- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- e2-2185-599/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22490-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- R. S.
- Advokatai
- Edmundas Luotė, Marius Grucė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas V. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 2 000 Eur skolą, 415,61 Eur palūkanų nuo 2018-09-16 iki 2022-11-11 (imtinai), 5 proc. metines palūkanas nuo 2000 Eur skolos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017-10-20 atsakovas iš ieškovo pasiskolino 1 000 Eur sumą, kuriuos įsipareigojo grąžinti 2018-08-01. Skolos ir savo įsipareigojimo vykdymo patvirtinimui atsakovas ieškovui išdavė vekselį, tačiau suėjus nurodytam terminui atsakovas grąžinti negalėjo, o 2018-08-03 paprašė papildomai dar paskolinti 1 000 Eur sumą.
3. Ieškovas, kadangi daugelį metų pažįsta atsakovą, sutiko jam paskolinti dar 1 000 Eur sumą. Papildomai paskolintą sumą atsakovas įsipareigojo grąžinti 2018-09-15 ir to patvirtinimui išdavė ieškovui dar vieną vekselį ir nurodytą 2018-09-15 dieną atsakovas įsipareigojo grąžinti ir anksčiau pasiskolintus pinigus, tačiau nei nurodytą dieną, nei iki šiol atsakovas pasiskolintų pinigų ieškovui negrąžino.
Šalies argumentai
4. Ieškovas atsakovui nuolat prašant palaukti pasiskolintų pinigų, LR Vekselių įstatyme numatytu būdu išieškojimo iš atsakovo nepradėjo ir ta tvarka jau pasibaigus išieškojimo pagal velselius terminams jau nebegali pasinaudoti, todėl vekseliai šiuo atveju yra laikytini paprastais skolos rašteliais.
5. Pažymėjo, kadangi paskolos sutartimi palūkanos sulygtos nebuvo, tai iš atsakovo ieškovui yra priteistinos LR CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo prievolės grąžinti paskolą pažeidimo dienos, t. y. už 4 metus ir 57 dienas (visa priteistinų palūkanų suma skaičiuotina taip : 2000 Eur X 5 proc / 100 proc X 4 + 2000 Eur X 57 d. / 365d. = 400 Eur + 15,61 Eur = 415,61 Eur suma).
Atsiliepimas
6. Atsakovas R. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškinį bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad ieškovas teigia, jog tarp jo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Atsakovo manymu, tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo atsiradę ir susiklostę ieškovo nurodomi paskolos teisiniai santykiai, t. y. atsakovas nėra skolinęsis iš ieškovo nurodomų piniginių sumų.
8. Atsakovas paaiškino, kad jis kažkur nuo 2006 metų gyveno ieškovui priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), t. y. kaip nuomininkas (nuoma buvo mokama grynais pinigais), ir dirbo ieškovui už atlygį (jis buvo mokamas grynais pinigais) įvairius staliaus darbus.
9. 2017 metais ieškovas paprašė atsakovo padaryti / pastatyti name krosnį ir atsakovo prievolės padaryti / pastatyti name krosnį užtikrinimui ieškovas pareikalavo atsakovo išduoti ir pasirašyti ieškovo naudai vekselį. Atsakovas, nenorėdamas pyktis su ieškovu ir būti išvytas iš namo, ieškovui pažadėjus atiduoti vekselį atsakovui šiam užbaigus savo darbą, išdavė ir pasirašė ieškovo naudai 2017-10-20 vekselį.
10. Be to, atsakovui pastačius name krosnį, ieškovas pasakė atsakovui, jog 2017-10-20 vekselį išmetė. 2018 metais ieškovas paprašė atsakovo perstatyti lauko tualetą, esantį prie namo ir kaip ir krosnies atveju atsakovo prievolės perstatyti lauko tualetą užtikrinimui ieškovas vėl pareikalavo atsakovo išduoti ir pasirašyti ieškovo naudai vekselį. Kadangi krosnies atveju, kaip tuo metu atrodė atsakovui, viskas lyg ir baigėsi gerai, tai atsakovas išdavė ir pasirašė ieškovo naudai 2018-08-03 vekselį.
11. Atsakovui perstačius lauko tualetą, ieškovas pasakė atsakovui, kad 2018-08-03 vekselį, kaip ir krosnies atveju, taipogi išmetė. 2019 metais pablogėjo atsakovo sveikata, dėl ko jis nebegalėjo dirbti ieškovui, todėl ieškovas pareikalavo atsakovo išsikraustyti iš namo. Atsakovas, kol dar leido sveikata, ne kartą dar buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ir netgi kelis kartus matėsi su ieškovu. Įdomu tai, jog tų susitikimų metu ieškovas nė karto neužsiminė atsakovui apie vekselius ir kokias tai nors atsakovo skolas ieškovo atžvilgiu. Be to, iki pat ieškinio pateikimo atsakovas nebuvo sulaukęs iš ieškovo jokių pretenzijų ir piniginių reikalavimų, todėl ieškovo teiginiai apie tariamą atsakovo vengimą bendrauti su ieškovu visiškai neatitinka tikrovės. Atsakovo manymu, ieškovas šiuo konkrečiu atveju tiesiog pasinaudojo atsakovo gerumu, pasitikėjimu bei neįgalumu ir šiuo ieškiniu bando visiškai nepagrįstai pasipelnyti atsakovo sąskaita.
