Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-19 · Civilinė byla Nr. e2A-1633-855/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-19
Bylos Nr.
e2A-1633-855/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27919-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
Atsakovas
I. K.
Ieškovas
E. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1633-855/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27919-2018-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20; 2.6.10.5.2.17.; 2.6.16.12. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, priešieškinys atmestas civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui I. K. dėl depozito ir neturtinės žalos priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo I. K. 1000,00 Eur neturtinę žalą, jos sumokėtą 440,00 Eur dydžio depozitą, 5,00 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Savo reikalavimus grindė tuo, kad ji ir atsakovas I. K. 2017 m. rugpjūčio 25 d. sudarė Buto nuomos sutartį dėl 75 kv. m. bendro ploto, 3 kambarių gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Sutartis buvo sudaryta 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. Nustatytas nuomos mokestis – 550,00 Eur per mėnesį grynais pinigais, ieškovė dar sumokėjo 550,00 Eur, t. y. vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio sumą, kaip depozitą. 2017 m. lapkričio 27 d. sutarė, kad ieškovė išsinuomotame bute gali gyventi iki nuomos sutartyje nurodytos datos, t. y. metus laiko – iki 2018 m. rugsėjo mėnesio. Mokant komunalinius mokesčius tarp šalių nuolat kildavo konfliktai, atsakovo prašymu ieškovei buvo atjungtas internetas. Ieškovė iš buto nutarė išsikelti keliomis dienomis anksčiau – 2018 m. rugpjūčio 21 d. Tą dieną į butą buvo atvykęs atsakovas dėl buto perdavimo, bet šalys buto perdavimo – priėmimo akto nepasirašė, tarp šalių įvyko konfliktas, atsakovas pradėjo priekabiauti prie ieškovės, atsakovas pasiėmė buto raktus ir išbėgo iš buto bei paskambino policijai. Atvykus policijos pareigūnams, jie apžiūrėjo butą ir nurodė, kad viskas yra tvarkoje, jokių pažeidimų ieškovė nepadarė, o butas yra tvarkingas. Ieškovė parašė policijoje pareiškimą dėl šantažo ir priekabiavimo iš atsakovo pusės.

1.2. Nurodė, kad prieš išsikeldama, pasirūpino tinkamu buto sutvarkymu, užsakė valymo paslaugas, jam apmokėjo, butą paliko tvarkingą ir jokios žalos butui padaryta nebuvo. Pasibaigus nuomos sutarčiai jai turėjo būti grąžintas sumokėtas depozitas (550 Eur), tačiau iš jo atskaičius komunalinius mokesčius už rugpjūčio mėnesį – 110 Eur, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 440 Eur depozito.

1.3. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė neteisėtu nuomos sutarties pažeidimu, dėl to jos ir sūnaus patirtu stresu, netinkamu atsakovo elgesiu ieškovės atžvilgiu, seksualiniu priekabiavimu.

1.4. Pasisakydama dėl priešieškinio reikalavimų pažymėjo, kad atsakovo pateiktos nuotraukos dėl padarytos žalos vertinamos kritiškai, kadangi nėra aišku, kada šios nuotraukos darytos, tai galėtų būti nuotraukos iš ankstesnių nuomos santykių. Be to, 2018-09-21 atsakovas policijai buvo nurodęs turtui padarytos žalos dydį – 150,00 Eur. Nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovas atsisako grąžinti ieškovei likusią depozito sumą.

2. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė priteisti iš ieškovės jo naudai 910,92 Eur žalą, 5,00 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Nurodė, kad gavo 550,00 Eur depozitą, ir jo negrąžino, šių aplinkybių neginčija, tačiau reiškia reikalavimus dėl padarytos 910,92 Eur žalos priteisimo, todėl tenkinus priešieškinį, siekiant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, teismo prašo įskaityti vienarūšius priešpriešinius reikalavimus.

