- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-1463-886/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- K. A.
- Ieškovas
- L. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. A. ieškinį atsakovei K. A. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-3320-1157/2022 pagal K. A. ir L. A. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. 2022 m. sausio 20 d. sprendimu be kitų reikalavimų patvirtinta pareiškėjų sutartis, kurios 3 punktu susitarta dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos.
Šalies argumentai
2. Ieškovas L. A. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu (2024-06-11 CBP-9251) prašo pakeisti ieškovo ir jo nepilnametės dukters bendravimo tvarką, nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2YT-3320-1157/2022 ir nustatyti naują bendravimo tvarką. Ieškovas taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinąją ieškovo ir jo nepilnametės dukters bendravimo tvarką:
2.1 ieškovas bendrauja su nepilnamete dukterimi kiekvieną savaitę darbo dienomis – pasirinktą dieną – pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją į gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;
2.2 apie savo ketinimą bendrauti su dukterimi 1 punkte nustatyta tvarka ieškovas informuoja atsakovę prieš dvi kalendorines dienas iki numatomo bendravimo laiko elektroniniu paštu ar SMS žinute;
2.3 ieškovas bendrauja su nepilnamete dukterimi kiekvieną neporinį savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį, t. y. šeštadienį 11.00 val. pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.;
2.4 ieškovas su nepilnamete dukterimi kartu praleidžia 14 (keturiolika) kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų metu, apie pasirinktą bendrų atostogų laiką informuojant dukters motiną SMS žinute arba elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atostogų pradžios.
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybėmis, kad nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka yra minimali, itin ribojanti tėvo ir dukters bendravimą. Vasaros atostogų laikotarpiu ieškovas yra suinteresuotas kuo daugiau laiko praleisti su dukterimi. Atsakovė geranoriškai neleidžia ieškovui daugiau matytis su dukra, siekia apriboti vaiko ir tėvo bendravimą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė K. A. atsiliepimu į prašymą (2024-06-26 DOK-98538) prašo atmesti prašymą. Nurodo, kad patvirtinta bendravimo tvarka aiškiai numato, kad ieškovo atostogos su nepilnamete dukra bus galimos tik nuo (duomenys neskelbtini) Ieškovas nepridėjo nė vieno įrodymo, kuris rodytų, jog esama galiojanti tvarka pažeistų vaiko interesus. Ieškovas pats savo valia nebendrauja su nepilnamete dukra daugiau nei mėnesį. Teismo nustatyta bendravimo tvarka yra aiški. Ieškovo prašoma nustatyti laikinojo bendravimo tvarka neatitinka vaiko ir atsakovės interesų, nes ieškovas prašo jam iš esmės leisti pačiam rinktis, kokiu dažnumu ir kokiomis darbo dienomis jis bendraus su dukterimi. Ieškovo prašymas numatyti teisę jam bendrauti su dukterimi savaitgaliais su nakvyne yra nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovas turėtų tinkamas sąlygas vaiką pasiimti nakvynei, o ieškovo elgesys svaiginantis svaigiosiomis medžiagomis, rodo, kad vaikui šiuo metu likus vienumoje nakvoti su ieškovu, gali būti nesaugu.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir išvadą teikianti institucija) 2024 m. birželio 25 d. pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-97797). Nurodė, kad tarp šalių kyla nesutarimų dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku. Siekiant užtikrinti vaiko teisę matytis ir betarpiškai bendrauti su abiem tėvais, atsakovo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės vaiko geriausiems interesams neprieštarautų. Skyriaus nuomone, tokią laikiną bendravimo tvarką nustačius bei tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, galėtų būti užtikrinta galimybė vaikui palaikyti ryšį ir bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – laikinosios nepilnamečio vaiko ir ieškovo bendravimo tvarkos nustatymo – tenkino iš dalies.
7. Nustatė laikinąją ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:
7.1 ieškovas bendrauja su nepilnamete duktra kiekvieną savaitę darbo dienomis, bet ne daugiau nei tris dienas per savaitę, pasirinktą dieną – pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;
7.2 apie savo ketinimą bendrauti su dukra 1 punkte nustatyta tvarka ieškovas informuoja atsakovę prieš dvi kalendorines dienas iki numatomo bendravimo laiko elektroniniu paštu ar SMS žinute;
7.3 ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną neporinį savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį, t. y. šeštadienį 11.00 val. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.;
7.4 ieškovas su nepilnamete dukra kartu praleidžia 14 (keturiolika) kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų metu, apie pasirinktą bendrų atostogų laiką informuojant dukros motiną SMS žinute arba elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atostogų pradžios.
