- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- 1-2033-1034/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44331-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- J. S.
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Advokatai
- Renata Janušytė
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams (teistumas išnykęs);
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, uždraudžiant jam turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus;
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
J. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažametei ir nežymiai ją sužalojo, o būtent: jis 2023 m. lapkričio 8 d. tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paėmęs batų šaukštą, tyčia sudavė juo ne mažiau kaip 3 (tris) kartus savo mažametei dukrai S. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) į abiejų kojų blauzdas, abi rankas, po to delnu sudavė mažametei 2 (du) kartus į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. S. fizinį skausmą ir padarydamas odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo vakaras, S. buvo pasakyta, kad eitų miegoti, padėtų telefoną. Ji neklausė, todėl nuėjo pas ją į kambarį ir atėmė telefoną. Prasidėjo žodinis konfliktas, tačiau smurto nebuvo. Dėl dukros sužalojimų nesutinka, vaikas judrus, sportuojantis, specialisto išvada padaryta po dviejų savaičių, nubrozdinimai dukrai atsirado žaidžiant, sportuojant. Pagrindas dukrai jį apkalbėti yra tai, kad jai mažai skirdavo dėmesio, palikdavo su broliu ar pusbroliais, nes darbas susijęs su komandiruotėmis. S. nuėjo pas G. pasikalbėti, kad jį pastatytų į vietą, nes G. pranešė Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Kiek dabar žino, S. nori grįžti pas jį, jis lanko tėvystės kursus, dirba Lietuvoje, kad nereikėtų į komandiruotes važinėti. Dukra negalvojo, kad viskas taip pasisuks, ji norėjo, kad pokalbis su G. liktų tarp jų Jis dažnai S. atsiprašinėdavo, po 2023 m. lapkričio 8 d. gal atsiprašinėjo, nes S. buvo prieš jį nusiteikusi, pažadino ją ir davė telefoną.
Teisiamajame posėdyje liudytoja A. O. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Ten yra taikoma atvejo vadyba S. S. Ji konsultuoja J. ir bendrauja su S. S. Kiek supranta, buvo netinkamai paauklėtas vaikas, mergaitė dabar sako, kad nežino, ar buvo sužalojimas, nenori apie tai kalbėti. J. sakė, kad kilo konfliktas dėl jos nepaklusnumo. Su S. susitiko apie 10 kartų, ji yra pas globėją, pas juos ateina į konsultacijas. Kai pradėjo bendrauti su S., ši sakė, kad susipyko su tėvu, nori gyventi atskirai, jai ten sunku, tėvas šaukia, vėliau ji sakė, kad ir pati nelabai tinkamai elgėsi. Ji sakė, kad tėvas atiminėjo telefoną grubiu judesiu, kad paėmė batų šaukštą ir sudavė su juo. Tėvas prašė vykdyti nurodymus, ji to nedarė, todėl su tėvu susipyko. Su S. susirašinėjo, buvo susitikusios prieš 3 savaites, pas globėją jai labai patinka, ji pasiilgsta tėvo, nori susitikti su tėvu, buvo rungtynės, prašė perduoti tėvui vaizdo medžiagą, nori grįžti pas tėvą. Sudarant Pagalbos planą yra jos teiginys, kad mergaitė linkusi manipuliuoti ir meluoti, tokią išvadą padarė, kai buvo konsultacijų pradžia, ji kalbėjo tai, ką nori girdėti suaugęs, buvo neatvira santykiuose, slapukavo. Sakė, kad lanko mokyklą, kad nerūko, bet tai nepasitvirtino. Dabar negalėtų teigti, kad ji meluoja, tai buvo santykių pradžioje,
Teisiamajame posėdyje liudytoja G. Ž. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 16 d. atėjo S. S. ir pasakė, kad patyrė fizinį smurtą iš tėvo. Dėl to ji kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Ji pakvietė S. S. į konsultaciją ir tada ji papasakojo, kad buvo namuose pas tėtį, buvo jos draugė, jos iš kažko pasijuokė. Kai draugė išėjo, tėtis supyko, su batų šaukštu daužė ir su ranka sudavė per veidą. S. S. ja pasitikėjo tuo metu, jos dažnai kalbėjosi apie santykius su tėvu, kaip ji laikosi ir kaip gyvena. Mergaitė jos prašė niekam nesakyti, bet ji pasakė, kad turi informuoti apie tokį dalyką. Iš bendravimo S. S. jai pasirodė kaip drąsi mergaitė, gabi, aiškiai dėstanti savo mintis, atvira. Smurto žymių ant S. S. nematė. Kai S. jai pasakojo apie įvykį, buvo praėjusi savaitė po įvykio. Nėra pastebėjusi, kad S. S. būtų linkusi kažką pagrąžinti ar pridėti, fantazuoti. Po įvykio S. S. lankėsi pas psichologą.
