- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- A15.-148-393/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00012-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Pažeidėjas
- T. Z.
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. Z., jo atstovui advokatui R. U.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. Z. 2019-01-23 13 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), įtariant vairavus automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant neblaiviam, vengė pasitikrinti blaivumą, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17 punkto, nustatančio, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, reikalavimus, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje.
Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinimo neteikė.
Posėdžio metu paaiškino, kad 2019-01-23, apie 13 val. M. Ž. vežė jį į namus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Nutolus automobiliui 10 kilometrų nuo (duomenys neskelbtini), nesuvaldė M. automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Jis liko automobilyje, o M. nuėjo link (duomenys neskelbtini) ieškoti, kas gali ištraukti iš griovio automobilį. Jis buvo neblaivus, atsisakė, atvykus pareigūnams tikrintis blaivumo, nes automobilio nevairavo. Nuvykęs į ligoninę atsisakė duoti kraujo ir šlapimo mėginius. Pareigūnų tarnybiniame pranešime neteisingai nurodyta, kad jis jiems pripažino, kad vairavo automobilį. Jis nepripažino, kad vairavo automobilį, nurodė, kad automobilį vairavo kitas asmuo, tačiau policijos pareigūnai jo neklausė. Jam nedavė rašyti paaiškinimo. Uždėjo antrankius ir pristatė į policijos komisariatą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnio 10 dalis ir Kelių eismo taisyklių 17 punktas nustato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus. Vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę (SEAKĮ 2 straipsnio 91 dalis).
Liudytojas V. B. nurodė, kad jis dirbo su kolega A. G. ir iš Alytaus AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad nuo kelio nuvažiavęs automobilis ir vairuotojas yra neblaivus. Jie vyko į įvykio vietą ir kelyje nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), rado Volvo automobilį griovyje, pusnyje įstrigusį. Už automobilio vairo sėdėjo T. Z.. Paaiškino, kad nuvažiavo į griovį. Pasiūlius vairuotojui pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, jis tai atsisakė daryti, todėl nuvežė vairuotoją į ligoninę. Ligoninėje vairuotojas atsisakė duoti kraują ir šlapimą. Jis buvo gydytojo apžiūrėtas ir buvo surašytas medicininės apžiūros aktas. Grįžus į policijos komisariatą buvo surašytas asmeniui administracinio nusižengimo protokolas. Jis atsisakė jį pasirašyti, atsisakė ir paaiškinti įvykio aplinkybes. Daugiau su šiuo vairuotoju kalbėjo kolega A. G..
Liudytojas A. G. paaiškino, kad dirbo su kolega V. B. Gavo pranešimą iš Alytaus AVPK budėtojo, kad paskambino vairuotojas ir pranešė, kad jis važiavo kelyje matė automobilį nuvažiavusį į griovį. Jis su tuo vairuotoju mačiusiu įvykį bendravo telefonu ir vairuotojas patvirtino matęs Volvo automobilį griovyje, buvo priėjęs prie automobilio, suprato, kad vairuotojas neblaivus. Nuvažiavę prie Volvo automobilio, kuris buvo įstrigęs griovyje, sniege, rado už automobilio vairo sėdintį asmenį, kuris buvo labai neblaivus. Ant priekinės sėdynės buvo padėta piniginė su dokumentais, joje buvo vairuotojo pažymėjimas ir automobilio tech. Apžiūros dokumentas. Vairuotojui bandant išlipti iš automobilio, jis nugriuvo. Jis vairuotoją pakėlė ir atsivedė prie tarnybinio automobilio. Nustatė iš dokumentų, kad vairavo Volvo automobilį T. Z.. Jis paklaustas ką čia veikia, nurodė, kad važiuoja tik pirmyn. Paprašius vairuotojo pūsti į alkoholio kiekio matuoklį jis atsisakė pasitikrinti girtumą, kelis kartus pakartojus jis vis tiek nesitikrino, todėl nuvežė į ligoninę. Ligoninėje atsisakė duoti kraują ir šlapimo mėginį, todėl buvo apžiūrėtas gydytojo ir surašyta medicininė apžiūra. Jis surašė tarnybinį pranešimą dėl įvykio, jame nurodė, kad T. Z. pripažino, kad jis vairavo automobilį. Jokių asmenų nei vykusių su juo kartu, nei vairavusių automobilį jis tuo metu nenurodė.
