Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, Janinai Morkūnienei, Daivai Girdenienei, Ievai Mišeikienei, dalyvaujant kaltinamajam A. J., nukentėjusiajam M. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) 2009 m. gegužės 13 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį ir jam skirti viešieji darbai 6 mėnesiams, kiekvieną mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų;

2) 2012 m. lapkričio 22 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams ir 20 MGL dydžio bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2012-06-21 internetiniame portale skundai.balsas.lt paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie M. L., kuri paniekina ir žemina, pakerta pasitikėjimą M. L., tai yra, jog M. L. yra nesąžiningas butų nuomotojas, linkęs praturtėti iš kitų žmonių žioplumo, kad sutvarko taip, kad dešimtim tūkstančių palieki skoloje už buto nuomą ir padarytus nuostolius, kurių net nebuvo. Kad jis turi pažinčių, kurių dėka gali prisiteisti dideles sumas. Šis asmuo niekur nedirba, sukasi legaliu reketu. Platina internete žmonių asmens kodus, platina namų adresus, kad tik palaužtų žmogų ir jam sumokėtų (už priteistą skolą). Perspėjama būti atsargiems, žiūrėti po kuo pasirašinėja, o jei yra apgavęs M. L. ar yra sulaukę iš jo grasinimų, siūloma kreiptis į Šiaulių miesto policijos nuovadą.

Be to, A. J. 2012-07-13 internetiniame portale www.skundailt.com (anksčiau- www.skundai.lt) paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie M. L., kuri paniekina ir žemina, pakerta pasitikėjimą M. L., tai yra, jog M. L. yra šantažuotojas, sužinojęs informaciją (vardą, pavardę, gyv. vietą, tel. numerį ir t.t.) apie žmogų, reikalauja sumokėti jam tam tikrą sumą. Šantažuodamas gali įkelti į internetą šantažuojamo asmens nuotraukas, parašyti apie jį neigiamą komentarą ar skundą. Jei yra apgavęs ar apšmeižė M. L., ar iš jo yra sulaukta grasinimų, prašo kreiptis į Šiaulių miesto policijos nuovadą.

Nukentėjusysis M. L. parodė, kad 2012 m. spalio 6 d. naudojant internetinės paieškos sistemą www.google.lt aptiko apie save šmeižiančią, tikrovės neatitinkančią informaciją internetiniuose portaluose www.skundai.lt ir www.skundai.balsas.lt. Viena informacija buvo paskelbta 2012 m. birželio 21 d. apie tai, kad jis linkęs praturtėti iš kitų žmonių žioplumo, ima dideles sumas ir sutvarko taip, kad žmonės patirtų didžiulius nuostolius, kurių nebuvo. Kad turi pažinčių, kurių dėka gali prisiteisti dideles sumas, kad užsiima legaliu reketu, platina internete žmonių asmens duomenis, kad juos palaužtų, kad turi įsipareigojimų bankui, kad visi sulaukę iš jo grasinimų kreiptųsi į policijos nuovadą. Kita informacija buvo paskelbta 2012 m. liepos 13 d. nuomonė, kad yra šantažuotojas ir šmeižikas, ir nurodyta jo vardas, pavardė ir vėl raginama kreiptis visus, kuriuos, neva, jis apgavo, į policiją. Tokios informacijos jis ieškojo, nes A. J. jau buvo kartą taip padaręs. Jis buvo apšmeižęs jį, kai nuomojosi iš jo butą adresu Žeimų g. 6b-18, Ginkūnai, Šiaulių r. Su juo buvo sudaryta rašytinė nuomos sutartis, kurios A. J. nevykdė, todėl ir buvo nutraukta. Teismo keliu buvo išieškota skola ir priimtas sprendimas už akių, kuris įsiteisėjo ir buvo išduotas vykdomasis raštas. Kreipėsi į antstolės Vaivos Šimkienės kontorą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Gavo pažymą, kad skolininkas turto neturi, niekur nedirba, todėl skolos išieškoti negalima. Jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra pajamos iš gyvenamųjų patalpų nuomos. Veiklą vykdo pagal verslo liudijimą. Nuomoja 8 butus, kurie yra Šiauliuose, Vilniuje, Kaune. Butams įsigyti ėmė paskolas. A. J. tyčia skleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie jį stengiasi pakenkti jo veiklai, įvardindamas jį apgaviku ir nesąžiningu žmogumi. Keli potencialūs nuomininkai, aptikę internete šią šmeižiančią informaciją apie jį, atsisakė iš jo nuomotis butus, motyvuodami tuo, jog jis yra nesąžiningas ir apgavikas. Dėl A. J. veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė nepatogumais, pažeminimu, bendravimo galimybių sumažėjimu, piniginių pajamų praradimu. Bendravimo galimybių sumažėjimas pasireiškia tuo, kad negalėjo įprastai bendrauti su draugais ir artimaisiais, kurie aptikę tokią tikrovės neatitinkančią apie jį informaciją vis klausinėdavo apie šmeižtą. Pasikeitė kai kurių draugų ir asmenų požiūris į jį dėl A. J. paskelbto šmeižto. Prašo pripažinti A. J. padarius nusikalstamas veikas ir nubausti jį, taip pat priteisti 5000 Lt neturtinės žalos, kurią patyrė dar ir šiuo metu patiria bei bylinėjimosi išlaidas dėl notaro nuomos sutarties tvirtinimo – 15 Lt ir faktinių aplinkybių konstatavimo – 120 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2012-11-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. PK1-902-409/2012 matyti, kad A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį. Teismo posėdžio metu M. L. patvirtino, kad paviešino A. J. duomenis internete su tikslu surasti asmenis, kuriems A. J. yra skolingas. A. J. nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri buvo įvykdyta 2012-06-02 (18-22 b. l.).

