Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Gintarui Stankevičiui, atsakovų V. M. ir V. M. atstovui advokatui Linui Blažulioniui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VVM Servis“ atstovui V. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ECOIL“ ieškinį atsakovams V. M., V. M., uždarajai akcinei bendrovei ,,VVM Servis“ ir ,,Afford Trade“ OU dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio esmė

II. Atsiliepimo esmė

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB ,,ECOIL“ ir atsakovas V. M. 2006-11-16 sudarė Darbo sutartį Nr. 5, pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas įmonės didmeninės prekybos specialistu. Ieškovės ir atsakovo V. M. 2006-11-16 sudaryta Darbo sutartis Nr. 5 buvo pakeista (papildyta) 2010-03-25 įsakymu Nr. P1003-008, įpareigojant darbuotoją (atsakovą V. M.) vykdyti didmeninės prekybos ir degalinės techninio vadovo pareigas; taip pat ši sutartis 2013-06-01 įsakymu Nr. P1305-046 buvo pakeista (papildyta) dar kartą V. M. paskiriant bendrovės gamybos ir pardavimų direktoriumi.

8. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovai V. M. ir V. M. įsteigė UAB ,,VVM Servis“, būtent pasinaudodami sužinota ieškovės konfidencialia informacija, kuomet dirbo pas ieškovę ir UAB ,,LIT-INVEST“ (duomenys neskelbtini) bazėje; be to, dėl minėtose bendrovėse užimamų pareigų žinojo UAB ,,ECOIL“ su tiekėjais bendradarbiavimo su tiekėjais ir klientais sąlygas, susipažino su UAB ,,ECOIL“ vykdomos veiklos specifika, įgijo veiklai būtinų žinių ir patirties, tiesiogiai bendravo su ieškovės klientais, žinojo jų kontaktinius duomenis, jų poreikius, ieškovės su klientais ir tiekėjais sudarytų sutarčių sąlygas; taip pat įrodinėja, kad atsakovai V. M. ir V. M. įsteigė ,,Afford Trade“ OU V. M. vardu, norėdami slapta vykdyti prekybą naftos produktais.

10. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Tam, kad komercinė paslaptis būtų saugoma kaip pramoninės nuosavybės objektas, ji neprivalo pasižymėti naujumu, kaip kad naujumas suprantamas, pavyzdžiui, patentų (išradimų) teisėje, ar originalumu, kaip kad originalumas suprantamas autorių teisėje. Informacija tam, kad būtų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša). Komercinę paslaptį sudaro tik tokia informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims. Tai, kad nurodyta informacija nėra visuotinai žinoma, nereiškia, jog informacija turi būti absoliučiai slapta. Kaip savo jurisprudencijoje yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, komercine paslaptimi laikoma informacija, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis. Ar asmuo ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama pagal tai, ar jis priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006; 2011-07-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011); 2) informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama. Tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų slapta, nes tokiu atveju tai tiesiog būtų paslaptis, o ne komercinė paslaptis. Komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan.; 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Pavyzdžiui, protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą inter alia galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą, tačiau savaime faktas, jog bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, neturi būti suabsoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011).

11. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, informacija apie klientus, partnerius, konkurentus, bendrovės sudaromų sandorių sąlygas, finansinė informacija (bendrovės ir jos padalinių pajamos, išlaidos, atsiskaitymų tvarka ir pan.) gali būti laikoma komercine paslaptimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012, 2006-09-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006). Kaip minėta šio sprendimo 3 punkte, ieškovė ir atsakovas M. M. buvo sudarę Darbo sutartį Nr. 5, pagal kurios 10 punkto iv papunktį atsakovas V. M. įsipareigojo nenaudoti savo, šeimos, giminaičių ar trečiųjų asmenų interesais jokios informacijos, susijusios su darbu ar pareigomis UAB ,,ECOIL“ ar kitaip prieinamos ir priklausančios bendrovei. Taip pat Darbo sutarties Nr. 5 10 punkto v papunkčiu V. M. įsipareigojo išlaikyti visišką žinių, kurias jis gavo dirbdamas UAB ,,ECOIL“ slaptumą, įsipareigojo neatskleisti jokių komercinių paslapčių ar kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos, susijusios su bendrove ar jos klientais, nepaisant ar tokia informacija liečia bendrovę ar ji buvo perduota UAB ,,ECOIL“ ar trečiosios šalies, išskyrus kai tai reikalinga darbo sutarties tikslams arba kai to reikalauja įstatymas. Šiuo darbo sutarties papunkčiu nustatytas komercinių paslapčių sąrašas, nurodant, kad komercinėmis paslaptimis laikomi šie duomenys: UAB ,,ECOIL“ veiklos projektai, susiję su dabartiniais ar būsimais produktais ir paslaugomis, kurias bendrovė parduoda ar naudoja, informacija, susijusi su bendromis darbdavio ūkinės veiklos operacijomis, tokiomis, kaip: pardavimai, kaštai, pelnas, kainų struktūra, ūkinės veiklos organizavimas, tiekėjų ir vartotojų sąrašai ir t. t. Darbuotojas privalo gauti išankstinį raštišką darbdavio pritarimą bet kokiai išimčiai dėl komercinių paslapčių įsipareigojimų. Be kita ko, Darbo sutarties 10 punkto v papunktyje nustatyta, kad komercinės paslaptys yra duomenys, kuriuos darbdavys nori išlaikyti konfidencialiais. UAB ,,ECOIL“ komercinėmis paslaptimis laikoma informacija, susijusi su V. M. darbu ar pareigomis pas ieškovę ar kitaip jam prieinamos ir priklausančios bendrovės (10 punkto iv papunktis), informacija, susijusi su ieškovės klientais, nepaisant ar tokia informacija liečia ieškovę ar ji buvo perduota ieškovės ar trečiosios šalies, ieškovės veiklos projektai, susiję su dabartiniais ar būsimais produktais ir paslaugomis, kurias ieškovė parduoda ar naudoja, informacija, susijusi su bendromis darbdavio ūkinės veiklos operacijomis, tokiomis, kaip: pardavimai, kaštai, pelnas, kainų struktūra, ūkinės veiklos organizavimas, tiekėjų ir vartotojų sąrašai ir t. t. (10 punkto v papunktis). Taigi atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei aptartas šalių Darbo sutarties Nr. 5 nuostatas, laikytina, kad informacija apie bendrovės klientus, tiekėjus, sudaromų sandorių sąlygas, finansinė informacija, yra ieškovės komercinės paslaptys, kurioms apsaugoti UAB ,,ECOIL“ ėmėsi pakankamai protingų priemonių.

