- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-06
- Bylos Nr.
- eI2-4455-583/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00381-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Remigijus Arminas (pirm.)
- Atsakovas
- T. Ž.
- Pareiškėjas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
2022 m. gegužės 31 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei T. Ž. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės T. Ž. (toliau – ir Atsakovė) valstybės naudai 203,16 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,33 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 205,49 Eur.
Nurodoma, kad 2011-04-01 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-574-ll (pakeitimas 2011-05-063 Nr. (1.31)-TPC-40-ll) Atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl skolos išieškojimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Tarnybos 2011-04-30 sprendimu Nr. (1.31 )-TPA-1077-11 Atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00154-11 dėl valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir Tarnybos 2012-01-05 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-19-12 Atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (civilinės bylos Nr. 2-950-793/2011), valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Atsakovei, nevykdant pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 4 str. 1 p. bei nustačius piktnaudžiavimo atvejus pagal VGTPĮ 23 str. 1 d. 6 p., antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal 2011-04-01 Tarnybos sprendimą Nr. (1.31)-TPA-574-l 1 (su vėlesniais pakeitimais) buvo nutrauktas 2011-07-12 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-87-l 1, įpareigojant Atsakovę apmokėti 440,00 Lt (127,43 Eur), 2012-02-03 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-12-12 antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal 2011-06-30 Tarnybos sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1077-11 buvo nutrauktas, įpareigojant Atsakovę sumokėti 61,50 Lt (17,81 Eur) ir 2012-03-12 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-31-12 antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal 2012-01-05 Tarnybos sprendimą Nr. (1.31)-TPA-19-12 buvo nutrauktas įpareigojant apmokėti 200,00 Lt (57,92 Eur).
Atsakovė gera valia antrinės teisinės pagalbos išlaidų nesumokėjo, todėl Tarnyba kreipiasi į teismą su prašymu priteisti valstybės naudai reikalaujamą sumokėti 203,16 Eur sumą.
VGTPĮ 24 str. 1 d. numatyta, kad jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų sustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama.
Šalies argumentai
Atsakovė 2011-03-30 pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. ATP-647 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos išieškojimo, 2011-06-27 pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. ATP- 1214 suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00154-11 dėl valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo ir 2012-01-02 pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. ATP-3 suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl turtinės ir neturtinė žalos atlyginimo (civilinės bylos Nr. 2-950-793/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba 2011-04-01 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-574-l 1 Atsakovei suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos išieškojimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Tarnybos 2011-04-30 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1077-11 Atsakovei suteikė antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00154-11 dėl valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir Tarnybos 2012-01-05 sprendimu Nr. (1.31 )-TPA-19-12 Atsakovei suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (civilinės bylos Nr. 2-950-793/2011), valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2011-04-01 sprendimą Nr. (1.31)-TPA- 574-11, pagal Tarnybos 2011-04-30 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1077-11, pagal Tarnybos 2012-01- 05 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-19-12 Atsakovei buvo nutrauktas vadovaujantis VGTPĮ 24 str. 1 d., 23 str. ld. 6 ir 10 p.
Remiantis VGTPĮ 24 str. 1 d. numatyta, kad jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų sustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama.
Asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba. Vadovaujantis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. IR-176 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 11 punktu, Tarnyba apskaičiuoja asmens, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, mokėtiną sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, remdamasi informacija, pateikta nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato teisingumo ministro nustatyta tvarka pateiktais duomenimis. Nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai, kiekvieną mėnesį teikia Tarnybai ataskaitą, kurioje nurodomas faktinis advokato, antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečiam asmeniui, skirtas laikas (Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tvarkos aprašo, patvirtinto LR Teisingumo ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1R-478 „Dėl advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3-7 punktai).
Prireikus advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 „Dėl advokatams Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės). Tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (toliau - prašymas), dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 p.). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.
Nuolat antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė M. S. nuo 2011-04-01 iki 2011- 05-02 pateiktose Tarnybai ataskaitose nurodė, kad pagal Tarnybos 2011-04-01 sprendimą Nr. (1.31)- TPA-574-11 civilinėje byloje Nr. 2-5010-889/2011, teikdama antrinę teisinę pagalbą Atsakovei, susipažinimui su tarnybos sprendimu, prašymo pakeisti advokatą parengimui skyrė 2 vai. Advokatė L. B. nuo 2011-05-03 iki 2011-06-30 pateiktose tarnybai ataskaitose nurodė, kad pagal Tarnybos 20141-05-03 sprendimą (1.31)-TPC-40-ll civilinėje byloje Nr. 2-5010-889/2011, teikdama antrinę teisinę pagalbą Atsakovei bylos užvedimui, dokumentų kopijavimui, informacijos suteikimui, informacijos rinkimui, raštų parengimui skyrė 6 vai., pasirengimui bylos nagrinėjimui ir dalyvavimui teismo posėdyje skyrė 3 vai. Nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas L. Z. nuo 2012-02-12 iki 2012-03-31 pateiktose Tarnybai ataskaitose nurodė, kad pagal Tarnybos 2012-01-05 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-19-12 civilinėje byloje Nr. 2-950-793/2011, teikdamas antrinę teisinę pagalbą Atsakovei, paaiškinimo surašymui skyrė 5 vai. Advokatas V. R. 2012-01-20 pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. (4.10)AD-220/12 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą Atsakovei pagal Tarnybos 2011-06-30 sprendimą Nr. (1.31.)TPA- 1077-11 baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00154-11. Pateiktame prašyme advokatas nurodė, kad įtariamosios apklausai skyrė 1,41 vai.