2.2. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūtį, sutarties galiojimui einant į pabaigą, sutarė, kad ieškovė 2018 m. rugpjūčio 21 d. grąžins atsakovui nuomotą butą, tačiau atvykus į butą ir pradėjus jo apžiūrą, ieškovė ėmė konfliktuoti ir priekaištauti dėl bute rastų trūkumų, į konfliktą įsitraukė su ieškove buvęs vyriškis, kurie ėmė smurtauti ir išstūmė atsakovą iš buto, atsakovas iškvietė policijos pareigūnus bei parašė pareiškimą dėl kilusio incidento. Ieškovė neperdavė buto jam, nepasirašė buto priėmimo – perdavimo akto, neperdavė buto raktų. 2018 m. rugsėjo 1 d. atsakovui pasiteiravus ar ieškovė vis dar planuoja išsikraustyti ar ketina tęsti sutartį, ieškovė pareiškė, kad butą perdavė 2018 m. rugpjūčio 21 d. 2018 m. rugsėjo 3 d. nuvykęs į butą rado jį apleistą. Pratęsė 2018 m. rugpjūčio 21 d. pradėtą buto apžiūrą, pastebėtus turto apgadinimus užfiksavo perdavimo – priėmimo akte ir vienašališkai priėmė ieškovei nuomotą butą.

2.3. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, esą atsakovas kviesdavo ieškovę į pasimatymus, išgerti kartu vyno, veždavo jai lauktuvių (dovanų) iš savo kelionių nesukuria prielaidų manyti, kad dėl to ieškovė patyrė neturtinės žalos. Tikrovės neatitinka teiginiai, esą atsakovas dažnai rašydavo provokuojančias žinutes, apsilankydavo bute, pats savo raktu atrakindamas duris ir neįspėjęs apie apsilankymą ieškovę, neva patikrinti ar viskas tvarkoje, ir tokių susitikimų metu priekabiaudavo, esą net norėjo kartu apsigyventi su ieškove, nes neva neturėjo kur gyventi ir norėjo grįžti į išnuomotą ieškovei butą ir pan.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 18 d. sprendimu nusprendė priešieškinį atmesti, o ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo I. K. ieškovės E. S. naudai 1 000,00 Eur neturtinės žalos, 440,00 Eur sumokėto depozito, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-09-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 532,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo grąžinti ieškovei jos sumokėtą vieno mėnesio nuomos dydžio (550,00 Eur) avansą. Iš šios sumos buvo atskaičiuoti mokesčiai už komunalines paslaugas už rugpjūčio mėnesį, t. y. 110,00 Eur, o likusi depozito dalis sudaro 440,00 Eur, to fakto neginčija ir atsakovas.

5. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad jo butui buvo padaryta priešieškinyje nurodyto dydžio žala, kadangi ieškovė pagrįstai nurodo, kad neaišku kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsakovas fiksavo fotonuotraukomis jo nuomoto buto būklę, iš pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, kokius nors konkrečius butas turėjo apgadinimus, kurių nebuvo tuo metu kai butas buvo išnuomotas ieškovei. Sudarydamos buto nuomos sutartį, šalys neužfiksavo išnuomojamo buto būklės (jo nefotografavo, neaprašė), todėl vien jau dėl to nežinoma, ar butas buvo grąžintas atsakovui blogesnės būklės negu buvo priimtas, atsižvelgiant į buto natūralų nusidėvėjimą nuomos laikotarpiu.

6. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog apmokėjo 140,00 Eur už nuomoto buto sutvarkymą UAB „Greitieji švaros sprendimai“. Tuo tarpu atsakovas iki nuomos sutarties nutraukimo lankėsi jo ieškovei išnuomotame bute, tačiau net esant tarp jų konfliktinei situacijai, jokių pretenzijų dėl buto apgadinimų, blogos priežiūros ir pan. nereiškė.

7. Motyvuodamas neturtinės žalos priteisimą ieškovei teismas nurodė, kad iš pateikto susirašinėjimo turinio aiškiai matyti atsakovo pastangos pabendrauti su ieškove ne dėl prieštaravimų, nesutarimų, neaiškumų dėl sudarytos nuomos sutarties, o prisidengiant buto nuomos teisiniais santykiais, užmegzti asmeninį ryšį su ieškove. Tokius veiksmus teismas vertino kaip priekabiavimą prie ieškovės, kuri jokio preteksto tokiems atsakovo veiksmams nesuteikė, tokių jo veiksmų neprovokavo. Be to, sprendė, jog iš pateikto susirašinėjimo turinio matyti, kad atsakovui nepavykus užmegzti asmeninio (artimo, galimai intymaus) ryšio su ieškove, atsakovas pradėjo šantažuoti ieškovę dėl neva ne laiku sumokėtų mokesčių už komunalines paslaugas, bandymu atjungti elektros energijos tiekimą, internetą, siekiu nutraukti nuomos sutartį prieš terminą.