12. Byloje nėra paneigtos aplinkybės, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) bazę išsinuomojo iš UAB ,,LIT-INVEST“, kai ši bendrovė tiesiogiai neturėjo galimybių vykdyti veiklos dėl pritaikytų turto areštų, ir tokiu būdu UAB ,,LIT-INVEST“, turėdama didelę patirtį prekiaujant naftos produktais, sukaupusi techninės dokumentacijos, komercinio ir praktinio patyrimo, žinių, kurie sudarė pagrindą (know-how), kaip vykdyti didmeninę prekybą naftos produktais, šias žinias, taip pat klientų ir tiekėjų sąrašus, infrastruktūrą ir darbuotojus prekybai naftos produktais suteikė teisę naudotis ieškovei, teikdama (duomenys neskelbtini) bazės terminalo operatoriaus ir buhalterinės apskaitos paslaugas. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis visi (duomenys neskelbtini) bazės darbuotojai, nors UAB ,,LIT-INVEST“ ir faktiškai nustojo vykdyti prekybą naftos produktais, toliau dirbo bei dalyvavo bendrovės veikloje būtent teikiant paslaugas ieškovei, kurios vardu ir buvo organizuojama prekyba.

13. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti, jog atsakovai V. M. ir V. M. dėl UAB ,,ECOIL“ ir UAB ,,LIT-INVEST“ užimtų pareigų žinojo visą prekybos naftos produktais specifiką, tiekėjus, klientus, kainas, nuolaidas, veiklos sąnaudas, kitą komercinę informaciją, reikšmingą vykdant prekybą naftos produktais. Galiausiai, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017 sprendžiant klausimus dėl atsakovų atleidimo iš darbo pagrįstumo, nustatyta, kad V. M. ir V. M., žinodami, kad jiems yra draudžiama atskleisti UAB ,,LIT-INVEST“ komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją, jas naudoti ne UAB ,,LIT-INVEST“ interesais, įsteigė UAB ,,VVM Servis“ ir ,,Afford Trade“ OU, ir per šias įmones vykdydami veiklą, konkuruojančią su UAB ,,LIT-INVEST“ veikla, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Taip pat buvo nustatyta, kad 2011 m. V. M. ir V. M., dirbdami UAB ,,LIT-INVEST“ ir UAB ,,ECOILcoil“, įsteigė ir patys ėmė valdyti kartu su šeiminiais ryšiais susijusiais asmenimis (su sūnumi, dukters sutuoktiniu) UAB ,,VVM Servis“ ir ,,Afford Trade“ OU, kurių licencijuojama veikla yra analogiška darboviečių veiklai – didmeninė prekyba nefasuotais naftos produktais, be to, nustatyta, kad įsteigtos bendrovės veikė toje pačioje rinkoje kaip ir UAB ,,LIT-INVEST“ ir UAB ,,ECOIL“, tiekė tą patį produktą (dyzeliną) ir buvo konkuruojantys ūkio subjektai. Nustatyta, kad atsakovai ilgą laiką eidami pareigas ir vykdydami tam tikras darbo funkcijas, žinojo visą prekybos naftos produktais specifiką, tiekėjus, klientus, kainas, nuolaidas, veiklos sąnaudas, kitą informaciją, reikšmingą vykdant prekybą naftos produktais; visas savo gautas žinias, darbdavių konfidencialią informaciją panaudojo UAB ,,VVM Servis“ ir ,,Afford Trade“ OU veikloje, taip įgydami naudą sau ir faktiškai valdomoms UAB ,,VVM Servis“ ir ,,Afford Trade“ OU; be to, V. M. darbdavių sudarytai jungtinei darbo grupei patvirtino, kad jis spręsdavo, kuri įmonė – UAB ,,LIT-INVEST“, UAB ,,ECOIL“, ,,Afford Trade“ OU ar UAB VVM Servis“ parduos naftos produktus klientui, neneigė, kad jo su sutuoktine valdomų įmonių ir darbdavių bendrovių klientai buvo tie patys asmenys, ir tokie V. M. bei V. M. veiksmai patvirtina nelojalumą darbdavėms, ilgalaikį darbdavių interesų neatitinkantį elgesį, ir kad šiuos darbo pažeidimus padarė tyčia. Nutarties 55 punkte konstatuota, kad V. M. ir V. M., vykdydami jiems pavestas funkcijas, veikė ne darbdavių, o savo interesais, ignoravo privalomą savo funkcijų atlikimo tvarką, pažeisdami darbdavių teises ir įstatymų saugomus interesus; taip pat darbo metu užsiimdami sau naudinga veikla, naudojo darbdavių bendrovių inventorių, terminalą, ir tokie veiksmai traktuotini kaip savavaliavimas.

14. Taigi, atsižvelgiant į tai bei į nustatytą aplinkybę, jog UAB ,,LIT-INVEST“ perdavė ieškovei visas komercines paslaptis, yra pagrindas spręsti, kad tais pačiais veiksmais žala buvo padaryta ne tik UAB ,,LIT-INVEST“, bet ir ieškovei.

