Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-07-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1237-553/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-14
Bylos Nr.
2S-1237-553/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20086-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Atsakovas
V. G.
Kategorijos
  • 94.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1237-553/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20086-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 94.2.2; 106.8.2; 117.1; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-12 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-6737-820/2014 išnagrinėjus proceso atnaujinimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos už šilumos energiją bei palūkanų priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas (atsakovas) V. G. kreipėsi į teismą su prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-26932-833/2013, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-26 sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas civilinę bylą 2013-09-26 sprendimu už akių ieškovo naudai priteisė iš atsakovo 13 370,55 Lt skolą, 433,79 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai taikė teisės normas, nurodydamas, kad tarp ieškovo ir atsakovo konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta neterminuota šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą bei, kad vartotojas privalo sumokėti už patiektą šilumos energijos kiekį, nes atsakovo bute niekada nebuvo įrengti šilumos perdavimo įrenginiai, atsakovas savo butą šildo elektra. Ieškovas prie ieškinio nepridėjo UAB „Vilniaus energija“ 2-o klientų aptarnavimo skyriaus pažymos, kurioje užfiksuota, kad šildymas butui atjungtas. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu ir iš jo buvo atimta galimybė pateikti atsiliepimą, kuriuo būtų pasisakyta dėl visų byloje keliamų reikalavimų ir pateikti savo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-26932-833/2013. Pažymėjo, kad apie priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2013-12-16, kada jam Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo įteikti procesiniai dokumentai, todėl terminas pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (ieškovas) UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad šis prašymas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Be to, 2013-09-26 sprendimas už akių yra tęstinis už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2013-04-30 ir gali būti grindžiamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-03 sprendimu už ankstesnį laikotarpį (pradedant nuo 2010-09-01), kuris yra prejudicinis sprendimo už akių atžvilgiu. Bylose yra tos pačios aplinkybės, skolos tik už kitus laikotarpius. Deklaracija apie statybos užbaigimą bei pakeistą nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą gali įtakoti mokėjimus tik nuo 2013-06-01.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-12 nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo V. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-26932-833/2031. Teismas nustatė, kad pareiškėjas termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo nepraleido. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą šioje byloje grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, kada procesas gali būti atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, remiasi UAB „Vilniaus energija“ 2012-10-03 pažyma, kurioje nurodyta, jog šildymas 10 butui yra atjungtas. Be to, pas pareiškėją, jo teigimu, iš viso nebuvo įrengtas centrinis šildymas. Ieškovas skolą skaičiavo kaip už 216,24 m² ploto patalpas, nors plotas yra mažesnis – 209,14 m². Teismas nustatė, kad ploto pakeitimai yra įregistruoti ir galioja nuo 2013-05-20, t. y. ploto perskaičiavimai atlikti po byloje nagrinėto ginčo laikotarpio ir jų pakeitimai gali turėti įtakos tik į ateitį, negalioja iki tol buvusiems santykiams ir, atitinkamai, ieškovo reikalaujamai sumai. Be to, pareiškėjo pateikti nauji įrodymai (deklaracija apie atliktą paprastą remontą) yra susiję su pakeitimais atsiradusiais po 2013 m. gegužės mėnesio, kai prašomame atnaujinti procese buvo nagrinėjamos aplinkybės dėl atsiskaitymo už laikotarpį iki 2013 m. gegužės mėnesio, t. y. byloje nagrinėjamas ginčo laikotarpis nėra susijęs su pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis. Aplinkybės dėl pareiškėjo buto atjungimo nuo centrinio šildymo nėra naujos ir pasikeitę ginčo laikotarpiu. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos pareiškėjui, bet būtų buvusios nagrinėjant bylą, būtų esminės bylai, t. y. pareiškėjas neįrodė proceso atnaujinimo pagrindo numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu – teismui padarius aiškią teisės normos taikymo klaidą, kai sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjas nenurodė, kokias konkrečias teisės normas neteisingai taikė ir kaip jas turėjo taikyti teismas. Ta aplinkybė, jog teismas, taikydamas teisės normą, neįvertino aplinkybių ar įrodymų, kurių nebuvo byloje ir kurie buvo pateikti tik su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, negali būti vertinami, kaip netinkamas teisės normų pritaikymas, nes teismas teisės normas taiko pagal byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) V. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-12 nutartį panaikinti, atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-26932-833/2013, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-26 sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas teismui nepateikė savo 2012-10-03 pažymos, kurioje nurodyta, kad šildymas butui Nr. 10 yra atjungtas. Pareiškėjui tai nebuvo žinoma ir ši aplinkybė turi esminės reikšmės bylai, t. y. jei ji būtų žinoma iki sprendimo priėmimo, sprendimas būtų kitoks, nes minėtu dokumentu yra įrodyta, kad pats ieškovas pripažįsta, jog šilumos energijos pareiškėjo butui neteikia. Tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas nepagrįstai teigė, kad pareiškėjas nenurodė, kokias konkrečias teisės normas neteisingai taikė ir kaip jas turėjo taikyti teismas. Prašyme atnaujinti procesą buvo nurodyta, kad teismas neteisingai taikė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta vartotojo pareiga sumokėti už pateiktą energijos kiekį. Civilinėje byloje yra nustatyta, kad pareiškėjo butui šilumos energija ginčo laikotarpiu faktiškai nebuvo teikiama. Tačiau teismas, klaidingai taikydamas CK 6.383 straipsnio 1 dalį, sudarė situaciją, kai ieškovui be teisinio ir faktinio pagrindo priteista neegzistuojanti skola už faktiškai nepateiktą šilumos energiją. Tokiu būdu ieškovas nepagrįstai praturtėjo. Kadangi byloje nustatyta, kad šilumos energija butui neteikiama, teismas, remdamasis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato vartotojo prievolę sumokėti už patiektą energiją, turėjo ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, atsisakyti atnaujinti procesą. Be pirmosios instancijos teismui pateiktų paaiškinimų, papildomai pažymi, kad daugiabučiame name, net ir teisės aktų nustatyta tvarka atjungus buto įrenginius nuo namo šilumos įrenginių, buto savininkas išlieka mokėjimų už šilumos energiją bendroms reikmėms dalyviu. Apelianto nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis, turinčiomis įtakos 2013-09-26 sprendimo priėmimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta.

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui būtina įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė atsisakyti tenkinti apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, netenkino pareiškėjo prašymo. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Ši norma pakartota CPK 6 straipsnyje ir Teismų įstatymo 1 straipsnyje. Teisingumas savo prigimtimi yra moralinė kategorija, matas, kuriuo vertinamas žmogaus elgesys, jo veiksmai įvairiose gyvenimo srityse. Materialiuoju teisiniu požiūriu teisingumą galima apibūdinti kaip materialiosios teisės normų įgyvendinimą valstybės prievarta sprendžiant ginčus dėl teisės. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir išsprendęs ginčą, pasako, kuri šalis yra teisi, kurios reikalavimas pagrįstas. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik instancine teismų sprendimų peržiūrėjimo tvarka, o įsiteisėjęs sprendimas šalims įgyja res judicata galią ir turi būti vykdomas. Tačiau po sprendimo įsiteisėjimo gali atsirasti naujų aplinkybių, dėl kurių būtų galima suabejoti priimto teismo sprendimo teisingumu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Tuo tarpu vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo principas bei siekis, kad galutiniu teismo sprendimu byloje nebūtų abejojama. Šiai situacijai įgyvendinti įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Kartu tai yra savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese. Šios proceso stadijos išimtinumą lemia tai, kad proceso atnaujinimas galimas tik esant konkretiems įstatyme apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl pateisinamų priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Šių aplinkybių – įstatyme apibrėžtų pagrindų – pasitvirtinimas suponuoja reikalingumą bylą išnagrinėti pakartotinai. Proceso atnaujinimo institutas, kuriuo siekiama užtikrinti teisingumą, privalo būti taikomas kartu su kitais teisės principais, tokiais kaip protingumas, sąžiningumas, koncentruotumas, ekonomiškumas ir kt. Šis institutas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti teismo priimtų sprendimų vykdymą. Paprastai šis proceso institutas gali būti taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės – instancinės sistemos kontrolės – būdais.

