Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 str. 1 d. (2012-06-21 skelbimas) laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

- pagal BK 154 str. 1 d. (2012-07-13 skelbimas) laisvės apribojimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 1 mėnesiui.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams ir 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 5 mėnesiams ir 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaityta pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendį atlikta bausmė.

Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 5 p., A. J. įpareigotas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 130 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš A. J. M. L. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 135 Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 21 d. internetiniame portale (duomenys neskelbtini) paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie M. L., kuri paniekina ir žemina, pakerta pasitikėjimą M. L., tai yra, jog M. L. yra nesąžiningas butų nuomotojas, linkęs praturtėti iš kitų žmonių žioplumo, kad sutvarko taip, kad dešimtim tūkstančių palieki skoloje už buto nuomą ir padarytus nuostolius, kurių net nebuvo. Kad jis turi pažinčių, kurių dėka gali prisiteisti dideles sumas. Šis asmuo niekur nedirba, sukasi legaliu reketu. Platina internete žmonių asmens kodus, platina namų adresus, kad tik palaužtų žmogų ir jam sumokėtų (už priteistą skolą). Perspėjama būti atsargiems, žiūrėti po kuo pasirašinėja, o jei yra apgavęs M. L. ar yra sulaukę iš jo grasinimų, siūloma kreiptis į Šiaulių miesto policijos nuovadą.

Be to, A. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 13 d. internetiniame portale (duomenys neskelbtini) (anksčiau – (duomenys neskelbtini)) paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie M. L., kuri paniekina ir žemina, pakerta pasitikėjimą M. L., tai yra, jog M. L. yra šantažuotojas, sužinojęs informaciją (vardą, pavardę, gyv. vietą, tel. numerį ir t.t.) apie žmogų, reikalauja sumokėti jam tam tikrą sumą. Šantažuodamas gali įkelti į internetą šantažuojamo asmens nuotraukas, parašyti apie jį neigiamą komentarą ar skundą. Jei yra apgavęs ar apšmeižė M. L., ar iš jo yra sulaukta grasinimų, prašo kreiptis į Šiaulių miesto policijos nuovadą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. J. ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos privataus kaltinimo bylos matyti, kad apelianto atžvilgiu Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 22 d. yra priėmęs įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 154 str. 1 d. dėl privataus kaltintojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. L. šmeižimo kitoje byloje. Iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų aišku, kad Šiaulių apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama dar viena privataus kaltinimo byla Nr. PK-114-899/2014, kurioje A. J. kaltinamas taip pat BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu M. L. atžvilgiu. Apeliantas skundu, be kita ko, prašo sujungti visas tris baudžiamąsias bylas, reikia suprasti – privataus kaltinimo bylą, kurioje apkaltinamasis nuosprendis jau įsiteisėjęs, bylą, kuri pirmosios instancijos teisme dar neišnagrinėta, ir bylą, kuri šiuo metu nagrinėjama apeliacine tvarka. Atsakydama į tokius apeliacinio skundo argumentus, kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja baudžiamąsias bylas, kurios jau išnagrinėtos apylinkės teisme, dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 311 str.). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą dėl konkretaus priimto neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties, patikrina minimus pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. Iš to, kas paminėta, akivaizdu, kad apygardos teismas negali revizuoti jau įsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacine tvarka nagrinėti privataus kaltinimo bylos, kuri dar neišnagrinėta apylinkės teisme ir joje nėra priimtas atitinkamas sprendimas. Taigi anksčiau minėtas apelianto prašymas dėl bylų sujungimo ir apelianto išteisinimo visose bylose, yra ne tik, kad nepagrįstas, bet ir visiškai nelogiškas.

