Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8-291/2019, kuria išspręstas atsakovės L. D. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei L. D. dėl savavališko garažo (duomenys neskelbtini) miestelyje, rekonstravimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2020 m. gegužės 21 d., teisme gautas atsakovės L. D. prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą dar 12 mėnesių. Teismas prašymą tenkino iš dalies ir 2020 m. birželio 8 d. teismo nutartimi terminą pratęsė dar 4 mėnesiams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo dvylikos mėnesių laikotarpiui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo – sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

11. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi nurodyto straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti ar atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

12. Kasacinis teismas savo plėtojamoje praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo ar tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas, išdėstymas ar tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas atidėti, išdėstyti sprendimo vykdymą ar pakeisti jo vykdymo tvarką nagrinėjamas jau įsigaliojus teismo sprendimui, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013; 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013).

13. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant neteisėtų statybų ir jų teisinių padarinių klausimus, akcentuojamas taikytinų priemonių proporcingumo aspektas, kurį vertinant, be kita ko, svarbi pažeidimo reikšmingumo aplinkybė, konstatuota, kad turi būti paisoma pareigos nustatyti teisingą susikirtusių visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyrą, nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. birželio 24 d. sprendimą byloje Allard prieš Švediją, peticijos Nr. 35179/97; 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Saliba prieš Malta, peticijos Nr. 4251/02; 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Hamer prieš Belgiją, peticijos Nr. 21861/03).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2018-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018).

15. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad dėl Covid-19 pandemijos valstybėje susidarė ekstremali padėtis, tai turėjo įtakos ir atsakovės potencialių pirkėjų finansinei padėčiai, taip pat nurodoma, kad apeliantė yra bedarbė ir neturi pakankamai piniginių lėšų atlikti pastato pertvarkymams, bei manoma, kad esanti faktinė situacija nesukelia jokios grėsmės trečiųjų asmenų teisėms, nes šiuo metu ir žemės sklypas ir pastatas nuosavybės teise priklauso atsakovei.

16. Sutinkant su pirmosios instancijos teismu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl koronaviruso (Covid-19) nelaikytina lemiančia grėsme atsakovei pašalinant savavališkos statybos padarinius, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Minėta, kad 2020 m. gegužės 21 d. atsakovės L. D. prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių buvo tenkintas iš dalies ir 2020 m. birželio 8 d. nutartimi terminas pratęstas 4 mėnesiams. Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, atsakovė per 16 mėnesių laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas.

17. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą motyvavo sunkia turtine padėtimi ir prašė teismo sprendimo įvykdymą atidėti dar dvylikai mėnesių. Pastebėtina, kad vilkinimas įvykdyti įsiteisėjusį ar vykdytiną sprendimą, byloje nesant sunkią materialinę padėtį ar kitas CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pažeidžia ne tik išieškotojo, bet ir teismo sprendimo privalomumo, vykdymo proceso efektyvumo bei operatyvumo principus, t. y. viešąjį interesą. Šiuo atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teismui spręsti dėl prašymo atidėti sprendimo vykdymą pagrįstumo. Taip pat pažymėtina, kad argumentų, jog apeliantė yra bedarbė ir neturi pakankamai piniginių lėšų atlikti pastato pertvarkymams, atsakovė neįrodinėjo. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad apeliantė teismo sprendimo negali įvykdyti dėl sunkios turtinės padėties.

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pasisakęs, kad negali būti nustatomas nepateisinamai ilgas terminas, savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, 2015 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015). Teisės aktai suteikia asmenims galimybę nustatyta tvarka įteisinti neteisėtai pastatytus statinius, jei tokia statyba žemės sklype galima, tačiau inspekcija, kaip suinteresuota šalis, siekia, jog savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti kuo operatyviau. Teismų praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog savavališka statyba yra pažeidžiamas viešasis interesas, statybos padarinių šalinimas nėra pažeidėjo interesų gynimas, todėl savavališki statybos padariniai turi būti šalinami per kuo optimalesnį terminą.

19. Teisminėje praktikoje plačiau pasisakoma, kokios priežastys laikytinos svarbiomis ir turinčiomis reikšmės sprendžiant asmens prašymą dėl termino pratęsimo. Akcentuojama, kad toks prašymas gali būti tenkinamas, tik kai ne asmens valia, o objektyviai su atliekamomis procedūromis susijusios aplinkybės lemia, kad nustatytais terminais asmuo negalės įvykdyti teismo sprendimo siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius. LVAT išaiškino, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013).

20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad atsakovė, turėdama 16 mėnesių laikotarpį statiniui įteisinti reikalingiems dokumentams parengti, nepašalino savavališkos statybos padarinių ir nepateikė patvirtinančių dokumentų, kad yra atlikusi kokius nors veiksmus šalinant savavališkos statybos padarinius. Nėra aišku, kas sutrukdė atsakovei įvykdyti teismo sprendimą nustatytu terminu. Apeliantė nurodydama, kad nespėjo įteisinti savavališkai atliktų darbų, nepateikė jokių įrodymų, jog yra sudariusi projektavimo sutartį, jog yra pateikusi prašymą Šiaulių rajono savivaldybės administracijai išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

21. Atkreiptinas dėmesys, kad savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą arba labai ilgą laiką. Pabrėžtina, kad atsakovė, nebūdama žemės sklypo savininke, savavališkos statybos darbus atliko daugiau kaip prieš 9 metus, nes inspekcijos savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas 2011 m. spalio 10 d. Pagrindinė priežastis, trukdžiusi įteisinti savavališkai atliekamą garažo, esančio (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) rajone, rekonstravimą, buvo tai, kad atsakovė negalėjo įgyvendinti statytojo teisės, nes neturėjo žemės sklypo. Įsigijus nuosavybės teise žemės sklypą, atsakovei nebeliko kliūčių parengti rekonstravimo projektą ir sumokėjus įmoką už savavališką statybą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Apeliantės nurodomas ketinimas pastatą parduoti, bet prieš tai ruošiamasi jį padalyti į kelias dalis, negali būti laikomas pagrįstu, prašant atidėti teismo sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos vertinimu, remiantis apeliantės nurodytais argumentais atidėjus sprendimo vykdymą būtų iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis bei pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (CPK 185 straipsnis).

22. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.