Teisiamajame posėdyje liudytoja I. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju gavo pranešimą iš socialinių paslaugų centro, kuris teikia paslaugas S. S. šeimai. Pranešime buvo nurodyta, kad socialinei darbuotojai mažametė S. S. pasakė, kad patiria tėčio patiria fizinį ir psichologinį smurtą. Kai gavo pranešimą, su kolega vyko S. S. gyvenamuoju adresu, ji buvo su tėvu. Nuvykus adresu su tėčiu bendravo jos kolega, ji tuo metu bendravo su S. S. dėl pranešimo, kaip pasireiškė smurtas, ar tiesa, kokį pranešimą gavo. Mergaitė nurodė, kad buvo įvykis, kurio metu tėtis su batų šaukštu trenkė jai. Ir tėčiui irgi buvo pristatyta ši informacija, jis tokią informaciją neigė. Jie iškvietė policijos ekipažą, nes tėtis pradėjo elgtis agresyviai ir vyti visus iš namų. Kai bendravo su S. S., ji, pasakodama apie smurtą, patiriamą iš tėvo, labai graudinosi, kad nesutaria su mama ir broliu. Buvo nustatyta nesaugi aplinka ir jie turėjo perkelti mergaitę į (duomenys neskelbtini). S. dėl to labai apsidžiaugė, nes ten turi draugų. Kiek pamena, S. S. nurodė, kad tėtis jai trenkė batų šaukštu ir ji, stebėdama savo kūną, pamatė, kad tose vietose yra paraudimai, kraujosruvų nebuvo. Mergaitė nurodė, kad tėtis jai trenkė per kojas ir per rankas.
Teisiamajame posėdyje liudytoja S. O. parodė, kad įvykio nematė, tik žino iš pasakojimų, kad neva atvažiavo iš Vaikų teisių ir išsivežė S. S. nes prieš ją neva smurtavo tėtis. Tėtis jai paskambino ir pasakė, kad S. S. išsivežė Vaikų teisių apsaugos tarnyba. Su dukra ji nebendravo dėl jai paskirtos kardomosios priemonės. Netiki, kad J. S. mušė S. S. S. S. pamatė, kad didesnė laisvė pas tėtį, gal jis neįvertino situacijos, nes pradžioje S. S. gyveno su manimi. Tėtis gal neturėjo įgūdžių vaiko auklėjimui, ji galvojo, kad taip bus visada. Bet tada tėtis suprato, kad taip negerai, vaikas ritasi žemyn. O rezultatas toks, kad turime krūvą specialistų, yra kursai, psichologai, vaikas renkasi eiti ar ne į pamokas, pas psichologą. S. S. maištauja, manipuliuoja, jai netinka draugai, ji negali S. sukontroliuoti.