15. Atsakovo V. M. teigimu, jis galėjo dirbti kitoje naftos produktais prekiaujančioje bendrovėje, būti tokios bendrovės akcininku ar iš tokių bendrovių gauti ekonominę naudą, nes nebuvo sudaręs su ieškove nekonkuravimo susitarimo. Tačiau su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti, nes, visų pirma, pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Antra, asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Taigi, nesąžiningu konkuravimu su darbdaviu pripažįstamas ne tik konkuruojančios įmonės įsteigimas, bet ir darbdavio komercinės paslapties atskleidimas, pasinaudojimas ja, tai reiškia, jog darbdavį nuo jos darbuotojų nesąžiningos konkurencijos saugo ne tik individualūs susitarimai dėl nekonkuravimo, konfidencialumo įsipareigojimai, be ir minėtos Konkurencijos įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovas V. M. privalėjo saugoti komercines paslaptis, jomis nesinaudoti net ir nesant atskiro rašytinio susitarimo su ieškove. Laikytini pagrįsti ieškovės teiginiai, kad darbdavys tokios pareigos neprivalo papildomai įtvirtinti nekonkuravimo susitarime, nes jo komercinių paslapčių apsauga užtikrinta įstatyminiu lygmeniu ir darbdavio komercinės paslapties panaudojimas darbuotojo įsisteigtos įmonės veikloje yra ne kas kita kaip nesąžiningas konkuravimas ir tai, kad tarp UAB ,,ECOIL“ ir V. M. nebuvo sudarytas nekonkuravimo susitarimas, nesuteikė jam teisės nesąžiningai konkuruoti su ieškove per minėtas įsteigtas įmones. Kadangi atsakovas V. M. ieškovės komercines paslaptis atskleidė, jomis pasinaudojo veikdamas asmeniškai, ir sandorius sudarydamas per įsteigtas įmones, jo neteisti veiksmai – komercinės paslapties atskleidimas ir nesąžiningas konkuravimas negali būti atskirti; toks atskyrimas būtų įmanomas tik tokiu atveju, jei ieškovės komercinės paslaptys būtų atskleistos su V. M. nesusijusiems ūkio subjektams. Todėl ir ieškovė, siekdama apsisaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kuriuos gali atlikti darbuotojai, į su atsakovu sudarytą darbo sutartį įtraukė nuostatas, pagal kurias V. M. įsipareigojo neatskleisti ieškovės komercinių paslapčių, todėl atskiras susitarimas nebuvo būtinas.

16. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės V. M. argumentais, kad vien ta aplinkybė, jog ji nebuvo susieta darbiniais santykiais su UAB ,,ECOIL“, jai nekyla atsakomybė dėl ieškovės komercinės paslapties neteisėto panaudojimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovei V. M. ieškovės komercinės paslaptys tapo žinomos jai dirbant UAB ,,LIT-INVEST“ (duomenys neskelbtini) bazės buhaltere, nes, kaip nustatyta, ieškovė naftos produktų prekybos veiklai vykdyti nuomojosi UAB ,,LIT-INVEST“ (duomenys neskelbtini) bazę. Taip pat, kaip nustatyta, šios bazės direktoriaus pareigas ėjo V. M., kuris vienu metu buvo susijęs darbo santykiais tiek su ieškove, tiek ir su UAB ,,LIT-INVEST“, o jo sutuoktinė V. M. ėjo buhalterės pareigas. Pagal tuo metu galiojusias CK 1.116 straipsnio 4 dalies nuostatas, asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius; pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį, atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Neteisėtas komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimas CK 1.116 straipsnio 4 dalies prasme sudaro savarankišką neteisėtą veiksmą; už neteisėtą komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimą teisinė atsakomybė kyla visiems neteisėtai informaciją panaudojusiems asmenims – atsakovo tiek buvę ir esami komercinės paslapties savininko darbuotojai ir kitokių sutarčių šalys, tiek asmenys, kurių sutartiniai santykiai su informacijos savininku nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovė V. M. tiesiogiai nebuvo susijusi su ieškove sutartiniais santykiais bei nebuvo sudariusi konfidencialumo ar nekonkuravimo susitarimų, neeliminuoja jos atsakomybės dėl sužinotos ieškovės komercinės paslapties atskleidimo / naudojimo. Kadangi atsakovė V. M. ieškovės komercinėmis paslaptimis pasinaudojo vykdydama naftos produktų prekybą per su savo sutuoktiniu įsteigtas minėtas įmones, jai kyla atsakomybė pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, tai, kad atsakovė V. M. solidariai atsakinga, yra konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-701/2021 dėl CK 1.116 straipsnio 4 dalies ir CK 6.249 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo nurodant, jog 2019-11-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 pasisakė dėl solidariosios atsakomybės taikymo galimybės ir pažymėjo, kad, reiškiant ieškinį Konkurencijos įstatymo ir (ar) CK 1.116 straipsnio pagrindu, taikytinos ir bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, taigi ir CK 6.249 straipsnio nuostatos dėl atsakingo asmens gautos naudos ar nukentėjusiojo asmens negautų pajamų atlyginimo, todėl, vadovaujantis CK 6.279 straipsnio 1 dalimi, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

17. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

18. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas išvadai, kad V. M. ir jo sutuoktinė V. M. dėl UAB „ECOIL“ ir UAB „LIT-INVEST“ užimamų pareigų žinojo UAB „ECOIL“ bendradarbiavimo su tiekėjais ir klientais sąlygas, susipažino su UAB „ECOIL“ vykdomos veiklos specifika, įgijo veiklai būtinų žinių ir patirties, tiesiogiai bendravo su ieškovės klientais, žinojo jų kontaktinius duomenis, jų poreikius, ieškovės su klientais ir tiekėjais sudarytų sutarčių sąlygas.

19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškovo klientų perėjimas pas atsakovą, kai atsakovą įsteigė (jame įsidarbino) buvę ieškovo darbuotojai, yra pakankamas įrodymas, jog atsakovas pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kartu ir perviliojo klientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2007; 2012-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2014-12-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014).

21. Nagrinėjamoje byloje pateiktos dviejų teismo eksperčių išvados – D. A. (2017 m. Ekspertizės aktas EUR Nr. 1711/56 E ir 2020 m. Ekspertizės aktas Nr. 20/08/70 E (Ekspertizės akto EUR Nr. 1711/56 E papildymas)) ir M. O. (2020-12-07 Ekspertizės aktas).

