Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Besmegeniai“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka – pilnamečiui šeimos nariui – mamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2016 m. gegužės 9 d. ieškovė UAB „Besmegeniai“ (sutarties sudarymo metu – KLI LT, UAB) ir atsakovas E. K. sudarė elektroninių ryšių paslaugų tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) su priedais, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui interneto prieigos paslaugas (Sutarties 1. punktas). Sutartimi atsakovas įsipareigojo naudotis suteiktomis paslaugomis mažiausiai 3 mėnesius ir apmokėti sąskaitas už suteiktas ryšio paslaugas šiose sutartyse numatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1. punktas). Sutarties 13 punktu atsakovas įsipareigojo naudotis ieškovės teikiamomis paslaugomis nemažiau nei 3 mėnesius; jeigu nei viena iš susitariančių šalių likus vienam mėnesiui iki sutarties galiojimo termino pabaigos nepateikia raštiško pasiūlymo kitai šaliai nutraukti sutartį, sutartis laikoma neterminuota.

Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė – suteikė prisijungimo prie interneto paslaugas, tačiau atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškove, todėl ieškovė 2017 m. vasario 11 d. Sutartį nutraukė. Iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. susidarė 32,05 Eur skola už ieškovės suteiktas paslaugas.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs įsiskolinimą ieškovei, todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 32,05 Eur skolą.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Kadangi vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, laikytina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę (CK 6.59 straipsnis).

Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dalyje dėl 32,05 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CK 6.2, 6.38, 6.59, 6.63, 6.245 straipsniai).

Taip pat ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 26,49 Eur delspinigius, 0,2 proc. dydžio, paskaičiuotus nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., už 364 dienas.

Elektorinių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 43 punkte šalys numatė, kad atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškove sutartyje nustatyta tvarka, atsakovas moka 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną ir privalo atlyginti ieškovei kitus tiesioginius nuostolius, atsiradusius su skolos išieškojimu.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008, Nr. 3K-3-541/2009).

Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra pasisakyta, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydama sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, o sutartis sudarė prisijungimo būdu, bei į tai, kad atsakovui nemokant įmokų ieškovė toliau teikė sutartyse sutartas paslaugas, o nutraukus Sutartis daugiau nei tris metus delsė kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo ir skaičiavo delspinigius, taip pat įvertinus tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia faktiškai patirtais nuostoliais, konstatuotina, kad prašomi priteisti 0,2 procentų delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai net tarp verslo subjektų netesybos siekia 0,1?0,2 proc. už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 36,5-73 proc. per metus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną, kas sudaro daugiau kaip 73 proc. per metus (365 d. x 0,2 = 73 proc.), todėl vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, jie mažintini.

Spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu laiko Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius ir delspinigius nagrinėjamoje byloje mažina iki 5,83 Eur (32,05 Eur x 0,05 proc.) x 364 d. = 5,83 Eur) (CK 6.71 straipsnis).

Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 11,00 Eur skolos administravimo išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šiuos nuostolius patyrė siųsdama atsakovui raginimus padengti įsiskolinimą. Teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad raginimai atsakovui buvo siųsti paštu ar per kurjerių tarnybą ir dėl to patyrė išlaidas, be to atsakovas Sutarties prieduose nurodė mokėjimo ataskaitos gavimo būdą – elektroniniu paštu, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 11,00 Eur skolos administravimo išlaidas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. birželio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis, kuris yra minimalus, todėl ieškovei iš atsakovo žyminis mokestis priteistinas nemažinant jo dydžio proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Besmegeniai“, j. a. k. 267258020:

- 32,05 Eur (trisdešimt dviejų eurų 05 ct) skolą;

- 5,83 Eur (penkių eurų 83 ct) delspinigius;

- 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (37,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. birželio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.