8. Teismas laikė, jog ultimatyvūs reikalavimai išsikraustyti iš nuomojamo buto prieš terminą, be jokios priežasties, nuolatinis priekabiavimas, sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją bei pažeminimą, kurie turi būti kompensuoti 1000 Eur suma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9. Atsakovas I. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimą ir civilinę bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nesuformavo savo išvadų dėl byloje pareikšto priešieškinio. Kitose teismo sprendimo dalyse teismas išvados dėl pareikšto priešieškinio taip pat neišdėstė. Taip buvo pažeista CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostata, įpareigojanti teismą priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų. Kadangi pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, sprendimas naikintinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).

9.2. Pareikštu priešieškiniu atsakovas teismo prašė priteisti iš ieškovės 910,92 Eur žalą, kurią sudarė: 1) ieškovės nesumokėti mokėjimai už komunalines paslaugas, teiktas 2018 m. rugpjūčio mėnesį (bendra suma 140,94 Eur); 2) dėl buto nepriežiūros padaryta 219,98 Eur žala turtui ir 3) buto valymo ir remonto išlaidos – 550,00 Eur. Atsakovas savo reikalavimus grindė nuomoto buto priėmimo – perdavimo aktu, kartu su priešieškiniu pateiktomis sąskaitomis bei atliktais mokėjimais. Pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl dalies reikalavimų, t. y. dėl atsakovo įrodinėjamos 219,98 Eur žalos, atsiradusios dėl nuomojamo buto nepriežiūros.

9.3. Sprendime visai nėra pasisakyta apie tai, kad ieškovė nesumokėjo mokėjimų už komunalines paslaugas, teiktas 2018 m. rugpjūčio mėnesį (bendra suma 140,94 Eur), ir už šias paslaugas sumokėti turėjo pats atsakovas.

9.4. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė šalių sudarytą 2017 m. rugpjūčio 25 d. Buto nuomos sutartį, su 2017 m. rugsėjo 2 d. perdavimo – priėmimo aktu, kuriame šalys fiksavo ne tik patalpų perdavimą ieškove, skaitliukų rodmenis, bet taip pat aprašė bute esančius baldus, buitinę techniką, konstatavo patalpų būklę. Akte pažymima, kad įranga geros būklės/veikia, baldų būklė gera, sienos: dažytos/ tapetuotos – būklė gera, grindys: laminatas, plytelės – būklė gera ir t.t. Gerai vertindamos buto būklę bei kokybę, šalys nefiksavo jokių defektų. Tuo tarpu atsakovas teismui pateikė 2018 m. rugsėjo 21 d. perdavimo – priėmimo aktą, kuriame detaliai aprašė ir netgi nufotografavo tuos kokybinius buto trūkumus, kuriuos aptiko priimdamas nuomojamas patalpas, t. y. purvinas ir nubraižytas sienas bei duris, subraižytą parketą, perdegusias lemputes ir pan.

9.5. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovė turėjo priežasčių bendrauti ne tik apie nuomos sutartį ir jo vykdymą. Tiek ieškovės, tiek ir atsakovo sūnūs lanko tą patį ledo ritulio būrelį, šalims tekdavo susitikti lydint vaikus į ledo ritulio būrelį, tarp šalių buvo nusistovėjęs jau nebe dalykinis, o draugiškas, artimas bendravimas. Atsakovas neneigia fakto, kad susiklosčius draugiškiems santykiams siūlė ieškovei drauge papietauti, klausė ar ieškovė nenorėtų išgerti po taurę vyno, padovanojo lauktuvių parvežtą dovanėlę, tačiau nesutinka, kad visa tai, kas nebūdinga santykiams tarp nuomos sutarties šalių, yra priekabiavimas. Atsakovas ne tik nešantažavo ieškovės bei ir nesiėmė jokių kitų ieškovės teises pažeidžiančių veiksmų. Be to, tik teisėtomis priemonėmis siekė susitarti dėl sudarytos nuomos sutarties nutraukimo ir šalims pavyko pasiekti susitarimą.

Atsiliepimas

10. Ieškovė E. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti I. K. apeliacinį skundą, priteisti 605,00 Eur apeliacinės instancijos procese patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

10.1. Pirmosios instancijos teismas išsprendė visus priešieškinio reikalavimus, jų netenkindamas. Atsakovas nenurodo, kokie įrodymai pirmosios instancijos teisme nebuvo surinkti, kokiais ir kodėl turėtų būti papildoma bylos medžiaga.

