patvirtino, kad turi teisinį išsilavinimą, ginčo nuomos laikotarpiu gyveno šalia nuomojamo objekto, buvo patekusi į išnuomoto namo vidų ir nuomos pabaigoje, todėl, teismo nuomone, galėjo ir privalėjo per nuomos laikotarpį (daugiau kaip 1,5 metų) matyti, kokios būklės yra Turtas ir pastebėti akivaizdžius daiktų apgadinimus, jei tokie egzistavo (neprižiūrėta veja, apgadinti baldai, grindys, neišplautos užuolaidos ir kilimai). Tačiau, kaip minėta, atsakovė nereiškė pretenzijų kol ieškovai nepradėjo reikalauti vykdyti sutartinę prievolę – grąžinti depozitą (užstatą). Vėliau atsakovė nurodė, kad yra ir paslėptas trūkumas – apgadintas dujų katilas, nes nebuvo atlikta jo profilaktika, kaip numatyta sutartyje (nuomos sutarties 4.8 punkte numatyta jo techninis aptarnavimas / valymas vieną kartą per metus). Atsakovė neginčijo, kad šio katilo profilaktika atlikta prieš kelis mėnesius iki nuomos sutarties sudarymo, kad katilas buvo daugiau kaip 10 metų senumo, ką patvirtino ir liudytoju apklaustas katilo remontą atlikęs M. B.. Tokiu atveju sutiktina su ieškovų argumentu, kad nebuvo protinga atlikti katilo profilaktiką, kuri daryta prieš kelis mėnesius, kad atsakovė nepagrįstai remiasi formalia sutartine nuostata dėl katilo profilaktikos atlikimo. Be to, byloje nėra objektyvių ir pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų priežastinį ryšį tarp neatliktų profilaktikos darbų ir dujų katilo trūkumų. Tuo pačiu nesuprantama, kodėl atsakovė apie šio katilo 2022-12-08 sudarytą defektavimo aktą neinformavo ieškovų iki 2022-12-31 – kada ji turėjo grąžinti ieškovams pinigus (užstatą). Tai labiau pagrindžia ieškovų argumentus, kad atsakovės nurodomi apgadinimai, jei tokie ir buvo, tai atsakovei buvo mažareikšmiai arba nereikšmingi, nes ji ketino rekonstruoti ar remontuoti gyvenamąjį namą. Rekonstravimo ar remonto fakto neginčijo ir atsakovė.

18. Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovai pakankamai pagrindė reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 491,37 Eur sumą, todėl toks reikalavimas tenkintinas (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

19. Konstatavus, kad reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas, tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, skaičiuojant 5 proc. dydžio metines palūkanas už 5 491,37 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo – 2023-06-05 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

20. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

21. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės priteistina ieškovams 6 566,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (124 Eur žyminio mokesčio, 6 442,5 Eur už teisines paslaugas – pagrįstos ir protingo dydžio išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, šalių procesinį elgesį); į valstybės biudžetą – 60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; atsakovei nepriteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80, 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).

22. Prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo yra nepagrįstas ir atmestinas. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

23. Nagrinėjamu atveju atsakovė dėl jos sunkios turtinės padėties prašo išdėstyti sprendimo vykdymą, jei ieškinys bus patenkintas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Šiuo atveju atsakovė įrodymų, patvirtinančių jos esamą realią finansinę padėtį ar šios padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju teismas konstatuoja, kad atsakovės prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas.

24. Dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo, ekonomiškumo ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovės N. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 491,37 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 37 ct) skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5 491,37 Eur sumą nuo 2023-06-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 566,50 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės N. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 60 Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Atmesti atsakovės N. Z. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.