- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-647-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-05168-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- M. N.
- Atsakovas
- M. G.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. N. (M. N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovams M. G., M. G. (M. G.) dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir įpareigojimo nukelti tvorą; trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skiriančią ribą nustatyti pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2015 m. balandžio 28 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planą, kuriame bendra riba su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta taškais 1 (koordinatės: (duomenys neskelbtini)), 6 (koordinatės: (duomenys neskelbtini)), 5 (koordinatės: (duomenys neskelbtini)), 4 (koordinatės: (duomenys neskelbtini)), bei įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti tvorą, pastatytą ant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skiriančios ribos kaip kad ji pažymėta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plane (kadastro duomenų nustatymo data 2016 m. sausio 8 d.), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad M. N. nuosavybės teise priklauso 0,14 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 26 arba ieškovo žemės sklypas), kurį jis įgijo Vilniaus apskrities viršininko administracijai priėmus 2004 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 2.5-41-18309 suteikti jam bendrą 0,14 ha žemės sklypą namų valdai. Žemės sklypas Nr. 26 ribojasi su M. G. ir M. G. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu 0,15 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 28 arba atsakovų žemės sklypas), kurį atsakovai įsigijo 2003 m. rugsėjo 18 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-9256. Abiejų žemės sklypų ribos buvo suformuotos pagal preliminarius matavimus ir abu sklypai nuosavybėn buvo įgyti su preliminarių matavimų metu (abriso) nustatytomis ribomis. Ieškovas atliko žemės sklypo Nr. 26 kadastrinius matavimus (2015 m. balandžio 28 d.), kuriuos suderino su Nacionaline žemės tarnyba (toliau ir NŽT) bei įregistravo VĮ Registrų centre. Vėliau kadastrinius matavimus savo žemės sklypui atliko ir atsakovai (2016 m. sausio 8 d.). Tuomet paaiškėjo, jog atsakovų žemės sklypo Nr. 28 ribos kerta įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto ieškovo žemės sklypo ribas, t. y. atsirado dveji kadastriniai matavimai, kurie skirtingai nustato žemės sklypus skiriančią ribą. Ieškovo teigimu, atsakovai, atlikdami kadastrinius matavimus, žemės sklypus Nr. 26 ir Nr. 28 skiriančią ribą, dėl kurios buvo susitarę su ieškovu, kuomet jis darė savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, pastūmė į žemės sklypo Nr. 26 pusę, dėl ko šiuo metu sklypų ribos persidengia. Persidengimas pažeidžia ieškovo interesus – atsakovai sklypus skiriančią ribą nustatė per įvažiavimą į ieškovo žemės sklypą, be to, žemės sklypas Nr. 26 po atsakovų atliktų kadastrinių matavimų sumažėjo. Atsakovų kadastriniais matavimais pažymėta sklypus skirianti riba neatitinka ribų pagal jų ilgametį faktinį naudojimą. Pagal situacijos schemą įvertinus žemės sklypo Nr. 26 ir žemės sklypo Nr. 28 abriso ribas, matyti, kad ieškovo įrengtas įvažiavimas į žemės sklypą abriso ribų neperžengė ir yra žemės dalyje, kuri preliminariais matavimais buvo pažymėta kaip priklausanti ieškovui. Kuomet ieškovas atliko sklypo Nr. 26 kadastrinius matavimus, jam nuosavybės teise priklausantis 0,14 ha ploto žemės sklypas sumažėjo iki 0,1380 ha, nes ieškovo ir atsakovų sklypus skirianti riba buvo tiksliai nustatyta pagal abriso ribas, o į kitas puses ieškovas ribų pastumti negalėjo dėl esančių pastatų, šulinių ir stulpų. Atsakovams atlikus žemės sklypo Nr. 28 kadastrinius matavimus, ieškovo žemės sklypas sumažėjo dar 37 kv. m. (0,0037 ha), kuomet atsakovų žemės sklypas išliko tokio paties ploto kaip kad jie jį nusipirko – 0,15 ha. Atsakovų nustatyta žemės sklypus skirianti riba neatitinka pirminių dokumentų (abriso), nusistovėjusios žemėnaudos ir užtikrina išimtinai atsakovų pageidavimus ieškovo žemės sklypo ploto sąskaita, todėl ši riba keistina ir nustatytina taip, kaip nurodyta ieškovo žemės klypo Nr. 26 kadastrinių matavimų plane. Ieškovas kelia ir išvestinį reikalavimą – prašo įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti tvorą, pastatytą ant žemės sklypus Nr. 26 ir Nr. 28 skiriančios ribos kaip kad ji pažymėta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plane.
