- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-15
- Bylos Nr.
- 2A-706-392/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18592-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3843-833/2012 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo V. G. 5.962,54 Lt skolą už šilumos energiją, 123,58 Lt palūkanas, 188,90 Lt bylinėjimosi išlaidas bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad tiekė centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuo 2003-03-13 asmeninės nuosavybės teise priklauso šiame name esantis butas Nr. 10. Namo šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklų. Iki 2010-08-31 mokesčius už namui patiektą šilumos energiją pagal įvadinio šilumos skaitiklio rodmenis apmokėdavo pastatą jungianti 727-oji daugiabučio namo savininkų bendrija. Nuo 2010-09-01 ieškovas dėl įsiskolinimų nutraukė su bendrija sudarytą 2000-11-09 šilumos pirkimo-pardavimo sutartį ir perėmė tiesioginį mokesčių skaičiavimą kiekvieno butų / patalpų savininkams. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis atsakovui priklausančio buto šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Šio buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai buvo prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų. Taigi, ieškovas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal standartines šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas. Atitinkamai atsakovui atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą LR įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Atsakovas neatsiskaitė su ieškovu už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2012-01-31. Atsakovas nepateikė ieškovui dokumentų, patvirtinančių teisėtą jam priklausančio buto atjungimą nuo šilumos energijos tiekimo tinklų ir naudojimąsi elektriniu šildymu.
Atsakovas V. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jam priklausančio buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai nebuvo prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų. Ieškovo paslaugomis atsakovas niekada nesinaudojo, atsakovo butas šildomas elektra, todėl jis negali būti skolingas ieškovui už tiektą šilumos energiją. Apie tai atsakovas ieškovą informavo raštu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl šilumos tiekimo ir vartojimo, tame tarpe neteisėto atsijungimo nuo šilumos energijos tiekimo tinklų. Atsakovas negali būti laikomas savavališkai nuo centralizuoto šildymo atsijungusiu vartotoju.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį tenkino pilnai. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo V. G. 5.962,54 Lt skolą, 123,58 Lt palūkanas bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 188,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad nuo 2003-03-13 atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis bute yra įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsakovas nurodo, kad jis butą įgijo iš V. G. 2003-03-13 dovanojimo sutarties pagrindu, kuri butą pirkusi pagal 1999-03-25 pirkimo-pardavimo sutartį. Nuo 1999-03-25 bute yra įrengta elektrinio šildymo sistema, o centrinis šildymas neįrengtas. Atsakovas taip pat yra pateikęs rašytinį įrodymą – antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo 2012-06-28 protokolą, pagal kurį nustatyta, kad atsakovui priklausančiame ginčo bute yra įrengtas elektrinis šildymas. Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai reikalauja iš jo prisiteisti skolą, nes jokių paslaugų iš ieškovo atsakovas negauna – jis naudojasi elektriniu šildymu. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai prieštarauja prima facie turinčiam įrodymui – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašui, kuriame nurodyta, kad atsakovui priklausantis butas yra su centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų. Dėl to teismas darė išvadą, kad elektrinė buto šildymo sistema nors ir įrengta, tačiau neįteisinta įstatymų nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad iš neteisės negali kilti teisė. Teismas nustatė, kad buvusi patalpų savininkė V. G. teisės aktais nustatytos patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos tvarkos nesilaikė. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją bei įstatymų nustatytus reikalavimus, nustatytas patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo procedūrų pažeidimas laikytinas tęstiniu. Atsakovas, įgijęs patalpas be šildymo sistemos įrangos, nors viešajame registre nurodyta, kad patalpose yra centrinis šaldymas iš centralizuotų sistemų, privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti patalpų šildymo įrangos atjungimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų tai padaręs. Dėl to teismas sprendė, kad nors atsakovas faktiškai ir nesinaudoja ieškovo paslaugomis, jis, neįteisinęs atsijungimo nuo šildymo sistemos procedūros veikė savo rizika ir prarado reikalavimo teisę įrodinėti, kad jo ir ieškovo nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolės ir neatsiskaitė su ieškovu už patiektą šilumos energiją, teismas darė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam ieškinyje nurodytą skolą už suteiktas šilumos energijos paslaugas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. G. teismo prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atmesti, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, nes sprendimu atsakovas priverčiamas atsiskaityti už paslaugas, kurios realiai nebuvo suteiktos. Atsakovas 2003-03-13 dovanojimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jau įsigijimo metu bute nebuvo centrinio šildymo. Vietoje jo buvo įrengtas šildymas elektriniais prietaisais. Nagrinėjant bylą buvo pateikta buto statytojo UAB „ALJA“ 1999-03-25 pažyma, kurioje nurodyta, kad bute nuo jo įsigijimo datos įrengtas elektrinis šildymas, o centrinis šildymas neįrengtas. Be to, byloje yra 727-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2002-11-19 susirinkimo protokolai, kuriuose buvo konstatuota, kad tris butai, tame tarpe ir atsakovo butas, šildosi elektra, o ieškovo tiekiamas šilumos kiekis (atitinkamai ir apmokėjimas) dalinamas tarp likusių butų. Taipogi šilumos energijos paskirstymo klausimas buvo sprendžiamas bendrijos 2010-04-08 susirinkime, kuriame buvo konstatuota, kad nuo 2000-10-09 skaičiuojamas šilumos kiekis pagal apšildomą plotą; trys butai šildosi elektra (tame tarpe ir atsakovo butas); ieškovo tiekiamas šilumos kiekis dalinamas iš 17 butų apšildomo ploto kvadratūros; pagalbinių patalpų plotą apmoka visi gyventojai. Atsakovo manymu, ieškovas negali nesivadovauti šiais bendrijos nutarimais. Bendrijos sprendimų teisėtumas yra patvirtintas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-509-535/2010, kuris buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011-12-23 nutartimi civ. byloje Nr. 2A-590-160/2011. Nurodytoje byloje buvo konstatuota, kad 3 butai nesinaudoja šilumos energija, todėl minėtų butų savininkai neturi mokėti už šių butų šildymą. Nurodytoje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo ieškovas, gyventojų interesus atstovavo bendrija, todėl byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės turi prejudicinę galią, nagrinėjant šią civilinę bylą ir todėl šių aplinkybių nereikia įrodinėti. Be to, byloje yra ir kitų įrodymų, liudijančių, kad ieškovui buvo žinoma, jog atsakovo butas šildomas elektra. Į bylą buvo pateiktas 2011-06-27 skundas, kuriuo atsakovas informavo ieškovą apie tai, kad butas šildomas elektra. Prie skundo buvo pridėtas antstolio I. G. 2009-11-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo buvo konstatuota, kad namo (duomenys neskelbtini) butuose Nr. 9, 10, 19 nėra centrinio šildymo. Analogiškos faktinės aplinkybės buvo nustatytos 2012-06-28 faktinių aplinkybių konstatavimo, dėl kurio teismas sprendime net nepasisakė. Tai pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles. Taipogi byloje yra ieškovo raštas, kuriuo ieškovas pripažįsta, kad atsakovo butas šildomas elektra. Ieškovo reikalavimas priteisti įsiskolinimą už šildymą, esant pakankamai duomenų, kad atsakovas šilumos energija nesinaudoja, turi piktnaudžiavimo teise požymių, todėl šis reikalavimas netenkintinas. Atsakovas taip pat nurodė, kad priimdamas sprendimą teismas iš esmės vadovavosi tik Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-10-24 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-7-359/2007. Tačiau yra esminis skirtumas tarp sprendime paminėtos civ. bylos Nr. 3K-7-359/2007 faktinių aplinkybių ir nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Teismo nurodytoje byloje tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis ir atsakovas ją vienašališkai nutraukė, o nagrinėjamoje byloje tokios sutarties sudaryta nebuvo. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir 727-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos. Minėta sutartis 2010-09-01 buvo nutraukta. Atsakovas tuo metu apie sutarties nutraukimą nebuvo informuotas. Kadangi atsakovas turėjo elektrinius šildymo prietaisus, jis nesikreipė į ieškovą dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties su juo sudarymo. Atsakovas neturi šilumos energiją naudojančių įrenginių, todėl tokia sutartis negalėjo būti sudaryta. Atsakovas neprivalo mokėti už šilumos energiją, kurios jis nesuvartojo. Taip pat iš atsakovo pusės nebuvo jokių konkliudentinių veiksmų, leidžiančių manyti, kad jis sudarė sutartį su ieškovu. Atvirkščiai, atsakovas, kai tik sužinojo apie tariamą skolą ieškovui, nedelsiant kreipėsi į ieškovą (iki ieškinio padavimo), nurodydamas, kad nesutinka su sutarties sudarymu. Atsakovo teigimu, teismo sprendimas pažeidžia atsakovo kaip vartotojo teises ir teisėtus interesus. Atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl susidariusios padėties, aiškino aplinkybes, tačiau ieškovas ignoravo atsakovą, vengė su juo bendrauti. Tai parodo akivaizdžiai neigiamą ieškovo požiūrį į atsakovą, kuris siekia apginti savo teises. Atsakovas taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai neįtraukė trečiaisiais asmenims namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų ir 727-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, nes teismo sprendimas gali turėti įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms. Teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas UAB „Vilniaus energija“ teismo prašo atsakovo V. G. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teismas nustatė, kad atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad bute yra įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (prima facie turintis įrodymas, oficialus įrodymas, valstybės įmonės išduotas įrodymas, kuris turi viršesnę galią prieš kitus rašytinius įrodymus). Atsakovo buto karšto vandens įrenginiai yra prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tinklų, butui tiekiamas karštas vanduo. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) iki 2011 m. lapkričio mėn. šilumos energija buvo paskirstoma vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu patvirtintu Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4 (proporcingai patalpų plotui). Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 3 punkte vartotojams numatyta teisė siūlyti bei teikti derinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai savo kitus metodus, tačiau ieškovas jokios informacijos apie nurodyto gyvenamojo namo vartotojų sprendimą dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo arba apie kitų jų siūlomų metodų teikimą derinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai neturi, šios institucijos tinklapyje, kuriame paskelbti visi suderinti vartotojų pasiūlyti šilumos paskirstymo metodai, nurodyto gyvenamojo namo šilumos vartotojų siūlomo metodo nėra. Visą namui pateiktą šilumos energijos kiekį įsiskolinimo laikotarpiu apskaitė metrologinius reikalavimus atitinkantis įvadinis šilumos skaitiklis, ginčo dėl jo parodymų tikslumo nėra. Šilumos energija buvo patiekta ir suvartota, ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė. Tiek CK 6.383, 6.385 straipsniai, tiek ir Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnis, numatydami šilumos tiekėjo pareigą patiekti pastatui apšildyti reikalingą energijos kiekį, numato ir šilumos tiekėjo teisę, o abonento pareigą piniginiu ekvivalentu atlyginti už jam patiektą energijos kiekį. Nuo 2011 m. lapkričio mėn. buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams pateikus dokumentus, patvirtinančius šildymo būdo pakeitimo (atjungimo nuo centralizuotos namo šildymo sistemos) įteisinimą ir išviešinimą VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje, nurodytam gyvenamajam namui be komisijos patvirtinto metodo taikomas ir 2005-07-22 komisijos nutarimu Nr. 03-41 patvirtintas šilumos energijos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti metodas Nr. 5. Ieškovas mano, kad teismas įvertino ir tinkamai ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus, teisingai pritaikė CK, Šilumos ūkio įstatymo, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas bei atsižvelgė į teismų formuojamą praktiką. Tai patvirtina ir kitas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės R. B. atžvilgiu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika – 2012-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo V. G. apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str.).