Apskaičiuojant advokatui užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 40,00 Lt (Taisyklių 2 p.). Todėl advokatei M. S. buvo išmokėtas 80,00 Lt (2 vai. x 40,00 Lt), L. B. buvo išmokėtas 360,00 Lt (9 vai. x 40,00 Lt), L. Z. buvo išmokėtas 200,00 Lt (5 vai. x 40,00 Lt) ir V. R. buvo išmokėtas 56,40 Lt (1,41 vai x 40,00 Lt) užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą Atsakovei. Viso minėtiems advokatams buvo išmokėta 696,40 Lt (201,69 Eur). Pažymima, kad Atsakovei pagal pateiktą Tarnybai 2011-11-22 prašymą Nr. (4.37.)-GD-225 buvo apmokėtos kelionės išlaidos 5,10 Lt (1,47 Eur).
Tarnyba 2017-06-19 pranešimu Nr. (2.3)NO-2-4620, 2019-09-11 pranešimu Nr. (2.3)NO-2- 5272 ir 2020-03-03 Nr. (8.3)TPS-4118 informavo Atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas (Atsakovė pranešimą 2019-09-11 Nr. (2.3)NO-2-5272 ir 2020-03-03 pranešimą Nr. (8.3)TPS-4118 atsiėmė Tarnyboje). Taip pat pažymima, kad nustačius, jog antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumos nėra apmokėtos, Tarnyba pakartotinai 2022-01 -07 pranešimu Nr. (8.3Mr)TPS-75 informavo Atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas Atsakovė iki šios dienos (2022-03-18) nėra apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų 203,16 Eur (dviejų šimtų trijų Eur 16 ct).
Atsakovei pranešimas Nr. (2.26)NO-2-4620 (RS304710318LT) bei pranešimas Nr. (8.3Mr)TPS-75 (RS190543765LT) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo buvo siųsti registruotu paštu dėl ko patirtos 2,33 Eur pašto išlaidos, kurias taip pat prašoma priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka. Nurodė, kad realiai antrinės teisinės pagalbos teikimas jai nebuvo užtikrintas, o antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dydžio apskaičiavimas yra nepagrįstas, todėl nesutinka su prašymu. Taipogi akcentuoja, kad yra praleistas reikalavimo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo priteisimo senaties terminas, nes prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas praėjus daugiau nei 12 metų. Todėl reikalavimas negali būti tenkinamas.
Atsakovė atsiliepimu į prašymą prašo teismo taikyti senatį, pareiškėjos atstovei Tarnybos direktorei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu ir pusę baudos paskirti jai kaip kompensaciją, priteisti 5 procentų metinių procesinių palūkanų, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 5 procentų metinių palūkanų, priteisti 5000 Eur neturtinę žalą ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų, regreso teisę nukreipti į Tarnybos direktorę.
2022 m. gegužės 16 d. teismui pateiktas Atsakovės prašymas priteisti iš pareiškėjos 12 Eur kelionės išlaidų atlyginimą ir 5 procentų metinių palūkanų.
Atsiliepimas
Atsakovė teisminio nagrinėjimo metu palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus, prašo taikyti senatį ir atmesti prašymą kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra pareiškėjos reikalavimo dėl išlaidų, valstybės patirtų teikiant atsakovui antrinę teisinę pagalbą, išieškojimo pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis (akto redakcija galiojusi sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo metu) numatė, jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama.
Iš atsakovės prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą 2011-07-12 Tarnybos sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-87-11 nusprendus nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą Atsakovei pagal 2011-04-01 sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-574-11. Šiuo sprendimu Atsakovė įpareigota per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo gavimo sumokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas – 440,00 Lt
Iš atsakovės prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą 2012-02-03 Tarnybos sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-12-12 nusprendus nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą Atsakovei pagal 2011-06-30 sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1077-11. Šiuo sprendimu Atsakovė įpareigota per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo gavimo sumokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas – 61,50 Lt
Iš atsakovės prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą 2012-03-13 Tarnybos sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-31-12 nusprendus nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą Atsakovei pagal 2012-01-05 sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-19-12. Šiuo sprendimu Atsakovė įpareigota per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo gavimo sumokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas – 200,00 Lt
Kaip jau paminėta, Tarnyba priimdama sprendimus nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatomis įpareigojo atsakovę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo sumokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Atsakovė kelia klausimą dėl senaties termino reikalavimui pareikšti ir prašo taikyti senaties terminą, kadangi reikalavimas reiškiamas praėjus daugiau nei 10 metų.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 ir 2 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019; ir kt.).
Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2222-1062/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015; ir kt.).
