- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2S-713-933/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00209-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Projektų technologijos“
- Atsakovas
- M. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų technologijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1936-341/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų technologijos“ ieškinį atsakovui M. L. dėl skolos. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, sabiedrība ar ierobežotu atbildību „RigaHus“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Projektų technologijos“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. L. 12 000 Eur skolą, 694,36 Eur palūkanas ir 8 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-01-25 nutartimi ieškovės UAB „Projektų technologijos“ ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams bei išaiškino, jog ieškovė ieškinį atsakovui M. L. gali reikšti atitinkamame Latvijos Respublikos teisme.
2.1. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimas pareikštas užsienio piliečiui, todėl bylai būdingas užsienio elementas. Ieškovė ieškinį reiškia atsakovui, kurio nuolatinė (deklaruota) gyvenamoji vieta yra Latvijos Respublikoje. Piniginiai ieškinio reikalavimai atsakovui kildinami iš 2019-10-04 laidavimo sutarties. Laidavimo sutartimi išimtys dėl teismingumo nenumatytos.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovė nurodė, jog pagal Europos parlamento ir tarybos 2012-12-12 reglamento (ES) Nr. 1215/2012 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012) 7 straipsnio 1 punkto a papunktį asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Ieškovė dėl teismingumo remiasi 2019-10-04 laidavimo sutartimi ir laidavimo sutarties pagrindu tarp šalių pasirašytu vekseliu. Vekselyje nurodyta, kad 2019-10-04 laidavimo sutartimi 12 000 Eur prievolės sumokėjimo užtikrinimo įvykdymo vieta yra vekselio apmokėjimo vieta – Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas sprendė, kad ieškinys turi būti reiškiamas atitinkamame Latvijos Respublikos teisme pagal atsakovo M. L. gyvenamąją vietą. Tokią išvadą grindė Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 4 straipsniu, kuriame numatyta, jog ieškinys turi būti nagrinėjamas atitinkamame valstybės narės teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Teismas pažymėjo, jog laidavimo sutartyje šalys dėl teismingumo taisyklių papildomai nesusitarė, todėl taikytinos Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatos. Apylinkės teismas sprendė, jog taikyti Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto a papunktį nėra pagrindų, nes, visų pirma, duomenų apie tai, kad vekselis (nėra vekselio išrašymo datos) būtų susietas su ginčo šalių laidavimo sutartimi, nėra. Ieškovės nurodomas vekselis yra niekinis dokumentas, kadangi paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip 3 000 Eur, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovė UAB „Projektų technologijos“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-01-25 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Projektų technologijos“ ieškinį priimti. Atskirąjį skundą grindė tuo, kad:
3.1. Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą. Skundžiamoje nutartyje teismo vertinimas, jog „ieškovė ieškinį grindžia <…> 2019-10-04 notarine laidavimo sutartimi <…>“, pažeidžia ieškovės teisę savo nuožiūra nurodyti ieškinio pagrindus. Teismo vertinimu, laidavimo sutartimi yra užtikrinta ne iš vekselio kylanti prievolė, o atvirkščiai – iš laidavimo sutarties kylanti prievolė yra užtikrinama vekseliu. Toks faktinių aplinkybių tyrimas ir vertinimas negalimas ieškinio priėmimo metu, nes tai bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Toks faktinių bylos aplinkybių vertinimas taip pat neatitinka Civilinio kodekso 6.76 straipsnyje nustatytos laidavimo prievolės sampratos, pagal kurią laidavimo prievolė nėra savarankiška prievolė ir jos užtikrinti negalima, nes paties laidavimo paskirtis yra užtikrinti prievoles. Vekselis yra skolos dokumentas ir būtent vekseliu sukuriama pinginė prievolė, kuri gali būti užtikrinama laidavimu. Skundžiamoje nutartyje teismo vertinimai, jog „<…> laidavimo sutarties pagrindu tarp šalių išrašytu vekseliu <…> laidavimo sutartimi prisiimtos prievolės <…>“ yra teisiškai nepagrįsti.
3.2. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, o ieškinio pagrįstumo klausimas nenagrinėjamas. Ieškinio priėmimo stadijoje įrodymų tyrimas iš esmės nėra galimas, nes tai bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o teismas skundžiamoje nutartyje nurodė vertinimą, kad: „<…> vekselis, kaip dokumentas <...> yra niekinis dokumentas, kadangi Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 str. 2 d. numatyta, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos <...>“.
3.3. Bylos iš esmės nenagrinėjęs teismas išsprendė vieno iš įrodymų byloje galiojimo klausimą, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Marius Rapolas Žukas negali nagrinėti UAB „Projektų technologijos“ ieškinio. Vilniaus apygardos teismui nusprendus priimti UAB „Projektų technologijos“ ieškinį, ieškovės ieškinį turėtų nagrinėti kitas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas.