22. 2020-09-30 Ekspertizės akte nustatyta, kad UAB „VVM Servis“ laikotarpyje nuo 2013 m. birželio iki 2015 m. gruodžio mėn. sudarė sutartis dėl naftos produktų pirkimo - pardavimo ar susijusios veiklos su šiais UAB „ECOIL“ klientais: STW PW Sp.z.o.o. (sutartis Nr. 131221/12, dyzelinis kuras EN 590), Global Petro Trans Sp. Z.o.o. (sutartis Nr. 130610/09, dyzelinis kuras EN 590), PORTE Sp.z.o.o. (sutartis Nr. 131227/13, dyzelinis kuras EN 590), MIETPOL Sp.Z.O.O. (sutartis Nr. 140521/4/12, Benzinas A-95), Karito Sp.z.o. (sutartis Nr. 140508/2, Benzinas A-95) (Ekspertizės akto 37 psl.). Taip pat šiame Ekspertizės akte nustatyta, kad „Afford Trade" OU laikotarpyje nuo 2013 m. birželio iki 2015 m. gruodžio mėn. sudarė sutartis dėl naftos produktų pirkimo - pardavimo ar susijusios veiklos su šiuo UAB „ECOIL“ klientu: PORTE Sp.z.o.o. (dyzelinis kuras); kuras buvo parduodamas įvairioms įmonėms Lenkijoje, tiesiogiai kurą vežant iš Lietuvos ir Latvijos; šiuo atveju kuro pardavimo sandorių deklaravimas vyko trikampiais sandoriais (Ekspertizės akto 37 psl.). Taip pat nustatyta, kad UAB „VVM Servis“ per laikotarpį nuo 2013 m. birželio iki 2015 m. gruodžio mėn. gavo 16 306 484 Eur pajamų iš pardavimų klientams, kurie buvo ir UAB „ECOIL“ klientai. (2020-09-30 Ekspertizės akto 37 psl.); konstatuota, kad „Afford Trade“ OU per laikotarpį nuo 2014-06-18 (įmonės įregistravimo data) iki 2015-12-31 pajamų iš pardavimų klientams, kurie buvo ir UAB „ECOIL“ klientai, neįmanoma nustatyti, nes teismui nebuvo pateikti finansinės atskaitomybės ir kiti dokumentai, kuriuose turėjo būti užfiksuoti „Afford Trade“ OU klientai bei parduodamos prekės ir paslaugos (2020-09-30 Ekspertizės akto 37 psl.); iš viso UAB „VVM Servis“ laikotarpiu nuo 2013 m. birželio iki 2015 m. gruodžio mėn. gavo 19 075 407 Eur pajamų (2020-09-30 Ekspertizės akto 36 psl.) iš kurių 16 306 484 Eur buvo iš pardavimų klientams, kaip nustatyta akte, kurie buvo ir UAB „ECOIL“ klientai. Gi, teismo ekspertė M. O., vertindama ieškovės pateiktus CMR važtaraščių įrašus apie parduodamo dyzelino kuro perdavimo vietą, nustatė, kad ieškovės prekės būdavo perduodamos Lietuvos Respublikoje, taip pat, vertindama atsakovės UAB ,,VVM Servis“ pateiktus važtaraščių įrašus apie parduodamo dyzelino kuro perdavimo vietą, nustatė, kad prekės būdavo perduodamos Lenkijos Respublikoje, todėl atsakovų teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovė UAB ,,VVM Servis“ dyzelinį kurą pristatydavo skirtingose rinkose, pripažintina, kad ūkio subjektai tarpusavyje nekonkuravo.

23. Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad konkurentai yra ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija; taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atitinkama rinka – tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. LR konkurencijos tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr. 17 patvirtintų konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 6 punkte nurodyta, kad atitinkamos rinkos apibrėžimas apima keletą etapų. Pirmiausiai apibrėžiama prekės rinka, nustatant prekes, kurios yra ar gali būti pakeičiamos viena kita, ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju ginčo dėl prekės rinkos nekyla. Po to apibrėžiama geografinė rinka, nustatant teritoriją, kurioje tas pakeičiamumas vyksta ar gali vykti. Tiek apibrėžiant prekės rinką, tiek ir apibrėžiant geografinę rinką, iš pradžių analizuojamas paklausos pakeičiamumas (pirkėjų galimybės keisti vieną prekę kita ar pirkti ją kitoje teritorijoje), vėliau – pasiūlos pakeičiamumas (tiekėjų galimybės pradėti tiekti atitinkamas prekes ar pradėti tiekti jas iš kitų teritorijų). Teismo vertinimu, pagal byloje pateiktus duomenis, ieškovė ir atsakovių bendrovės yra konkuruojantys ūkio subjektai, ir būtent esminę reikšmę apibrėžiant rinką, turi ne ūkio subjekto įsisteigimo vieta (ypač atsižvelgiant į ES reglamentavimą, užtikrinantį prekių ir paslaugų judėjimo laisvę bei įsisteigimo laisvę), tačiau į kurias teritorines rinkas konkreti prekė yra tiekiama: į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė tiekė naftos produktus Estijos, Latvijos ir Lenkijos valstybių subjektams, t. y. veikė šių valstybių rinkose, kas ir sudaro pagrindą teigti, jog ieškovė bei UAB ,,VVM Servis“ ir ,,Afford Trade“ OU yra konkuruojantys ūkio subjektai.

24. Byloje pateikti įrodymai (PVM sąskaitos - faktūros) patvirtina, kad ieškovė prekiauja su Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje veikiančiais subjektais, kas reiškia, jog, priešingai nei teigia atsakovai, ieškovės veiklos teritorija neapsiriboja tik Lietuvos teritorija; ir būtent naftos produktai tiekiami ir kitose šalyse (Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje) veikiantiems asmenims. Taip pat ieškovės pateiktos PVM sąskaitos – faktūros patvirtina, jog bendrovė naftos produktų prekybą vykdė Latvijoje ir Lenkijoje, kaip atsakovė UAB ,,VVM Servis“, ir Estijoje, kaip atsakovas ,,Afford Trade“ OU. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad ieškovė su atsakovų bendrovėmis veikė toje pačioje geografinėje (teritorinėje) rinkoje ir toje pačioje prekės rinkoje, nes prekiavo tapačiais produktais (dyzeliniu kuru). Galiausiai, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-25 nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. e3K-3-254-248/2017, konstatuota, kad UAB ,,VVM Servis“ su UAB ,,LIT-INVEST“ ir UAB ,,ECOIL“ veikė toje pačioje rinkoje, tiekė tą patį produktą – dyzeliną ir buvo konkuruojantys ūkio subjektai.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad reikšminga yra tai, jog atsakovai yra konkuruojančios įmonės steigėjai ir akcininkai. Aktyvus dalyvavimas įsteigiant bendrovę, perėjimas dirbti į konkuruojantį verslo subjektą, kur sudarytos sąlygos pasinaudoti dėl darbo ieškovo bendrovėje turima konfidencialia informacija, sandorių su tais pačiais klientais sudarymas ir pan. teikia pagrindą konstatuoti, jog buvo neteisėtai pasinaudota ieškovo komercine paslaptimi ir taip nesąžiningai konkuruota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 447/2014).