Liudytojas M. Ž. paaiškino, kad T. Z. yra jo sesers draugas. T. Z. buvo pas juos svečiuose ir su jo tėvu vartojo alkoholinius gėrimus. T. jo paprašė parvairuoti automobilį. Jis nesuvaldė automobilio ir nuslydo nuo kelio. T. nurodė jam kuria kryptimi eiti link (duomenys neskelbtini) ieškoti traktoriaus, kad automobilį ištrauktų iš griovio. Jis liko sėdėti automobilyje. Paėjęs link (duomenys neskelbtini) apie 2 km jis pamatė fermas ir užsuko į jas. Ten buvo žmogus, kuris sutiko su traktoriumi ištraukti automobilį. Tačiau traktorius ilgai neužsivedė, jis užtruko apie 2 valandas ir kai grįžo tai nei automobilio, nei T. jau nebuvo. Jį pavežė atgal į (duomenys neskelbtini) ir prie parduotuvės išleido.
Liudytojas L. K. paaiškino, kad jis T. Z. pažįsta, jie kartu mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijose. Pas jį į fermą atėjo žmogus ir prašė pagalbos. Prie fermos turi traktorių, žmogus sakė, kad įvažiavo su automobiliu į šalikelę. Traktorius ilgai neužsivedė, kai po valandos nuvyko į įvykio vietą tai jau automobilio nebuvo. Atėjo M. Ž. ir jis nurodė, kad automobilį vairavo jis, jo nesuvaldė ir nuvažiavo į griovį. Neradę automobilio grįžo į (duomenys neskelbtini) ir jis M. paleido prie parduotuvės.
Liudytojas E. K. paaiškino, kad jis žiemos metu važiavo iš Kauno į Alytų pagal navigaciją. Tiksliai vietos nepamena, bet gali būti (duomenys neskelbtini), pamatė griovyje automobilį Volvo V70, valstybinio numerio nepamena. Apie šį įvykį pranešė paskambinęs į bendrą pagalbos centrą. Buvo priėjęs prie Volvo automobilio, vairuotojas sėdėjo galvą nuleidęs, akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus. Kitų asmenų nebuvo. Policija pagal navigaciją matė kokioje jis vietoje. Policijos pareigūnai skambino jam ir tikslinosi vietą bei aplinkybes.
T. Z. kaltę padarius ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 5-6), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys apie 2019-01-23 13 val. 24 min. gautą pranešimą dėl į griovį įvažiavusio automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas neblaivus (b. l. 7), policijos pareigūno A. G. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnai kelio (duomenys neskelbtini)11-ajame kilometre griovyje rado automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio vairo sėdėjo T. Z., kuris kategoriškai atsisakė pasitikrinti blaivumą, nors akivaizdžiai buvo neblaivus (b. l. 8), sprendimas nušalinti T. Z. nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 9), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 3, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 11), leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (b. l. 12-13), apmokėta PVM sąskaita faktūra už transportavimo paslaugas (b. l. 14), VĮ „Regitra“ duomenimis, kad automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. G. (b. l. 15).
