- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- e2S-1088-775/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00768-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- R. T.
- Ieškovas
- G. T.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1333-359/2023 pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovei R. T. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu iš dalies tenkintas ieškovo G. T. (toliau – ieškovas) ieškinys atsakovei R. T. (toliau – atsakovė). Priimtu sprendimu pakeistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-2068-925/2017 ir nustatytas atsakovės nepilnametei dukrai G. T. (toliau – nepilnametis vaikas/dukra) teikiamo išlaikymo dydis, jį pakeičiant iš 80 Eur į 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme gavimo dienos iki dukters pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų uzufrukto teisę suteikiant ieškovui. Kita ieškinio dalis atmesta. Teismo sprendimas 2023 m. birželio 10 d. įsiteisėjo.
Šalies argumentai
2. Atsakovė 2023 m. birželio 14 d. pateikė apeliacinį skundą dėl 2023 m. gegužės 10 d. sprendimo, prašydama pakeisti 2023 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, nepilnametei dukrai išlaikymo dydį padidinant nuo 80 Eur iki 170 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 15 d. (ieškinio teisme gavimo diena) iki gruodžio 31 d. bei nuo 2023 m. sausio 1 d. priteisiant 165,70 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, šių lėšų uzufrukto teisę suteikiant ieškovui; taip pat priteisti (paskirstyti) atsakovės patirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (bylinėjimosi) išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašyme nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – tarnyba) 2023 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-23-T-05426 (toliau – sprendimas) atsakovei nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant 2023 m. gegužės 10 d. sprendimą ir parengti procesinius dokumentus atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Minėtas sprendimas buvo pasirašytas 2023 m. birželio 9 d., tai yra paskutinę apeliacinio skundo padavimo termino dieną, pačioje darbo dienos pabaigoje. Dokumentai atstovei buvo išsiųsti 2023 m. birželio 12 d., 07.41 val., tai yra jau pasibaigus terminui apeliaciniam skundui pateikti. Kadangi apeliacinio skundo padavimo terminas pasibaigė dar iki antrinės teisinės pagalbos suteikimo atsakovei dienos, o apie sprendimą skirti atsakovei antrinę teisinę pagalbą tiek atsakovė, tiek jos atstovė informuotos dar vėliau, atsakovė negalėjo tinkamai ir laiku, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytu terminu realizuoti savo apeliacijos teisės. Atsakovė terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kurios nepriklausė nuo jos valios, todėl teismo prašė atnaujinti terminą jai apeliaciniam skundui paduoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą dėl 2023 m. gegužės 10 d. sprendimo. Atsakovės apeliacinį skundą atsisakė priimti ir su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią, sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2007). Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog antrinė teisinė pagalba atsakovei buvo paskirta tik 2023 m. birželio 9 d., o atstovė apie sprendimą sužinojo dar vėliau – 2023 m. birželio 12 d., nėra pateisinanti priežastis atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, todėl negali būti vertinama kaip svarbi CPK 78 straipsnio 1 dalies prasme.
4. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad skundžiamas sprendimas atsakovei 2023 m. gegužės 10 d. buvo išsiųstas per EPP ir atsakovės atstovei laikomas įteiktu 2023 m. gegužės 11 d. Tuo tarpu atsakovė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo apeliaciniam procesui pateikė likus vos 4 dienoms iki sprendimo apskundimo termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.). Teismo vertinimu, pateikdama prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą tik 2023 m. birželio 5 d., atsakovė turėjo suprasti, kad sprendimas galės būti priimtas ne iš karto, o priėmus sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą, ją teikti paskirtam advokatui iki termino pateikti apeliacinį skundą pabaigos būtų sunku paruošti apeliacinį skundą. Atsakovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios sutrukdė jai kreiptis anksčiau arba iš karto dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo po skundžiamo sprendimo priėmimo.
5. Teismas pažymėjo, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis CPK 78 straipsnio ir 287 straipsnio 1 dalies požiūriu laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios asmens galimybes efektyviai pasinaudoti teismine gynyba. Tuo tarpu, paties asmens pasirinkimas aktyviai ginti savo teises ar pasyviai dalyvauti procese yra išimtinai nuo jo valios priklausantis elgesio modelis. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 42 straipsnio 5 dalis).