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 71-72, 96). Iki 2010-09-01 šilumos energija nurodytam gyvenamajam namui buvo tiekiama pagal ieškovo ir 727-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2000-11-09 sudarytą Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartį Nr. 50240. Pagal šią sutartį bendrija paskirstydavo namo gyventojams sunaudotos šilumos kiekį ir surinkdavo iš jų mokesčius, kuriuos vėliau pervesdavo ieškovui. Nuo 2010-09-01, nutraukus minėtą sutartį, mokesčius už šilumos energiją, patiektą nurodytam gyvenamajam namui, ieškovas gyventojams paskirsto ir surenka tiesiogiai (t. I, b.l. 66).
Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1999-03-18 iki 1999-03-25 nuosavybės teise priklausė statybinei-komercinei įmonei UAB „Alja“, nuo 1999-03-25 iki 2003-04-01 – V. G., o nuo 2003-04-01 – atsakovui V. G.. Be to, remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, bute yra įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (t. I, b.l. 6-7). Byloje nėra objektyvių duomenų, kad šio buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai būtų teisėtai atjungti nuo nurodyto gyvenamojo namo šilumos energijos tiekimo tinklų.
Byloje esantys įrodymai – statybinės-komercinės įmonės UAB „Alja“ 1999-03-25 pažyma (t. I, b.l. 169), 727-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2002-11-19 susirinkimo protokolas Nr. 7 (t. I, b.l. 33), 2010-04-08 susirinkimo protokolas Nr. 21 (t. I, b.l. 37-38) ir 2012-01-20 pažyma (t. I, b.l. 36) bei antstolio I. G. 2012-06-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0008-12-1170 (t. I, b.l. 147-167) – patvirtina, kad trys nurodyto gyvenamojo namo butai, tame tarpe ir atsakovui priklausantis butas, faktiškai šildomi elektra.
Ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 5.962,54 Lt skolą už šilumos energiją, tiektą laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2012-01-31 (t. I, b.l. 61-65). Atsakovas su tokiu ieškovo reikalavimu nesutiko teigdamas, kad jam priklausančiame bute visą laiką buvo įrengtas elektrinis šildymas, todėl ieškovo tiekiamos šilumos energijos atsakovas faktiškai nenaudojo ir neturi pareigos už ją atsiskaityti (t. I, b.l. 83-84). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nors atsakovas faktiškai ir nesinaudojo ieškovo tiekiama šilumos energija, jis, neįteisinęs savo buto šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo gyvenamojo namo šildymo sistemos, privalo atsiskaityti su ieškovu. Teisėjų kolegija su tokiomis teismo išvadomis sutinka.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad buvęs buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas teisės aktais nustatytos buto šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros gyvenamojo namo šildymo sistemos tvarkos nesilaikė ir šių darbų tinkamai neįteisino. Tai patvirtina byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2012-06-13 raštas Nr. A51-37384(2.15.2.36-MP8), kuriame nurodyta, kad su šiais darbais susiję statybą leidžiantis dokumentai išduoti nebuvo (t. I, b.l. 101-102). Šios aplinkybės neginčija ir atsakovas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, įgydamas nurodytą butą kaip nuosavybę, žinojo, jog buto šildymo sistemos įrenginiai yra atjungti nuo bendros gyvenamojo namo šildymo sistemos, ir kad butas yra šildomas elektra. Atsakovui taip pat buvo žinoma, kad ieškovas jį kaip buto savininką laiko šilumos energijos vartotoju, nes atsakovui nuolat buvo siunčiamos sąskaitos už suvartotą šilumos energiją ir raginimai atsiskaityti (t. I, b.l. 103-135). Todėl atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimais atsiskaityti už suteiktą šilumos energiją, elgdamasis apdairiai ir protingai, privalėjo įsitikinti, ar jam priklausančio buto šildymo sistemos įrenginių atjungimas nuo bendros gyvenamojo namo šildymo sistemos įteisintas tinkamai, o jeigu ne – ištaisyti šį trūkumą ir apie tai informuoti ieškovą. Tuo labiau, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, teisiškai buvo ir yra laikoma, jog atsakovui priklausančiame bute yra įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (t. I, b.l. 6-7).