Iš verslo liudijimų matyti, kad M. L. teikia gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas Kaune, Vilniuje, Šiaulių r. (35-41 b. l.).

Iš 2012-05-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. PK-249-898/2012 matyti, kad M. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį (69-78 b. l.).

Iš 2012-10-04 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-652-332-2012 matyti, kad 2012-05-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis pakeistas: M. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (79-89 b. l.).

Iš 2009-12-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9480-797/2009 matyti, kad nutarta A. J. procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu, nes atsakovas ieškovo nurodytu adresu nerastas (90 b. l.).

Iš 2009-07-17 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. T2-224-291/2009 matyti, kad A. J. 2009-05-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų bausmė pakeista į 20 MGL dydžio baudą (93 b. l.).

Iš 2009-05-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-409/09 matyti, kad A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, nes nevykdė Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo grąžinti A. Ž. 7500 Lt skolą ir 425 Lt bylinėjimosi išlaidas (94-95 b. l.).

Iš 2013-06-20 Šiaulių apygardos teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-112-300/2013 matyti, kad A. J. apeliacinis skundas atmestas ir 2012-11-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis paliktas nepakeistas (138-141 b. l.).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad A. J. kaltinamas tuo, kad 2012-06-21 internetiniame portale skundai.balsas.lt paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie M. L., kad jis yra nesąžiningas butų nuomotojas, linkęs praturtėti iš kitų žmonių žioplumo, kad nuomoja butus Šiaulių r., Ginkūnuose, sudarinėja sutartis, ima tūkstantinį užstatą ir po to sutvarko taip, kad dešimtim tūkstančių palieki skoloje už buto nuomą ir padarytus nuostolius, kurių net nebuvo. Kad jis turi pažinčių, kurių dėka gali prisiteisti dideles sumas. Šis asmuo niekur nedirba, sukasi legaliu reketu. Platina internete žmonių asmens kodus, platina namų adresus, kad tik palaužtų žmogų ir jam sumokėtų (už priteistą skolą). Su vienu banku jam labai sunku, nes turi didelių įsipareigojimų. Perspėjama būti atsargiems, žiūrėti po kuo pasirašinėja, o jei yra apgavęs M. L. ar sulaukę iš jo grasinimų, siūloma kreiptis į Šiaulių miesto policijos nuovadą. Minėta informacija paniekina ir žemina bei pakerta pasitikėjimą M. L. Kaltinamasis A. J. dėl padaryto nusikaltimo savo kaltės nepripažino, patvirtino, kad minėtus skelbimus jis parašė ir patalpino internetiniame portale, tačiau neturėjo tikslo M. L. apšmeižti. Teigė, kad skelbimuose išreiškė savo nuomonę, kurią susidarė surinkęs visą informaciją apie nukentėjusįjį, taip pat pamatęs kitų asmenų skundus apie jį internete. Mano, kad M. L. yra nesąžiningas nuomotojas, nes nuomojosi butą, priklausantį jam, ir jam išsikrausčius iš buto teismas iš jo M. L. priteisė 8000 Lt už nuomą, delspinigius, nuostolius, kurių jis nepadarė. Pačioje sutartyje buvo numatyta, kad jei jis nevykdo sutarties, tai netenka užstato, jis neteko dar ir užstato 1500 Lt. Su teismo sprendimu už akių nesutiko, tačiau jo neginčijo, kreipėsi į teismą jau įsiteisėjus sprendimui už akių. Be to, M. L. paskelbė internete jo ir jo sutuoktinės asmens duomenis, nuotrauką, darė psichologinį spaudimą, grasino elektroniniu paštu su tikslu priversti A. J. greičiau susimokėti skolą. Jis yra grasinęs ir kitiems asmenimis, todėl bandė surasti asmenis, kurie galėtų teisme paliudyti apie M. L., kaip nuomotoją, bet nerado. Žino, kad M. L. yra pasiėmęs paskolų iš bankų butams, kuriuos nuomoja, pirkti. Mano, kad viskas turėjo užsibaigti pirmame teisme, kai jis buvo teisiamas už analogišką nusikalstamą veiką. Nukentėjusysis M. L. teigė, kad 2012-10-06 jis aptiko apie save šmeižiančią tikrovės neatitinkančią informaciją internete. Jis užsiima butų nuoma, butai yra pirkti paimant paskolas iš bankų. Su A. J. buvo sudaryta nuomos sutartis, jis nevykdė jos, todėl M. L. kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. Buvo priimtas sprendimas už akių, išduotas vykdomasis raštas. Jis kreipėsi į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo, tačiau paaiškėjo, kad A. J. nei turto, nei darbo neturi, galimybių išieškoti skolą nėra. Teigė, kad