10.2. Teismo vertinimu, iš pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti kokius nors konkrečius buto apgadinimus, kurių nebuvo tuo metu, kai butas buvo išnuomotas ieškovei. Atitinkamai, teismas aiškinosi aplinkybes, kokios būklės buvo grąžintas turtas ir kad atsakovas neįrodė, jog tas turtas buvo sugadintas, jam neturėjo būti priteistos ir buto nepriežiūros bei jo remonto ar atstatymo išlaidos.

10.3. Ieškovės atsiliepime į priešieškinį buvo išsiaiškinta, kad iš ieškovei priklausančio 550,00 Eur depozito yra atskaičiuoti ieškovės mokėti už 2018 m. rugpjūčio mėnesio dalį (iki buto perdavimo 2018-08-21) 110,00 Eur komunaliniai mokesčiai, todėl jie atsakovui pagal jo priešieškinį ir nepriklausė bei nepriteistini.

10.4. Aplinkybes, kad atsakovas 2018-08-20 ir 2018-08-21 nereiškė pretenzijų nuomininkei dėl buto būklės, byloje paliudijo ir liudytojas B. R.. Bute 2018-08-21 buvo ir policijos pareigūnė, kurie jį apžiūrėjusi taip pat sugadinimų nepastebėjo.

10.5. Ieškovė yra ištekėjusi, taip pat gyvena kartu su savo mažamečiu vaiku, todėl atsakovo veiksmai nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją bei pažeminimą. Faktą, kad ieškovei ir jos šeimai nebuvo priimtinas atsakovo elgesys, įrodo ir teismo nustatyti faktai, kad į jų tarpusavio santykius teko įsikišti ir policijai. Be to, tą patvirtina ir liudytojo parodymai byloje. Ieškovė savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo įrodė ir teismas tinkamai ją įvertino, o šio klausimo spręsti iš naujo (nėra jokio pagrindo.

10.6. Teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, turėtų priešieškinio klausimą išspręsti apeliacinėje instancijoje (jeigu būtų pripažinta, kad jis byloje dar nėra išspręstas) arba pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti tik šioje dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė. Nors apeliantas ir teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (CPK 329 str. 2 d. 7 p.), taip pat, kad sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), kadangi teismas pasisakė tik dėl dalies reikalavimų (tik dėl atsakovo įrodinėjamos žalos, atsiradusios dėl nuomojamo buto nepriežiūros) (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), tačiau su tokia pozicija sutikti negalima. Pirmosios instancijos teismas priešieškinio reikalavimų pagrįstumą skundžiamame sprendime išsprendė, analizavo apelianto nurodomas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, motyvuojamojoje dalyje padarė aiškias ir nedviprasmiškas išvadas, jog atsakovo pareikšti priešieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti, prašoma priteisti žala neįrodyta. Skirtingai nei teigia apeliantas, teismas pasisakė ir dėl komunalinių mokesčių mokėjimo už 2018 m. rugpjūčio mėnesį, kadangi iš sprendimo turinio akivaizdu, kad spręsta, jog tokios sumos apeliantui apskritai nepriklausė. Kaip pagrįstai pažymima atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad iš ieškovei priklausančio 550,00 Eur depozito yra atskaičiuotini už 2018 m. rugpjūčio mėnesio dalį (iki buto perdavimo 2018-08-21) mokėtini 110,00 Eur dydžio komunaliniai mokesčiai, tuo tarpu skundžiamu sprendimu ieškovei ir buvo priteista būtent 440,00 Eur sumokėto depozito, o ne 550,00 Eur dydžio suma, kurios gavimą ir nesugrąžinimą ieškovei apeliantas pripažino. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad vien tai, kad rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodyta, jog priešieškinys atmetamas, nereiškia, jog teismas šioje civilinėje byloje nepadarė ir nesuformulavo išvadų dėl priešieškinio ir priešieškinio reikalavimų iš esmės neišsprendė ar neatskleidė bylos šioje dalyje esmės. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių naujų įrodymų, neprašė jų prijungti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ne visi įrodymai nagrinėjamu atveju buvo surinkti, o bylos medžiaga turėtų būti pildoma, ar kad teismas apribojo galimybę apeliantui procesinius dokumentus ar įrodymus pateikti bylos nagrinėjimo metu.