26. Taigi, iš nustatytų aplinkybių matyti, kad V. M., V. M. ir UAB ,,VVM Servis“ pasinaudojo UAB ,,ECOIL komercine paslaptimi ir realiai visus neteisėtus veiksmus UAB „ECOIL“ atžvilgiu atliko V. M. ir V. M., būtent jie pasinaudojo žinoma informacija, kas sudaro pagrindą konstatuoti atsakovų neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad į ieškovės prašomą priteisti piniginę sumą kaip patirtus nuostolius, yra įskaičiuota ir atsakovo ,,Afford Trade“ OU padaryta žala, tačiau, kaip matyti iš teismo ekspertės M. O. išvadų, nėra galimybės nustatyti šio atsakovo dyzelinio kuro pajamų dydžio ir struktūros, taip pat, nesant detalių pardavimo duomenų ir dokumentų, o daliai pateiktų kopijų esant sunkiai ar iš dalies iš viso neįskaitomiems, nėra galimybės nustatyti, kokias pajamas iš prekybos dyzelinu kiekvienais metais gavo ,,Afford Trade“ OU. Iš esmės analogiška išvada padaryta ir D. A. išvadose, nurodant, kad remiantis finansinės apskaitos dokumentais, ,,Afford Trade“ OU iš bendradarbiavimo su klientais, kuriuos ieškovė nurodė kaip savo klientus ir kurie tapo V. M. ir V. M. įmonės tiekėjais ir klientais, tame tarpe ir atsakovės UAB ,,VVM Servis“ tiekėjais ir klientais, logistikos paslaugų tiekėjais, gavo nenustatomą dydį grynojo pelno; ,,Afford Trade“ OU gauta nauda, įvertinant tik atsakovų klientais tapusius ieškovės klientus laikotarpiu nuo 2014-06-18 iki 2015-12-31 yra nenustatomo dydžio. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta atsakovo ,,Afford Trade“ OU padaryta žala ieškovės atžvilgiu, laikytina, kad neįrodyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinio šio atsakovo atžvilgiu nėra pagrindo tenkinti (CPK 178 straipsnis).

27. Kaip teisingai nurodo ieškovė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-10 nutartyje (bylos Nr. 3K-3-52-701/2021) peržiūrint Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,LIT-INVEST“ ieškinį atsakovams V. M., V. M. ir UAB ,,VVM Servis“ dėl žalos atlyginimo, iš esmės buvo nagrinėjami identiški klausimai aktualūs nagrinėjamoje byloje, nes, pirma, iki 2013-06-18 prekybą dyzelinu vykdė UAB ,,LIT-INVEST“, ir, antra, šis verslas buvo perduotas ieškovei; taigi, tokiu būdu skiriasi tik neteisėtų veiksmų atlikimo laikotarpis ir subjektai, kurių atžvilgiu pasireiškė neigiamos pasekmės. Ir šioje kasacinio teismo nutartyje atsakovų argumentai, jog UAB ,,LIT-INVEST“ nuostoliai negautų pajamų pavidalu turi būti skaičiuojami remiantis grynojo pelno marža, atmesti kaip nepagrįsti. Be to, nustatyta, kad ,,vėliausioje kasacinio teismo praktikoje, kuri nagrinėjamoje byloje taikytina kaip teismo precedentas, išaiškinta, kad iš neteisėtų veiksmų gauta nauda – tai dėl neteisėtų veiksmų atsiradęs faktinis pažeidėjo turtinės padėties pagerėjimas, kuris nebūtinai gali sutapti su grynuoju pelnu. Iš neteisėtų veiksmų gauta nauda gali būti pripažįstama ir tai, ką pažeidėjas sutaupė dėl padaryto pažeidimo, nes ekonominiu požiūriu negavo pelno (pvz., naudodamasis komercine paslaptimi, padidino savo veiklos našumą ir atitinkamai sumažino įmonės nuostolingumą). Esant pareikštam reikalavimui priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų neteisėtai gautą naudą netiesioginiai nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami ir jų atlyginimas priteisiamas pagal tai, kiek pajamų konkrečiai iš naudojimosi komercine paslaptimi gavo pažeidėjas, t. y. iš pažeidėjo išreikalautina ta naudos dalis, kurią jis gavo dėl neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-25 nutartis civ. byloje Nr. e3k-7-238-378/2018, 87 punktas; 2018-12-20 nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-490-469/2018, 46 punktas; 2021-01-04 nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-162-823/2021, 44 punktas).