A. J. tyčia paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančias žinias, nes stengiasi pakenkti jo veiklai, keli potencialūs nuomininkai atsisakė nuomotis iš jo būstą, nes rado neigiamos informacijos apie jį, kaip nuomotoją. Paminėtina, kad nors kaltinamasis teigė, kad jis skelbime pateikė savo nuomonę, tačiau iš paties skelbimo teksto akivaizdu, kad viskas yra pateikiama ne kaip nuomonė ar asmeninė patirtis, o kaip informacija, nes perspėjama, siūloma kreiptis į teisėsaugos institucijas, todėl minėtas kaltinamojo teiginys vertintinas kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos versija ir atmestinas. Paminėtina, kad kaltinamasis teigė, kad jam ši baudžiamoji byla neturėjo būti iškelta, nes jo atžvilgiu anksčiau buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl analogiškos nusikalstamos veikos. Iš byloje esančio 2012-11-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. PK1-902-409/2012 matyti, kad A. J. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį (18-22 b. l.). Iš nuosprendyje pateikto kaltinimo matyti, kad A. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. birželio 2 d. internetiniuose portaluose www.skundai.lt ir www.skundai.net paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie M. L., kuri paniekina ir žemina, pakerta pasitikėjimą M. L., tai yra, jog M. L. iš jo prisiteisė tūkstančius už nieką, nieko negalėjo įrodyti, nes net nežinojo apie ieškinį, sužinojo, kai sprendimas jau buvo įsigaliojęs, M. L. sugebėjo apgaulės būdu prisiskaičiuoti nuostolių, kurių net nebuvo, pasisavino TEO televizijos bei interneto brangią įrangą, už kurią dabar yra skolingas TEO LT. Taigi A. J. buvo nuteistas už informaciją, kurią paskelbė kitą dieną nei buvo padarytos nusikalstamos veikos, analizuojamos šiame nuosprendyje, bei buvo nuteistas už kitokio turinio skelbimą. Todėl darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje Nr. PK1-902-409/2012 ir šioje baudžiamojoje byloje analizuojamos bylos aplinkybės nėra tapačios ir A. J. teiginys, kad dėl šioje baudžiamojoje byloje analizuojamų nusikalstamų veikų turėjo būti sprendžiama ankstesniame nuosprendyje, atmestinas, kaip nepagrįstas. Vertinant 2012-06-21 internetiniame portale skundai.balsas.lt A. J. paskelbtą informaciją būtina pastebėti, kad kai kurios skelbimo ištraukos laikytinos trikovę atitinkančia informacija, o būtent tai, kad M. L. užsiima butų nuoma (tai patvirtina verslo liudijimų kopijos (35-41 b. l.), išrašas iš internetinio puslapio www.aruodas.lt (42-43 b. l.)), kad bent vienoje buto nuomos sutartyje, sudarytoje su A. J., iš tikrųjų yra nustatytas 2000 Lt užstatas, kuris yra negrąžinamas tuo atveju, jei nuomininkas pažeidžia sutartį (50-53 b. l.), kad pats M. L. nagrinėjant Šiaulių miesto apylinkės teisme bylą Nr. 1PK-902-409/2012, prisipažino, kad platino internete A. J. duomenis (18-22 b. l.), tačiau juos platino ne su tikslu palaužti A. J., o surasti asmenis, kuriems jis yra skolingas. Skelbime yra nurodyta, kad M. L. platina žmonių, o ne būtent A. J. asmens duomenis. A. J. teigė, kad jis bendravo su mergina vardu Kristina, kurios duomenys taip pat buvo paskelbti internete, tačiau duomenų, patvirtinančių minėtos merginos duomenų paskelbimą internete ir kad juos paskelbė M. L., byloje nėra. Be to, iš A. J. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-01-25 sprendimu už akių buvo priteista M. L. naudai beveik 8000 Lt, kuriuos sudaro ne tik nuomos mokestis, bet ir nuostoliai (91-92 b. l.), tačiau A. J., turėdamas visas galimybes įgyvendinti savo teises nagrinėjant civilinę bylą teisme, šiomis teisėmis nepasinaudojo ir neįrodė, kad nuostoliai priteisti neteisėtai. Be to, pats M. L. prisipažino, kad turi skolinių įsipareigojimų bankams, nes ėmė paskolas butams pirkti, tačiau nedetalizavo, kiek jam yra sunku įvykdyti šiuos įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinime nurodytos aplinkybės apie tai, kad M. L. nuomoja butus Šiaulių r., Ginkūnuose, sudarinėja sutartis, ima tūkstantinį užstatą, kad M. L. sunku su vienu banku, nes turi didelių įsipareigojimų, yra laikytinos informacija, kurią patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei paties nukentėjusiojo parodymai, todėl minėtos aplinkybės šalintinos iš kaltinimo. Pastebėtina, kad akivaizdžiai yra nepagrįsti teiginiai, kad M. L. yra nesąžiningas butų nuomotojas, linkęs praturtėti iš kitų žmonių žioplumo, nes šios aplinkybės nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Be to, nepagrįsta ir tai, kad M. L. turi pažinčių, kurių dėka gali prisiteisti dideles sumas, nes nors ir byloje yra duomenų, kad M. L. kreipėsi į teismą dėl nuomos mokesčio, komunalinių paslaugų, delspinigių, nuostolių atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš A. J. (91-92 b. l.), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad M. L. yra susijęs kokiais nors ryšiais su minėtą civilinę bylą nagrinėjusia ir ieškinį visiškai tenkinusia teisėja. Teiginys, kad asmuo niekur nedirba, taipogi yra nepagrįstas, nes byloje nustatyta, kad M. L. teisėtai užsiima būsto nuoma, turi galiojantį verslo liudijimą, todėl ši veikla laikytina asmens darbu. Pastebėtina, kad A. J. nepaaiškino teismo posėdyje, ką reiškia žodžių junginys „legalus reketas“. Reke?tas sm. (2) 1. Vl žr. reketis 5. 2. NdŽ žr. reketis 7. 3. NdŽ toks vaikų žaislas. 4. Vl iš šiaudų daromas ir palubyje kabinamas papuošalas: Reketas šiaudinis kybo po balkiu J. 5. DŽ tech. mechanizmas, suteikiantis velenui periodinį sukimosi judesį viena kryptimi: Ant kiekvieno [sėjamosios] rato pusašio laisvai pastatyta žvaigždutė ir kietai įtvirtintas reketas su spyruokle rš. (Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002): elektroninis variantas / redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2008). – www.lkz.lt.). Tačiau šnekamojoje kalboje reketas turi visiškai kitokią prasmę – turto prievartavimas. Atsižvelgiant į šio žodžių junginio panaudojimo kontekstą, darytina išvada, kad žodis „reketas“ buvo panaudotas turto prievartavimo prasme. Bet kokiu atveju turto prievartavimas yra neteisėtas ir negali būti teisėtas, ir už minėtą nusikalstamą veiką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnį. Paminėtina tai, kad asmens reikalavimas sumokėti skolą, kuri yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nelaikytinas turto prievartavimu. Byloje taip pat yra duomenų, patvirtinančių, kad M. L. veiksmai buvo laikomi neteisėtais, o būtent A. J. siųstame elektroniniame laiške panaudoti žodžiai buvo pripažinti įžeidžiančiais ir M. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 2 dalį (2012-05-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. PK-249-898/2012 (69-78 b. l.), 2012-10-04 Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-652-332-2012 (79-89 b. l.)), tačiau nenustatyta, kad šie veiksmai būtų laikomi turto prievartavimu. Byloje nėra duomenų, kad M. L. veiksmai buvo prilyginti veiksmams, už kuriuos taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnį, kad ji buvo taikyta ar kad yra jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnį. Atsižvelgiant į šią įrodymų analizę darytina išvada, kad teiginys, jog M. L. yra nesąžiningas butų nuomotojas, linkęs praturtėti iš kitų žmonių žioplumo, yra neatitinkantis tikrovės, nes nepagrįstas jokiais byloje esančiais duomenimis. Teiginys, kad M. L. po to sutvarko taip, kad dešimtim tūkstančių palieki skoloje už buto nuomą ir padarytus nuostolius, kurių net nebuvo iš dalies atitinka tikrovę, nes iš A. J. M. L. buvo priteista beveik 8000 Lt bendra suma, tačiau byloje nėra duomenų, kad yra kitų asmenų, kurie nuomojosi iš M. L. butą, po ko M. L. prisiteisė sumą didesnę nei 10000 Lt, be to iš byloje esančių duomenų matyti, kad, nors iš A. J. M. L. buvo priteisti nuostoliai, tačiau A. J. neįgyvendino savo procesinių teisių nagrinėjant civilinę bylą ir neįrodinėjo, kad nuostolių prašoma priteisti neteisėtai, vadinasi, su padarytais nuostoliais ir priteista suma sutiko, be to, byloje nėra duomenų, kad nuostolių iš tikrųjų nebuvo ir jie buvo priteisti neteisėtai. Teiginiai, kad M. L. turi pažinčių, kurių dėka gali prisiteisti dideles sumas ir kad jis niekur nedirba, sukasi legaliu reketu, neatitinka tikrovės, nes byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių šiuos teiginius. Teiginys, kad M. L. platina internete asmens duomenis, kad palaužti žmogų ir jam būtų sumokėta skola, iš dalies atitinka tikrovę, nes byloje yra duomenų, kad M. L. iš tikrųjų buvo paskelbęs internete A. J. asmens duomenis, tačiau nėra duomenų, kad M. L. taip pat elgėsi ir su kitų asmenų asmens duomenimis, bei nėra duomenų, kad asmens duomenis M. L. paskelbė su tikslu priversti A. J. greičiau sumokėti skolą. Be to, byloje yra M. L. iš antstolės Vaivos Šimkienės pateikta pažyma (49 b. l.), kad skolos iš A. J. išieškojimas yra negalimas, nes jis niekur nedirba, neturi