13. Pažymėtina, kad teismo sprendimą pagal CPK 270 str. 1 d. sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys, o tai reiškia, kad teismo sprendimas yra vientisas dokumentas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog teismo sprendimas – vientisas dokumentas, teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti aiškinama ir taikoma sprendimo motyvų kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. e3K-3-362-415/2015). Nagrinėjamu atveju tiek įžanginėje, tiek aprašomoje, tiek motyvuojamojoje skundžiamo sprendimo dalyse buvo nurodomi, aprašomi ir vertinami apelianto priešieškinio reikalavimai, o priešieškinio atmetimo klausimo išsprendimas apeliacinės instancijos teismui nekelia jokių abejonių. Tai, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje atskirai nenurodė, kad priešieškinį atmeta, šiuo atveju vertintina tik kaip formalus pažeidimas, nedarantis jokios įtakos viso priimto procesinio sprendimo esmei ir prasmei.

14. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys 2017 m. rugpjūčio 25 d. sudarė buto nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išsinuomojo patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, o sutartas nuomos mokestis pagal sutartį – 550,00 Eur. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad nutrūkus nuomos teisiniams santykiams apeliantas ieškovei jos sumokėto depozito negrąžino. Matyti ir tai, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d., t. y. tą dieną, kai šalys turėjo pasirašyti buvo perdavimo – priėmimo aktą, tarp ieškovės su jos vyru ir atsakovo kilo konfliktas, todėl nurodytas aktas pasirašytas nebuvo.

15. Apeliantas, pareikšdamas priešieškinį siekė įrodyti, kad jo butui buvo padaryta žala, kurią turi atlyginti būtent ieškovė. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės neabejotinai svarbios ir nagrinėjamu atveju, o pirmosios instancijos teismo spręsdamas, jog apeliantas neįrodė, kad ieškovė jo butui padarė žalą, tinkamai šiomis taisyklėmis vadovavosi, sprendimą šioje dalyje grindė visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimu.

16. Pažymėtina, kad apeliantas į bylą pateikė 2018 m. rugpjūčio 21 d. perdavimo – priėmimo aktą su nuotraukomis, pasirašytą tik paties apelianto, kuriame nurodoma, jog sulaužyto paveikslo nuostolių suma – 14,99 Eur, nedegančių 15 lempučių – 79,01 Eur, pažymima, kad nėra dviejų virtuvinių kėdžių – 125,98 Eur. Taigi bendra nuostolių suma nurodoma šiame akte yra 219,98 Eur. Taip pat akte nurodoma, kad purvinos ir subraižytos miegamojo, tamsaus kambario, koridoriaus sienos, sugadintas svetainės parketas, nusilupę dviejų vidaus durų dažai, butas nešvarus ir netvarkingas, o šių nuostolių suma yra tikslinama. Tuo tarpu 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, medžiagos Nr. M-1-01-64597-18, pažymima, jog apklausiamas apeliantas nurodė, kad visą buto žalą įvertino 150,00 Eur, apie tai pranešė ieškovei ir nurodė, jog šią sumą taip pat išskaičiuos iš depozito. Apklausiamas apeliantas pažymėjo, kad žalą sudarė žalą sudarė: 15 perdegusių (2,50 Eur už 1 lemputę), bendra suma 37,50 Eur, mažojo miegamojo sienos sugadinimas iki tinko (lovos atlošu buvo nubraižyta dažyta siena iki tinko), kurios remontas kainuotų apie 50,00 Eur, viso koridoriaus sienos subraižymas, sandėliuko sienos subraižymas, salono televizijos konsolės durų subraižymas, salono grindų subraižymus (buvo stumdomi baldai), naujos orkaitės virtuvėje nepriežiūra bei iš koridoriaus buvo dingęs staliukas. Iš šių įrodymų matyti, jog apelianto pozicija dėl jam padarytos žalos yra prieštaringa ir nenuosekli, kadangi apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodė, kad žalos dydis yra 150,00 Eur, tačiau priešieškiniu reiškia reikalavimą dėl 910,92 Eur žalos atlyginimo (ją sudaro mokėjimai už komunalines paslaugas teiktas 2018 m. rugpjūčio mėnesį (bendra suma 140,94 Eur), dėl buto nepriežiūros padaryta 219,98 Eur žala turtui, buto valymo ir remonto išlaidos – 550,00 Eur). Be to, 2018 m. rugpjūčio 21 d. perdavimo – priėmimo akte nurodoma, kad dingusios dvi kėdės, tačiau apklausiamas pareigūno teigė, jog iš koridoriaus buvo dingęs staliukas, skirtingai vertinama perdegusių lempučių kaina, nurodomi skirtingi buto apgadinimai ir pan.

17. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad šiuo atveju tarp apelianto ir ieškovės E. S. kilus konfliktinei situacijai, iš byloje esančio šalių susirašinėjimo, 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, medžiagos Nr. M-1-01-64597-18, kitų bylos duomenų teisėjų kolegija sprendžia, jog didesnė tikimybė, kad konfliktą lėmė būtent apelianto, siūliusio ieškovei artimą bendravimą (neretai ne itin korektiškai), veiksmai, ir šiuo atveju nėra galimybės nustatyti buto būklės jo perdavimo metu, spręsti, kada buvo padarytos apelianto pateiktos nuotraukos, kada atsirado sienų, durų apgadinimai, ar kėdės iš tiesų buvo paimtos ieškovės, ar butas buvo perduotas tvarkingas, ar buvo reikalingos valymo paslaugos ir pan. Šiuo atveju paprasčiausiai nėra galimybės lyginti buto būklės jo perdavimo ieškovei metu ir buto būklės grąžinimo apeliantui metu. Be to, tai kad 2017 m. rugsėjo 2 d. perdavimo – priėmimo akte nurodoma, jog, pavyzdžiui, sienų būklė yra gera, nereiškia, kad šiuo metu sienų būklė nėra gera, nes toks apibūdinimas gali būti suprantamas įvairiai, o nedideli sienų apgadinimai gali būti vertinami kaip nekeičiantys geros sienų būklės. Iš aptariamo 2017 m. rugsėjo 2 d. priėmimo -perdavimo akto matyti, kad jame nurodoma grindų danga yra laminatas (vėlgi pažymėti, kad būklė gera), tuo tarpu apeliantas teigia, kad apgadintas parketas, nėra nieko nepasakyta apie durų būklę etc.

18. Pažymėtina, kad pareigą įrodyti butui padarytą žalą, visas ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas, neabejotinai turėjo apeliantas I. K., kuris šioje byloje to nepadarė, nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie buto būklę nei iki buto nuomos sutarties sudarymo, nei po buto nuomos sutarties sudarymo. Apeliantas neįrodė, kad jam buvo grąžintas prastesnės būklės butas nei jis perdavė, taip pat jog jo nurodomi buto apgadinimai yra sąlygoti neteisėtų ieškovės veiksmų, o ne normalaus buto ir jame esančių daiktų nusidėvėjimo ieškovei gyvenant bute su sūnumi. Be to, net ir tuo atveju, jeigu apeliantas būtų įrodęs buto būklės pablogėjimą, nėra įrodytas pačios žalos dydis (elektroninių parduotuvių duomenys rodo visiškai kitokio paveikslo kainą, lempučių kaina paties apelianto nurodoma skirtinga ir pan.). Teisėjų kolegija pagrįstu laiko ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, kad apeliantas jokių pretenzijų ieškovei vykdant nuomos sutartį dėl buto apgadinimų, padarytos žalos apskritai nereiškė, kadangi apeliantas tokių įrodymų nepateikė.

19. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, kad ieškovė E. S. įrodė, kad butą prieš jo grąžinimą sutvarkė. Iš byloje ieškovės pateiktos 2019 m. rugsėjo 4 d. sąskaitos – faktūros matyti, kad ieškovė už patalpų valymą sumokėjo 140,00 Eur. Be to, apie tai, kad prieš perduodant butą, buvo iškviesta valymo tarnyba, kuri išvalė visą butą, ieškovė nurodė ir apklausiama vyresniojo tyrėjo P. D., t. y. ieškovės pozicija nuosekli, o jos nurodomas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai.

20. Bylą nagrinėjęs teismas skundžiama sprendime taip pat tiksliai, atsižvelgdamas į šalių pateiktus įrodymus, atliko skaičiavimus, spręsdamas, jog iš grąžintino depozito turi būti išskaičiuota 110,00 Eur suma už komunalines paslaugas (dalį rugpjūčio mėnesio). Toks skaičiavimas yra pagrįstas, atitinkantis faktinius bylos duomenis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, taip pat nesudarantis pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimo dėl 140,94 Eur sumos už komunalines paslaugas apeliantui priteisimo už visą 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodytos aplinkybės iš tiesų sudarė pagrindą priteisi ieškovei iš apelianto 440,00 Eur (550,00 Eur – 110,00 Eur) negrąžinto depozito, todėl sprendimas šioje dalyje laikytinas ir pagrįstu, ir teisėtu.

21. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimu ieškovei nepagrįstai priteista ir 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiame sprendime nenurodytas teisinis pagrindas neturtinės žalos atlyginimui priteisti, nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą dėl neteisėtų apelianto veiksmų buvimo bei pačios žalos padarymo fakto. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad apeliantas iš tiesų siekė artimesnio bendravimo su ieškove, kvietė išgerti vyno (ieškovė pati priėmė lauktuves iš apelianto, kategoriškai kvietimų susitikti neatsisakė), jų santykiai buvo draugiški ir dėl to, kad sūnūs kartu lankė ledo ritulio treniruotes, ir nors apelianto bendravimo neretai negalima laikyti korektišku, tačiau toks bendravimas nesudaro pagrindo jį laikyti teisės normas pažeidžiančiu elgesiu, kokias nors neteisėtais veiksmais bei tuo pagrindu tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vien pačios ieškovės E. S. paaiškinimai, jos nurodomos aplinkybės negali būti laikomi pakankamais įrodymais apelianto civilinei atsakomybei dėl neturtinės žalos padarymo kilti, o svarbiausia – nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nei kiti įstatymai nenumato neturtinės žalos atlyginimo galimybės tokiais atvejais. Galimas nuomos sutarties pažeidimas, apelianto siekis anksčiau nutraukti nuomos teisinius santykius, tam tikrų paslaugų atjungimas (net jeigu ir būtų įrodytas objektyviais duomenimis), apelianto nepasitenkinimas, nekultūringas elgesys ir pan., nėra pagrindas konstatuoti vienokios ar kitokios teisinės vertybės pažeidimą bei priteisti ieškovei neturtinę žalą priteisti, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė net nepateikė jokių įrodymų, jog tokia žala iš tikrųjų jos buvo patirta.

22. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje nepagrįstumo ir neteisėtumo.

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

24. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai priteisė ieškovei E. S. iš apelianto I. K. 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Esant nurodytoms aplinkybėms skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškinį patenkinant iš dalies, atmetant ieškovės reikalavimą dėl 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant, jog priešieškinys atmestinas, bei atitinkamai paskirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą tenkinus, atitinkamai perskaičiuotinos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje šalių reikštus reikalavimus, į tai, kad priešieškinys pilnai atmestas, pagrindo apeliantui priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, o šalys neginčija, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė iš viso patyrė 532,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus iš dalies, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, priteisiant E. S. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (įvertinus tai, kad atmetamas reikalavimas dėl 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, laikytina jog tenkinama 30,56 proc. ieškinio reikalavimų) 162,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

26. Spręsdama dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas apeliaciniu skundu ginčijo apskritai visą skundžiamą sprendimą, prašė bylą perduoti nagrinėti iš naujo, nors tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde, pripažino, kad 550,00 Eur dydžio depozito nėra grąžinęs, procesiniuose dokumentuose prašė atlikti šalių reikalavimų įskaitymą (sprendimu ieškovei priteista 440,00 Eur negrąžinto depozito, išskaičius mokėtinus komunalinius mokesčius, o sprendimas šioje dalyje nekeičiamas). Įvertinusi šias aplinkybes, tai, kad sprendimas keistinas tik dalyje dėl 1000,00 Eur neturtinės žalos ieškovei priteisimo šį reikalavimą atmetant, o dalyje dėl priešieškinio netekinimo sprendimas paliktinas nepakeistu, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas laikyti, jog tenkinama pusė apeliacinio skundo reikalavimų, o kita pusė atmetama. Apeliantas, pateikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 53,00 Eur žyminį mokestį, todėl apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, pusė šių išlaidų, t. y. 26,50 Eur, yra priteistina iš ieškovės. Ieškovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 605,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios yra protingos ir pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, todėl jos naudai iš apelianto priteistina pusė šios sumos, t. y. 302,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atsakovo I. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 440,00 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų 0 ct) sumokėto depozito, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-09-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 162,58 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.“

Priteisti apeliantui I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 26,50 Eur (dvidešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš apelianto I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ramunė MikonienėAndrius VerikasRenata Volodko