- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-19
- Bylos Nr.
- e2-1515-647/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-05168-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- M. N.
- Atsakovas
- M. G.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo teisėjas Alfredas Juknevičius,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovams M. G., M. G., tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir įpareigojimo nukelti tvorą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , skiriančią ribą nustatyti pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2015-04-28 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinių matavimų planą, kuriame bendra riba su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėta taškais 1 (koordinatės: (duomenys neskelbtini) ), 6 (koordinatės: (duomenys neskelbtini) ), 5 (koordinatės: (duomenys neskelbtini) ), 4 (koordinatės: (duomenys neskelbtini) ), bei įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti tvorą, pastatytą ant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , skiriančios ribos kaip kad ji pažymėta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinių matavimų plane (kadastro duomenų nustatymo data 2016-01-08), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad M. N. nuosavybės teise priklauso 0,14 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) . (žemės sklypas Nr. 26 arba ieškovo žemės sklypas), kurį jis įgijo Vilniaus apskrities viršininko administracijai priėmus 2004-06-28 sprendimą Nr. 2.5-41-18309 suteikti jam bendrą 0,14 ha žemės sklypą namų valdai (duomenys neskelbtini) . Žemės sklypas Nr. 26 ribojasi su M. G. ir M. G. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu 0,15 ha žemės sklypu, unikalus Nr. 4400-0078-0716, esančiu (duomenys neskelbtini). (žemės sklypas Nr. 28 arba Atsakovų žemės sklypas), kurį atsakovai įsigijo 2003-09-18 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-9256. Abiejų žemės sklypų ribos buvo suformuotos pagal preliminarius matavimus ir abu sklypai nuosavybėn buvo įgyti su preliminarių matavimų metu (abriso) nustatytomis ribomis. Žemės sklypo Nr. 26 abrisas sudarytas 2003-04-28, o preliminarūs matavimai atlikti 2003-11-20. Žemės sklypo Nr. 28 abrisas sudarytas 2003-05-12. Ieškovas atliko žemės sklypo Nr. 26 kadastrinius matavimus (kadastro duomenų nustatymo data 2015-04-28), kuriuos suderino su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) bei įregistravo VĮ Registrų centre. Vėliau kadastrinius matavimus savo žemės sklypui atliko ir atsakovai (kadastro duomenų nustatymo data 2016-01-08). Tuomet paaiškėjo, jog atsakovų žemės sklypo Nr. 28 ribos kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto ieškovo žemės sklypo Nr. 26, kurio kadastriniai matavimai atlikti nustatant žemės sklypų ribų posūnio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ribas. Taigi, atsirado dveji kadastriniai matavimai (ieškovo ir atsakovų), kurie skirtingai nustato žemės sklypus skiriančią ribą. Toks nesutapimas atsirado, nes atsakovai, atlikdami žemės sklypo Nr. 28 kadastrinius matavimus, žemės sklypus Nr. 26 ir Nr. 28 skiriančią ribą, dėl kurios buvo susitarę su ieškovu, kuomet jis darė savo žemės klypo kadastrinius matavimus, pastūmė į žemės sklypo Nr. 26 pusę, dėl ko šiuo metu sklypų ribos persidengia ir toks persidengimas pažeidžia ieškovo interesus – atsakovai savo atliktais žemės sklypo kadastriniais matavimais sklypus skiriančią ribą nustatė per įvažiavimą į ieškovo žemės sklypą bei žemės sklypo Nr. 28 plotas buvo išlaikytas ieškovo žemės sklypo Nr. 26 ploto sąskaita, t. y. žemės sklypas Nr. 26 po atsakovų atliktų kadastrinių matavimų sumažėjo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kuomet gretimuose žemės sklypuose atlikus kadastrinius matavimus, šiais matavimais nustatyta žemės sklypus skirianti riba nesutampa, tai tokiu atveju laikytina, jog žemės sklypus skirianti riba yra neaiški. Atsakovų kadastriniais matavimais pažymėta