12. Pažymėjo, jog ne bet kuris paprastasis vekselis, kuris pagal LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą neturi paprastojo vekselio galios, yra laikytinas paskolos rašteliu, prilyginamu paskolos sutarčiai, o tik toksai, kuris atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
13. Akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju ginčo vekseliai neatitinka CK 6.871 str. 3 d. nuostatų reikalavimų ir nėra jokio teisinio pagrindo, turint omenyje ir anksčiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su vekselių išdavimo ir pasirašymo aplinkybėmis, jų laikyti paskolos rašteliais. Be to, kadangi ieškovas įrodinėja tą aplinkybę, kad tarp jo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai, tai tokiu atveju yra taikytinos šiuos santykius reglamentuojančios CK normos. Taigi, siekiant įrodyti paskolos teisinių santykių atsiradimą ir susiklostymą, turi būti įrodytos dvejopo pobūdžio aplinkybės, o būtent : 1) paskolos dalyko perdavimas ir 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų, tačiau ieškovas šiuo konkrečiu atveju neįrodė nei vienos iš šių aplinkybių.
Šalies argumentai
14. Ieškovas V. D. pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad palaiko ieškinį pilnai.
15. Papildomai nurodė, kad iš tikrųjų ieškovas su atsakovu susipažino įkalinimo įstaigoje prieš keliolika metų. Ieškovas, tuo metu kaip verslininkas, dalyvavo nuteistų asmenų įdarbinimo rėmimo veikloje ir Vilniaus pataisos namams atveždavo nemokamai medienos bei konsultuodavo atliekant medžio darbus. Atsakovas buvo vienas iš gabesnių asmenų ir atsakovui atlikus bausmę atsakovas pasiliko Vilniuje ir kurį laiką gyveno ieškovui priklausančioje sodyboje nemokamai, t. y. mokėdamas tik už elektrą pagal skaitiklio parodymus ir pas ieškovą atsakovas nedirbo. Taip, būdavo, jog kai kuriuos užsakymus ieškovas ir atsakovas atlikdavo bendrai, bet kaip asmenys, veikiantys pagal verslo liudijimus ir tai buvo seniai. Be to, jau kurį laiką ieškovas yra nedarbigas dėl ligos, todėl bendros veiklos ieškovas su atsakovu seniai nebevykdo ir jokių nebaigtų atsiskaitymų iš ankstesnės bendros ieškovo su atsakovu veiklos nėra.
16. Ieškovo teigimu, ieškovas atsakovui vekseliuose nurodytas sumas skolino asmeninėms reikmėms. Kiek ieškovas pamena, tai atsakovas pirmą kartą pinigų prašė ar tai automobilio pirkimui, ar tai jo remontui. Suėjus grąžinimo terminui, atsakovas pasakė, kad tuo tarpu grąžinti negali ir papildomai reikalinga tokia pati suma. Atsakovo nurodomi vekselių išrašymo pagrindai, nurodant kad vekseliai jo ieškovui išduoti, patvirtinant jo įsipareigojimus, atitinkamai, pastatyti krosnį, ar perstatyti lauko tualetą, logiškai niekaip nepagrįsti, nes tokių rašytinių įsipareigojimų jis neprivalėjo sudaryti, tuo labiau, vekselio forma.
17. Ieškovo manymu, vekselis nuo skolos raštelio iš esmės skiriasi tuo, jog visų pirma tai yra vertybinis popierius, turintis didesnę teisinę galią ir daug veiksmingesnis. Vekselių išrašymas yra patogus, nes tai galima padaryti bet kuriame blanke – tiek Finansų ministerijos ar Lietuvos Banko platinamuose blankuose, tiek paprastame popieriaus lape. Svarbu, kad jame būtų visi įstatymo numatyti rekvizitai (vekselio pavadinimas, besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą pinigų sumą, išrašymo data, vekselio davėjo parašas ir pan.). Skolos raštelis yra daug paprastesnis dokumentas, kuriame nurodoma, kad asmuo, pasirašęs raštelį, gavo iš kreditoriaus atitinkamą sumą. Kai teikiama paskola, paprastai raštelyje nurodoma, kad pasiskolino atitinkamą sumą. Vekselyje yra akivaizdus skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui konkrečią pinigų sumą, kas yra būdinga paskolų teisiniams santykiams.
