- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- e2A-1993-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03323-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Atsakovas
- A. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juris LT“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo A. S. 633,03 Eur skolą, 5,57 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2022 m. gegužės 17 d. pradinis kreditorius UAB „Sanigis“ ir atsakovas A. S. sudarė ilgalaikę pastolių nuomos sutartį Nr. SN-2022-621, pagal kurią pradinis kreditorius įsipareigojo perduoti atsakovui laikinai valdyti ir naudoti kokybiškus, tinkamus naudoti pagal tikslinę paskirtį nesumontuotus bokštelius arba fasadinius modulinius pastolius „Layher“ su komplektuojančiomis dalimis, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei kitus mokėjimus sutartyje aptartomis sąlygomis. Atsakovas pretenzijų dėl technikos bei paslaugų kokybės ir/ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos faktūros kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, tačiau su pradiniu kreditoriumi nėra atsiskaitęs. Ieškovė ir pradinis kreditorius 2023 m. sausio 27 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovei atlygintinai perleistos reikalavimo teisės pagal atsakovui pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimo faktą, pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas į šį raginimą nereagavo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
Atsiliepimas
4. Atsakovas A. S. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašydamas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jis nėra skolingas pagal 2023 m. sausio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SN-3206, nes jis neužsisakė ir nepirko pastolių paslaugų iš pradinio kreditoriaus, todėl pradinio kreditoriaus išrašyta sąskaita yra nepagrįsta. Nėra įrodymų, kad atsakovui asmeniškai šie pastoliai buvo išnuomoti. Vien tai, kad atsakovas negrąžino ieškovės sąskaitos nepatvirtina ieškovo reikalavimo pagrįstumo, nes atsakovas neturi įstatyminės pareigos grąžinti nepagrįstai siunčiamas sąskaitas. Pažymėjo, jog tikrasis pastolių nuomos užsakovas yra UAB „Daeton“, kurioje atsakovas užima darbų vadovo pareigas. Pradinis kreditorius už pastolių nuomą sąskaitas išrašė ne atsakovui, o būtent UAB „Daeton“, dėl šių sąskaitų apmokėjimo ieškovė yra įgijusi reikalavimo teisę ir šių sąskaitų apmokėjimo jau reikalavo iš UAB „Daeton“. Nepaisant to, pradinis kreditorius, siekdamas atsiskaitymo, elgėsi nesąžiningai ir „perrašė“ sąskaitas atsakovui asmeniškai. Taigi, dabar ieškovė reikalauja, kad atsakovas apmokėtų už paslaugas, nors atsakovas šių pastolių nuomos paslaugos sau asmeniškai neužsakinėjo, o jas užsisakė UAB „Daeton“. Toks nesąžiningas elgesys patvirtina, kad ieškovė ir pradinis kreditorius piktnaudžiauja teisėmis.
5. Atsiliepime į prieštaravimus ieškovė nurodė, kad su pateiktais prieštaravimais nesutinka ir prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog atsakovo prieštaravimuose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atmesti ieškinį. Byloje nėra ginčo dėl reikalavimo perleidimo ir kad naujasis kreditorius yra ieškovė. Atsakovas neginčija fakto, kad pradinis kreditorius UAB „Sanigis“ su atsakovu A. S. sudarė 2022 m. gegužės 17 d. sutartį Nr. SN-2022-621 dėl pastolių nuomos. Ieškovės teigimu, nepagrįsti atsakovo teiginiai dėl neva ieškovės atliktų sąskaitų „perrašymų“. Ieškovė atsakovui sąskaitų pagal sutartį neišrašinėjo – ieškovei pradinis kreditorius perdavė skolą pagrindžiančius dokumentus. Atsakovas teigdamas, kad UAB „Daeton“, o ne atsakovas, išsinuomojo pastolius, nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų. Ieškovei nėra žinoma, kokie santykiai siejo pradinį kreditorių, atsakovą ir UAB „Daeton“, todėl įvertinus atsakovo prieštaravimuose nurodytus argumentus, trečiuoju asmeniu į bylą turėtų būti įtrauktas pradinis kreditorius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 22 d. galutiniu sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. preliminarų sprendimą, ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 734,01 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. S. naudai, priteisė iš ieškovės 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai.