2023 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 18 d. iš (duomenys neskelbtini) koordinuojančios atvejo vadybininkės G. Ž. gautas pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2023 m. lapkričio 16 d. gyvos konsultacijos metu mažametė S. S., gim. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad jos tėtis J. S. 2023 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, panaudojo prieš ją fizinį smurtą, o būtent, su nenustatytos rankos delnu sudavė S. S. ne mažiau kaip 3 smūgius į kairįjį žandą bei paėmęs batų šaukštą juo smūgiavo ne mažiau kaip 3 kartus S. S. į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 1).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 3715/2023(01) nustatytos šios aplinkybės: 1. S. S. nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. lapkričio 8 d. 2. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatyto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 4. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu būdu. 5. Sužalojimo lokalizacija bei pobūdis nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimo padarymo metu. 6. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu būdu (1 t., b. l. 61).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. S. parodė, kad dabar jai (duomenys neskelbtini) metų. Nori pasikalbėti apie tėtį, pažada sakyti tiesą. Susitiko pakalbėti apie tėvą, kad jis prieš ją smurtavo. Tai buvo prieš tai, kai antrą kartą pateko į (duomenys neskelbtini). Dienos nežino, buvo lapkritis. Buvo draugė svečiuose, vakarieniavo trise. Ji kalbėjo su drauge, tėvas valgė. Su drauge kalbėjo, juokėsi. Po to draugė išėjo, ji buvo savo kambaryje. Tėvas atėjo ir pradėjo sakyti, kodėl ji iš jo juokėsi, ar jis klounas ir tada pradėjo smurtauti. Paėmė bato šaukštą ir trenkė per kojas, per blauzdas abiejų kojų. Kiek kartų trenkė, neskaičiavo. Porą kartų trenkė su delnu per veidą. Neprisimena, kiek kartų su batų šaukštu trenkė. Skaudėjo dieną, jautė skausmą, buvo porą valandų paraudonavę, niekam nerodė. Kai buvo pas specialistus, smurto žymių nebebuvo. Kai sudavė, jai skaudėjo. Kai tėvas smurtavo, nieko jam nesakė. Ką jis sakė, neprisimena. Prisimena, kad jis sakė - ar jis klounas, kodėl iš jo juokėsi, nors ji net nesijuokė iš jo. Šis įvykis įvyko namuose pas tėvą. Jis iš pirmo atėjo į jos kambarį, po to buvo koridoriuje. Kai trenkė, buvo dvejose vietose - arba jos kambaryje, arba koridoriuje. Po to, kai sudavė, ji pasakė, kad nori išeiti. Jis užrakino duris ir neleido jai išeiti. Pasakė, kad duotų telefoną, norėjo paskambinti policijai ir tegul aiškinasi. Tėvas nedavė telefono. Ryte tėvas atėjo ir atsiprašinėjo, sakė, kad nežino, kas su juo dedasi, kas jo galvoje. Buvo nemalonu, kad smurtavo, bet malonu, kad atsiprašė. Mano, kad tėtis buvo piktas visą dieną ir nesuvaldė savo pykčio, todėl išsiliejo ant jos. Dabar tėtį myli. Aišku, kad jam reikia susivaldyti. Gal jam reikia pas psichologą. Reikia ir jai pareigas vykdyti. Nenori, kad jam dabar būtų kažkas blogai dėl to. Nori su juo gyventi. Mano, kad tėčio paliepimai tvarkytis ir mokytis yra reikalingi. Su tėvu nesimatė porą mėnesių, yra vienas kito pasiilgę. Ji mano, kad jis nepyks ant jos ir ji neturės pykčio. Vykdys savo pareigas. Nori gyventi pas tėtį, ji jį labai myli. Nenori, kad jam būtų kažkas bloga (1 t., b. l. 87).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. S. parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Lapkričio mėnesį, gal prieš kokias dvi savaites, vakare, apie 22.00 val., jiems su S. būnant jo namuose (duomenys neskelbtini), tarp jų kilo žodinis konfliktas. S. buvo savo kambaryje ir kažką visą laiką darė su telefonu, gal bendravo, gal naršė socialiniuose tinkluose, tiksliai nežino. Jis jai keliolika kartų pasakė, kad padėtų telefoną ir eitų miegoti, bet ji jo vis neklausė, atsikalbinėjo. S. išėjus su telefonu į buto koridorių, jis norėjo atimti iš jos telefoną, ji nenorėjo duoti, bet jis vis tiek ištraukė telefoną jai iš rankų. Jokiais savo veiksmais S. fizinio skausmo negalėjo sukelti ir tikrai nesukėlė. S., ypač pastaruoju metu, pasidarė labai sudėtingas ir sunkus vaikas. Ji nuolat lindi savo telefone, nesimoko, į mokyklą nori eina, nori ne, neklauso jo, atsikalbinėja. Bando su S. kalbėtis, fizinių bausmių netaiko, jos nemuša ir prieš ją nesmurtauja. Mano, kad S. taip jiems su S. keršija, kad draudžia jai be saiko lindėti telefone, bendrauti su netinkamais draugais, nors ji jų ir neklauso (2 t., b. l. 29).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. S. kaltė nukentėjusiosios S. S. atžvilgiu padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. S. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad buvo vakaras, S. buvo pasakyta, kad eitų miegoti, padėtų telefoną. Ji neklausė, todėl nuėjo pas ją į kambarį ir atėmė telefoną. Prasidėjo žodinis konfliktas, tačiau smurto nebuvo. Dėl dukros sužalojimų nesutinka, vaikas judrus, sportuojantis, specialisto išvada padaryta po dviejų savaičių. Nubrozdinimai atsirado žaidžiant, sportuojant. Pagrindas dukrai jį apkalbėti yra tai, kad jai mažai skirdavo dėmesio, palikdavo su broliu ar pusbroliais, nes darbas susijęs su komandiruotėmis. Teismo vertinimu, kaltinamajam nebuvo jokios objektyvios priežasties po 2023 m. lapkričio 8 d. atsiprašyti dukros, jeigu nesmurtavo prieš nukentėjusiąją. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip kitais įrodymais nepagrįstą jo gynybinę versiją. Teismas išsamiai, bešališkai ir nuosekliai ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, o tuo pačiu ir paneigiančių jo išsakytą gynybinę versiją.