Atsiliepimas
2. Atsakovai M. G. ir M. G. prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, kuriuos atliko UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ ir patvirtino 2015 m. lapkričio 9 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjas sprendimu Nr. 48SK-4158-(14.48.111.) pripažinti negaliojančiais ir neteisingais. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. balandžio 18 d. išvadoje Nr. 48IŽ-56(14.48.112) nustatyta, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo planas parengtas teisingai, o ieškovui priklausančio sklypo planas turi būti tikslinamas. Prie išvados pridedame NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-177- (14.48.73) nustatyta, kad matininkės I. P. suformuotos žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribos atlikus kadastrinius matavimus 2015 m. balandžio 28 d. neatitinka vietoje naudojamų minėto žemės sklypo ribų. Atsakovai atliko jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo 2015 m. gegužės 7 d. akte pasirašė ieškovo atstovė, savo parašu patvirtinusi, kad su suformuoto atsakovams priklausančio žemės sklypo ribomis sutinka. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ pakeitė ieškovui priklausančio sklypo plano, kuriuo buvo vadovaujamasi ženklinant sklypo ribas, riboženklių koordinates, tai yra faktiškai neteisėtai pakeitė sklypo ribas, parengė naują planą, o NŽT ir VĮ Registrų centras pateikė 2015 m. balandžio 28 d. paženklinimo – parodymo aktą kuris buvo rengiamas remiantis kitokiu planu. Ieškovas pirmas įregistravo žemės sklypo kadastrinius matavimus išgavęs parašus iš atsakovų apgaulės būdu. Pažymėjo, kad ieškovui ir atsakovams priklausantys žemės sklypai suformuoti, tai yra žemėnaudos suprojektuotos, suformuotos ir paženklintos remiantis ne abrisais, Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3258 patvirtintu G. kadastro vietovės žemėtvarkos reformos žemėtvarkos projektu, kuris yra galiojantis ir nepanaikintas dokumentas ir kuriuo vadovavosi NŽT žemės sklypų kadastrinių matavimų tikrinimo metu. Atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atitinka 2000 m. rugsėjo 25 d. G. kadastro vietovės žemėtvarkos reformos projektą, ką patvirtino NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendime Nr. 496-(l4.48.111.). Ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo tvarkos; neskundė minėto NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimo administraciniam teismui. Atsakovų įsitikinimu, teismas negali nustatyti ribos tarp ieškovui ir atsakovams priklausančių žemės sklypų, nes atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai patikrinti NŽT sudarytos komisijos, pripažinti teisingais ir įregistruoti VĮ Registrų centras. Šiuos kadastrinius matavimus ieškovas turi nuginčyti, įrodyti jų neteisėtumą.