Tuo tarpu byloje esantis 2011-06-27 atsakovo skundas, adresuotas ieškovui, ir prie jo pridėtas antstolio I. G. 2009-11-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0008-09-815 (t. I, b.l. 28-31) nesuteikė pagrindo ieškovui pripažinti, kad atsakovas savo butą teisėtai šildosi elektros prietaisais ir nesinaudoja ieškovo tiekiama šilumos energija. Nurodytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole tokios aplinkybės nebuvo konstatuotos, šiame protokole pasisakoma ne apie atsakovui priklausantį butą, o apie kitą butą, kurio Nr. 19. Kitų įrodymų, kad atsakovas būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, siekdamas įteisinti jam priklausančio buto šildymo sistemos įrenginių atjungimą nuo gyvenamojo namo šildymo sistemos, ir kad apie tai būtų tinkamai informavęs ieškovą, byloje nėra. Pažymėtina, kad ieškovas ne kartą prašė 727-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos bei atsakovo pateikti tinkamai įformintus dokumentus, patvirtinančius atsakovo buto šildymo sistemos įrenginių atjungimą nuo gyvenamojo namo šildymo sistemos, tačiau tai nebuvo padaryta (t. I, b.l. 68-76).
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovu, kad šioje byloje reikėtų remtis Vilniaus apygardos teismo 2011-12-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-590-160/2011. Nors teismas šioje nutartyje konstatavo, kad nurodyto namo trys butai, kurie šildosi elektra, neturi mokėti už ieškovo tiekiamą šilumos energiją, tačiau ginčas nurodytoje byloje buvo kilęs tarp bendrijos ir jos narių už atsiskaitymo laikotarpį, kai už namui tiekiamą šilumos energiją, už visus patalpų savininkus, atsiskaitydavo bendrija, o ne tiesiogiai tarp vartotojo ir šilumos energiją teikiančio ieškovo. Be to minimoje byloje teismas nevertino šių butų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros gyvenamojo namo šildymo sistemos momento, teisėtumo ir su tuo susijusių teisinių padarinių.
Tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad nors savininkams ir yra įtvirtinta teisė atjungti savo buto ar patalpų šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau, įgyvendindami šią teisę, jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Priešingu atveju, šie asmenys ir toliau išlieka šilumos energijos vartotojais, nepriklausomai nuo to, kad faktiškai jų butuose ar patalpose šildymo sistemos įrenginiai buvo atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos. Atitinkamai naujieji butų ar patalpų savininkai perima buvusių savininkų pareigas ir statusą, nors šildymo sistemos įrenginių atjungimas buvo atliktas buvusių savininkų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007; 2012-02-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; kt.).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, pagal kuriuos atsakovui priklausančiame bute iki šiol yra įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (t. I, b.l. 6-7), nesant byloje duomenų, kad atsakovas teisės aktais nustatyta tvarka būtų įteisinęs jam priklausančio buto šildymo sistemos įrenginių atjungimą nuo bendros gyvenamojo namo šildymo sistemos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas laikytinas ieškovo tiekiamos šilumos energijos vartotoju iki jis teisės aktų nustatyta tvarka pašalins nurodytus trūkumus. Tuo tarpu atsakovo argumentai, jog jis neprivalo mokėti už ieškovo patiektą šilumos energiją, kadangi visą laiką faktiškai naudojosi elektriniu šildymu, laikytini teisiškai nepagrįstais.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu už jo tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2012-01-31, dėl ko iš atsakovo pagrįstai buvo priteistas ieškovo nurodytas įsiskolinimas, kurio dydžio atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas iš esmės įtakojo tik atsakovo materialines teises ir pareigas, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.
Taip pat nenustatyta būtinybė atsakovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių bei užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ginčo šalys ir jų atstovai davė išsamius paaiškinimus, todėl iš naujo išklausyti šalis nėra reikalo, o atsakovas nenurodė, kokias bylos faktines aplinkybes jis nori paaiškinti papildomai.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos. Tuo tarpu ieškovas bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovo neprašė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.