8. Teismas pastebėjo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.6 p. numatyta ieškovo iš šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka yra minimali. Atsižvelgiant šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, argumentus ir motyvus dėl prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos, taip pat į institucijos teikiančios išvadą byloje pateikiamas rekomendacijas ir siekiant, kad būtų užtikrinta vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais, teismas nustatė ieškovo pasiūlytą ir pakoreguotą, laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
9. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu (2024-07-03 DOK-102080) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
9.1 Byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu skundžiamą nutartį priėmė kitas teisėjas nei tas, kuriam yra paskirta nagrinėti byla. Egzistuoja įstatymo nustatyti absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, kadangi teisėja R. B. neturėjo jokių teisėtų įgaliojimų priimti skundžiamą nutartį.
9.2 Nutartis priimta nesant tam jokio pagrindo, nes šiuo metu ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka yra nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimu. Teismas neatsižvelgė, kad minėtu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka buvo suderinta bendra šalių valia. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kodėl nustatyta bendravimo tvarka turi būti pakeista. Pagal teismų praktiką tokia bendru sutarimu priimta tvarka gali būti keičiama tik nustačius, jog toks bendras šalių susitarimas kenkia vaiko interesams (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-681-611/2010). Nutartyje nėra jokių motyvų, kad 2022 m. sausio 20 d. sprendimu patvirtinta tvarka kenktų vaiko interesams.
9.3 Ieškovas nepagrindė įrodymais savo teiginių, kad jam neleidžiama matytis su dukra ir siekiama apriboti vaiko ir tėvo bendravimą. Be to, teismo sprendimo įvykdymas nepriėmus laikinųjų apsaugos priemonių nei pasunkės, nei pasidarys neįmanomas, nes egzistuoja galiojanti bendravimo su vaiku tvarka, kuri visa apimtimi numatyta galioti iki 2025 m. gegužės 2 d.
9.4 Teismas nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, kad maksimalus ieškovo bendravimas su vaiku gali iš esmės pažeisti vaiko interesus:
9.4.1 Iš 2024 m. gegužės 4 d. vaizdo įrašo matyti, kad ieškovas atvyko pas vaiką į gimtadienį su kvapu ir dar papildomai kartu pasiėmęs su savimi alaus, kas rodo, jog jis vaikui keltų grėsmę, jei vaikas su ieškovu būtų paliktas nakvynei;
9.4.2 Ieškovas yra atsakovei anksčiau pripažinęs, kad vartoja psichodelinius narkotikus – haliuciogeninius grybus, kas tikrai yra sunkiai suderinama su atsakinga vaiko priežiūra;
9.4.3 Ieškovas ir pats susirašinėjimo metu pripažįsta, kad nemoka saikingai vartoti alkoholinių gėrimų. Atsakovė anksčiau yra skundusis ieškovo artimiesiems dėl ieškovo nesaikingo alkoholinių gėrimų naudojimo. Ieškovas būdamas galimai apsvaigusios būsenos atsakovei rašo ne itin rišliaa, bet grasinančio pobūdžio žinutes, kurios rodo jo galimą grėsmę padaryti netinkamus veiksmus ir dukros atžvilgiu.
9.4.4 Galiojant nustatytai bendravimo su vaiku tvarkai, ieškovas po bendravimo grąžino dukrą atsakovei su sulaužyta koja, nesirūpindamas pristatyti vaiko į gydymo įstaigą. Dėl šio sužalojimo atsakovė turėjo žymiai didesniu intensyvumu rūpintis nepilnamečiu vaiku. Ieškovas reiškė priekaištus, kad vaikas neina į darželį. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvados matyti, kad dėl lūžusios kojos ieškovui net nekilo idėja, kad dukra galėjo būti stipriai susižeidusi.
9.4.5 Ieškovas nuslepia, kad jo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), o nurodomas adresas ieškinyje tėra jo tėvų gyvenamosios vietos adresas. Iš byloje esančio 2023 m. spalio 19 d. pagalbos vaikui plano matyti, jog BĮ Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja G. B. teigė, jog tėtis nesutiko, kad pas jį būtų apsilankyta, tad į klausimą, ar turi jis gyvenamąją vietą, ar ne, nėra atsakyta. Jis pasimetė išgirdęs klausimą, kur gyvens. Tai bus bandoma išsiaiškinti. Atsakovės žiniomis, ieškovo gyvenamoji vieta tėra sodo namas, kuriame nėra tinkamų sąlygų priimti vaiką nakvynei, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog turi gyvenamąją vietą, kur būtų tinkamos sąlygos vaiko nakvynei.
9.5 Nutartyje nenurodoma, kodėl būtina laikinai pakeisti galiojančią ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Teismas atsietai nuo kitų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų nurodė, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.6 p. numatyta ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka yra minimali. Pvz. 3.5, 3.7 punktai, kur ieškovas ir atsakovė pakankamai aiškiai savo susitarimu susitarė dėl objektyvios priežasties tvarkos keitimui (nakvynėms savaitgaliui, atostogoms) svarstymui, t. y. kai vaikui sueis 5 metai. Ieškovas įrodymais nepagrindė, jog vaiko poreikiai ar aplinkybės bendravimo su tėvu aspektu būtų pasikeitę taip, jog vaikui reikėtų praleisti nakvynes ir atostogas su tėvu iki vaikui sueis 5 metai. Nutartyje šis klausimas nebuvo analizuotas, ši nuostata buvo nepagrįstai ignoruota. Be to, nebuvo įvertinta aplinkybė, kad nepilnametė dukra niekada nėra nakvojusi viena pas ieškovą.
9.6 Nutartimi iš esmės, nors ir modifikavus, leidžiama pačiam ieškovui vienašališkai (pranešus prieš 2 dienas) spręsti, kokiu intensyvumu darbo dienomis jis bendraus su vaiku, t. y. 1, 2 ar 3 darbo dienas per savaitę, kai galiojanti tvarka labai aiškiai numato, kad ieškovas su vaiku bendrauja pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais. Tokios laikinosios apsaugos priemonės iš esmės pritaikomos tik prie ieškovo interesų, tačiau neatitinka nei atsakovės, nei juo labiau – prioritetiniais teismų praktikoje laikomų vaiko interesų.
9.7 14 kalendorinių atostogų nepertraukiamo bendravimo su nepilnamete dukra numatymas šiuo momentu iš esmės gali būti žalingas vaikui, ypatingai įvertinant, kad yra objektyvių duomenų, kad vaikas buvo rimtai sužalotas būdamas ieškovo priežiūroje. Pats ieškovas savo valia su nepilnamete dukra bendrauja nereguliariai.
Atsiliepimas
10. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą (2024-07-16 DOK-107810) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
10.1 Teismas neprivalėjo nagrinėti atsakovės pateiktų įrodymų visumos, nes jie bus analizuojami civilinės bylos nagrinėjimo metu.
10.2 Apeliantės dėstomos aplinkybės, susijusios su tariamai netinkamu ieškovo elgesiu, yra siekis sudaryti neigiamą ieškovo įvaizdį. Ieškovas nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, nėra turėjęs incidentų būnant neadekvačiam ar neblaiviam. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) teisėju ir papildomai (duomenys neskelbtini) vairuotoju, todėl jo darbai nėra suderinami su alkoholio ar kitokių psichotropinių medžiagų vartojimu. Atsakovės teikiama ieškovo nuotrauka ir sms žinutės yra išimti iš konteksto ir nepagrindžia tėvo netinkamo pareigų vykdymo. Ieškovas niekuomet nebuvo neblaivus būdamas su dukra. Nėra duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, jog nepilnametei dukrai galėtų būti nesaugu kartu su tėvu ar jog jis piktnaudžiautų tėvo valdžia, netinkamai įgyvendintų tėvo pareigas, pažeidinėtų vaiko interesus ar kad siektų juos pažeisti.
10.3 Nuo sprendimu nustatytos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos praėjo dveji metai, todėl tokia bendravimo tvarka yra nebetinkanti ir ribojanti tėvo maksimalų bendravimą su dukra. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kad siekiant užtikrinti vaiko teisę matytis ir betarpiškai bendrauti su abiem tėvais, ieškovo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės vaiko geriausiems interesams neprieštarautų. Skyriaus nuomone, tokią laikiną bendravimo tvarką nustačius bei tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, galėtų būti užtikrinta galimybė vaikui palaikyti ryšį bei bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu.