3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovams 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei 5,32 Eur pašto išlaidų. Teismas pažymėjo, kad ieškovas NŽT sprendimų neskundė, o UAB „Geo Formatas“ atlikti kadastriniai matavimai nėra nuginčyti bei yra nustatyta tvarka įregistruoti. Kartu šiais kadastriniais matavimais yra nustatyta ir žemės sklypus skirianti riba. Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju negalima remtis išimtinai žemės sklypų (esančių ir greta šalių žemės sklypų) abrisais. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos situacijos schemos, parengtos UAB „Geo Group“, šalių žemės sklypų riba (pagal atstumus abrise grafiškai atstatytos žemės sklypų ribos nuo K. g.) eitų per atsakovų pastatus, o tai taip pat neatitiktų ir faktinio žemės sklypų naudojimo. Pažymėjo ir tai, kad patys žemės sklypai buvo projektuojami Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte. Pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2015 m. balandžio 28 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planą, šalių žemės sklypus skirianti riba nėra tiesė, matomas ribos lūžis. Byloje esančiuose dokumentuose, įskaitant ir ieškovo pateiktą situacijos schemą, parengtą UAB „Geo Group“, atsižvelgiant į atstumus abrise, ribos lūžiai nėra matomi, šalių žemės sklypai vaizduojami taisyklingos formos. Teismo vertinimu, žemės sklypų ribos, kuri turėtų lūžį nustatymas, neatitiktų žemės sklypų planavimo dokumentų, pažeistų sklypų konfigūraciją, todėl toks ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas. Ieškovo argumentai, kad atsakovams atlikus jų žemės sklypo kadastrinius matavimus ir jų rytinę žemės sklypo ribą pastūmus į ieškovo pusę, ieškovo žemės sklypas sumažėjo dar 37 kv. m. (0,0037 ha) ir iš 0,14 ha galiausiai liko 0,1343 ha, nepagrįsti. Vienos žemės sklypo ribos nustatymas nelemia viso žemės sklypo ploto, juolab, kad ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo atveju ginčas yra tik dėl vienos ieškovo žemės sklypo kraštinės. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog ieškovo žemės sklypo planas turi būti tikslinamas, todėl jį patikslinus ieškovo nurodomo žemės sklypo sumažėjimo apskritai gali nelikti. Vertindamas ieškovo pateiktą teismo eksperto G. P. ekspertinę išvadą, teismas pažymėjo, kad klausimus ekspertui pateikė išimtinai ieškovas, jie buvo užduodami atsižvelgiant į UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2015 m. balandžio 28 d. atliktų kadastrinių matavimų planą, kuris NŽT vertinimu turi būti tikslinamas. Teismo nuomone, neturėtų būti analizuojamas vienintelis posūkio taškas, o žemės sklypus skirianti riba vertinama atsietai nuo bendros žemės sklypo konfigūracijos. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog žemės sklypus skirianti riba iš esamų žemės sklypų planavimo dokumentų, nenuginčijus UAB „Geo Formatas“ atliktų kadastrinių matavimų, yra aiški ir konkreti. Ieškovo prašomos nustatyti ribos nustatymas neatitiktų žemės sklypų planavimo dokumentų, sklypai taptų netaisyklingos formos, todėl pagrindo tenkinti ieškinį nėra. Teismas taip pat nenustatė, kad esama riba žymiai pažeistų ieškovo teises, jo žemės sklypo naudojimą neproporcingai apsunkintų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.45 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo bei pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. CK 4.45 straipsnio 1 dalis nenumato, kad teismas gali spręsti dėl ginčytinų žemės sklypo ribų tik tuomet, jei prieš tai žemės sklypo savininkas ginčijo NŽT ar kokio kito subjekto jo atžvilgiu priimtus sprendimus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija (LAT 2015 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-443-701/2015). NŽT išvada neapriboja teismo teisės nuspręsti, kur yra ieškovo ir atsakovų žemės sklypus skirianti riba ir padaryti kitokias išvadas nei NŽT. NŽT savo sprendimais pripažino teisingai atliktais dvejus kadastrinius matavimus, kurie tą pačią žemės sklypus skiriančią ribą nustato skirtingai. Teismas visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo pačios NŽT prieštaringų sprendimų, tvirtinant ieškovo ir atsakovų atliktus kadastrinius matavimus, NŽT išvadai suteikė absoliučią ir neginčijamą įrodomąją galią bei neatskleidė bylos esmės.