7. Teismas nurodė, kad iš atsakovo atstovo paaiškinimų ir bylos rašytinės medžiagos nustatytina, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas pastolius išsinuomojo ir jam gali kilti prievolė už pastolių nuomą mokėti nuomos mokestį. Byloje yra 2022 m. gegužės 17 d. Ilgalaikė pastolių nuomos sutartis, sudaryta tarp UAB „Sanigis“ (pirminio kreditoriaus) ir atsakovo A. S.. Pagal nurodytos sutarties 2 punktą neatskiriama sutarties dalis yra priėmimo–perdavimo aktai, kurie pridedami kiekvienam pastolių elementų judėjimo atvejui atskirai, nepasirašant atskiros sutarties. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas asmeniškai sau ieškinyje nurodytu laikotarpiu pagal nurodytą sutartį jokių pastolių nenuomojo, o tuo laikotarpiu iš ieškovės buvo išnuomoti pastoliai įmonei UAB „Daeton“, kurioje atsakovas dirba darbų vadovu. Atsakovo prieštaravimuose nurodyta, kad ieškovė įmonei UAB „Daeton“ už pastolių nuomą išrašė sąskaitas faktūras: PVM sąskaita faktūra Nr. SN-3073, SN-3149, SN-3195, iš viso 555,39 Eur sumai. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad įmonė UAB „Daeton“ šios skolos neginčija. Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtent atsakovui, kaip fiziniams asmeniui, išnuomojo pastolius, nes byloje nėra pateikto pastolių perdavimo–priėmimo akto. Ieškovė į bylą trečiuoju asmeniu prašė įtraukti UAB „Sanigis“, teismas šio prašymo netenkino, nes pradinis kreditorius UAB „Sanigis“ pagal 2023 m. sausio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartį perleido ieškovei savo reikalavimo teisę į atsakovą dėl 633,03 Eur skolos, netesybų ir nuostolių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė UAB „Juris LT“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad atsakovas nurodė kitą įmonę t. y. UAB „Daeton“, kuri vietoje jo neva nuomojosi pastolius iš pradinio kreditoriaus UAB „Sanigis“. Į bylą buvo pateikti įrodymai apie tai, kad įmonėje UAB „Daeton“ dirba ir pats atsakovas, buvo pateiktos UAB „Sanigis“ išrašytos sąskaitos įmonei UAB „Daeton“. Teismas klaidingai pasisakė, kad ieškovė neva nuomojo pastolius UAB „Daeton“, nes tai darė UAB „Sanigis“. Ieškovui nebuvo žinomos aplinkybės apie tam tikrus UAB „Sanigis“ ir UAB „Daeton“ santykius, todėl buvo prašoma įtraukti į bylą UAB „Sanigis“. Teismas nagrinėjimu atveju faktiškai konstatavo, jog nenustatyta, kad UAB „Sanigis“ nuomojo pastolius atsakovui kaip fiziniam asmeniui. Taigi buvo akivaizdžiai pasisakyta dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų. Teismas iš esmės kvestionavo į bylą neįtraukto asmens – pradinio kreditoriaus UAB „Sanigis“ teises ir pareigas. Teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas grubiai pažeidžiant procesinės teisės normas, todėl toks teismo sprendimas turi būti panaikintas ir apeliacinės instancijos teismas turi grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Atsiliepimas
9. Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, jog pradinis kreditorius išnuomojo pastolius atsakovui. Ieškovas teikė atsiliepimą į atsakovo motyvuotus prieštaravimus, tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų pastolių perdavimą nepateikė. Ieškovas neprašė kviesti liudytojų ir nesinaudojo jokiomis civilinio proceso kodekse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, nedalyvavo teismo posėdyje ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nėra jokio pagrindo pripažinti, kad skundžiamame sprendime buvo pasisakyta dėl byloje nedalyvaujančio asmens teisių ir pareigų. Teismo motyvacija neleidžia daryti išvados, kad buvo nuspręsta dėl pradinio kreditoriaus materialinių teisių ir pareigų, teismas tiesiog konstatavo, kad pats ieškovas neįrodė savo reikalavimo. Įrodinėjimo pareigos nevykdymo pasekmės tenka ieškovui ir tai nėra nusprendimas dėl kito asmens teisių bei pareigų. Ieškovas, prieš inicijuodamas civilinę bylą, turėjo pirmiausia įsitikinti, kad turi pakankamai įrodymų, kurie patvirtina reikalavimo teisės egzistavimą, t. y. neinicijuoti bylos, jeigu reikalavimas nėra įrodytas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Byloje nustatyta, kad UAB „Sanigis“ (pirminis kreditorius) ir atsakovas A. S. 2022 m. gegužės 17 d. sudarė Ilgalaikę pastolių nuomos sutartį. Pagal nurodytos sutarties 2 punktą neatskiriama sutarties dalis yra priėmimo–perdavimo aktai, kurie pridedami kiekvienam pastolių elementų judėjimo atvejui atskirai, nepasirašant atskiros sutarties. Ieškovė UAB „Juris LT“ ir pirminis kreditorius 2023 m. sausio 27 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovei atlygintinai perleistos reikalavimo teisės pagal atsakovui pateiktą PVM sąskaitą faktūrą.
12. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas grubiai pažeidžiant procesinės teisės normas. Įrodinėjimo pareiga šioje byloje skirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsniu – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016; 2017-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).
13. Su teismo pareiga tinkamai atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą betarpiškai susijusi jo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 2001-09-27). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 1994-04-19, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014, ir kt.).
14. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, tačiau įvertinus patį sprendimą ir bylos medžiagą yra pagrindas konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo motyvai nėra pakankami ir yra prieštaringi. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje yra pasisakyta dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, kadangi teismas darė išvadą, kad byloje nėra nustatyta, jog UAB „Sanigis“ nuomojo pastolius atsakovui kaip fiziniam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo išvada nereiškia, kad yra pasisakyta dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, nes bylos duomenys patvirtina, kad pirminis kreditorius UAB „Sanigis“ 2023 m. sausio 27 d. ginčo reikalavimą perleido ieškovei, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nėra pagrindo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti pirminį kreditorių, tam, kad išsiaiškinti aplinkybes dėl pastolių nuomos, galėjo svarstyti klausimą dėl būtinumo apklausti teisme liudytojais šios įmonės darbuotojus. Byloje yra kilęs ginčas, ar atsakovas ginčo laikotarpiu nuomojosi pastolius iš pradinio kreditoriaus, byloje yra PVM sąskaita faktūra, kurią pradinis kreditorius išrašė atsakovui už pastolių nuomą, todėl byloje svarbu išsiaiškinti, ar pagal šią sąskaitą faktūrą buvo suteiktos paslaugos ar ne, ko padaryta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties 2 punktą neatskiriama sutarties dalis yra priėmimo - perdavimo aktai, kurie pridedami kiekvienam pastolių elementų judėjimo atvejui atskirai, nepasirašant atskiros sutarties, tačiau šiuo atveju tokie priėmimo - perdavimo aktai į bylą nėra pateikti. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad kadangi ieškovė įmonei UAB „Daeton“ už pastolių nuomą išrašė sąskaitas faktūras: PVM sąskaita faktūra Nr. SN-3073, SN-3149, SN-3195, iš viso 555,39 Eur sumai, tai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pastolius nuomojosi ne atsakovas, o UAB „Daeton“, tačiau tokių išvadų neleidžia daryti kiti byloje esantys įrodymai. Teismas išvadą, kad UAB „Daeton“ šį įsiskolinimą pripažįsta grindė atsakovo teiginiais, tačiau byloje siekiant išsiaiškinti ir pagrįsti šias aplinkybes vėl gi nebuvo apklausti UAB „Daeton“ atsakingi darbuotojai. Taip pat teismas, vertindamas PVM sąskaitas faktūras ir padaręs išvadą, jog ginčo laikotarpius pastolius nuomojosi ne atsakovas, o UAB „Daeton“, netyrė aplinkybių, dėl kokių priežasčių atsakovui ir UAB „Daeton“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodytos skirtingos sumos (atsakovui yra išrašyta PVM sąskaita faktūra 633,03 Eur sumai, o UAB „Daeton“ – 533,39 Eur sumai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovas į bylą pateikė PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „Daeton“, kuriose mokėtinos sumos nėra tapačios atsakovui išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, savaime nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovui pastoliai ginčo laikotarpiu nebuvo nuomoti.
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu sprendimu pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, šalių nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks motyvų prieštaringumas ir nepakankamumas negali būti traktuojamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011-08-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog aukščiau identifikuotas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nepakankamumas ir prieštaringumas yra vienas iš požymių, atskleidžiančių pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo ydingumą. Pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius šalių pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus, todėl liko neatskleista bylos esmė.
16. Pažymėtina, jog apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Šioje nutartyje nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją. Atsižvelgdamas į šias ir aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinis teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Kadangi skundžiamas sprendimas yra naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės UAB „Juris LT“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.