sklypus skirianti riba visiškai neatitinka turimų žemės sklypų ribų pagal jų ilgametį faktinį naudojimą. Nagrinėjamu atveju nėra susidariusi situacija, kuomet ieškovas įvažiavimą į žemės sklypą Nr. 26 buvo savavališkai įsirengęs per atsakovų žemės sklypą, o jie dėl tokio savavališko žemės sklypo dalies užėmimo tiesiog nereiškė jokių pretenzijų. Aptariamą aplinkybę įrodo ta pati situacijos schema. Įvertinus žemės sklypo Nr. 26 ir žemės sklypo Nr. 28 abriso ribas, akivaizdžiai matyti, kad Ieškovo įrengtas įvažiavimas į žemės sklypą abriso ribų neperžengė ir yra žemės dalyje, kuri preliminariais matavimais buvo pažymėta kaip priklausanti ieškovui. Tuo tarpu atsakovų atliktais kadastriniais matavimais savavališkai nustatyta bendra sklypus skirianti riba būtent ir lėmė, kad buvo sumažintas Ieškovo žemės sklypo plotas. Kuomet ieškovas atliko žemės sklypo Nr. 26 kadastrinius matavimus, jam nuosavybės teise priklausantis 0,14 ha ploto žemės sklypas sumažėjo iki 0,1380 ha, nes ieškovo ir atsakovų sklypus skirianti riba buvo tiksliai nustatyta pagal abriso ribas, o į kitas puses ieškovas žemės sklypo Nr. 26 ribų pastumti negalėjo dėl esančių pastatų, šulinių ir stulpų. Atsakovams atlikus žemės sklypo Nr. 28 kadastrinius matavimus ir savo rytinę žemės sklypo ribą pastūmus į ieškovo pusę, ieškovo žemės sklypas sumažėjo dar 37 kv. m. (0,0037 ha) ir iš 0,14 ha galiausiai liko 0,1343 ha, kai tuo tarpu atsakovų žemės sklypas Nr. 28 išliko tokio paties ploto kaip kad jie jį nusipirko – 0,15 ha. Atsakovų nustatyta žemės sklypus Nr. 26 ir Nr. 28 skirianti riba neatitinka pirminių dokumentų (abriso), nusistovėjusios žemėnaudos ir užtikrina išimtinai atsakovų pageidavimus ieškovo žemės sklypo ploto sąskaita, todėl ši riba keistina ir nustatytina taip, kaip nurodyta ieškovo žemės klypo Nr. 26 kadastrinių matavimų plane, nes jame žemės klypus skirianti riba nustatyta teisėtai, nepažeidžia atsakovų interesų bei atliekant žemės sklypo Nr. 26 kadastrinius matavimus buvo suderinta su atsakovais. Atitinkamai ieškovas šiuo ieškiniu kelia ir išvestinį reikalavimą – prašo teismo įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti tvorą, pastatytą ant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0078-0716, skiriančios ribos kaip kad ji pažymėta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinių matavimų plane (kadastro duomenų nustatymo data 2016-01-08).
Atsiliepimas
2. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodė, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atliko UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ ir patvirtinti 2015-11-09 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 48SK-4158-(14.48.111.) pripažinti negaliojančiais ir neteisingais. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. balandžio 18 d. išvadoje Nr. 48IŽ-56(14.48.112) skyriaus vedėja nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vyriausiasis specialistas M. D. patikrino žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ), kadastro duomenų bylas ir nustatė, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo planas parengtas teisingai, o ieškovui priklausančio sklypo planas turi būti tikslinamas. Prie išvados Nr. 48IŽ-56(14.48.112) pridedamas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016-04-14 žemės naudojimo patikrinimo aktas nr. 48ŽN-177- (14.48.73), kuriame nustatyta, kad matininkės I. P. suformuotos žemės sklypo kadastrinis Nr. 413/0100:267 ribos atlikus kadastrinius matavimus 2015-04-28 neatitinka vietoje naudojamų minėto žemės sklypo ribų. Atsakovai atliko jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus 2015 m. gegužės 7d., ir teismui pridėtame žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo 2015-05-07 akte pasirašė ieškovo atstovė, savo parašu patvirtinusi, kad su suformuoto atsakovams priklausančio žemės sklypo ribomis sutinka. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ pakeitė ieškovui priklausančio sklypo plano, kuriuo buvo vadovaujamasi ženklinai sklypo ribas, riboženklių koordinates, tai yra faktiškai neteisėtai pakeitė sklypo ribas, parengė naują planą, o NŽT ir VĮ Registrų centras pateikė 2015-04-28 paženklinimo – parodymo aktą kuris buvo rengiamas remiantis visai kitokiu planu. Ieškovas pirmas įregistravo žemės sklypo kadastrinius matavimus išgavęs parašus iš atsakovų apgaulės būdu, ir tikėtina, tikėjosi, kad atsakovai bus priversti vadovautis UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtais kadastriniais matavimais. VĮ Registrų centras nustačius, kad sklypų ribos kertasi, atsakovai ir S. Š. kreipėsi į NŽT su prašymu patikrinti, abiejų žemės sklypų parengtus kadastrinius matavimus. NŽT Vilniaus rajono skyrius sudarė komisiją, kuri tikrindama kadastrinius matavimus dalyvavo vietoje ir nustatė, kad ieškovui priklausančio sklypo kadastriniai matavimai parengti neteisingai, yra neteisėti, neatitinka faktinio naudojimo, NŽT Vilniaus skyriaus komisijos tikrinimo metu dalyvavo ieškovo atstovė. Būtina pažymėti, kad ieškovui ir atsakovams priklausantys žemės sklypai suformuoti, tai yra žemėnaudos suprojektuotos, suformuotos ir paženklintos ne remiantis abrisais, kaip siekia įrodyti ieškovas, o remiantis Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3258 patvirtintu Geisiškių kadastro vietovės žemėtvarkos reformos žemėtvarkos projekte, kuris yra galiojantis ir nepanaikintas dokumentas ir kuriuo vadovavosi NŽT žemės sklypų kadastrinių matavimų tikrinimo metu. Atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atitinka 2000-09-25 Geisiškių kadastro vietovės žemėtvarkos reformos projektą, ką patvirtino NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016-09-19 sprendime Nr. 496-(l4.48.111.). Ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo tvarkos. Ieškovas, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016-02-19 sprendimo Nr. 48SK-496-(14.48.111.) neskundė, o jeigu skundė, tai nepateikė įrodymų. NŽT atsakymą ieškovas privalėjo apskųsti administraciniam teismui, o ne kreiptis su visiškai savarankišku reikalavimu į apylinkės teismą su ieškiniu. Teismas negali nustatyti ribos tarp ieškovui ir atsakovams priklausančių žemės sklypų, nes atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai patikrinti NŽT sudarytos komisijos, pripažinti teisingais ir įregistruoti VĮ Registrų centras. Šiuos kadastrinius matavimus ieškovas turi nuginčyti, įrodyti jų neteisėtumą.
3. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo teismui neteikė.
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atlikus dviejų žemės sklypų kadastrinius matavimus, žemės sklypų riba nustatyti skirtingai. Ieškovo žemės sklypas sumažėjo po kadastrinių matavimų atlikimo. Atsakovų kadastriniai matavimai dar sumažina ieškovo žemės sklypo ribą. Sklypų ribos nėra aiškios. Ginčas yra tik dėl bendros ribos, dėl kitų žemės sklypo kraštinių reikalavimas nėra keliamas. Šiuo atveju žemės sklypai tarpusavyje persidengia. Tai, kad kadastriniai matavimai yra įregistruoti registre, nereiškia, kad žemės sklypų riba yra aiški. Ieškovo kadastriniai matavimai nėra pripažinti negaliojančiais, tačiau pasak trečiojo asmens, turėtų būti tikslinami. Atsakovai savo seniau buvusią tvorą pastūmė link ieškovo žemės sklypo. Ieškovas yra pateikęs ekspertinę išvadą, situacijos schemą. Ekspertas aiškiai pasisakė, kad ieškovo atliktais kadastriniais matavimais riba yra nustatyta teisingai. Riba iš dalies sutampa, išsiskiria viename taške. Visi kiti taškai sutampa, ginčo šioje dalyje nėra. Reikalavimas dėl tvoros nukėlimo yra išvestinis reikalavimas. Ieškovo žemės sklypas yra sumažėjęs. Tai, kad atsakovai neskundė atitinkamų sprendimų, neeliminuoja galimybės kreiptis su civiliniu ieškiniu.
Atsakovė M. G. prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad žemę matavo ne kartą. Kuoliukai buvo perkelti. Negalėtų patekti į šiltnamį.
Atsakovas M. G. prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovui į kiemą patekti trukdo tvora, todėl perkėlė kuoliukus.