Pasak apelianto, pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių) yra aplinkybė, kad ieškovas teismui nepateikė savo 2012-10-03 pažymos, kurioje nurodyta, kad šildymas apeliantui priklausančiam ginčo butui yra atjungtas, ir jei teismas būtų apie tai informuotas, jis būtų priėmęs kitokį sprendimą, nes minėtas dokumentas patvirtina, kad pats ieškovas pripažįsta, jog šilumos energijos pareiškėjo butui neteikia. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, jog: 1) aplinkybės egzistavo tiek nagrinėjant bylą, tiek priimant sprendimą; 2) aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos po to, kai teismo sprendimas įsiteisėjo; 4) aplinkybės turi esminės reikšmės bylai, t. y. jei jos būtų žinomos nagrinėjant bylą ir atskleistos teismui bei pasitvirtintų, būtų priimtas iš esmės kitoks sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010, 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005). Tik įrodžius šių pripažintų aplinkybių visumos buvimą galima konstatuoti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas. Nagrinėjamoje byloje aplinkybė, jog apeliantas nežinojo, kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė teismui 2012-10-03 pažymos, kuri, pasak apelianto, įrodo ieškinio nepagrįstumą, negali būti prilyginama naujai paaiškėjusiai esminiai bylos aplinkybei, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma apeliantui bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje, kuri buvo išnagrinėta priimant sprendimą už akių, nes ieškovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apeliantas neginčija to, ar byloje buvo pagrindas priimti sprendimą už akių. Tokiu būdu darytina išvada, kad apeliantas, būdamas tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu teisme inicijuotą procesą dėl skolos už šilumos energiją pritesimo, turėjo visas galimybes iki 2013-09-26 sprendimo už akių priėmimo pateikti į bylą visus dokumentus (tarp jų ir ieškovo išduotą 2012-10-03 pažymą), kurių, apelianto (atsakovo) nuomone, tuo metu trūko, kad priimti teisingą sprendimą. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybės dėl pareiškėjo buto atjungimo nuo centrinio šildymo nėra naujos ir jos jau buvo nagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-09-03 sprendime (civilinė byla Nr. 2-3843-833/2012), kurį Vilniaus apygardos teismas 2013-03-15 nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2A-706-392/2013) paliko nepakeistą (tai 2013-09-26 sprendimą už akių priimančiam teismui buvo žinoma iš ieškovo ieškinio). Minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose buvo analizuojamos pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo atsijungimo nuo centrinio šildymo ir teismai dėl jų yra pasisakę, kad nesant teisėto atjungimo, ieškovas turi teisę skaičiuoti šildymo paslaugas atsakovui (apeliantui). Tokiu būdu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas (apeliantas) nenurodė aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos pareiškėjui, bet būtų buvusios nagrinėjant bylą, būtų esminės bylai, t. y. pareiškėjas neįrodė proceso atnaujinimo pagrindo numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad pareiškėjas nenurodė, kokias konkrečias teisės normas neteisingai taikė ir kaip jas turėjo taikyti teismas. Pasak apelianto, prašyme atnaujinti procesą buvo nurodyta, kad teismas neteisingai taikė CK 6.383 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta vartotojo pareiga sumokėti už pateiktą energijos kiekį; kadangi byloje nustatyta, kad šilumos energija butui neteikiama, teismas, remdamasis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato vartotojo prievolę sumokėti už patiektą energiją, turėjo ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Pakartotinai atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši civilinė byla buvo išnagrinėta priimant sprendimą už akių, nes atsakovas (apeliantas) nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Sprendime už akių teismas atskirai nevertino (nepasisakė dėl) CK 6.383 straipsnio taikymo sąlygų nagrinėjamoje byloje, kaip ir nevertino (nepasisakė dėl) aplinkybės, kad, kaip nurodo apeliantas, šilumos energija apeliantui priklausančiam ginčo butui yra neteikiama, tačiau tai nereiškia, kad teismas neatsižvelgė į ieškinyje nurodytus prejudicinę reikšmę turinčių procesinius sprendimus (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-09-03 sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2013-03-15 nutartis), kuriuose buvo išanalizuota aplinkybė, kokią įtaka turi apelianto buto atjungimas skolos už šilumos energiją priteisimui iš apelianto, ir konstatuota, kad nesant teisėto atjungimo, ieškovas turi teisę skaičiuoti šildymo paslaugas atsakovui (apeliantui). Sprendimo už akių priėmimo metu teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad iš esmės pasikeitė minėtos aplinkybės, t. y. atsakovas įsiteisino atjungimą, todėl nebuvo pagrindo priimti kitokį sprendimą (t. y. ieškinį atmesti).

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-12 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė