Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovui I. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismas 2023 m. kovo 8 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio nuostatomis, skyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimo laiką ir formą buvo informuoti išsiuntus minėtos nutarties kopijas bei paskelbus įstatyme numatytos formos pranešimą CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Dėl skolos

4. Nagrinėjamoje byloje iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenimis, minėtame name esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui I. B.. Atsakovo įsiskolinimas už laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) suteiktas administravimo, eksploatacines ir komunalines paslaugas yra 108,40 Eur.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymų nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Išimtis galima tik tuo atveju, jei būtų sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendinti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-79-378/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju toks aprašas nepateiktas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas neturėtų pareigos proporcingai dengti daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo bei priežiūros išlaidų.

6. Ieškovė pateikė skolų valdymo ataskaitą bei ginčo laikotarpiu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriomis grindė savo reikalavimą priteisti skolą už suteiktas paslaugas. Atsakovas ginčija ieškinio reikalavimus argumentais, kad už visas paslaugas moka laiku ir tinkamai, todėl ieškiniu galimai reikalaujama antrą kartą sumokėti už jau suteiktas paslaugas.

7. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad ieškovės pateikti duomenys sudaro pagrindą pripažinti pagrįstu jos reikalavimą dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo. Atsakovas, nesutinkantis su skolos dydžiu, neįrodė savo argumentų pagrįstumo, neteikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis sumokėjo už ginčo laikotarpiu suteiktas paslaugas. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 108,40 Eur skola.

8. Teismas atkreipia atsakovo dėmesį į tai, kad administravimo teisinių santykių susiklostymas tarp namo butų ir kitų patalpų savininkų (įskaitant atsakovą) ir ieškovės, sukuria teisines prievoles ne tik savininkams, bet ir ieškovei. Taigi atsakovas, būdamas nepatenkintas ieškovės veiklos kokybe, turi teisę kelti administratoriaus pakeitimo ir/ar ieškovės civilinės atsakomybės klausimus.

9. Teismas dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (108,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

11. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

12. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, ieškovei iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 21 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

13. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 60 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Teismo vertinimu, toks patirtų išlaidų dydis atitinka Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus, yra proporcingas, atsižvelgiant į ieškiniu reikalautą priteisti sumą, todėl tenkintinas. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteisiama 83,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (19,92 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), įvertinus procesinę bylos baigtį, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ (j. a. k. 121452091) iš atsakovo I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 108,40 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 40 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (108,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 83,64 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovo I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.