5.2. Žemės sklypus Nr. 26 ir Nr. 28 skiriančios ribos aiškumo nepagrindžia faktas, kad atsakovų atlikti kadastriniai matavimai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti be jokių pastabų dėl jų tikslinimo. Ginčas dėl bendros žemės sklypus skiriančios ribos būtent ir kilo jiems atlikus savo žemės sklypų kadastrinius matavimus ir juos užregistravus Nekilnojamojo turto registre. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl sklypų ribos aiškumo turto registro duomenims negali būti suteikta išskirtinė reikšmė. Kuomet gretimuose žemės sklypuose atlikus kadastrinius matavimus, šiais matavimais nustatyta žemės sklypus skirianti riba nesutampa, tai tokiu atveju laikytina, jog žemės sklypus skirianti riba yra neaiški (LAT 2015-07-03 nutartis Nr. 3K-3-443-701/2015). Atsakovų kadastriniais matavimais pažymėta sklypus skirianti riba visiškai neatitinka turimų žemės sklypų ribų pagal jų ilgametį faktinį naudojimą, kas, remiantis teismų praktika, sudaro pagrindą spręsti, kad sklypus skirianti riba nėra aiški ir tikrai neatitinka atsakovų nustatytos ribos. Ieškovo žemės sklypas sumažėjo dar 37 kv. m. (0,0037 ha) - liko 0,1343 ha, kuomet atsakovų žemės sklypas išliko tokio paties ploto kaip kad jie jį nusipirko – 0,15 ha; atsakovai kadastriniais matavimais nustatydami žemės sklypus Nr. 26 ir Nr. 28 skiriančią ribą išlaikė savo žemės sklypo visą plotą ieškovo žemės sklypo sąskaita. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovui patikslinus kadastrinius matavimus žemės sklypo sumažėjimas išnyks. Objektyviai nėra įmanoma patikslinti ieškovo kadastrinių matavimų taip, kad neliktų žemės sklypo sumažėjimo.
5.3. Teismo ekspertas nustatė, kad ieškovo atliktais kadastriniais matavimais ribos ginčo posūkio taškas, kuris ieškovo kadastriniuose matavimuose pažymėtas skaičiumi Nr. 1, nustatytas teisingai, t. y. šis ribos posūkio taškas atitinka teritorijų planavimo ir kitus privalomus dokumentus. Tyrimo metu buvo tiriamas vienas ribos ginčo posūkio taškas, siekiant nustatyti objektyvią jo buvimo vietą; šalys nesutaria tik dėl vieno ribos posūkio taško buvimo vietos. Ekspertas nebūtų kitaip atsakęs į tuos klausimus, kurie buvo užduoti, ką jis patvirtino ir teismo posėdžio metu. Atsakovai jam uždavė vos kelis klausimus, o teismas - nė vieno klausimo. Ekspertinio tyrimo metu buvo įvertinta visa civilinės bylos medžiaga bei gauti papildomi dokumentai iš NŽT, atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Nesivadovauti eksperto išvada jokio objektyvaus pagrindo nėra. Faktas, jog ji užsakyta ieškovo iniciatyva, nesudaro nei pagrindo ja teismui nesivadovauti, nei paneigia šioje išvadoje padarytų išvadų teisingumą. Ekspertas ribos ginčo posūkio tašką nustatinėjo, remdamasis ne žemės sklypo Nr. 26 kadastriniais matavimais, o teritorijų planavimo dokumentu ir kitais privalomais dokumentais bei atlikęs faktinių duomenų patikrinimą vietoje. NŽT nėra nustačiusi nei ginčo posūkio taško koordinačių, nei kitų žemės sklypus skiriančios ribos posūkio taškų koordinačių. Byloje nėra NŽT pateiktų duomenų, kuriuos galima būtų palyginti su teismo eksperto nustatytu ribos ginčo posūkio tašku ir spręsti, kad ekspertas ginčo posūkio tašką atstatė neteisingai. Byloje jokių įrodymų, kurie paneigtų teismo eksperto išvadas, nėra.