Visų pirma, pažymėtina, jog iš 2023 m. lapkričio 18 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. lapkričio 18 d. iš (duomenys neskelbtini) koordinuojančios atvejo vadybininkės G. Ž. gautas pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2023 m. lapkričio 16 d. gyvos konsultacijos metu mažametė S. S., gim. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad jos tėtis J. S. 2023 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, panaudojo prieš ją fizinį smurtą, o būtent, su nenustatytos rankos delnu sudavė S. S. ne mažiau kaip 3 smūgius į kairįjį žandą bei paėmęs batų šaukštą juo smūgiavo ne mažiau kaip 3 kartus S. S. į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 1). Šios užfiksuotos aplinkybės rodo, jog S. S. papasakojo apie jos atžvilgiu patirtą smurtą G. Ž.
Šios aplinkybės, susiejus jas į vieningą visumą su toliau nurodytomis aplinkybėmis, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog kaltinamasis J. S. 2023 m. lapkričio 8 d. iš tiesų smurtavo prieš savo dukrą nukentėjusiąją S. S. ir savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą,
Kaip matyti iš nukentėjusiosios S. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, ji parodė kad tėvas atėjo ir pradėjo sakyti, kodėl ji iš jo juokėsi, ar jis klounas ir tada pradėjo smurtauti. Paėmė bato šaukštą ir trenkė per kojas, per blauzdas abiejų kojų. Kiek kartų trenkė, neskaičiavo. Porą kartų trenkė su delnu per veidą. Neprisimena, kiek kartų su batų šaukštu trenkė. Skaudėjo dieną, jautė skausmą, buvo porą valandų paraudonavę, niekam nerodė. Kai buvo pas specialistus, smurto žymių nebebuvo. Tokie nukentėjusiosios S. S. parodymai esminėse detalėse buvo nuoseklūs ir atitiko tiek minėtą tarnybinį pranešimą, tiek ir liudytojų G. Ž., I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 28-29, 34-35). Nors nukentėjusiosios S. S. parodymuose matyti kai kurie neatitikimai, jie nėra esminiai ir nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais. Šiuo atveju turi būti įvertinta ir tai, kad smurtavimo metu nukentėjusioji S. S. akivaizdžiai patyrė stresą, apie jos atžvilgiu patirtą smurtą pasakojo ne kartą, praeinant vis ilgesniam laiko tarpui nuo įvykio, kas objektyviai apsunkino jos galimybes detaliai atsiminti įvykių seką. Be to, turi būti įvertinta ir tai, kad S. S. nagrinėjamo įvykio metu buvo mažametė, taigi labiau pažeidžiamas ir jautrus asmuo. Teismas nustatė, kad esminiai nukentėjusiosios S. S. parodymai dėl kaltinamojo J. S. vartoto fizinio smurto jos atžvilgiu buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtina ir kiti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Pažymėtina, jog iš liudytojos G. Ž. parodymų matyti, jog ji su S. S. bendravo kaip (duomenys neskelbtini), mergaitė ja pasitikėjo, pasakojo apie santykius su tėvu. Ypatingai svarbu, kad, anot liudytojos G. Ž., S. S. papasakojo jai apie fizinį smurtą, tačiau prašė niekam nesakyti. Tai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad S. S. nesiekė apkalbėti J. S., nes ji negalėjo žinoti, kad G. Ž. turi pareigą pranešti apie jos atžvilgiu naudotą fizinį smurtą. Be to, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) I. B. parodymų, ji bendravo su S. S. ir ši jai pasakė, kad tėtis trenkė jai su batų šaukštu, trenkė per kojas ir abi rankas.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo iniciatyva į teisiamąjį posėdį atvyko ir buvo apklausta (duomenys neskelbtini) A. O. Teismas pažymi, kad ir ši, kaltinamojo iniciatyva, parodymus davusi liudytoja patvirtino, kad S. S. nurodė, jog tėvas atiminėjo telefoną grubiu judesiu, paėmė batų šaukštą ir sudavė jai su juo. Nors sudarant Pagalbos planą yra A. O. teiginys, kad mergaitė linkusi manipuliuoti ir meluoti, anot liudytojos, ji tokią išvadą padarė, kai buvo konsultacijų pradžia, ji kalbėjo tai, ką nori girdėti suaugęs, buvo neatvira santykiuose, slapukavo. Pasak A. O., ji dabar negalėtų teigti, kad S. S. meluoja, tai buvo santykių pradžioje. Taigi, ir liudytojos A. O. parodymai patvirtina, kad S. S. pasakojo apie fizinį smurtą, kurį patyrė iš tėvo J. S. Be to, svarbu ir tai, kad A. O. nurodė, jog negali teigti, kad nukentėjusioji melavo apie smurtą iš tėvo pusės.
