Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Bankrutavusi UAB ,,BTSK“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB ,,Verslo administravimas“, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: pripažinti apmokėtais visus vekselius, išrašytus pagal 2004 m. lapkričio 29 d. finansinio lizingo sutartį Nr. 12-01640 ir visus jos priedus bei pakeitimus; priteisti iš atsakovo Švedijos karalystės įmonės Scania Credit AB 87 356,62 Lt skolos, 266,61 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi UAB „BTSK“ buvo iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Verslo administravimas“. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje (toliau – ir ĮBĮ) yra įtvirtinta, kad administratoriaus ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. ĮBĮ yra suderintas su Tarybos Reglamento Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ nuostatomis. Be to, atsakovas Lietuvoje veikia per Sciania Credit AB Lietuvos filialą. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalimi, 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ 4 straipsnio nuostata, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 30 straipsnio 3 dalimi, ši byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui.

Ieškovas taip pat nurodė, kad UAB ,,BTSK“ su atsakovu 2004 m. sausio 21 d. pasirašė finansinio lizingo sutartį Nr. 12-01513 ir 2003 m. balandžio 16 d. pasirašė finansinio lizingo sutartį Nr. 12-01369, pagal kurias buvo išrašomos sąskaitos bei atliekami mokėjimai. Šalys 2004 m. lapkričio 29 d. pasirašė finansinio lizingo sutartį Nr. 12-01640, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas pirkti sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais 3 automobilius Scania R420 LB6x2HNA ir 3 priekabas Wielton PC16SB su kėbulais ZS24S. Sandorio vertė – iš viso 338 400 EUR. Šalys susitarė, kad sutarties įvykdymo užtikrinimui ieškovas atsakovui išduos neprotestuotinus vekselius. Ieškovui įvykdžius sutarties įsipareigojimus, atsakovas privalėjo grąžinti vekselius ieškovui (finansinio lizingo sutarties Nr. 12-01640 2 punktas). Ieškovas sumokėjo visą sutartimi sutartą sumą už lizinguojamą turtą ir tą patvirtina ieškovo ir atsakovo pasirašyti 2006 m. rugsėjo 25 d. ir 2007 m. liepos 2 d. turto perdavimo – priėmimo nuosavybėn aktai, pagal kuriuos ieškovo nuosavybėn buvo perduotas visas lizinguojamas turtas. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal 2004 m. lapkričio 29 d. finansinio lizingo sutartį Nr. 12-01640 jam buvo išrašyta sąskaitų (Invoice) už 368 551,61 EUR, jis sumokėjo 367 617,61 EUR, 934 EUR turėjo sumokėti atsakovas, nes sąskaitos apmokamos atėmus 5 procentus palūkanų vertės. Taigi ieškovui visiškai atsiskaičius su atsakovu, atsakovas privalėjo, ieškovui pareikalavus, grąžinti visus vekselius, tačiau to nepadarė, priešingai, pateikė vekselius vykdyti antstoliams. Atsakovas, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, ginčo vekseliams 2008 m. sausio 15 d. (notarinio registro Nr. 3-638, 3-639, 3-643, 3-641) ir 2008 m. balandžio 22 d. (notarinio registro Nr. 2-4770) gavo vykdomuosius įrašus 136 173,18 Lt sumai ir pateikė juos vykdyti. Antstolė, vykdydama vykdomuosius įrašus, nepagrįstai išieškojo iš ieškovo iš viso 87 356,62 Lt (iš jų 32 480 Lt gauti pardavus iš ieškovo paimtą automobilį). Dėl šių priežasčių, ieškovo nuomone, atsakovo skola sudaro 87 356,62 Lt. Ieškovo nuomone, atsakovas turi jam sumokėti ne tik skolą, bet ir 266,61 Lt palūkanų, vadovaujantis CPK 6.256 straipsniu ir 6.210 straipsnio 2 dalimi.