10.4 Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kokias konkrečias jos ar nepilnametės dukros teises ar interesus ir kokiu būdu pažeistų teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka. Atsakovės reiškiamos abejonės dėl to, jog ieškovas nėra suinteresuotas paisyti tinkamo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, yra tik subjektyvaus pobūdžio.
10.5 Iš atsakovės pozicijos, dėstomos atskirajame skunde, matyti, jog ji neturi suinteresuotumo skatinti kuo glaudesnio ir artimesnio tėvo ir dukros ryšio. Ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su nepilnamete dukra tvarka tik patvirtina, jog jis deda visas įmanomas pastangas, kad galėtų kuo daugiau laiko praleisti su vaiku, kadangi sprendimu nustatyta tvarka yra nepakankama, t. y. nesuteikiama teisė tėvui matytis su vaiku nei savaitgaliais, nei atostogų metu (iki kol dukrai nesueis penkeri metai). Visiškai nesuprantamas būtinumas - vaiko amžiaus nustatymas (nuo penkerių), nuo kada jis galėtų atostogauti su tėvu. Šiuo atveju amžius, nuo kurio dukra galėtų leisti atostogas su tėvu, turėtų būti paankstintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iki teismo sprendimo priėmimo nustatyta laikina ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
13. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-3320-1157/2022 pagal K. A. ir L. A. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu, be kita ko, patvirtino pareiškėjų sutartį, kurios 3 punktu susitarta dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu. Ieškovas ieškiniu (2024-06-11 CBP-9251) prašo pakeisti ieškovo ir jo nepilnametės dukters bendravimo tvarką, nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimu, ir nustatyti naują bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies ir nustatė laikinąją ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, numatančią:
13.1 ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną savaitę darbo dienomis, bet ne daugiau nei tris dienas per savaitę, pasirinktą dieną – pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;
13.2 apie savo ketinimą bendrauti su dukra 1 punkte nustatyta tvarka ieškovas informuoja atsakovę prieš dvi kalendorines dienas iki numatomo bendravimo laiko elektroniniu paštu ar SMS žinute;
13.3 ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną neporinį savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį, t. y. šeštadienį 11.00 val. pasiima dukrą išjos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.;
13.4 ieškovas su nepilnamete dukra kartu praleidžia 14 (keturiolika) kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų metu, apie pasirinktą bendrų atostogų laiką informuojant dukros motiną SMS žinute arba elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atostogų pradžios.
14. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, jog maksimalus ieškovo bendravimas su vaiku gali iš esmės pažeisti vaiko interesus, nes ieškovas pats susirašinėjimo metu pripažįsta, kad nemoka saikingai vartoti alkoholinių gėrimų; yra atsakovei anksčiau pripažinęs, kad vartoja psichodelinius narkotikus – haliuciogeninius grybus; ieškovas būdamas galimai apsvaigusios būsenos atsakovei rašo ne itin rišlias, tačiau grasinančio pobūdžio žinutes; nesugeba užtikrinti vaiko sveikatos saugumo; ieškovas nuslepia, kad jo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), o nurodomas adresas ieškinyje tėra jo tėvų gyvenamosios vietos adresas; apeliantės žiniomis, ieškovo gyvenamoji vieta tėra sodo namas, kuriame nėra tinkamų sąlygų priimti vaiką nakvynei, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog turi gyvenamąją vietą, kur būtų tinkamos sąlygos vaiko nakvynei.
15. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas. Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
16. Prioritetinių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
17. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą dėl vaiko laikinos bendravimo tvarkos nustatymo su ieškovu, nesiaiškino ir nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. nesiaiškino/nevertino atsakovės pozicijos dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos.
19. Išvadą teikianti institucija 2024 m. birželio 25 d. pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-97797), kurioje nurodė, kad siekiant užtikrinti vaiko teisę matytis ir betarpiškai bendrauti su abiem tėvais, ieškovo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės vaiko geriausiems interesams neprieštarautų; laikiną bendravimo tvarką nustačius bei tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, galėtų būti užtikrinta galimybė vaikui palaikyti ryšį, bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Tačiau nei išvadą teikianti institucija, nei teismas nesiaiškino, netyrė aplinkybių, ar bus užtikrinti bei nepažeisti vaiko interesai ir ieškovas galės tinkamai įgyvendinti laikinosios bendravimo tvarkos 3 punktą, kuriuo buvo prašoma ir teismas nustatė, kad ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną neporinį savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį, t. y. šeštadienį 11.00 val. pasiima dukrą išjos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val., ir 4 punktą, kuriuo ieškovas su nepilnamete dukra kartu praleidžia 14 (keturiolika) kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų metu. Atsižvelgiant į tai, kad dukrai yra tik (duomenys neskelbtini) metukai, ieškovas nepateikė įrodymų dėl savo gyvenamosios vietos atitikties vaiko interesams, tokių aplinkybių nenurodė išvadą teikianti institucija, to nevertino ir pirmosios instancijos teismas.