Pasisakant dėl kitų apelianto teiginių, kolegija pažymi, kad privačiam kaltintojui BPK numatytais atvejais yra palikta diskrecijos teisė apsispręsti, inicijuoti baudžiamąjį procesą kaltininko atžvilgiu, pareiškimu ar skundu privataus kaltinimo tvarka kreipiantis į teismą, ar to nedaryti (BPK XXX skyrius). Tai reiškia, kad privatus kaltintojas yra laisvas apsispręsti, kada ir dėl kokių nusikalstamų veikų, numatytų BPK 407 str., jam kreiptis į teismą ar to nedaryti. Konkrečiu atveju apelianto teiginiai, kad privatus kaltintojas M. L. išskaidė tekstus į tris dalis ir tris kartus privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į teismą tam, kad jam (A. J.) būtų paskirta kuo griežtesnė bausmė, neatitinka objektyvios tikrovės ir yra nepagrįsti. Priešingai nei teigia apeliantas, L. L. vieno teksto neišskaidė, o į teismą privataus kaltinimo tvarka kreipėsi dėl skirtingų A. J. atliktų veiksmų – kitomis aplinkybėmis, kitu laiku viešoje erdvėje A. J. paskelbtų kitokio turinio privatų kaltintoją šmeižiančių tekstų. Nepaisant to, pažymėtina, kad skirtingais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas bendrinamos pagal BK 63 str. taisykles ir skiriama galutinė subendrinta bausmė taip pat, kaip už visas nusikalstamas veikas asmeniui bausmės būtų paskirtos vienu nuosprendžiu, todėl apelianto teiginiai apie tikslingą jo baudžiamosios atsakomybės griežtinimą taip pat nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. J. kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 str. 1 d. Apeliantas neneigia realizavęs jam inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės požymius, tačiau apeliaciniame skunde teigia, jog tokiais savo veiksmais jis išreiškė savo nuomonę apie nukentėjusįjį M. L., kas, kaip galima suprasti, neturi būti traktuojama kaip kito asmens šmeižimas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus. Apeliaciniame skunde ir pats nuteistasis šiuo aspektu, t. y. dėl išnagrinėtų bylos duomenų atitikties BPK 20 str. reikalavimams, priimto nuosprendžio neginčija, todėl detaliau pasisakyti šiuo klausimu nėra būtinybės. Apylinkės teismas, konstatuodamas A. J. kaltę dėl jam inkriminuotų veikų padarymo, skundžiamame nuosprendyje detaliai išaiškino šmeižimo sampratą BK 154 str. taikymo aspektu, atskleidė asmens reiškiamos nuomonės bei tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo viešojoje erdvėje turinį pagal BK 154 str. prasmę ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad A. J. 2012-06-21 ir 2012-07-13 viešojoje erdvėje – internetiniuose tinklapiuose, išreiškė apie M. L. ne savo nuomonę, o paskleidė apie M. L. tikrovės neatitinkančią informaciją, niekinančią ir žeminančią privatų kaltintoją, pakertančią pasitikėjimą juo.

Pažymėtina, kad šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. BK 154 str. nurodyta, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas, o nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais.

Apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo paskelbtų tekstų apie M. L. turinį tuo aspektu, ar juose buvo paskleista informacija, ar išsakyta nuomonė, atsižvelgė į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą, jų formuluotes.

Iš byloje surinktų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų galima daryti išvadą, jog A. J. internetiniuose tinklapiuose 2012-06-21 ir 2012-07-13 išplatintuose tekstuose – kad M. L. yra nesąžiningas butų nuomotojas, linkęs praturtėti iš kitų žmonių žioplumo, kad sutvarko taip, kad dešimtim tūkstančių palieki skoloje už buto nuomą ir padarytus nuostolius, kurių net nebuvo, kad jis turi pažinčių, kurių dėka gali prisiteisti dideles sumas, kad šis asmuo niekur nedirba, sukasi legaliu reketu, platina internete žmonių asmens kodus, platina namų adresus, kad tik palaužtų žmogų ir jam sumokėtų (už priteistą skolą), kad M. L. yra šantažuotojas, šantažuodamas gali įkelti į internetą šantažuojamo asmens nuotraukas, parašyti apie jį neigiamą komentarą ar skundą, – leidžia šių publikacijų skaitytojui susidaryti vienareikšmišką neigiamą įspūdį apie M. L., kaip apie nesąžiningą butų nuomotoją, kuris įvairiausiais neteisėtais būdais šantažuoja, reketuoja (kitaip – prievartauja turtą) savo nuomininkus, su pažįstamų pagalba gali prisiteisti dideles sumas ir pan. Atsižvelgiant į tekstų specifiką, kiekvienas juos skaitantis gali individualiai suvokti, kaip buvusio M. L. nuomininko pateikiamą informaciją apie M. L. kaip apie nesąžiningą nuomininką, skatinančią neturėti su M. L. jokių bendrų reikalų.

