Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) atsiliepime nurodė, kad nesutinka su skunde pateiktais reikalavimais ir prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu (toliau – Pensijų statymas) ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (naujoji redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 218 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 128 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“) (toliau – Nuostatai). Vadovaujantis Fondo valdybos direktoriaus 2014-08-01 įsakymu Nr. V-464 „Dėl papildomų funkcijų priskyrimo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui“ (TAR, 2014-08-01, Nr. 2014-10770), Utenos skyrius nuo 2015 m. sausio 1 d. perėmė pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ir šių pensijų priedų už tarnybą skyrimo asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, funkciją ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ir šių pensijų priedų už tarnybą bei rentų buvusiems sportininkams mokėjimo funkciją. Pensijų įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir Pensijų įstatymo 15 str. nurodytą priedą skiria ir moka Fondo valdybos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ir šių pensijų priedų už tarnybą skyrimo ir mokėjimo asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, funkciją nuo 2016-01-01 vykdo Utenos skyrius (Fondo valdybos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. V-468 (su vėlesniais pakeitimais) 1.1. papunktis). Pensijų įstatymo 12 str. 2 d. nustatyta, kad skirdamos ir mokėdamos pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio Pensijų įstatymo 15 str. nurodytą priedą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos ir įstaigos vadovaujasi šiuo Pensijų įstatymu ir Nuostatais. Pensijų įstatymo 13 str. 3 d. nustatyta, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Sprendimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama už visą laikotarpį nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos. Pareiškėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 8 p. (jei įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų) nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. buvo atleistas iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio pareigų (atleidimo pagrindas – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 8 p. (jei įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų) bei Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis). 2020 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Personalo administravimo valdybą, prašydamas skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Personalo administravimo valdyba 2020-07-22 raštu Nr. 5-S-9593 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo G. D.“ persiuntė Utenos skyriui pareiškėjo prašymą ir prie prašymo pridėtus dokumentus. Utenos skyrius, išnagrinėjęs ir įvertinęs gautus dokumentus, 2020-07-24 raštu Nr. (10.16E) DV_S-22206 „Dėl G. D. papildomų dokumentų pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti“ kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Personalo administravimo valdybą su prašymu pateikti dokumentų (įsakymų, nutarčių, teismo sprendimų, nuosprendžių ir t.t.) kopijas, susijusias su pareiškėjo nušalinimu ir atleidimu iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio pareigų laikotarpiu nuo 2008-08-21 iki 2009-09-18. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Personalo administravimo valdyba 2020-07-27 raštu Nr. 5-S-9849 „Dėl G. D. papildomų dokumentų siuntimo“ persiuntė Utenos skyriaus prašomus papildomus dokumentus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo. Prašymo grafoje „6. Ar esate (buvote): teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą?“, pareiškėjas nurodė „Taip“. Pagal 2020 m. liepos 27 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašą apie fizinį asmenį Nr. 9R-A-13479, pareiškėjas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, įsiteisėjusioje 2009 m. rugsėjo 15 d. buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (ginčo dėl šių faktų nėra, skunde pareiškėjas patvirtino, kad buvo nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymą), todėl priimtas sprendimas neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. 2020 m. liepos 30 d. Utenos skyrius priėmė sprendimą Nr. (10.12E) VPE_SP6E-309 „Dėl atsisakymo G. D. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“, kuriuo buvo nuspręsta neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Sprendimu atsisakyta skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją vadovaujantis Pensijų įstatymo 13 str. 3 d., nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad Utenos skyriaus ir Fondo valdybos priimti sprendimai yra nemotyvuoti. Iš jų visiškai neaišku, kodėl Utenos skyrius, priimdamas sprendimą ir nuspręsdamas neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, vadovavosi tik Pensijų įstatymo 13 str. 3 d. nuostatomis, o visiškai nepasisakė dėl Pensijų įstatymo 3 str. 4 d., numatytos teisės normos taikymo. Mano, kad buvo taikyta ne ta teisės norma, kuri turėjo būti taikoma šioje situacijoje, sprendžiant klausimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo pareiškėjui, nes jis iš tarnybos buvo atleistas 2009-09-15. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimas ir mokėjimas reglamentuojamas specialiuose teisės aktuose – Pensijų įstatyme ir šį įstatymą įgyvendinančiame bei detalizuojančiame poįstatyminiame teisės akte Nuostatuose. Šiuose teisės aktuose nustatomi asmenys, turintys teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, apibrėžiamos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygos, pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti, šios pensijos dydžio nustatymo taisyklės, pensijų skyrimo tvarka ir kitos sąlygos. Taigi pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama pagal Pensijų įstatyme nustatytas sąlygas. Nustačius, kad šiame įstatyme numatytos sąlygos nėra tenkinamos, pareigūnų ir karių valstybinė pensija negali būti skiriama ir / arba mokama. Pensijų įstatymo 13 str. 3 d. nustatyta, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Įstatymų leidėjas, nustatydamas Pensijų įstatymo 13 str. 3 d. imperatyvią pareigūno valstybinės pensijos skyrimo sąlygą – nebūti nuteistam už tyčinių nusikaltimų padarymą, siekė, kad statutiniai valstybės tarnautojai, kurie nebuvo lojalūs savo valstybei, nesilaikė jiems keliamų didesnių reikalavimų tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu arba šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ar įstatymus, neturėtų teisės gauti valstybinės pensijos. Pareiškėjas buvo kaltinamas ir nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, todėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimas asmeniui, kuris nebuvo lojalus savo valstybei, nesilaikė keliamų didesnių reikalavimų tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, prieštarautų bendriesiems teisingumo ir protingumo principams, neturėtų teisės gauti valstybinės pensijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2668-662/2015). Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi kitokia situacija, t. y. tokia teisinė padėtis, kai pareiškėjas, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą, neatitinka pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo sąlygų, ir valstybinės pensijos mokėjimas jam nepaskirtas dėl asmens veiksmų, kurie atlikti iki sprendimo paskirti ir mokėti valstybinę pensiją priėmimo (iki Utenos skyriaus 2020 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. (10.12E) VPE_SP6E-309 ,,Dėl atsisakymo G. D. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“). Todėl šiuo atveju negalima teigti, jog pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepaskyrus yra pažeidžiama pareiškėjo nuosavybės teisė ar jis yra baudžiamas antrą kartą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2458-525/2016). Pareiškėjo atveju, pareiškėjas nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą buvo 2009 m. kovo 9 d. (nuosprendis įsiteisėjo 2009-09-15), o 2020 m. gegužės 27 d. kreiptasi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Personalo administravimo valdybą, todėl Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas šiuo atveju negali būti taikomas. Pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija dar nebuvo paskirta, kai jis padarė tyčinį nusikaltimą. Nutarimas taikomas, kai jau yra paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Taigi, vadovaudamasis pirmiau minėta Pensijų įstatymo 13 str. 3 d. norma, kuri yra procesinė norma ir taikintina jos galiojimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1682-502/2016), Utenos skyrius 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. (10.12E) VPE_SP6E-309 „Dėl atsisakymo G. D. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“ teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kaip neatitinkančiam pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo sąlygų. Pensijų įstatymo 13 str. 3 d. nuostatos taikymo atveju būtent nuteisimo už tyčinio nusikaltimo padarymą faktas buvo esminis, sprendžiant dėl pareiškėjo teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Tai, kad pareiškėjas dėl pačio kaltės pašalintas iš vidaus reikalų sistemos, po kurio atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai ir jo tarnybos stažas yra ne mažesnis kaip 20 metų, nėra teisiškai reikšminga. Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime išaiškino, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į valstybės tarnybos specifiką, taip pat gali nustatyti, kad pareigūnams, padariusiems tyčinį nusikaltimą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra išaiškinęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau Konstitucinis Teismas šiame nutarime nurodė, kad teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisnių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Taigi faktas, jog pareiškėjas teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą yra pareiškėjo biografijos faktas, kuris yra reikšmingas Pensijų įstatymo 13 str. 3 d. nuostatos taikymo atveju. Nustatydamas Pensijų įstatymo 13 str. 3 d., kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama, įstatymų leidėjas nenustatė galimybės skirti šią pensiją išnykus asmens teistumui. Pažymi, jog Baudžiamojo kodekso 97 str. 2 d. nustatyta, jog atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Būtent toks ribojimas yra įtvirtintas Pensijų įstatymo 13 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Taigi įstatymų leidėjas, Pensijų įstatymo 13 str. 3 d. nustatydamas, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama, nenustatė galimybės skirti šią pensiją net išnykus asmens teistumui, ar asmenims, kurie nuteisti už tyčinį nusikaltimą, padarytą iki tarnybos pradžios, ar pan. Utenos skyrius, atsižvelgęs į Pensijų įstatymo 13 str. 3 d. nuostatą, kurioje įtvirtinta, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama, ir žinodamas, kad pareiškėjas nuteistas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo tuo laikotarpiu, kuomet jis dirbo tarnyboje (pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindas ir buvo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis) įtvirtintos nusikalstamos veikos, pagrįstai, siekdamas, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija būtų paskirta tik asmeniui, kuris savo tarnybą atliko nepriekaištingai, nepiktnaudžiavo jam įstatymuose nustatytais įgaliojimais, savo elgesiu nepažemino pareigūno vardo, garbės ir orumo tarnyboje ar ne jos metu, priėmė sprendimą neskirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Nustatydamas Pensijų įstatymo 13 str. 3 d., kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama, įstatymų leidėjas nenustatė galimybės skirti šią pensiją išnykus asmens teistumui. Utenos skyrius, teisingai įvertinęs dokumentus, kurie patvirtina, jog pareiškėjas buvo nuteistas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymu, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 13 str. 3 d. nuostata, priėmė pagrįstą 2020 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. (10.12E) VPE_SP6E-309 „Dėl atsisakymo G. D. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“ neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) atsiliepimu (b. l. 18) prašo pareiškėjo G. D. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą, o bylą nagrinėti Fondo valdybos atstovui nedalyvaujant.