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas dėl ieškinio senaties taikymo, pabrėžė, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviąja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005; 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2010; 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; ir kt.).
Nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų nustatytos asmens teisės pažeidimo dieną, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atsižvelgiama į apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, pagal kuriuos vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo pagal numanomo jo teisių pažeidimo pobūdį turėjo suvokti savo teisių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1767-575/2018; 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-629/2019; 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1710-261/2019; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017; ir kt.). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019; ir kt.).
Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019; ir kt.).
Kaip jau paminėta, Tarnyba priimdama sprendimus nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą Atsakovę įpareigojo per konkretų terminą, o būtent per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo gavimo sumokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Sprendimai priimti ir atitinkamai Atsakovei išsiųsti jų priėmimo metu, o būtent 2011 ir 2012 metais.
Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas administracinių teismų praktika (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015), yra konstatavęs, jog nesant įstatyme ar kituose įstatymuose atitinkamų nuostatų dėl senaties termino, turi būti taikomas MAĮ numatytas senaties terminas. Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).
Sprendimų nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą metu galiojusi ir šiam teisiniam santykiui aktuali MAĮ 68 straipsnio 1 dalis numatė, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. birželio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas). Pakeitimo įstatymo 4 straipsniu pakeistoje MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., o pagal šio Pakeitimo įstatymo 6 dalį ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sprendimai, kuriais Atsakovė įpareigota sumokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo priimti atitinkamai 2011 m. liepos 12 d.; 2012 m. vasario 3 d; 2012 m. kovo 13 d. Tarnybos sprendimuose nurodyta, kad Atsakovė antrinės teisinės pagalbos išlaidas įpareigojama sumokėti per 30 dienų. Taigi šiam teisiniam santykiui taikytinos iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos, numačiusios, jog mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus.
Teismas pažymi, kad pagal cituojamą LAT ir LVAT formuojamą praktiką, MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo priteisimo diena. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja pareiškimu į teismą kreipėsi 2022 m. kovo mėn. Taigi, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja į teismą kreipėsi jau pasibaigus senaties terminui, per kurį pareiškėja turi teisę reikalauti iš Atsakovės sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą pagal cituotus sprendimus, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsakovė atsiliepimu į prašymą prašė konstatuoti pareiškėjos piktnaudžiavimą procesu, skirti piniginę baudą, priteisti iš pareiškėjos 5000 Eur neturtinę žalą, priteisti procesines palūkanas.
Pažymėtina, kad ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, jog piktnaudžiavimu administraciniu procesu gali būti pripažintai akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimas, objektyviai nesąžiningas veikimas ar neveikimas, nukreiptas prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Teismų praktikoje pažymima, jog asmeniui, kuris nesąžiningai siekia apginti savo teises bei išspręsti ginčą, įstatymas numato galimybę skirti baudas. Tai reiškia, kad spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018). Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, 2012, Nr. 23, p. 542–877) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019). Taigi vertinamu atveju kreipimasis į teismą prašymu savaime negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Priešingu atveju toks aiškinimas reikštų teisės kreiptis į teismą ribojimą, todėl nėra pagrindo vertinti Tarnybos veiksmus kaip piktnaudžiavimą administraciniu procesu.
Dėl Atsakovės atsiliepime išdėstyto reikalavimo priteisti jai neturtinę žalą pažymėtina, kad prašymo į teismą dalyku buvo reikalavimas priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą, todėl skundo į teismą dalyku šioje byloje negali būti reikalavimas priteisti neturtinę žalą, juolab reikalavimą formuluojant atsiliepime į prašymą. ABTĮ 71 straipsnis apibrėžia reikalavimus atsiliepimo turiniui ir formai ir jame jokie savarankiški materialiniai reikalavimai nėra reiškiami ir nagrinėjami bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Atsakovė prašo iš pareiškėjos priteisti patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimą, procesines palūkanas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Dėl prašymo priteisti kelionės išlaidas akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Nagrinėjamu atveju Atsakovė prašo priteisti, be kita ko, kelionės išlaidų atlyginimą, kurį sudaro išlaidos vienkartinių viešojo transporto bilietų įsigijimui.
Pirmiausia pažymėtina, kad šioje byloje buvo reiškiamas prašymas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, tačiau Atsakovei prašant žodinio proceso buvo rengiamas žodinis procesas. Kita vertus, teismas privalomo šalių dalyvavimo nenustatė. Taipogi byla buvo inicijuojama elektronine forma ir Atsakovei nebuvo imperatyvios pareigos procesinius dokumentus fiziškai atvežti į teismą ir juos pateikti raštinėje, jie galėjo būti siunčiami tiek paštu, tiek LITEKO VEP EPP priemonėmis. Pažymėtina, kad LITEKO duomenimis Atsakovė yra susikūrusi VEP paskyrą ir jos nėra deaktyvavusi, todėl turėjo galimybę visus procesinius dokumentus pateikti LITEKO VEP EPP priemonėmis, o taip pat susipažinti su visais byloje esančiais dokumentais.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teismas konstatuoja, kad įvardijamos išlaidos negali būti pripažintos būtinomis ir pagrįstomis, todėl nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės T. Ž. prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.