3.4. Ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovui M. L., vekseliu remiasi kaip skolinę prievolę pagrindžiančiu sandoriu ir juo įrodinėja sandorio šalių valią tiek dėl skolinės prievolės, tiek ir dėl M. L. prievolės įvykdymo vietos nustatymo, tačiau nesiremia vekseliu kaip specialiu skolą patvirtinančiu dokumentu, suteikiančiu kreditoriui teisę specialia (supaprastinta) tvarka išsiieškoti skolą iš skolininko. Argumentai apie vekselio neatitikimą nustatytos notarinės formos reikalavimui nereikšmingi. Argumentai apie vekselio neatitikimą nustatytos notarinės formos reikalavimui galėtų būti bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o tai ieškinio priėmimo stadijoje nevertinama. Tas pats pasakytina ir dėl kito teismo nutarties argumento, kad oficialių duomenų apie tai, kad, ieškovės nurodomas vekselis, kuriame nėra vekselio išrašymo datos, būtų susietas su ginčo šalių laidavimo sutartimi. M. L. tą pačią dieną kartu su laidavimo sutartimi pasirašė ir vekselį.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl apskųstos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-01-25 nutarties (el. b. l. 20–22), kuria atsisakyta priimti ieškovės UAB „Projektų technologijos“ ieškinį atsakovui, kuris yra užsienietis, M. L., kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. CPK 782 straipsnyje nustatyta, kad teismas, gavęs bylą, privalo ex officio (liet. savo inciatyva) patikrinti, ar byla jam (teismui) yra teisminga. Aptartos teismo pareigos tinkamas įgyvendinimas ypač svarbus, kai byla turi tarptautinį elementą, nes nuo to gali priklausyti tokioje byloje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir įvykdymo galimumas kitoje valstybėje.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) civilinės bylos teismingumas konkrečios valstybės teismui (tarptautinė jurisdikcija) yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Tam, kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų išspręstas teisingai, visais atvejais būtina nustatyti, koks konkrečiai teisės aktas turi būti taikomas sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimą. Teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas kiekvienam byloje pareikštam reikalavimui atskirai pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės arba nacionalinius teisės aktus; ii) teismas, gavęs ieškinį su tarptautiniu elementu, pirmiausia turi nustatyti ieškinio dalyką. Tam, kad būtų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimo išnagrinėjimui taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi būti nustatyti konkrečiai bylai aktualūs dalyvaujančių byloje asmenų (pvz., atitinkamos šalies buveinės vieta ir kt.) bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pvz., žalos atsiradimo vieta, prievolės vykdymo vieta ir kt.). Šių duomenų pagrindu teismas nustato susijusią valstybę (susijusias valstybes); iii) išanalizavęs pastaruosius duomenis, teismas nustato, kokia teisės aktų grupė (Europos Sąjungos reglamentai, tarptautinės sutartys, nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos tarptautinės privatinės teisės normos) aktuali tarptautinės jurisdikcijos nustatymui dėl atitinkamo reikalavimo. Toliau preliminariai nustatomas taikytinas konkretus teisės aktas (pavyzdžiui, konkretus Europos Sąjungos reglamentas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019, nutarties 22–24 punktai).
16. Pagal rašytinę bylos medžiagą atsakovas M. L. gimė (duomenys neskelbtini) mieste (Latvijos Respublika) bei gyvena taip pat (duomenys neskelbtini) mieste (žr. ieškinio 3 priedą – Įsipareigojimų įvykdymo laidavimo 2019-10-04 sutartį). Tai, kad atsakovas M. L. gyvena (duomenys neskelbtini) mieste patvirtina ir kiti su ieškiniu pateikti įrodymai, pavyzdžiui, paprastas neprotestuotinas vekselis (žr. 4 ieškinio priedą). Aptarti duomenys leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovas teisiniais ryšiais susijęs su užsienio valstybe – Latvijos Respublika.
17. Latvijos Respublika, kaip ir Lietuvos Respublika, yra Europos Sąjungos valstybė narė. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos Europos Parlamento ir Tarybos 2012-12-12 reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Reglamentas Nr. 1215/2012). Remiantis Reglamento Nr. 1215/ 2012 81 straipsniu, Reglamentas Nr. 1215/2012 privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse. Europos Sąjungos teisės sistemoje reglamentai yra tiesiogiai taikomi ir veikiantys antrinės teisės aktai, suteikiantys galimybę asmenims reglamentais garantuojamas teises ginti nacionaliniuose teismuose (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnis). Jie yra nacionalinės teisės sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-969/2017, nutarties 21 punktas). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog byloje, sprendžiant jurisdikcijos (teismingumo) klausimą, teismas turi tiesiogiai taikyti Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatas (CPK 3 straipsnio 5 dalis).
18. Susitarimus dėl tarptautinės jurisdikcijos nustato Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Sutiktina su apylinkės teismu, jog šalys expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) dėl jurisdikcijos ginčams teismuose, kurie kiltų tiek vykdant Įsipareigojimų įvykdymo laidavimo 2019-10-04 sutartį, tiek vekselį, taisyklių nesusitarė. Nesant šalių susitarimo, taikomos bendrosios Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatos.
19. Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Visgi, Reglamento Nr. 1215/2012 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles.
20. Ieškovė inicijavo civilinę bylą dėl piniginės prievolės (skolos), kylančios iš sutarties, priteisimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.213 straipsnio 1 dalis). Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto a papunktyje nurodyta, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose.
21. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, jog ieškovė atsakovo skolą (piniginę prievolę) kildina dviem rašytiniais dokumentais (sandoriais): Įsipareigojimų įvykdymo laidavimo 2019-10-04 sutartimi ir paprastuoju neprotestuotinu vekseliu. Įsipareigojimų įvykdymo laidavimo 2019-10-04 sutartyje nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja 12 000 Eur pervesti į pardavėjo (ieškovės – teismo pastaba) sąskaitą. Nors aptartoje sutartyje nėra duomenų apie tikslią ieškovės sąskaitą, į kurią turi būti sumokėti pinigai, tačiau ieškovės pateikti dokumentai rodo, jog ieškovė atsakovui siųstoje pretenzijoje nurodė apmokėti skolą (piniginę prievolę) pagal pridedamus dokumentus, kurie patvirtina skolą (7 ieškinio priedas). Ieškovės pateiktose į bylą sąskaitose faktūrose buvo nurodyta atsiskaitomoji sąskaita, esanti Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke (žr. 1 ieškinio priedą). Į bylą pateiktame vekselyje (žr. 4 ieškinio priedą) šalys expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) nurodė, jog „vekselio apmokėjimo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublika“. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vekselio apmokėjimo vieta yra laikoma ir prievolės įvykdymo vieta pagal Tarybos Reglamento dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose užtikrinimo (EB) Nr. 44/2001 (kuris šios nutarties momentu pakeistas Reglamentu Nr. 1215/2012) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-81-117/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rašytinė bylos medžiaga labiau rodo, kad šalys susitarė dėl piniginės prievolės vietos, kuri yra Lietuvos Respublikoje.
22. Apylinkės teismas nurodė, jog vekselis ieškinio teismingumo juridine ir procesine prasme yra niekis sandoris, kadangi vekselio suma viršija 3 000 Eur, vekselis turėjo būti notarinės formos. Visgi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog toks apylinkės teismo vertinimas tik ieškinio priėmimo stadijoje negalimas. Sutiktina, jog aptartas apylinkės teismo vertinimas labiau yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Pažymėtina, jog vien tai, kad tam tikras dokumentas nors gali ir nesukurti tam tikrų teisių ir pareigų materialiąja prasme, tačiau gali būti vertinimas kaip paprastas rašytinis įrodymas. Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje neturi spręsti materialaus ieškinio pagrįstumo, o vien tai, kad vekselis galimai turi vienokių ar kitokių formos trūkumų, nereiškia, jog aptartas įrodymas negali būti analizuojamas kaip paprastas rašytinis įrodymas visos rašytinės bylos medžiagos kontekste. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog net ir tuo atveju, jeigu vekselis nors ir turėjo būti įformintas notarine forma, tačiau nebuvo, toks vekselis gali būti laikomas/vertinimas kaip paprastas paskolos raštelis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-829-790/2020, nutarties 7, 30 punktai). Tokia praktika ypač aktuali tuo atveju, jeigu vekselis buvo pasirašytas siekiant užtikrinti sandorį (atliko prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją).
23. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino jurisdikcijos nustatymo taisykles pagal Reglamento Nr. 1215/2012 4–5 bei 7 straipsnių nuostatas. Kadangi ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 straipsnio 1 dalis) (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-11 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-81-370/2021, nutarties 13 punktą), todėl skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti (spręsti) iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog Įsipareigojimų įvykdymo laidavimo 2019-10-04 sutartis sudaryta siekiant užtikrinti pagrindinio sandorio (pirkimo–pardavimo sutarties tarp ieškovės ir SIA „RigaHus“) vykdymą. Minėtas įrodymas – sandoris su ieškiniu teiktas nebuvo. Tuo atveju, jei nagrinėjant bylą bei pateikus pirkimo–pardavimo sutartį tarp ieškovės ir SIA „RigaHus“ paaiškėtų kokių nors kitokių aplinkybių, kurios rodytų, jog teismas prisiėmė savo žinion neteismingą bylą, teismingumo (jurisdikcijos) klausimas galėtų būti svarstomas taikant CPK 34 straipsnio 2 dalies normas.
25. Ieškovė taip pat teigė, jog apylinkės teismas nurodydamas motyvą, kad vekselis yra niekinis sandoris, pasisakė dėl bylos iš esmės, todėl galimai yra šališkas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – teismingumo (jurisdikcijos) klausimų sprendimas. CPK nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant procesinio pobūdžio tarpinį klausimą konstatuoti apylinkės teismo teisėjo (ne)šališkumo atskirajame skunde nurodytu aspektu. Pastebėtina, jog teisėjo nušalinimo klausimai detaliai sureguliuoti CPK nuostatose. Jeigu ieškovė mano esant apylinkės teismo teisėją šališku, ji turi teisę reikšti prašymą dėl apylinkės teismo teisėjo nušalinimo CPK nustatyta tvarka (CPK 64–71 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu
nutaria:
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį ir ieškovės UAB „Projektų technologijos“ ieškinio atsakovui M. L. (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, sabiedrība ar ierobežotu atbildību „RigaHus“) priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti (spręsti) iš naujo.