5.4. NŽT nenurodyta nei dėl kokių priežasčių žemės sklypo Nr. 26 kadastriniai matavimai turi būti tikslinami, nei kurios konkrečiai ribos turi būti tikslinamos. NŽT išvada, žemės naudojimo patikrinimo aktas ir juose daromos išvados šios bylos kontekste yra niekiniai ir neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų administraciniam aktui keliamų reikalavimų, jie nėra motyvuoti ir pagrįsti faktiniais duomenimis, o juose pateiktos išvados deklaratyvios.
5.5. Žemės sklypo Nr. 26 kadastriniuose matavimuose žemės sklypus skirianti riba nenustatyta per atsakovų pastatą. Ji nustatyta taip, kaip ir atsakovų kadastriniuose matavimuose, o toje vietoje, kurioje yra ginčo posūkio taškas, jokių pastatų nėra.
5.6. Nagrinėjamu atveju parengti kadastrinius matavimus, vadovaujantis vien tik žemėtvarkos projektu, kaip kad bando pasakyti pirmosios instancijos teismas, objektyviai nėra įmanoma, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir teismo ekspertas. Apelianto teigimu, žemėtvarkos projektas, abrisas ir preliminarus planas yra vienas su kitu susiję, papildantys vienas kitą ir įgyvendinantys žemėtvarkos projektą. Teisės aktai aiškiai numato, kad abrisais ir preliminariais planais, atliekant kadastrinius matavimus, privalu vadovautis, todėl teismas, sprendime nurodydamas, jog abrisu vadovautis negalima, o reikia remtis Žemėtvarkos projektu, padarė teisės aktams prieštaraujančią išvadą ir akivaizdžiai nesuvokdamas koks yra šių dokumentų tarpusavio ryšys. Tai, kad pagal žemės sklypo Nr. 26 ir Nr. 28 abrisus žemės sklypus skirianti riba eina per atsakovų pastatą, savaime nereiškia, kad abrisai ar žemės sklypų preliminarūs planai sudaryti blogai. Siekiant nesivadovauti abrisais, preliminariais žemės sklypų planais, būtina nustatyti, kodėl abrise pažymėta žemės sklypus skirianti riba eina per atsakovų pastato kampą – dėl to, kad blogai pažymėta atliekant lauko matavimus (kas sunkiai tikėtina), ar dėl to, kad atsakovai po lauko matavimų rekonstravo savo pastatą jį išplėsdami ant žemės sklypus skiriančios ribos.
5.7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija (LAT 2010 m. sausio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-6/2010; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-539/2005). Šiuo atveju žemės klypus Nr. 26 ir Nr. 28 skiriančios ribos, kuri nebūtų tiesė, nustatymas yra galimas, juolab, kad tai žemės sklypų planavimo dokumentų nepažeistų.
5.8. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad atliekant kadastrinius matavimus negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), o esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Atsakovai kadastrinių matavimų atlikimo metu nepagrįstai pastūmė savo žemės sklypą į rytinę pusę, dėl ko šalia vakarinės žemės sklypo Nr. 28 ribos paliko 66 kv. m. laisvą neišnaudotą plotą. Nėra jokio objektyvaus paaiškinimo, kodėl atsakovai perkėlė žemės sklypus skiriančią ribą į ieškovo žemės sklypą.