jokių pajamų ar turto, todėl jį priversti sumokėti skolą nėra jokios galimybės. Pastebėtina, kad ši informacija ne tik neatitinka tikrovės, bet ir yra įžeidžiančio, neigiamo pobūdžio, nes asmuo yra pavadinamas nesąžiningu, teigiama, kad jis veikia neteisėtai, aukščiau nurodytais teiginiais neigiamai, užgauliai formuluojamas atsiliepiamas apie žmogaus asmenybę, jo savybes, gyvenimo būdą. Akivaizdu, kad minėta informacija paniekina, pažemina bei pakerta pasitikėjimą M. L.. Pateikdamas minėtą informaciją A. J. žinojo, kad M. L. užsiima būsto nuoma, taip pat, kad informacija, jo pateikiama apie M. L., neatitinka tikrovės, faktai yra iškraipomi ir tendencingai pateikiami, kaip neigiama informacija apie asmenį, todėl paskelbdamas minėtą informaciją A. J. turėjo tikslą pažeminti M. L., sukelti abejones jo sąžiningumu ir veiklos teisėtumu, suvokė, kad tokiais savo veiksmais žemina M. L. garbę ir orumą ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktu). A. J. veika, esant visiems būtiniems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, kaip šmeižimas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad A. J. kaltinamas tuo, kad 2012-07-13 internetiniame portale www.skundailt.com (anksčiau- www.skundai.lt) paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie M. L., kad jis yra šantažuotojas ir šmeižikas, sužinojęs informaciją (vardą, pavardę, gyv. vietą, tel. numerį ir t.t.) apie žmogų, reikalauja sumokėti jam tam tikrą sumą. Šantažuodamas gali įkelti į internetą šantažuojamo asmens nuotraukas, parašyti apie jį neigiamą komentarą ar skundą. Jei yra apgavęs ar apšmeižė M. L., ar iš jo yra sulaukta grasinimų, prašo kreiptis į Šiaulių miesto policijos nuovadą. Minėta informacija paniekina ir žemina bei pakerta pasitikėjimą M. L.. Kaltinamasis A. J. dėl padaryto nusikaltimo savo kaltės nepripažino, patvirtino, kad minėtą skelbimą jis parašė ir patalpino internetiniame portale, tačiau neturėjo tikslo M. L. apšmeižti. Teigė, kad skelbime išreiškė savo nuomonę, kurią susidarė surinkęs visą informaciją, taip pat pamatęs kitų asmenų skundus apie M. L., kaip nuomotoją. M. L. paskelbė internete jo ir jo sutuoktinės asmens duomenis, nuotrauką, darė psichologinį spaudimą, grasino elektroniniu paštu su tikslu priversti A. J. greičiau susimokėti skolą. M. L. yra grasinęs ir kitiems asmenimis, kuriuos jis bandė surasti, kad jie teisme paliudytų apie M. L., kaip nuomotoją, tačiau nepavyko tų asmenų rasti. Nukentėjusysis M. L. teigė, kad 2012-10-06 jis aptiko apie save šmeižiančią tikrovės neatitinkančią informaciją. Jis užsiima butų nuoma, butai yra pirkti paimant paskolas iš bankų. Su A. J. buvo sudaryta nuomos sutartis, jis nevykdė jos, todėl M. L. kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. Buvo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-01-25 priimtas sprendimas už akių, išduotas vykdomasis raštas. Jis kreipėsi į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo, tačiau paaiškėjo, kad A. J. nei turto, nei darbo neturi, galimybių išieškoti skolą nėra. Teigė, kad A. J. tyčia paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančias žinias, ne stengiasi pakenkti jo veiklai, keli potencialūs nuomininkai atsisakė nuomotis iš jo būstą, nes rado neigiamos informacijos apie jį. Nors kaltinamasis teigia, kad jis skelbime pateikė savo nuomonę, taip pat nors skelbimo antraštė nurodo, kad tai yra nuomonė („Dėmesio! Nuomonė:…”), tačiau iš paties skelbimo teksto akivaizdu, kad viskas yra pateikiama ne kaip nuomonė ar asmeninė patirtis, o kaip informacija, nes perspėjama, siūloma kreiptis į teisėsaugos institucijas. Todėl kaltinamojo teiginys, kad jis skelbime nurodė savo nuomonę, vertintinas kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos versija, ir atmestinas. Paminėtina, kad kaltinamasis teigė, kad jam ši baudžiamoji byla neturėjo būti iškelta, nes jo atžvilgiu anksčiau buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl analogiškos nusikalstamos veikos. Iš byloje esančio 2012-11-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. PK1-902-409/2012 matyti, kad A. J. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį (18-22 b. l.). Iš nuosprendyje pateikto kaltinimo matyti, kad A. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. birželio 2 d. internetiniuose portaluose www.skundai.lt ir www.skundai.net paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie M. L., kuri paniekina ir žemina, pakerta pasitikėjimą M. L., tai yra, jog M. L. iš jo prisiteisė tūkstančius už nieką, nieko negalėjo įrodyti, nes net nežinojo apie ieškinį, sužinojo, kai sprendimas jau buvo įsigaliojęs, M. L. sugebėjo apgaulės būdu prisiskaičiuoti nuostolių, kurių net nebuvo, pasisavino TEO televizijos bei interneto brangią įrangą, už kurią dabar yra skolingas TEO LT. Taigi A. J. buvo nuteistas už informaciją, kurią paskelbė kitą dieną, nei buvo padarytos nusikalstamos veikos, analizuojamos šiame nuosprendyje, bei buvo nuteistas už kitokio turinio skelbimą. Todėl darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje Nr. PK1-902-409/2012 ir šioje baudžiamojoje byloje analizuojamos bylos aplinkybės nėra tapačios ir A. J. teiginys, kad dėl šioje baudžiamojoje byloje analizuojamų nusikalstamų veikų turėjo būti sprendžiama ankstesniame nuosprendyje, atmestinas kaip nepagrįstas. Vertinant 2012-07-13 internetiniame portale www.skundailt.com (anksčiau- www.skundai.lt) A. J. paskelbtą informaciją, būtina pastebėti, kad M. L. 2012-05-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-249-898/2012 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį (šmeižimas) (69-78 b. l.), o 2012-10-04 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-652-332-2012 (79-89 b. l.) M. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu skelbimas internetiniame portale www.skundailt.com (anksčiau- www.skundai.lt) patalpintas 2012-07-13, t. y., tuo metu, kai jau buvo priimtas žemesnės instancijos apkaltinamasis teismo nuosprendis, kurį priimant A. J. dalyvavo ir apie priimtą nuosprendį žinojo, tačiau dar nebuvo priimtas apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis. Todėl darytina išvada, kad A. J., patalpindamas skelbimą internete, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad M. L. bus išteisintas. Paminėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį neatsako tas asmuo, kuris nors paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau ją skelbdamas nuoširdžiai klydo. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo šalintina aplinkybė apie tai, kad M. L. šmeižikas. Taip pat pastebėtina, kad byloje yra duomenys, kad M. L. buvo paskelbęs A. J. asmens duomenis internete (18-22 b. l.), taip pat paskelbė ir neigiamą atsiliepimą apie A. J. (69-78 b. l.), tačiau nenustatyta, kad jis būtų paskelbęs internete A. J. nuotrauką (nors kaltinamasis teigė, kad ji buvo patalpinta, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė) ir kad tai jis darytų reikalaudamas sumokėti tam tikrą sumą nesant jokio konflikto tarp asmenų ir neturėdamas tam teisėto pagrindo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad M. L., nesant jokio konflikto, sužinojęs asmens duomenis, reikalauja sumokėti tam tikrą sumą, t.y., šantažuoja kitus asmenis. Akivaizdu, kad aukščiau minėta informacija neatitinka tikrovės. Analizuojant skelbime nurodytų žodžių prasmę, būtina atkreipti dėmesį, kad žodžiai „šantažuotojas“, „šantažuoti“ naudojami kaip turto prievartavimo sinonimas, nes nurodyta, kad M. L. neva sužinojęs asmens duomenis, reikalauja sumokėti jam tam tikrą pinigų sumą, kas atitinka turto prievartavimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnyje, dispoziciją, tačiau kaip buvo nurodyta aukščiau, byloje nėra duomenų, kad M. L. veiksmai buvo prilyginti veiksmams, už kuriuos taikoma baudžiamoji atsakomybė, kad ji buvo taikyta ar kad yra jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnį. Atsižvelgiant į šiuos duomenis darytina išvada, kad skelbime pateikta informacija neatitinka tikrovės ir yra įžeidžiančio, neigiamo pobūdžio, nes teigiama, kad M. L. veikia neteisėtai, aukščiau nurodytais teiginiais neigiamai, užgauliai formuluojamas atsiliepiamas apie žmogaus asmenybę, jo savybes, gyvenimo būdą. Akivaizdu, kad minėta informacija paniekina, pažemina bei pakerta pasitikėjimą M. L. Pateikdamas minėtą informaciją A. J. žinojo, kad informacija, jo pateikiama apie M. L., neatitinka tikrovės, faktai yra iškraipomi ir tendencingai pateikiami, kaip neigiama informacija apie asmenį, todėl paskelbdamas minėtą informaciją A. J. turėjo tikslą pažeminti M. L., sukelti abejones jo sąžiningumu ir veiklos teisėtumu, suvokė, kad tokiais savo veiksmais žemina M. L. garbę ir orumą ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktu). A. J. veika, esant visiems būtiniems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, kaip šmeižimas.

