Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, vienasmeniškai, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. patikslintą ieškinį atsakovei I. D. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. 2021 m. gegužės 13 d. atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti. Prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečiam sūnui T. J. išlaikymą po 110 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos (2018 m. vasario 22 d.) iki T. J. pilnametystės, priteisti ieškovui 843,86 Eur kompensaciją už vaiko gydymo išlaidas, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

25.1. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas išimtinai nepilnamečio T. J. tėvų – ieškovo ir atsakovės turtine padėtimi, kurią atsakovė interpretuoja ydingai, prioritetą suteikdama vien tik tėvų turtinei padėčiai, o ne būtiniausiems vaiko poreikiams. Ieškovo įsitikinimu, vaiko išlaidos yra pagrįstos ir objektyvios bei atitinka įprastinius vidutinius jau paaugliu tapusio vaiko poreikius. Nurodytų išlaidų dydžio atsakovė nekvestionavo bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, o priešingai pripažino, kad išlaikymas turėtų būti didinamas. Taigi, vertinant išaugusius nepilnamečio vaiko poreikius jų padengimo aspektu iš bylos duomenų ir duotų šalių paaiškinimų akivaizdu, kad ieškovas juos iš esmės ir dengia. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas ir priskyrė ieškovui dengti ženkliai didesnę dalį vaiko išlaikymo sumos, negu atsakovei. Iš atsakovės priteista tik 140 Eur dydžio išlaikymo suma pagal ieškovo pateiktą į bylą 1 mėnesio išlaikymo nepilnamečiam vaikui paskaičiavimą (585,64 Eur) yra mažesnė 4,18 karto, o vertinant pagal teismo sprendimu priteistą išlaikymo sumą, ši suma net nesiekia 1/3 dalies Lietuvoje šiuo metu esančio minimalaus darbo užmokesčio į rankas dydžio (467,00 Eur).

25.3. Pastebėtina, kad atsakovė, teismo posėdžio metu teikdama paaiškinimus apie savo šeimos gaunamas pajamas nurodė, kad jos sudaro 579 Eur: 239 Eur socialinė išmoka + 140 Eur pašalpa už nepilnamečius vaikus + 200 Eur bedarbio sutuoktinio pašalpa, kuris, kaip patvirtino atsakovė, yra statybininkas ir atsisakė siūlomo darbo už 700 Eur į rankas, tokiu būdu, sąmoningai vengdamas mokamo kas mėnesį darbo užmokesčio. Taigi, ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovės šeima pati sąmoningai vengia dirbti, gauti ir rodyti didesnes pajamas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

3. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

4. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimas, kuriuo teismas ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo tenkino iš dalies.

5. Bylos medžiaga nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.2 punktu šalys susitarė, kad atsakovė sūnaus išlaikymui teikia po 200 Lt (57,92 Eur) per mėnesį. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė padidinti atsakovės sūnui teikiama išlaikymą iki 233 Eur, motyvuodamas padidėjusiais vaiko poreikiais ir pasikeitusia ekonomine situacija Lietuvoje (kartu pasikeitusiu minimalaus atlyginimo dydžiu). Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 1305,25 Eur, vienkartinę kompensaciją už sūnui suteiktas odontologo paslaugas. Atsakovė su ieškovo reikalavimu sutiko iš dalies, nurodydama, jog jos itin prasta turtinė padėtis neleidžia mokėti prašomo dydžio išlaikymo, sutiko mokėti 110 Eur mėnesinį išlaikymą sūnui.

6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog šalių nepilnamečio poreikiai nuo 2014 m. vasario 4 d., kai šalių susitarimu buvo nustatytas išlaikymas, iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo vaikui padidinimo, pasikeitė – jie išaugo, todėl šiuo metu atsakovės teikiamas išlaikymas neužtikrina nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių ir interesų. Remdamasis byloje nustatytų faktinėmis aplinkybėmis apie abiejų šalių turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, tai, jog ieškovo pajamos yra beveik 2,5 karto didesnės nei atsakovės, teismas konstatavo, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą apie vaiko poreikius, geresnę ieškovo turtinę padėt bei jo galimybes dirbti ir gauti didesnes pajamas, atsakovės šiuo metu ribotas galimybes gauti papildomų pajamų dėl nėštumo, sprendė, jog iš atsakovės nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas didintinas nuo 57,92 Eur iki 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas taip pat pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą atlyginti dalį vaiko gydymo išlaidų, tačiau atsižvelgdamas į atsakovės turtinę padėtį sprendė, jog atsakovė turėtų atlyginti 1/3 dalį ieškovo patirtų vaiko gydymo išlaidų, t. y. 870 Eur.

7. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą sprendimą ir priteisti iš jos 110 Eur išlaikymą sūnui bei 843,86 Eur kompensaciją už vaiko gydymo išlaidas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, spręsdamas apie atsakovės turtinę padėtį, neatsižvelgė, jog ieškovo ir atsakovės pajamų skirtumas yra net 4,429 karto, kad ieškovo turtas gerokai didesnis nei atsakovės, kad jis yra jaunas, sveikas ir turintis galimybes gauti didesnes pajamas, taip pat tinkamai neįvertino atsakovės išlaikytinių skaičiaus.

8. Pažymėtina, jog vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003). Išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti keičiamas iš esmės pasikeitus vieno iš tėvų turtinei padėčiai, t.y. išlaikymą teikiančio vieno iš tėvų padėčiai iš esmės pablogėjus, arba kito iš tėvų turtinei padėčiai atitinkamai pagerėjus, dėl ko jis įgyja galimybę didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Priteistas išlaikymas taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašydamas padidinti atsakovės teikiamą išlaikymą sūnui nurodė, kad jiems gyvenant Jungtinėje Karalystėje vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 585,64 Eur suma, tačiau reikalavimą priteisti iš atsakovės 233 Eur išlaikymą reiškia, atsižvelgdamas į Lietuvoje nustatytą minimalią mėnesio algą, kuri ieškinio pareiškimo metu 467 Eur į rankas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2014 m. iš atsakovės priteistas 57,92 EUR išlaikymas atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių, jo poreikius, kainų ir paslaugų pokytį, įvykusį per laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo, yra akivaizdžiai nepakankamas, neužtikrina net minimalių vaiko poreikių ir neatitinka protingumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra teisinis pagrindas padidinti teikiamą išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde atsakovė taip pat sutinka, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai nuo 2014 m. vasario mėnesio iš esmės pasikeitė, taip pat nekvestionuoja ieškovo nurodyto ir teismo nustatyto lėšų dydžio būtinųjų šalių nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui. Taigi, ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

10. Pažymėtina, jog kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

11. Nagrinėjamu atveju priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas ir sprendimą priėmė visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus susijusius tiek su ieškovo, tiek su atsakovės turtine padėtimi, išlaikytinių skaičiumi. Teismas be kita ko įvertino ir tai, kad ieškovas būdamas darbingas turi galimybę dirbti, o atsakovė dėl objektyvių priežasčių (nėštumo, vaiko priežiūros) turi ribotas galimybes gauti didesnes pajamas. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, būtent atsižvelgdamas į prastesnę nei ieškovo, apeliantės finansinę padėtį priteisė gerokai mažesnį nei teismų praktikoje taikomas orientacinis minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.

12. Sutiktina su apeliantės argumentais, jog tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, ne tik atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, bet ir turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės akcentuojama aplinkybė, jog ieškovas moka paskolą už būstą ir įgis nekilnojamąjį turtą, nėra pagrindas dar sumažinti skundžiamu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Pažymėtina, jog ieškovo šeimai, kartu ir atsakovės nepilnamečiam sūnui būstas reikalingas taip pat kaip ir atsakovės šeimai. Taigi, sprendžiant kokia apimtimi atsakovė turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo, esminės reikšmės neturi aplinkybės, ar ieškovas moka būsto paskolą ar būstą nuomojasi. Svarbu ir tai, kad įrodymais nėra pagrindžiama subjektyvi apeliantės nuomonė, jog ieškovo turimi kreditoriniai įsipareigojimai liudija apie geresnę nei ieškovas nurodė turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog į skirtingą Jungtinės Karalystės pragyvenimo lygį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, konstatuodamas, jog šios bylos atveju yra pagrindas remtis teismų praktikoje nurodytu orientaciniu išlaikymo dydžio kriterijumi – MMA dydžiu Lietuvoje.