Atsiliepimas
3. Atsakovai su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog ieškovo cituojamoje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad į teismą dėl ribų nustatymo, vadovaujantis CK 4.45 straipsniu, galima kreiptis tik jei sklypų ribos ginčytinos ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Ieškovui ir atsakovams priklausančių žemės sklypų ginčo riba yra aiški iš esamų dokumentų, faktinio naudojimosi žemės sklypais, tarp šalių ginčo iki 2016 m. balandžio 18 d. nebuvo. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad atsakovai, atlikdami žemės sklypo Nr. 28 kadastrinius matavimus, žemės sklypus Nr. 26 ir Nr. 28 skiriančią ribą pastūmė į žemės sklypo Nr. 26 pusę. Ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo metu šalys sutarė dėl ribos, kuri atitiko faktinį naudojimą, atsakovams priklausančios tvoros buvimo vietą ir galiojančius planavimo dokumentus. Atsakovai nesutinka su apelianto nuomone, kad aplinkybė, jog ieškovas neskundė NŽT 2016 m. balandžio 18 d. išvados, neturi įtakos, ir kad esant ginčui, remiantis CK 4.45 straipsniu, besąlygiškai galima nustatyti žemės sklypo ribą iš naujo. Atsakovai nesutinka su ieškovo nuomone, kad NŽT išvada niekaip neapriboja teismo nuspręsti, kur yra ieškovo ir atsakovų žemės sklypus skirianti riba ir padaryti kitokias išvadas nei NŽT. Atsakovų nuomone, faktiškai ginčas vyksta dėl kadastrinių matavimų teisėtumo. Spręsti ginčą dėl ribos ir ją nustatyti teismas turi galimybę tik abiejų žemės sklypų kadastrinių matavimų teisėtumo aspektu. Ieškovas sąmoningai neanalizuoja teisinės situacijos, kad pateikus NŽT 2016 m. balandžio 18 d. išvadą, atsakovams priklausančio sklypo kadastriniai matavimai, suderinti NŽT įstatymų nustatyta tvarka, įregistruoti VĮ Registrų centre yra teisėti, galiojantys ir nepanaikinti. Ribos neaiškumo faktorius įstatymų nustatyta tvarka buvo pašalintas, nustačius, kad ieškovui priklausančio sklypo parengtas planas turi būti tikslinamas. Apelianto teiginiai, kad riba neatitinka faktinio naudojimo, atmestini; ieškovas nebūtų sutikęs, kad jo žemės sklype atsakovai pastatytų tvorą, kuri stovi jau 3-4 metus. Atkreipė dėmesį, kad apeliantas nenurodė, dėl kokios priežasties prie tvoros susiformavo įvažiavimas į ieškovo sklypą, pasodinti krūmai. Jokio ginčo tarp šalių nebuvo. Savo reikalavimą ieškovas grindė faktiškai vienu įrodymu - specialisto išvada. Apklaustas teisme jis negalėjo patvirtinti, ar ieškovo atlikti kadastriniai matavimai atitinka teritorijų planavimo dokumentus Akivaizdu, kad esant ribos posūkio taškui, nustatytam specialisto, sklypo riboje atsiranda lūžis, kurio nėra nei viename planavimo dokumente, keičiasi ieškovo ir atsakovų žemės sklypų konfigūracijos. Specialistas rėmėsi tik vienu stabiliu objektu, tai yra keliu. Tyrimą atliko tik dėl vieno ginčo posūkio taško, tačiau išvadoje pasisakė dėl visų UAB „Geo Formatas“ kadastrinių matavimų. Specialisto išvados prieštarauja jo paties komentarams, dėl ko teismas pagrįstai nesivadovavo šališkai parengtu dokumentu. Atsakovai pažymėjo, kad NŽT skyrius 2016 m. balandžio 12 d. patikrinimo metu nustatė, kad palygino UAB „Geo Formatas“ matininko S. Š. parengtą planą su I. S. parengtu 2003-05-12 abrisu. Buvo nustatyta, kad sklypo ribų ilgiai nuo Abrise nurodytų ribų skiriasi nežymiai, kai UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtame ieškovo sklypo plane šiaurinė riba pailgėjo 1,95 m. Sklypuose esantys statiniai atsirado iki žemės sklypų ribų suformavimo, tad apelianto teiginiai apie statinių griovimą yra teisiškai nereikšmingi.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui M. N. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovams M. G. ir M. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie žemės sklypai ribojasi. Ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2015 m. balandžio 28 d. ir įregistruoti (atliko UAB „Nekilnojamojo turto projektai“). Atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vėliau, t. y. 2016 m. sausio 8 d. (UAB „Geo Formatas“). Atsižvelgiant į tai, kad kadastrinių matavimų metu nustatytos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos kerta kadastro žemėlapyje pažymėtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, NŽT 2016 m. balandžio 12 d. atliko faktinių žemės sklypų ribų patikrinimą vietoje bei 2016 m. balandžio 14 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-177-(14.48.73). 2016 m. balandžio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius parengė išvadą Nr. 48IŽ-56(14.48.112) apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, kurioje nurodė, jog atsakovų žemės sklypo planas yra parengtas teisingai, o ieškovo žemės sklypo planas turi būti tikslinamas. 2016 m. balandžio 25 d. atsakovų kadastriniai matavimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl žemės sklypų ribos nustatymo pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2015 m. balandžio 28 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų planą bei įpareigoti atsakovus nukelti tvorą, pastatytą ant šalių sklypus skiriančios ribos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.
6. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad aplinkybė, jog jis neskundė NŽT išvados, niekaip neeliminuoja jo teisės kreiptis į teismą CK 4.45 straipsnio 1 dalies pagrindu, o teismui galimybės spręsti dėl žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos. Pasak apelianto, NŽT išvada tėra tik vienas iš byloje esančių įrodymų.
7. Teisėjų kolegija, sutikdama su šiais apeliacinio skundo teiginiais, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime ir nebuvo padaręs išvados, jog minėta NŽT išvada riboja apelianto teisę kreiptis į teismą dėl ginčytinos ribos nustatymo.
8. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.
9. Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010). Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2013). Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta. Tai gali būti iki teismo ar teisminio nagrinėjimo metu sudarytas dokumentas, kuriame nustatyta ir pažymėta aiški žemės sklypus skirianti riba ir įpareigojama jos laikytis. Jeigu tai dokumentas, kuris yra sudarytas iki teismo, tai jis nurodomas teismo sprendime kaip nustatantis ribą, o jeigu teisminio nagrinėjimo metu esamieji dokumentai papildomi ar tikslinami, tai pagal teisminio nagrinėjimo metu parengtą dokumentą nustatoma aiški žemės sklypus skirianti riba, jis nurodomas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir įpareigojama jos laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).
10. Nagrinėjamu atveju pagal atliktus šalims priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, šių sklypų ribos kerta viena kitą. Kaip minėta, NŽT Vilniaus rajono skyrius 2016 m. balandžio 18 d. išvadoje nurodė, jog atsakovų žemės sklypo planas yra parengtas teisingai, o ieškovo žemės sklypo planas turi būti tikslinamas. Tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl žemės sklypų ribos nustatymo, tyrė ir vertino į bylą pateiktus įrodymus, šalių argumentus, vertino bei palygino žemės sklypų suformavimo, teritorijų planavimo dokumentus, taip pat ieškovo pateiktą UAB „Geo Group“ parengtą situacijos schemoje esančius duomenis, pasisakė dėl teismo eksperto G. P. ekspertinės išvados. Taigi, apelianto argumentai, kad teismas NŽT išvadai suteikė absoliučią ir neginčijamą įrodomąją galią bei neatskleidė bylos esmės, atmestini kaip nepagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
11. Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovų kadastriniais matavimais pažymėta sklypus skirianti riba neatitinka faktiškai naudojamų žemės sklypų ribų - dalis įvažiavimo į ieškovo žemės sklypą Nr. 26 pateko į atsakovų sklypo ribas. Teigia, kad atsakovai baltą tvorą pastatė pažymėdami jų atliktais kadastriniais matavimais sklypus skiriančią ribą.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 nurodyta, jog jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Taigi, vien aplinkybe dėl faktinio naudojimo negalima vadovautis nustatant ginčijamą sklypų ribą – tai tik vienas iš ribos nustatymo kriterijų.
13. Kita vertus, iš ieškovo pateiktų įrodymų (nuotraukų) nėra pagrindo spręsti, kad tvora kerta dalį kelio. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent pagal ieškovo sklypo kadastrinius matavimus nustatyta riba kerta nemažą žemės dalį už įvažiavimo į ieškovo sklypą (kelio) (Teismo eksperto G. P. Ekspertinės išvados 31 psl.). Tai, atsižvelgiant į skundžiamame sprendime nustatytas aplinkybes apie sklypų konfigūracijos skirtumus UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ kadastrinių matavimo metu sudarytame plane bei kituose dokumentuose (įskaitant ieškovo pateiktą UAB „Geo Group“ situacijos schemą), kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovo ilgamečio faktinio nurodytos sklypo dalies naudojimo. Pažymėtina, kad NŽT 2016 m. spalio 14 d. atsakyme Nr. 1SS-3118-(10.5) nurodė, jog 2016 m. balandžio 12 d. faktinių žemės sklypų ribų patikrinimo vietoje metu geodeziniais matavimo prietaisais kartografavo stabilius vietovės objektus – tvoras, elektros stulpus, statinius, kelius bei faktiškai naudojamas žemės sklypų ribas. Skyrius, įvertinęs žemės sklypų suformavimo dokumentus ir patikrinimo vietovėje metu nustatytus faktus, konstatavo, kad vietovėje naudojamos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos neatitinka kadastrinių matavimų metu nustatytų šių žemės sklypo ribų (e. b. 2 t., b. l. 112-116).
14. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo argumento, kad pagal atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus ieškovo sklypas sumažėjo dar 37 kv. m., ir iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio 0,14 ha ploto žemės sklypo liko 0,1343 ha, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pastebėjimui, kad NŽT nurodė, jog būtina tikslinti ieškovo žemės sklypo planą, o todėl sklypo sumažėjimo faktas negali būti konstatuojamas.
15. Taip pat teisėjų kolegija sutinka ir su teismo sprendime atliktu ieškovo pateiktos teismo eksperto G. P. Ekspertinės išvados vertinimu, kad neturi būti analizuojamas vienintelis posūkio taškas, o žemės sklypus skirianti riba vertinama atsietai nuo bendros sklypo konfigūracijos.
16. Apeliantas nurodo, kad teismo ekspertas identifikavo konkretų ribos posūkio tašką, dėl kurio buvimo vietos nesutaria ieškovas ir atsakovai, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia ieškovo pozicija. Šalių ginčo objektas - jų žemės sklypų riba, o ne vienas jos ribos posūkio taškas. Kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal ieškovo pateiktą UAB „Geo group“ parengtą situacijos schemą, šalių žemės sklypų riba (pagal atstumus abrise grafiškai atstatytos žemės sklypų ribos nuo K. g.) eitų per atsakovų pastatus, todėl teismo ekspertui tokiu pačiu būdu nenustačius ir kitų taškų atitikties, teismas pagrįstai nesirėmė ekspertine išvada, kaip didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu, o vertino ją kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliantas iškėlė hipotezę dėl galimo atsakovų ūkinio pastato pakeitimo po abriso bei preliminaraus žemės sklypo plano sudarymo, tačiau jokių faktų, kad statinių matmenys buvo keičiami, nenurodė (neįrodinėjo). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtame NŽT 2016 m. spalio 14 d. atsakyme Nr. 1SS-3118-(10.5) yra informacija, jog atsakovų sklypo kadastrinių matavimų metu nustatytas šiaurinės ribos linijos ilgis - 28,72 m., t.y. 0,72 m ilgesnis, nei nurodytas Abrise 1 ir Plane 1, o ieškovo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – kadastrinių matavimų metu nustatytas šiaurinės ribos linijos ilgis yra 24,95 m, t. y. 1,95 m ilgesnis, nei nurodyta Abrise ir Plane. Šie bei aukščiau aptarti duomenys leidžia pagrįstai abejoti, kad ieškovo žemės sklypo plotas galėjo sumažėti būtent dėl ieškovo nurodomo ribos ginčo posūkio taško nustatymo.
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą, t. y. nustatyti žemės sklypus skiriančią ribą pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2015 m. balandžio 28 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planą, todėl ieškinys atmestas pagrįstai.
18. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.).
19. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo materialinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Taigi, ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Atmetus ieškovo M. N. apeliacinį skundą iš jo atsakovui M. G. (mokėtojui) priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo M. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.