Nukentėjusysis M. L. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra pajamos iš gyvenamųjų patalpų nuomos, kad veiklą vykdo pagal verslo liudijimą, nuomoja 8 butus, kurie yra Šiauliuose, Vilniuje, Kaune. Patvirtino, kad ir A. J. nuomojosi iš jo butą, tačiau sudarytos rašytinės nuomos sutarties nevykdė, sutartis buvo nutraukta ir kreiptasi į teismą civilinio proceso tvarka dėl nuostolių išieškojimo. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu už akių 2010 m. sausio 25 d. (91–92 b. l.) iš A. J. M. L. dėl 2008 m. gruodžio 14 d. sudarytos Gyvenamos patalpos nuomos sutartyje aptartų įsipareigojimų nevykdymo, buvo priteistas nesumokėtas nuomos mokestis – 3300 Lt, skola už komunalines paslaugas – 1829,62 Lt, ir kt. Paminėtas teismo sprendimas patvirtina M. L. nurodytas aplinkybes, kad būtent jis yra nukentėjęs dėl A. J. nesąžiningo elgesio, todėl apelianto viešojoje erdvėje paskleisti atsiliepimai apie M. L. kaip apie šantažuotoją, reketininką, nesąžiningą nuomotoją, privačių duomenų apie asmenis skelbėją internetinėje erdvėje ir kt. prieštarauja faktams, akivaizdžiai šmeižia M. L., ir negali būti laikomi tiesiog asmens nuomone.

Aptarti duomenys rodo, kad apeliantas, žinodamas apie Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą už akių, priimtą 2010 m. sausio 25 d., priešingai nustatytiems objektyviems faktams (byloje nėra duomenų apie M. L., kaip šantažuotoją, sukčiautoją, turto prievartautoją, nesąžiningą nuomotoją, neteisėtą asmens duomenų skelbėją), tyčia, sąmoningai mėgindamas pakenkti M. L., siekdamas pakirsti pasitikėjimą juo kaip nuomotoju, viešojoje erdvėje paskleidė apie M. L. tikrovės neatitinkančią informaciją taip šmeiždamas nukentėjusįjį.

Taigi A. J. pateikta tikrovės neatitinkanti informacija yra neadekvati egzistuojantiems faktams ir pažeidžia baudžiamaisiais įstatymais ginamas vertybes – asmens garbę ir orumą. Dėl to kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimti A. J. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį dėl pareikštų abiejų kaltinimų yra pagrįstas.

Tai, kad pats M. L. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. nuosprendžiu (69–78; 79–89 b. l.), buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už A. J. įžeidimą pagal BK 155 str. 2 d., nepaneigia apelianto kaltės nagrinėjamoje privataus kaltinimo byloje.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė, apeliantui paskyrė tinkamai individualizuotas bausmes ir laikydamasis BK 63 str. nuostatų paskyrė galutinę subendrintą bausmę.

Apylinkės teismas, spręsdamas apie M. L. priteistinos neturtinės žalos dydį, BPK 113 str., 115 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nuostatų nepažeidė – atsižvelgė į nukentėjusiajam sukeltus negatyvius padarinius, nusikaltimų padarymo aplinkybes, o taip pat, siekdamas išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgė ir į kaltininko turtinę padėtį, sumažindamas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo 5000 Lt iki 1000 Lt. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis šiuo konkrečiu atveju atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijus ir pagrįstai priteistas iš kaltininko.

Apylinkės teismas nepažeidė Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų ir priteisdamas nuteistajam atlyginti nukentėjusiojo turėtas proceso išlaidas (BPK 103 str., 105 str.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, tenkinti nuteistojo A. J. apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.