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Liudytojų M. Ž. ir L. K. parodymus teismas vertina kritiškai, jais netiki, nes L. K. buvo T. Z. bendramokslis, o M. Ž. yra merginos su kuria draugauja T. Z. brolis, todėl šie liudytojai turi interesą byloje, jų parodymus teismas vertina kaip siekį, padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui sušvelninti padėtį dėl administracinės atsakomybės.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. Z. pozicija dėl automobilio vairavimo yra nenuosekli. Jis, atvykus policijos pareigūnams, į klausimą ką veikia nurodė, kad važiuoja pirmyn. Kitų asmenų kartu su juo važiavusių ar vairavusių transporto priemonę jis nenurodė. Nenurodė ir tos aplinkybės, kad automobilio vairuotojas nuėjo į kaimą ieškoti pagalbos. Už vairo policijos pareigūnų buvo surastas jis. Teismo posėdžio metu T. Z. paaiškino, kad automobilio jis nevairavo, nurodė, kad automobilį vairavo jo pažįstamas M. Ž., kuris atvykus policijos pareigūnams buvo išėjęs į kaimą ieškoti pagalbos, kad automobilis būtų ištrauktas iš griovio. Tarnybiniame pranešime neteisingai nurodyta, kad jis pripažino vairavęs automobilį, jis policijos pareigūnams sakė, kad yra žmogus kuris vairavo automobilį, tačiau jie neklausė. Paaiškinimo rašyti policijos pareigūnai rašyti nedavė.
Policijos pareigūnai apklausti posėdžio metu nurodė, kad už vairo automobilio Volvo sėdintis buvo surastas T. Z.. Jis atsisakė tikrintis girtumą. Į klausimą ką veikia, liudytojui A. G. jis nurodė, kad važiuoja į priekį. Kito asmens, vairavusio automobilį T. Z. nenurodė. Rašyti paaiškinimą atsisakė, tai jie užfiksavo administracinio nusižengimo protokole. Liudytojas A. G. patvirtino, kad automobilio variklis dar buvo šiltas. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo.
A. G. tarnybinis pranešimas, liudytojų policijos pareigūnų parodymai, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai patvirtina ir tai, kad pareigūnams pareikalavus pasitikrinti blaivumą, T. Z. tai padaryti atsisakė. Pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vengė neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo arba vartojo alkoholį ar narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas iki patikrinimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo, o konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-35-648/2015; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-303/2015). Priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, reikšmės neturi. Administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį, neduoda kraujo mėginio ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-303/2015; Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-30-397/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-367-380/2018; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-67-332/2017; 2018 m. gegužės 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-87-332/2018; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-60-843/2017).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau SEAKĮ) nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai (SEAKĮ 13 straipsnio 11 dalis). Tuo metu, kai policijos pareigūnas reikalavo T. Z. pasitikrinti blaivumą jis nevairavo, policijos pareigūnų nebuvo sustabdytas, todėl neturėjo teisės aktuose įtvirtintos pareigos pasitikrinti blaivumą ir negali atsakyti pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį turi būti nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis, atsako tik tas asmuo, kuriuo padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. Šie atstovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
SEAKĮ 13 straipsnio 10 dalyje bei analogiška KET 17 punkte įtvirtinta nuostata negali būti aiškinama tik kaip skirta tiems vairuotojams, kuriuos vairavimo metu sustabdė policijos pareigūnai, nes toks aiškinimas pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui principą, nes tam tikra grupė asmenų (vairuotojai sustabdyti policijos pareigūnų vairavimo metu), kuriems būtų skiriama ši teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais (vairuotojai spėję sustoti nestabdomi policijos pareigūnų ir išlipti iš automobilio), būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Toks aiškinimas prieštarautų ir ANK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai šio teisės akto paskirčiai – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, SEAKĮ 13 straipsnio 10 dalies ir KET 17 punkto nuostatos aiškintinos kaip taikytinos tiek vairuotojams, sustabdytiems policijos pareigūnų, tiek vairuotojams protingą laiką po jų sustojimo.
KET 17 punkte nustatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad T. Z. vengė pasitikrinti blaivumą, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.
T. Z. padarė tyčinį administracinį nusižengimą, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus (b. l. 20-34), neteistas (b. l. 35), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, todėl jam skirtina ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bauda, lygi vidurkiui (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
Pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų. Įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, T. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje padarymą, taip pat skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams .
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, ir nubausti 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda.
Skirti T. Z. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (19096742259).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).