13. Pažymėtina, jog skundžiamu teismo sprendimu nėra kvestionuojama, kad atsakovės turtinė padėtis iš tiesų nėra gera, tačiau tėvų pareiga teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą yra imperatyvi ir jos netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-24/2013).

14. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutikdama su teismo priteistu išlaikymo dydžiu orientuojasi tik į savo interesus, visiškai neatsižvelgdama į šalių nepilnamečio sūnaus prioritetinį interesą gauti išlaikymą atitinkantį bent minimalius jo gyvenimo ir vystymosi poreikius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, tačiau šalių pajamų skirtumas nėra tokio mąsto, kad leistų priteisti iš atsakovės prašomą 110 Eur išlaikymą, tokiu būdu didžiąją dalį (76 proc.) vaiko išlaikymo kaštų perkeliant vien ieškovo atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į tą aplinkybę, jog tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas susijęs kasdiene vaiko priežiūra, kurio paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog atsakovo pajamos yra daugiau nei 4 kartus didesnės nei ieškovės ir remiantis tokia proporcija atitinkamai mažinti iš atsakovės priteistiną kasmėnesinį išlaikymą ir priteistų gydymo išlaidų sumą. Pažymėtina, jog tokius skaičiavimus atsakovė pateikia remdamasi ankstesniais duomenimis apie ieškovo ir atsakovės darbo užmokestį. Tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė šiuo metu nedirba, o ieškovas dėl pandemijos praktiškai nedirba, gaunami reti pavieniai darbai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių galimybių teikti sūnui išlaikymą, pagrįstai vertino aktualią informaciją apie ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas jiems šiuo metu iš esmės neturint su darbo santykiais susijusių pajamų ir gyvenant iš pašalpų. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių pajamų skirtumą.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sumažinti skundžiamu sprendimu priteisto išlaikymo taip pat nesudaro pagrindo apeliantės argumentai dėl jos išlaikomų asmenų skaičiaus. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas turi du išlaikytinius (šalių sūnų, gim. (duomenys neskelbtini), ieškovo ir jo sutuoktinės sūnų, gim. (duomenys neskelbtini)), atsakovė – tris išlaikytinius (šalių sūnų, dukrą V., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai tėvystė nenustatyta, atsakovės ir jos sutuoktinio dukrą, gim. (duomenys neskelbtini)). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tiek ieškovo sutuoktinė, tiek atsakovė laukėsi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga aplinkybė, jog vienam iš atsakovės vaikų tėvystė nenustatyta. Taigi, aplinkybė, kad atsakovė nesiima atitinkamų veiksmų tėvystei nustatyti, gauti išlaikymą iš biologinio vaiko tėvo ir jai vienai tenka dukros išlaikymo našta, negali būti pagrindas mažinti šalių nepilnamečiam sūnui priteistino išlaikymo dydį.

16. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

17. Ieškovas atsiliepimu į ieškinį prašo priteisti iš atsakovės 1/3 dalį vienkartinių vaiko odontologo išlaidų kompensaciją, kuri po 2021 m. gegužės 17 d. įnašo yra lygi 3737,50 Eur (3250 GBP ) xl/3 (atsakovei priteistina dalis) = 1245,83 Eur. Minėta, jog vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu turėjo teisę reikšti apeliacinį skundą, kuria nepasinaudojo. Kita vertus pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Taigi, apeliacinės instancijos teisme, spręsti ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą suformuluoto ir naujai pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nėra teisinio pagrindo.

18. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, taip pat tinkamai taikydamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas priėmė teisėtą, pagrįstą ir šalių nepilnamečio sūnaus prioritetinius interesus atitinkantį sprendimą, kurį keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

20. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Ieškovas pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų, šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl atmetus apeliacinį skundą, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės I. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.