Atsakovų atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui nei vieno įrodymo patvirtinančio, kad ginčo riba yra neaiški ar nekonkreti. Priešingai, faktinės aplinkybės įrodo, kad ginčo riba tarp sklypų yra aiški, konkreti, paženklinta, nustatyta Geisiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-28 įsakymu Nr. 3258-41. Žemės sklypai yra taisyklingos stačiakampės formos, jų ribos yra aiškios ir konkrečios. Atsakovams priklausančio sklypo kadastriniai matavimai yra suderinti įstatymų nustatyta tvarka, įregistruoti VĮ „Registrų centras“ ir nenuginčyti. Nesutikus su UAB „Geo formatas“ kadastriniais matavimais ieškovas privalėjo juos ginčyti. G. P. turėjo tirti bendrą ginčo ribą, tačiau išvadoje pasisakė tik dėl vieno ginčo ribos posūkio taško. Ginčo ribos specialistas nenustatė. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ atlikti ieškovo priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai neteisingai, nes parengtas žemės sklypo planas neatitinka teritorijų planavimo dokumentus, tai yra 2000-09- 25 patvirtintą žemės reformos projektą bei 2003-04-28 paženklinimo dokumentus. Vilniaus rajono skyriaus išvada 2016-04-18 Nr. 48IŽ-56, kurioje nurodytas, kad ieškovui priklausančio sklypo planas turi būti tikslinimas, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016-02-19 sprendimas, dėl žemės sklypo kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų pakeitimo, remiantis kuriuo liko įregistruoti atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai , turi didesnę įrodomąją galią
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė nurodė, kad buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas. Atsižvelgiant į dokumentus, patikrinimo rezultatus, nustatė, kad ieškovo žemės sklypo riba neatitinka vietovėje naudojamo žemės sklypo ribų. Buvo pasiūlyta tikslinti ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus. 2016 m. spalio mėnesį taip pat nagrinėti dokumentai, ieškovo kadastriniai matavimai turėtų būti tikslinami. Patikrinimo aktas yra surašytas tinkamai.
Liudytojas R. Ž. nurodė, kad ieškovas yra jos tetos vyras. Jo teta yra I. N.. Nematė, kad įvažiavimu į žemės sklypą naudotųsi kiti asmenys. Apie ginčus dėl žemės jam nėra žinoma.
Liudytojas G. P. nurodė, kad į jį kreipėsi ieškovas, kad būtų atliktas ekspertinis tyrimas. Susipažinus su dokumentais buvo siekiama nustatyti, kurioje vietoje yra ginčas, nustatyti konkrečią ginčo vietą, kaip turėtų būti ginčas išspręstas. Atliko tyrimą, parengė išvadą. Visi jo atliekami tyrimai yra atliekami visiškai vienodai. Pagrindinis skirtumas – kompensavimo klausimas. Išvada yra objektyvi, rezultatai būtų analogiški. Abrisas, planas yra neatskiriami nuo teritorijų planavimo dokumentų. Buvo nustatyta, kad ginčas yra konkrečioje vietoje dėl konkretaus taško.
Liudytoja A. J. nurodė, kad nematė, kad kiti naudotųsi įvažiavimu.
Liudytojas S. Š. nurodė, kad buvo pasirašoma ant paženklinimo akto. Registrų centras patvirtino jo matavimus. Ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai neatitinka dokumentų. Kadastrinius matavimus atliko vadovaudamasis preliminariais dokumentais, abrisais. Neaišku, kuo buvo matuotas taškas. Linija visuose abrisuose yra tiesi. Sklypo ribos eina stačiakampio formos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
5. CK 4.45 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.
6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , atsakovams priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0078-0716, nurodyti žemės sklypai ribojasi.
7. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo šiuos žemės sklypus skiriančią ribą nustatyti pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2015-04-28 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinių matavimų planą. Atsakovai su pareikštu reikalavimu nesutinka.
8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas pirmasis atliko kadastrinius savo žemės sklypo matavimus („Nekilnojamojo turto projektai“ 2015-04-28) ir juos įregistravo, atsakovai savo žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko vėliau (2016-01-08 UAB „Geo Formatas“).