Skirdamas A. J. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. A. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus, abu nusikaltimai yra baigti. A. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. J. teistas, nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (18-22, 93, 94-95, 98-99, 138-141 b. l.), nes 2009 m. gegužės 13 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį už baudžiamąjį nusižengimą, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (103-107, 109-113 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai (102, 108 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (115 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientų registre nėra (114 b. l.).

Nesunkus nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinus tai, kad A. J. laikomas anksčiau neteistu, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusiais bausmes, kad jis padarė du baigtus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje numatytus nesunkius tyčinius nusikaltimus, kad kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, augina 2 mažamečius vaikus, niekur nedirba, pajamų neturi, jo vardu registruoto turto nėra, todėl jam neskirtina bauda. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes kaltinamajam už kiekvieną iš nusikaltimų skirtina bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalies numatytos bausmės vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskiriant - laisvės apribojimą, nustatant įpareigojimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2012 m. lapkričio 22 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme - laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams ir 20 MGL dydžio bauda, prie 2012 m. lapkričio 22 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, ir galutinė bausmė skirtina - laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytina pagal 2012-11-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmė.

Kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (59 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Nukentėjusysis M. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (32-33 b. l.). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

M. L., pagrįsdamas pateiktą civilinį ieškinį, nurodė, kad dėl neteisėtų A. J. veiksmų jis patyrė nepatogumus, pažeminimą, jam sumažėjo bendravimo galimybės, jo draugai ir artimieji, aptikę tikrovės neatitinkančią informaciją apie jį, klausinėjo apie šmeižtą, pasikeitė kai kurių draugų ir asmenų požiūris į jį, jis prarado pinigines pajamas, nes jo pagrindinė veikla – būsto nuoma, todėl aptikę šmeižiančią informaciją apie jį potencialūs nuomininkai atsisakė iš jo nuomotis butą. M. L. pateikė paskutinį teiginį patvirtinančius įrodymus, t.y., susirašinėjimą elektroniniais laiškais su potencialiu nuomininku (44-45 b. l.). A. J. su pateiktu civiliniu ieškiniu nesutiko. Byloje nustatyta, kad neteisėti A. J. veiksmai sukėlė M. L. neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, kad jis jautėsi pažemintas, dėl A. J. veiksmų pablogėjo M. L. dalykinė reputacija, ką patvirtina byloje esantys įrodymai (45 b. l.). Kaltinamojo neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą nukentėjusiajam, ir buvo jo pažeminimo, reputacijos pablogėjimo kitų asmenų akyse tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir nusikalstamos veikos padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė įtampa, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, t.y. jos fakto civilinis ieškovas neturi įrodyti, nes neturtinės žalos faktas preziumuojamas, tačiau būtina nustatyti reikalaujamos priteisti piniginės kompensacijos dydį. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes, 2) žalą padariusio asmens kaltę, 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį, 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, 5) kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (kasacinio teismo nutartis Nr. 3K-3-81/2013). M. L. nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jam atsirado pasekmės, t.y. dvasinio pobūdžio pakenkimai - dvasiniai išgyvenimai, dalykinės reputacijos pablogėjimas, pažeminimas prieš kitus asmenis, draugus, nes pasikeitė jų požiūris į jį, pablogėjo bendravimas, sumažėjo asmenų, norinčių nuomotis butus, dėl ko nukentėjo verslas, kuris yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, tačiau teismas pažymi, kad tai buvo trumpalaikio pobūdžio pokyčiai ir sukrėtimai, tai neturėjo įtakos nukentėjusiojo sveikatai ar gyvybei, nukentėjusysis į psichologus ar psichiatrus nesikreipė, dvasinio pobūdžio sukrėtimai praėjo patys savaime, dėl to nesumažėjo darbingumas, liekamųjų reiškinių neliko. Be to, iš pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 75-1-00566-12 (21 b. l.) matyti, kad A. J. dėjo pastangas panaikinti internete paskelbtą informaciją apie M. L., ji buvo panaikinta (ką patvirtina 2013-08-13 prašymas patikslinti kaltinimą (153-155 b. l.)), tačiau pasikeitus interneto tinklapio adresui, skelbimas vėl buvo patalpintas. Taip pat paminėtina, kad nors A. J. yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, nors registruotas darbo biržoje, tačiau pašalpos negauna, išlaiko 2 mažamečius vaikus, pajamų ir turto neturi, be to, nusikalstamomis veikomis turtinė žala nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas. Kaltinamasis A. J. nusikaltimą padarė sąmoningai suvokdamas, kad bus padaryta žala nukentėjusiajam, ir to siekdamas, t.y. veikė tyčia, todėl, pagal susiformavusią teisminę praktiką, veikiant tyčia, t.y. siekiant, kad nukentėjęs patirtų pažeminimą, stresą, dvasinius išgyvenimus, yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala, nei neatsargios kaltės atveju, todėl neturtinės žalos dydis turi būti atitinkamai didesnis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo garbės ir orumo gynimo bylose, bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, t.y. tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir likusioje dalyje ieškinį atmetant.