20. Apeliantė taip pat nurodo, kad nutartimi iš esmės, nors ir modifikavus, leidžiama pačiam ieškovui vienašališkai (pranešus prieš 2 dienas) spręsti, kokiu intensyvumu darbo dienomis jis bendraus su vaiku nors galiojanti tvarka labai aiškiai numato, kad ieškovas su vaiku bendrauja pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais. Tokios laikinosios apsaugos priemonės iš esmės pritaikomos tik prie ieškovo interesų, tačiau neatitinka nei atsakovės, nei prioritetiniais teismų praktikoje laikomų vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nurodomais argumentais.
21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2YT-3320-1157/2022 nustatytos bendravimo tvarkos 3.6 punkto be kita ko susitarta, kad šalių susitarimu, L. A. bendrauja su dukra pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais dvi valandas nuo 9.00 val. ryto. Ši sąlyga galioja iki vaikas pradės lankyti darželį. Pradėjus vaikui lankyti darželį, L. A. turi teisę pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais dukrą paimti iš darželio, parvesti namo į vaiko gyvenamąją vietą ir pabendrauti, praleisti laiką su vaiku jo gyvenamojoje vietoje. Kaip matyti, šalys buvo sutarusios konkrečias dienas, kuriomis turėjo vykti ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimas. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną savaitę darbo dienomis, bet ne daugiau nei tris dienas per savaitę, ir šių dienų nekonkretizuojant, tokia bendravimo tvarka neužtikrina stabilumo, konkretumo, aiškumo. Sąlyga, kad apie savo ketinimą bendrauti su dukra 1 punkte nustatyta tvarka ieškovas informuoja atsakovę prieš dvi kalendorines dienas iki numatomo bendravimo laiko elektroniniu paštu ar SMS žinute, tačiau paliekant pačiam ieškovui teisę nuspręsti ar visas tris dienas, ar tik vieną iš jų, bei kurias dienas jis ketina bendrauti su dukra iš esmės suteikiamas prioritetas ieškovo interesams bet ne jų derinimui su apeliantės ir vaiko interesais. Situacija, kuomet ieškovas gali laisvai pasirinkti, ar bendraus su dukra, kuriomis dienomis ir kiek kartų, ne tik neatitinka tėvo ir motinos lygiateisiškumo principo jų santykyje su vaiku, bet ir neproporcingai apriboja apeliantės galimybę planuoti savo ir dukters laiką. Tokia neapibrėžta bendravimo tvarka neužtikrins stabilumo nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą, o tik skatins tarp šalių konfliktų kilimo galimybes siekiant derinti ieškovo ir dukters bendravimo laiką.
22. Teismas šeimos bylose privalo būti aktyvus. Teismas, veikdamas aktyviai, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, turi teisę viršyti byloje pareikštus reikalavimus, t. y. turi galimybę patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu. Šios teismui suteiktos teisės reiškia, kad teismas nėra griežtai saistomas šalių pareikštų reikalavimų, jų ribų, ir, esant būtinybei, turi teisę savo iniciatyva šalių siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pakeisti/papildyti tokiu būdu, kuris geriausiai užtikrintų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, t. y. nustatyti bendravimo tvarką, įtvirtinančią papildomas, vaiko interesams neprieštaraujančias, bendravimo su tėvu/motina galimybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) teismo aktyvų vaidmenį, kai parenkant bendravimo tvarkos modelį neapsiribojama šalių pateiktais bendravimo tvarkos variantais, pabrėžė ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).
Dėl bylos procesinės baigties
23. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
24. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė į apeliaciją.
25. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinos jo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarkos pakeitimo, naikinama ir klausimas dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį, kuria nustatyta laikinoji ieškovo L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarka ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos bendravimo tvarkos) taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.