9. Atsižvelgiant į tai, kad atliktuose matavimuose šalių sklypų ribos kirtosi, VĮ „Registrų centras“ atsisakė įregistruoti atsakovų atliktus kadastrinius matavimus, todėl, kaip nurodė UAB „Geo Formatas“ matininkas S. Š., 2016-04-12 buvo atliktas faktinių žemės sklypų ribų patikrinimas vietoje bei 2016-04-14 surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas. Atsižvelgiant į atliktą patikrinimą, 2016-04-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius parengė išvadą, kurioje nurodė, jog atsakovų žemės sklypo planas yra parengtas teisingai, o ieškovo žemės sklypo planas turi būti tikslinimas. Po pateiktos išvados, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 2016-04-25 atsakovų kadastriniai matavimai buvo įregistruoti.
10. Teismas pažymi, kad ieškovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų neskundė, o UAB „Geo Formatas“ atlikti kadastriniai matavimai nėra nuginčyti bei yra nustatyta tvarka įregistruoti. Kartu šiais kadastriniais matavimais yra nustatyta ir žemės sklypus skirianti riba.
11. Pažymėtina, kad nagrinėjimu atveju negalima remtis išimtinai žemės sklypų (esančių ir greta šalių žemės sklypų) abrisais. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos situacijos schemos, parengtos UAB „Geo Group“, šalių žemės sklypų riba (pagal atstumus abrise grafiškai atstatytos žemės sklypų ribos nuo Kernavės g.) eitų per atsakovų pastatus, o tai taip pat neatitiktų ir faktinio žemės sklypų naudojimo. Pažymėtina ir tai, kad patys žemės sklypai buvo projektuojami Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymu patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte.
12. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2015-04-28 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane matyti, kad šalių žemės sklypus skirianti riba nėra tiesė, matomas ribos lūžis. Byloje esančiuose dokumentuose, įskaitant ir ieškovo pateiktą situacijos schemą, parengtą UAB „Geo Group“, atsižvelgiant į atstumus abrise, ribos lūžiai nėra matomi, šalių žemės sklypai vaizduojami taisyklingos formos.
13. Teismo vertinimu, žemės sklypų ribos, kuri turėtų lūžį nustatymas, neatitiktų žemės sklypų planavimo dokumentų, pažeistų sklypų konfigūraciją, todėl toks ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas.
14. Ieškovo argumentai, kad atsakovams atlikus jų žemės sklypo kadastrinius matavimus ir jų rytinę žemės sklypo ribą pastūmus į ieškovo pusę, ieškovo žemės sklypas sumažėjo dar 37 kv. m. (0,0037 ha) ir iš 0,14 ha galiausiai liko 0,1343 ha, nepagrįsti. Vienos žemės sklypo ribos nustatytas nelemia viso žemės sklypo ploto, juolab, kad ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo atveju ginčas yra tik dėl vienos ieškovo žemės sklypo kraštinės. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad ieškovo žemės sklypo planas turi būti tikslinimas, todėl jį patikslinus ieškovo nurodomo žemės sklypo sumažėjimo apskritai gali nelikti.
15. Vertindamas ieškovo pateiktą teismo eksperto G. P. ekspertinę išvadą teismas pažymi, kad klausimai ekspertui buvo pateikiami išimtinai ieškovo, jie buvo užduodami atsižvelgiant į UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2015-04-28 atliktų kadastrinių matavimų planą, kuris Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vertinimu turi būti tikslinamas. Kartu teismo vertinimu neturėtų būti analizuojamas vienintelis posūkio taškas, o žemės sklypus skirianti riba vertinama atsietai nuo bendros žemės sklypo konfigūracijos.
16. Iš byloje nustatytų aplinkybių, byloje esančių duomenų matyti, jog žemės sklypus skirianti riba iš esamų žemės sklypų planavimo dokumentų, nenuginčijus UAB „Geo Formatas“ atliktų kadastrinių matavimų, yra aiški ir konkreti. Ieškovo prašomos nustatyti ribos nustatymas neatitiktų žemės sklypų planavimo dokumentų, sklypai taptų netaisyklingos formos, todėl pagrindo tenkinti ieškinį nėra. Teismas taip pat nenustatė, kad esama riba ženkliai pažeistų ieškovo teises, jo žemės sklypo naudojimą neproporcingai apsunkintų.
17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
18. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, iš ieškovo atsakovams priteistinos 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
19. Iš ieškovo taip pat priteistinos ir 5,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 260 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300) 5,32 Eur (penkis eurus 32 ct) pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.