18. Teismo posėdžio metu ieškovas savo ieškininius reikalavimus palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį tenkinti pilnutinai bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
19. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškovo ieškininius reikalavimus palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį tenkinti pilnutinai bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
20. Atsakovas R. S. pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašo ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
21. Papildomai nurodė, kad atsakovas gyveno ieškovui priklausančiame gyvenamajame name, t. y. kaip nuomininkas, ir mokėjo ieškovui nuompinigius grynais pinigais. Be to, atsakovas dirbo pas ieškovą ieškovo dirbtuvėse, kaip stalius už atlygį, kuris jam buvo mokamas grynais pinigais. Tuo tarpu ieškovo pateikiama įvykių versija yra vertintina pakankamai kritiškai, t. y. neįtikinamai, jog neva tai ieškovas leido nemokamai gyventi atsakovui daugiau kaip 13 metų, kas net ir imant visiškai simbolinį nuomos mokestį, sudarytų tūkstančius eurų siekiančią sumą, tačiau tuo pačiu ieškovas ir teigia, jog skolinant 2 000 Eur sumą (du kartus po 1 000 Eur sumą), kurią patsai ieškovas laiko nedidele, neva tai jau prireikė specialiųjų vertybinių popierių vekselių. Pažymėtina tai, kad gyvenimo ir darbo pas ieškovą metu atsakovas dirbo taksi vairuotoju, kas ir buvo jo pagrindinis pajamų ir pragyvenimo šaltinis ir atsakovas pajamų gaudavo tikrai pakankamai, todėl jokio poreikio skolintis pinigų iš ieškovo atsakovui niekada nebuvo. Be to, iki pat ieškinio pateikimo atsakovas iš ieškovo pusės nebuvo sulaukęs jokių pretenzijų ir piniginių reikalavimų.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija vėlesnėje, t. y. 2019-05-30, nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 konstatavo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika iš dalies yra nenuosekli, todėl, kilus poreikiui ją tikslinti, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę : „<...> tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių ir tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas <...>“.
23. Pažymėjo, kad atsakovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra ne tik vėlesnė, bet ir priimta išplėstinės teisėjų kolegijos ir kurioje yra formuluojama konkreti teisės aiškinimo taisyklė, todėl asakovui nekyla jokių abejonių, jog šiuo konkrečiu atveju turėtų būti vadovaujamasi būtent vėlesne ir išplėstinės teisėjų kolegijos priimta nutartimi, kurioje yra formuluojama teisės aiškinimo taisyklė, o ne paviene Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuri prisidėjo prie nenuoseklios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuri galiausiai buvo suvienodinta ir būtent 2019-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019.
24. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas argumentus, išdėstytus atsakovo procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
25. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad į šią civilinę bylą yra pateiktas paprastasis vekselis, išduotas 2017-10-20, ir šio vekselio davėjas yra R. S., kuris įsipareigojo V. D. iki 2018-08-01 sumokėti 1 000 Eur sumą bei taip pat yra pateiktas ir dar vienas paprastasis vekselis, išduotas 2018-08-07, ir šio vekselio davėjas yra R. S., kuris įsipareigojo V. D. iki 2018-09-19 sumokėti 1 000 Eur sumą.
26. Ieškovas nurodė, kad atsakovui jis paskolino per du kartus 2000 Eur konkrečią pinigų sumą ir šią sumą paskolino grynaisiais pinigais (ne pavedimu).
27. Atsakovas nurodė, jog jokių grynųjų pinigų ir paskolinių santykių tarp atsakovo ir ieškovo niekada nebuvo ir šie ginčo vekseliai buvo pasirašyti bei išduoti atsakovo ieškovui, tik kaip garantas prašant ieškovui bei ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name atsakovui atliekant ieškovo prašymu atitinkamus darbus (krosnies bei lauko tualeto pastatymas).
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje sprendžiant ginčus dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ne kartą yra konstatuota, jog kai kyla ginčas dėl konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus (LR CK 6.193 str. 1 d.) ir teismas turi kuo tiksliau išsiaiškinti šalių valią, kurią jos išreiškė sudarydamos sutartį ir prisiimdamos iš tokios sutarties kylančius sutartinius įsipareigojimus. Vis dėlto, nors sutarties aiškinimo tikslas – tikrosios šalių valios nustatymas – lemia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti ir jeigu šalių ketinimai nesutampa, tai didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (LAT 2009-07-27 nutartis Nr. 3K-3-261/2009 ; LAT 2012-11-29 nutartis Nr. 3K-3-521/2012).
29. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje : jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti), o taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta.