28. Kaip matyti iš teismo ekspertės M. O. pateiktų išvadų, iš esmės atsakymai į klausimus yra susiję su ieškovės įmonės veikla (su dyzelino prekyba): atsakant į pirmą klausimą, kokias pajamas iš prekybos dyzelinu kiekvienais metais gavo UAB ,,ECOIL“ laikotarpiu nuo 2013-06-18 iki 2018-08-31, nurodytos gautos pajamos išimtinai tik iš dyzelino prekybos, tačiau, kaip teisingai pastebi ieškovė, nagrinėjamu atveju naftos produktai ne tik buvo parduodami klientams, tačiau buvo teikiamos ir transportavimo paslaugos iki kliento nurodytos vietos. Tai reiškia, kad naftos produktus iš ieškovės pirkėjas įsigydavo kartu su kita paslauga, būtent transportavimo paslauga (pririšantis ir pririštas produktas), todėl byloje yra aktualūs duomenys ir apie ieškovės uždirbtas pajamas iš transportavimo (logistikos) paslaugų. Teismo ekspertei M. O. atsakant į antrą klausimą dėl patirtų dyzelino įsigijimo sąnaudų (pardavimo savikainą), nėra vertinta ta apimtimi, kiek kintami ir fiksuoti kaštai buvo padidėję dėl atsakovų veiksmų, lėmusių būtent tą padidėjimą, nes kaip nustatyta, ieškovė ir patyrė neigiamas finansines pasekmes esant užsakymų nukreipimui į kitas įmones. Tokiu būdu mažinant ieškovės pajamas ir išliekant aukštoms sąnaudoms, pvz., kaip teisingai nurodo ieškovė, UAB ,,VVM Servis“ perkant pigiai naftos produktus iš ieškovės ir teigiant, jog brangiau perkančių klientų nėra, o vėliau per savo įsteigtą įmonę realiems klientams juos parduodant rinkos kainomis (t. y. dirbtinai įterpiant tarpininkus, kurie realios veiklos nevykdydami, iš esmės gaudavo ieškovės pelno dalį); taip pat atsakovui V. M. turint galimybę nuspręsti, kokį užsakymą nukreipti į ieškovę, o kokį į savo įsteigtas įmones, arba šios įmonės buvo panaudojamos kaip tarpininkai, pasisavinant dalį pelno, ir būtent šios aplinkybės M. O. atliktoje ekspertizėje taip pat nebuvo vertintos. Galiausiai ieškovė patirdama įprastinės įsigijimo ir veiklos sąnaudas (mokėdama V. M. atlyginimą, dengdama jo išlaidas kurui, telefonui, komandiruotėms į užsienį, skirtoms klientų paieškai, taip pat mokėdama UAB ,,LIT-INVEST“ už V. M. teikiamas paslaugas, už infrastruktūros naudojimą ir pan.), dyzelinį kurą parduodavo dirbtinai sumažintomis kainomis, todėl akivaizdu, kad iš ieškovės buvo eliminuota galimybė uždirbti visas įmanomas pajamas. Be to, sutiktina su ieškovės teiginiais, jog atsakovų įsteigtos įmonės iš esmės nepatirdavo realių veiklos sąnaudų, nes jas jau būdavo padengusi UAB ,,ECOIL“, todėl ir šios aplinkybės yra aktualios vertinant įmonių patirtas sąnaudas vykdant prekybą naftos produktais; formalus UAB ,,ECOIL“ patirtų sąnaudų įvertinimas visiškai nevertinant ir neatsižvelgiant kokie veiksniai lėmė tas sąnaudas ir kaip jos buvo įtakotos neteisėtų veiksmų, nesudarytų pagrindo tiksliai atskleisti bylos esmės. Ekspertei atsakant į trečią – penktą klausimus, atsakyta nurodant, koks buvo ieškovės grynasis pelnas ir grynojo pelno marža atitinkamu metu – 2013-06-18 (-939 373 ir -0,85), 2014 m. (274 751 ir 0,93), 2015-01-01 – 2015-08-31 – (-1 520 751 ir -27,26); tačiau ir šiuo atveju nėra bylai aktualių duomenų, būtent UAB ,,ECOIL“ finansinių rodiklių atsižvelgiant į kitas aplinkybes – UAB ,,VVM Servis“ tų pačių produktų pardavimo ir transportavimo veiklos pelningumo kontekste bei nesant nustatyto atsakovės įmonės grynojo pelno bei grynojo pelno maržos. Taigi, atsižvelgiant į tai, nėra galimybės vertinti UAB ,,ECOIL“ veiklai neteisėtų veiksmų padaryto poveikio, nenustačius koks buvo pelningumas, jei nebūtų atlikti nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai.

29. Taigi, atsižvelgiant į sprendimo 19 punkte nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, iš esmės šiuo nagrinėjamu atveju nėra aktualūs atsakovų nurodomi duomenys apie UAB ,,ECOIL“ veiklą remiantis ekspertės M. O. pateiktomis išvadomis vien apie UAB ,,ECOIL“ finansinius rodiklius ginčo laikotarpiu nevertinant jų, kaip minėta, atsakovės įmonių finansinių rodiklių – grynojo pelno ir grynojo pelno maržos kontekste, taip pat nevertinant kintamų ir fiksuotų kaštų padidėjimo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kt.

30. Todėl šiuo atveju atsižvelgtina į teismo ekspertės D. A. pateiktus skaičiavimus dėl UAB ,,VVM Servis“ neteisėtai gautos naudos. Teismo ekspertės D. A. atliktos ekspertizės 40 lentelėje nurodyta, kad UAB ,,VVM Servis“ grynasis pelnas iš sutampančių klientų buvo teigiamas – 2013-06-01 – 2013-12-31 (1 050 036), 2014-01-01 – 2014-12-31 (775 184), 2015-01-01 – 2015-12-31 (0). Kaip teisingai nurodo ieškovė, ji dėl neteisėtų veiksmų prarado ne tik dyzelino prekybos pajamas, tačiau ir patyrė blogesnius pelningumo rodiklius, nes pelningesni rodikliai buvo nukreipiami į UAB ,,VVM Servis“, ir kaip matyti iš ekspertės D. A. nustatytų duomenų (17 lentelė), atsakovė UAB ,,VVM Servis“ iš tipinės veiklos pajamų, t. y. iš prekybos dyzeliniu kuru nuo 2013-06-01 iki 2013-12-31 turėjo 3,3 proc. pelningumą. Taip pat ekspertė D. A. Ekspertizės akto tryliktame klausime, atsakant kokia yra UAB ,,VVM Servis“ ir ,,Afford Trade“ OU gauta nauda, įvertinant tik atsakovų klientais tapusius buvusius UAB ,,ECOIL“ klientus, pateikė išvadą, kad UAB ,,VVM Servis“ gauta nauda, įvertinant tik atsakovų klientais tapusius buvusius UAB ,,ECOIL“ klientus laikotarpyje nuo 2013-06-01 iki 2015-12-31 buvo 1 579 300 Lt / 457 397 Eur. Tačiau, teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jog ieškovė vykdė prekybą tik dyzelinu, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti nustatytą atsakovės gautą naudą ta apimtimi, kiek yra nustatyta negauta nauda dėl atsakovės vykdytos prekybos benzinu (iš atsakovės UAB ,,VVM Servis“ gautų pajamų iš sutampančių klientų minusuojant gautas pajamas, gautas iš klientų vykdant prekybą benzinu – 10 789 028,50 Lt / 3 124 718,63 Eur); taip pat, teismo vertinimu, yra pagrindas sumažinti atsakovės gautą naudą dėl UAB ,,VVM Servis“ vykdytos veiklos – kliento GLOBAL PETRO TRAf-jS SP.Z.O.C laikotarpiu nuo sutarties datos – 2013-06-10 iki ginčo laikotarpio pradžios – 2013-06-18 (iš atsakovės UAB ,,VVM Servis“ gautų pajamų minusuojant vidutiniškai per dieną gaunamas pajamas už septynias dienas 140 000 Eur) Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovė UAB ,,VVM Servis“ ginčo aktualiu laikotarpiu gavo pajamų iš sutampančių klientų - 45 514 000,50 Lt / 13 181 765,50 Eur, todėl esant UAB ,,VVM Servis“ tipinės veiklos pelningumui 3,3 proc. ir minusavus pelno mokestį, atsakovės UAB ,,VVM Servis“ gautą naudą sudaro 383 879 Eur suma.

31. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog tokios bylos, kaip kad nagrinėjamoji, atveju įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia reikia remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti, nagrinėjant šios kategorijos bylas, nes priešingu atveju dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir dėl to gaunant pelną (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką, keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Taip pat svarbu, kad paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą bei dėl tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Atsižvelgiant į tai, laikyti pagrįstais ieškovės argumentai, jog susiklosčiusių faktinių aplinkybių visuma - V. M. ir jo sutuoktinė V. M. dėl UAB „ECOIL“ ir UAB „LIT-INVEST“ užimtų pareigų bei aktyviai dalyvaujant įsteigiant UAB „VVM Servis", šiuose su UAB „ECOIL“ konkuruojančiame verslo subjekte, kur sudaromos sąlygos pasinaudoti dėl darbo santykių turima konfidencialia informacija, sandorių su tais pačiais klientais sudarymas ir pan. - sudaro pagrindą konstatuoti, jog buvo neteisėtai pasinaudota ieškovės komercine paslaptimi ir taip nesąžiningai konkuruota (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-06- 26 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Kaip jau nustatyta, atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė UAB „ECOIL“ komercinių paslapčių pasinaudojimu vykdant verslą – prekybą naftos produktais ir su tuo susijusią veiklą per UAB „VVM Servis“ ir jei atsakovai nebūtų pasinaudoję UAB „ECOIL“ komercinėmis paslaptimis, V. M. ir V. M. kaip UAB „ECOIL“ ir UAB „LIT-INVEST“ darbuotojai konfidencialią informaciją būtų naudoję tik UAB „ECOIL“ interesais; tokiu būdu ieškovė būtų galėjusi padidinti savo pardavimų apimtis; gi šiuo atveju, pasinaudojus UAB „ECOIL“ komercinėmis paslaptimis, klientų užsakymai buvo teikiami UAB „VVM Servis“. Kitaip tariant, dėl neteisėtai panaudotų komercinių paslapčių, UAB „ECOIL“ neteko didelės dalies savo klientų užsakymų, juos perėmė UAB „VVM Servis“ ir laikytina, kad ieškovė dėl šios priežasties patyrė žalą negautų pajamų forma.

32. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaip nustatyta byloje, atsakovai V. M. ir V. M., žinodami, kad jiems yra draudžiama atskleisti ieškovės komercines paslaptis, jas naudoti ne UAB „ECOIL“ interesais, suvokė, kad, įsteigdami UAB „VVM Servis“ ir per šią įmonę vykdydami veiklą, analogišką UAB „ECOIL“ veiklai, neteisėtai konkuruojant ir atliekant nesąžiningos konkurencijos veiksmus bei pažeidžiant prisiimtus įsipareigojimus, savo veikloje naudoja sužinotas ieškovės komercines paslaptis; taip pat ir atsakovė UAB „VVM Servis“ žinojo, jog vykdydama veiklą naudojasi ieškovės komercinėmis paslaptimis, t. y. naudojasi klientų ir tiekėjų sąrašais. Kaip teisingai nurodo ieškovė, neįmanoma, kad įmonė, kurios akcininkai ir vadovai, asmenys faktiškai atliekantis bendrovės valdymo organų funkcijas, žino ir įmonės veikloje naudoja kitos įmonės komercines paslaptis, nežinotų apie tai, jog naudojama informacija priklauso ne jai. Tai, jog V. M. ir V. M. suvokė, kad vykdydami prekybą naftos produktais per UAB „VVM Servis“ neteisėtai naudojasi UAB „ECOIL“ komercinėmis paslaptimis, patvirtina ir faktas, kad UAB „VVM Servis“ direktoriumi, įsteigus šią įmonę, buvo paskirtas, kaip nustatyta, V. M. sūnus A. C..

33. Taip pat pagal kasacinio teismo praktiką dėl solidarios atsakomybės yra pažymėta, jog reiškiant ieškinį Konkurencijos įstatymo ir (ar) CK 1.116 straipsnio pagrindu, taikytinos ir bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, taigi ir CK 6.249 straipsnio nuostatos dėl atsakingo asmens gautos naudos ar nukentėjusio asmens negautų pajamų atlyginimo, todėl, vadovaujantis CK 6.279 straipsnio 1 dalimi, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019). Minėtoje civilinėje byloje e3K-3-52-701/2021, kurioje ieškovė UAB ,,LIT-INVEST“ ir atsakovai V. M., V. M. bei UAB ,,VVM Servis“, buvo nagrinėtas ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos atskleidimu konkuruojančiam ūkio subjektui padarytos žalos atlyginimą, ir kaip jau nustatyta, išnagrinėtos bylos aplinkybės yra identiškos nagrinėjamai bylai; todėl sutiktina su ieškovės teiginiais, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje e3K-3-52-701/2021 atsakovams, kurie sutampa su šios bylos atsakovais, buvo taikytos solidarią atsakomybę reglamentuojančios materialiosios teisės normos, todėl atitinkamai sutampant bylos aplinkybėms (skiriasi tik laikotarpis), ir vadovaujantis kasacinio teismų praktika, precedentu panašioje byloje, CK 6.279 straipsnio nuostatomis, atsakovams taikytinos solidariąją atsakomybę nustatančios teisės normos.

34. Nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimus, iš atsakovų V. M., V. M. bei UAB ,,VVM Servis“ solidariai priteisiant ieškovei UAB ,,ECOIL“ 383 879 Eur patirtų nuostolių bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 178 straipsnis, CK 6.210 straipsnis). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

35. Dėl jurisdikcijos atsakovo ,,Afford Trade“ OU atžvilgiu pažymėtina, kad pagal ESTT praktiką, tuo atveju, kai vieta, kurioje atsitiko įvykis, dėl kurio gali kilti deliktinė arba kvazideliktinė atsakomybė, ir vieta, kurioje dėl šio įvykio atsirado žala, nesutampa, Briuselio konvencijos 5 straipsnio 3 punkte esanti formuluotė „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ reiškia žalos atsiradimo vietą ir įvykio, dėl kurio žala atsirado, vietą, todėl atsakovui ieškinys gali būti pareiškiamas ieškovo nuožiūra vienos iš šių dviejų vietų teisme (be kita ko, žr. 1976 m. lapkričio 30 d. sprendimo Bier, vadinamo „Mines de potasse d’Alsace“, 21/76, Rink. p. 1735, 24 ir 25 punktus; 2002 m. spalio 1 d. sprendimo Henkel, C 167/00, Rink. p. I 8111, 44 punktą; 2004 m. vasario 5 d. sprendimo DFDS Torline, C 18/02, Rink. p. I 1417, 40 punktą ir sprendimo Kronhofer 16 punktą). Specialiosios jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Briuselio konvencijos 5 straipsnio 3 punkte, pagrįsta ypač glaudžiu ginčo ir vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teismo ryšiu, o tai pateisina jurisdikcijos priskyrimą pastarajam dėl gero teisingumo administravimo ir naudingo proceso organizavimo priežasčių (žr. sprendimo Mines de potasse d’Alsace 11 punktą; 1990 m. sausio 11 d. sprendimo Dumez France ir Tracoba, C 220/88, Rink. p. I 49, 17 punktą; 1995 m. kovo 7 d. sprendimo Shevill ir kt., C 68/93, Rink. p. I 415, 19 punktą bei 1995 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Marinari, C 364/93, Rink. p. I 2719, 10 punktą). Vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teisėjas paprastai turi geriausią galimybę priimti sprendimą, be kita ko, dėl ginčo artumo ir įrodymų administravimo paprastumo (žr. sprendimo Henkel 46 punktą). ESTT 1995 m. rugsėjo 19 d. sprendime pirmiau nurodytoje Marinari byloje pažymėjo, kad sąvoka „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ apima vietą, kur nukentėjusysis patiria finansinius nuostolius, kylančius iš pirminės žalos, ir ji negali būti aiškinama taip plačiai, kad apimtų bet kurią vietą, kur atsirado neigiami įvykio, sukėlusio realią žalą kitoje vietoje, padariniai. Maža to, negalima pamiršti, jog Teisingumo Teismas nusprendė, kad, remiantis Reglamento „Briuselis I“ 12 konstatuojamojoje dalyje nurodytu artumo tikslu, 5 straipsnio 3 punkte nustatyta jurisdikcijos taisyklė pagrįsta ypač glaudžia sąsaja tarp bylos dalyko ir vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teismų. Toks jurisdikcijos priskyrimas šiems teismams nukrypstant nuo įprastos taisyklės grindžiamas būtent šia sąsaja, siekiant gero teisingumo vykdymo ir veiksmingo proceso organizavimo. Kadangi vieno iš sąsajos veiksnių, nurodytų minėtoje teismo praktikoje parinkimas turi leisti nustatyti jurisdikciją to teismo, kuris objektyviai gali geriausiai įvertinti, ar įvykdytos asmens, kuriam iškelta byla, atsakomybę pagrindžiančios sąlygos, tinkama kreiptis tik į teismą, kurio veiklos teritorijoje yra reikšmingas sąsajos veiksnys. (Coty Germany (EU:C:2014:1318, 47 ir 48 punktai). Atsižvelgiant į tai, laikytini nepagrįstais atsakovų argumentai dėl jurisdikcijos ir dėl to nėra pagrindo spręsti klausimą dėl ieškinio atsakovo ,,Afford Trade“ Ou atžvilgiu palikimo nenagrinėtu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovei atlyginamos iš atsakovės proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

37. Ieškovė pateikė teismui 13 014,17 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų pagrindžiančius įrodymus, taip pat 8000 Eur išlaidų, susijusių su ekspertizės atlikimu; atsakovai pateikė duomenis apie turėtas 6000 Eur išlaidas ekspertizei atlikti.

38. Bylinėjimosi išlaidos susidarė už procesinių dokumentų parengimą bei atstovų dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat už ekspertizių atlikimą.

39. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovė įgijo teisę į advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai bei ieškinio patenkinimą iš dalies (66 proc.), ieškovės naudai iš atsakovų V. M., V. M. ir UAB ,,VVM Servis“ priteistina 7000 Eur išlaidų advokato pagalbai. Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovės patirtos 3300 Eur dydžio išlaidos už ekspertizės atlikimą, ir teismo vertinimu, atmetus ieškinį atsakovo ,,Afford Trade“ OU atžvilgiu, 3000 Eur dydžio išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas. Atsakovės UAB ,,VVM Servis“ naudai iš ieškovės priteistinos 2040 Eur išlaidos, susijusios su ekspertizės atlikimu. Taip pat iš atsakovų V. M., V. M. ir UAB ,,VVM Servis“ lygiomis dalimis ieškovės naudai priteistinas 3445 Eur žyminis mokestis.

40. Byloje patirta 42,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš ieškovės valstybės naudai priteistina 15 Eur, o iš atsakovų V. M., V. M. ir UAB ,,VVM Servis“ valstybės naudai priteistina lygiomis dalimis 28 Eur (CPK 96 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 293 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,ECOIL“ iš atsakovų V. M., V. M. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,VVM Servis“ solidariai 383 879 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,ECOIL“ iš atsakovų V. M., V. M. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,VVM Servis“ lygiomis dalimis 3445 Eur žyminio mokesčio, 7000 Eur išlaidų, susijusių su atstovo pagalba, ir 3300 Eur išlaidų, susijusių su ekspertizės atlikimu.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,VVM Servis“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ECOIL“ 2040 Eur išlaidų, susijusių su ekspertizės atlikimu.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ECOIL“ 15 Eur, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybei iš atsakovų V. M., V. M. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,VVM Servis“ lygiomis dalimis 28 Eur, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.