M. L. taip prašė teismo pripažinti privataus kaltintojo turėtas išlaidas už notaro ir už antstolio paslaugas proceso išlaidomis ir išieškoti iš A. J. A. J. sutinka atlyginti minėtas išlaidas. Iš 2013-02-04 pinigų priėmimo kvito serija GRA Nr. 4185125 matyti, kad M. L. sumokėjo notarui 15 Lt už nuorašų pateikimą (116 b. l.), iš 2012-10-15 antstolio kvito serija USA Nr. 0698482 matyti, kad M. L. sumokėjo 120 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą, viso- 135 Lt, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. J. M. L. naudai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir bylai nagrinėti,- baudžiamoji byla Nr. 75-1-00566-12 nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį (2012-06-21 skelbimas) ir skirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoneriems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį (2012-07-13 skelbimas) ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyneriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme- laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams ir 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę A. J. paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams ir 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigoti A. J. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 130 (vieną šimtą trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendį atliktą bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Iš A. J. M. L. priteisti 1000 (vieno tūkstančio litų) Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Iš A. J. M. L. priteisti 135 (vieną šimtą trisdešimt penkis litus) Lt proceso išlaidų.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir bylai nagrinėti,- baudžiamąją bylą Nr. 75-1-00566-12 nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos Nr. PK-331-907/2013.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.