31. Be to, kaip nurodoma ir Vilniaus apygardos teismo 2019-02-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-350-603/2019, vekselis gali būti atsiskaitymo priemonė kaip įsipareigojimas sumokėti pinigus, tačiau šis įsipareigojimas atsiranda nebūtinai iš paskolos santykių, įsipareigojimo prisiėmimo pagrindas gali būti įvairus - paskola, dovanojimas, atsiskaitymas, savo ar svetimos prievolės garantavimas, kitoks prievolės įvykdymo užtikrinimas ar kitoks įstatymo nedraudžiamas pagrindas.
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama : 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.) ; 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „pinigus gavau, „ši sutartis yra pinigų perdavimo - priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-12 nutartis Nr. e3K-3-201-378/2020).
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra atkreipusi dėmesį į tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl vekselio, neturinčio vertybinio popieriaus statuso, įrodomosios reikšmės nėra nuosekli, todėl siekdama ją suvienodinti, 2019-05-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę : tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių. o tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas.
34. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo, paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą ir šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka paskolinių santykių egzistavimą nurodančiam asmeniui (LR CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
35. Iš visos šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas - ar visgi šiuo atveju yra tarp šalių susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, kai ieškovas paskolino atsakovui konkrečias pinigines sumas.
36. Pažymėtina tai, kad šalys pagal LR CPK nuostatas turi įrodinėjimo pareigą, t. y. šalys civilinėje byloje privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 176 str. – 179 str.).
37. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovui ginčijant patį pinigų perdavimo – priėmimo faktą ir aplamai paskolinių santykių egzistavimą tarp šalių, ieškovas šioje civilinėje byloje privalėjo įrodyti tą aplinkybę, jog ginčo pinigai atsakovui visgi buvo realiai perduoti ir tokiu būdu tarp šalių egzistuoja paskoliniai teisiniai santykiai (LR CPK 176 str. – 179 str.).
38. Be to, pažymėtina ir tai, kad šalis (ieškovą ir atsakovą) šioje civilinėje byloje nuo procesinių dokumentų parengimo stadijos atstovauja profesionalūs teisininkai, t. y. advokatai, todėl darytina išvada, jog šią civilinę bylą nagrinėjant iš esmės šalys ir jų atstovai privalėjo pateikti visus turimus įrodymus, pagrindžiančius tiek ieškinį, tiek atsiliepimą į jį (LR CPK 176 str. – 179 str.).
39. Teismas daro išvadą, kad iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų bei byloje esančių įrodymų viseto, visgi labiau yra tikėtina ta aplinkybė, jog šalys ginčo vekseliais sprendė ne paskolinius santykius, o tarpusavio atsiskaitymo santykius (LR CPK 176 str. – 179 str.).
40. Be to, labai svarbi aplinkybė šioje civilinėje byloje yra ta, jog esant tarp šalių ginčui ir atsakovui iš esmės ginčijant paskolos santykius bei pinigų perdavimo – priėmimo faktą, ieškovas šioje civilinėje byloje privalėjo įrodyti esminę aplinkybę, o būtent pinigų perdavimo – priėmimo faktą, kad pinigai buvo realiai perduoti ieškovui, tačiau teismas daro išvadą, jog šios aplinkybės ieškovas visiškai neįrodė bei jos net neįrodinėjo (mokėjimo pavedimas, liudytojų parodymai ir kt.), todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
41. Teismas daro išvadą, kad šioje civilinėje byloje nėra jokių rašytinių ir kitų įrodymų įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog 2000 Eur suma realiai buvo perduota / paskolinta ieškovo atsakovui (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, pažymėtina ir tai, kad ginčo vekseliuose nėra nurodyta / pažymėta, jog “pinigus gavau” arba, kad tai yra “pinigų perdavimo – priėmimo aktas” ar panašūs įrašai, patvirtinantys realų pinigų perdavimo – priėmimo faktą, todėl negalima daryti pagrįstos išvados, jog ginčo pinigai visgi realiai buvo perduoti ieškovo atsakovui (LR CPK 176 str. – 179 str.).
42. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog ieškovas šiuo atveju visgi neįrodė savo ieškinyje nurodytų esminių aplinkybių dėl paskolinių santykių egzistavimo tarp ieškovo ir atsakovo, todėl nėra ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškininių reikalavimų, tokiu būdu ieškovo argumentai yra laikytini deklaratyviais, nepagrįstais bei neįrodytais ir ieškovo ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).
43. Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis, bei atsižvelgus į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį ir sudėtingumą ir į advokato sugaišto laiko sąnaudas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad atsakovo pateiktos išlaidos yra 450,00 Eur pagrįstos ir tenkintinos, todėl iš ieškovo atsakovo naudai yra priteistinos 450,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
44. Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš ieškovo valstybės naudai yra priteistinos 6,64 Eur pašto išlaidos, kadangi jos viršyja 5,00 Eur nustatytos minimalios išieškotinos sumos.
45. Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,64 Eur pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.