Be liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų, tai, kad S. S. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdumas, patvirtina ir kitas objektyvus duomuo, kurį teismas pripažįsta įrodymu – Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kuria S. S. nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. lapkričio 8 d., sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 61). Akivaizdu, kad surašant šią išvadą buvo praėję daugiau nei savaitė nuo naudoto smurto, taigi suprantama, kad visi nukentėjusiajai padaryti sužalojimai objektyviai neišliko.
Sugretinus visas minėtas aplinkybes tarpusavyje visi šie aptarti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes apie tai, kad kaltinamasis J. S. smurtavo prieš nukentėjusiąją S. S. 2023 m. lapkričio 8 d., suduodamas jai smūgius į veidą, mušdamas batų šaukštu į blauzdas ir rankas, ir tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas pažymi, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios S. S. parodymų ir paaiškinimų patikimumu bei objektyvumu, nes nuo pat tyrimo pradžios jos parodymai bei paaiškinimai iš esmės buvo nuoseklūs, be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog nukentėjusioji tiek medikams, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjai būtų davusi neteisingus parodymus, taip siekdama pakenkti kaltinamajam.
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad J. S., suduodamas smūgius nukentėjusiajai į veido sritį, suduodamas batų šaukštu į blauzdas ir rankas, sukėlė pastarajai fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad praėjus daugiau nei savaitei po įvykio nukentėjusiajai S. S. vis dar buvo nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, kas leidžia pagrįstai manyti, jog tokiais sužalojimais S. S. iš tiesų buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, iš nukentėjusiosios S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, taip pat iš specialisto išvados matyti, jog dėl nukentėjusioji dėl kaltinamojo panaudotų veiksmų juto fizinį skausmą, taigi pati nukentėjusioji žodžiais išreiškė emocijas dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto. Visi šie duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajai S. S. kaltinamojo J. S. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas konstatuota ir aukščiau minėta specialisto išvada.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis J. S. 2023 m. lapkričio 8 d. tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paėmęs batų šaukštą, tyčia sudavė juo ne mažiau kaip 3 (tris) kartus savo mažametei dukrai S. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) į abiejų kojų blauzdas, abi rankas, po to delnu sudavė mažametei 2 (du) kartus į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. S. fizinį skausmą ir padarydamas odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Nors teisminio nagrinėjimo metu taip pat buvo apklausta kaip liudytoja nukentėjusiosios S. S. motina S. O., teismas jos parodymais priimant šį nuosprendį nesiremia. Visų pirma, pažymėtina, kad S. O. aptariamo įvykio nematė, tuo metu su dukra negyveno, nebendravo su ja dėl to, nes jai buvo paskirta kardomoji priemonė. Antra, pati liudytoja pripažino, kad santykiai su dukra nėra geri, ji pati yra kaltinamoji kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje S. S. pripažinta nukentėjusiąja, tai patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Taigi, remtis vien tik liudytojos S. O. manymu, kad ji netiki, jog J. S. galėjo smurtauti prieš dukrą, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo
BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).
Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia klausimą, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).
Pagal BK 37 straipsnį, teismas spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajai S. S. būtų padarytas žymus sveikatos sutrikdymas. Neteisėti kaltinamojo veiksmai – sudavimas batų šaukštu į blauzdas, rankas, sudavimas delnu į veido sritį, buvo labiau momentiniai ir truko gan trumpą laiko tarpą. Svarbu ir tai, kad liekamųjų reiškinių nebuvo ir S. S. papildomai nesigydė, be to, pati nukentėjusioji atsisakė pareikšto civilinio ieškinio ir nenori, kad kaltinamasis būtų griežtai baudžiamas. Aptartos aplinkybės atskleidžia, jog J. S. veiksmais sukeliamų padarinių (fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo) rūšinis pavojingumas buvo mažesnis nei įprastai BK 140 straipsnio 1 dalyje veiksmais sukeliamų padarinių pavojingumas, t. y. padaryta žala nebuvo tokia didelė, kad kaltinamajam negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis. Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-231-976/2017).
Analizuojant J. S. kaltės turinį nustatyta, jog jis nusikalstamą veiką padarė esant netiesioginei tyčiai, aptarti nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai atskleidžia, jog jis vartojo fizinį smurtą ne specialiai tam, jog S. S. būtų sukeliamas fizinis skausmas, o fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai sukėlė, pasirinkęs netinkamą būdą spręsti konfliktą, vienas augindamas ir auklėdamas nukentėjusiąją. Be to, svarbu įvertinti ir nukentėjusiosios poziciją po padarytos nusikalstamos veikos. Teismas nustatė, kad S. S. teisminio nagrinėjimo metu atsisakė civilinio ieškinio, be to, dar apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad myli tėtį, pripažino, kad ir jai reikia vykdyti pareigas. Anot S. S., ji nenori, kad tėčiui dabar būtų kažkas blogai dėl to, nori su juo gyventi, mano, kad tėčio paliepimai tvarkytis ir mokytis yra reikalingi.
Visų šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nors J. S. veika atlikta jo dukros atžvilgiu formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau yra pagrindas pripažinti jo veiką mažareikšme, padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-895/2019). Todėl J. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Tokią poziciją patvirtina ir nuosekliai formuojama aukštesnės instancijos teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-224-898/2021, 1A-108-891/2022, 1A-126-908/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-93-788/2017, 2K-128-895/2019).
Papildomai pažymėtina, kad valstybinio kaltintojo pozicija šioje dalyje nėra nuosekli. Ikiteisminio tyrimo metu J. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį, tačiau ikiteisminio tyrimo teisėja nepatvirtino šio prokurorės nutarimo. Nors jokios naujos kaltinimui reikšmingos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos, baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė nuteisti kaltinamąjį ir skirti jam bausmę. Su tokiu valstybinio kaltintojo nenuoseklumu sutikti negalima. Tai traktuotina kaip valstybinio kaltinimo nenuoseklumas ir bendros pozicijos byloje nebuvimas.
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, jog teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padarius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
Teismas nustatė, jog J. S. konflikto su dukra metu nesugebėjo išvengti fizinio smurto panaudojimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga skirti J. S. BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys prielaidas kaltinamajam suvokti savo netinkamą elgesį bei jo padarinius ir ateityje tokio elgesio atsisakyti.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji S. S. pareiškė civilinį ieškinį, tačiau vėliau jo atsisakė. Teismas šį atsisakymą priima ir procesą dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio nutraukia.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš J. S. priteisimo. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjant baudžiamąją bylą nukentėjusiosios S. S. interesus atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė R. Janušytė. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam buvo patirta 445 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad priteisti išlaidas, susijusias su advokato atstovavimu byloje, galima priteisti tik iš kaltinamojo, kuris nuosprendžiu pripažįstamas kaltu, toks prašymas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-304 straipsniais, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
J. S. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 72² straipsniu, J. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priimti nukentėjusiosios S. S. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl jos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nepriteisti iš J. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.