6. Kadangi atsakovė apie skundžiamą sprendimą žinojo kur kas anksčiau, todėl būdama protingu ir apdairiu asmeniu, turėdama patirties kreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, siekdama apskųsti sprendimą privalėjo nedelsiant kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Toks atsakovės delsimas neatitinka apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo žmogaus standartų. Teismo nuomone, atsakovė turėjo pakankamai laiko įstatymo nustatyta tvarka ir terminais įgyvendinti savo teisę kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos jai suteikimo ir pateikti apeliacinį skundą. Todėl teismas atsakovės nurodytą termino praleidimo priežastį nelaikė svarbia, užkertančia kelią pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir nesudarančia pagrindo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.
III. Atskirojo skundo argumentai
1. Atskiruoju skundu atsakovė R. T. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Apeliantė teismui pateikė išsamius paaiškinimus bei įrodymus, kuriais patvirtintos objektyvios nuo jos valios visiškai nepriklausančios faktinės aplinkybės, kodėl jai laiku nepavyko gauti tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos jai suteikimo apeliacinėje instancijoje. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė taip pat pateikė detalius duomenis, kurie patvirtina, kad apeliantė buvo rūpestinga, siekdama pasinaudoti įstatymine apeliacijos teise ir nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.
1.2. Apeliantė 2023 m. gegužės 15 d., t. y. po 5 dienų nuo sprendimo priėmimo kreipėsi į Vilniaus universiteto Teisės kliniką (toliau – klinika) prašydama jai užpildyti prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti. Pažymėjo, kad prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti užpildo klinikoje praktikuojantys studentai, asmenys iš anksto registruojami vizitui ir jiems paskiriamas konkretus apsilankymo laikas, kuris apeliantei buvo paskirtas 2023 m. gegužės 30 d. Aplinkybė, kad vizitas klinikoje jai buvo paskirtas tik 2023 m. gegužės 30 d., t. y. tik po 12 dienų, akivaizdžiai atskleidžia objektyvias aplinkybes, kurių ji neturėjo galimybės kontroliuoti. Apeliantės skambučių išklotinės patvirtina, kad ji kontaktavo su klinika. Apeliantė gyvena Prienų rajone, be to, dėl sveikatos būklės, t. y. stuburo skausmų paūmėjimo, ji negalėjo atvykti į kliniką jai paskirtu laiku, o kitas laikas klinikoje jai buvo paskirtas birželio 5 d. Pateikti argumentai ir įrodymai, apeliantės vertinimu, pagrindžia adekvatų ir pakankamą jos rūpestingumą kreipiantis dėl antrinės teisės pagalbos skyrimo, todėl praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti jai turėtų būti atnaujintas.
1.3. Apeliacinis skundas teismui buvo pateiktas 2023 m. birželio 14 d., CPK nustatytas terminas buvo praleistas vos penkias dienas dėl administracinių priežasčių, o ne dėl apeliantės nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo, kaip nepagrįstai nutartyje nurodė teismas. Nagrinėjamu atveju nėra jokio apeliantės netinkamo naudojimosi jos procesinėmis teisėmis požymių. Teismas neteisingai aiškino CPK nuostatas dėl termino praleidimo priežasčių, užkirsdamas apeliantei galimybę pasinaudoti apeliacijos teise. Termino praleidimas įvyko dėl darbo organizavimo valstybės įstaigoje ir krūvių darbuotojams paskirstymo joje, kas kasacinio teismo praktikoje nėra priskiriama prie netinkamo šalies naudojimosi procesinėmis teisėmis ar piktnaudžiavimo apraiškų.
1.4. Teismas itin selektyviai aiškino ir taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2007. Paminėtoje kasacinio teismo nutartyje akcentuojami konstitucinės teisės į tinkamą procesą, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai. Jie reikalauja suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Pagal aptariamą teisės aiškinimą, apeliantės kreipimasis dėl antrinės teisinės pagalbos dar 2023 m. gegužės 17 d. ir teisės klinikos bei tarnybos administracinio darbo organizacinės priežastys, dėl kurių terminas praleistas vos penkias dienas (o iš jų dvi dienos – savaitgalis), negali lemti šalies teisės į apeliaciją praradimo, kai jurisprudencijoje ypač akcentuojamas jos reikšmingumas.
2. Ieškovo atsiliepimas į atskirąją skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakyta priimti apeliantės apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
4. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti. Taigi, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016, 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
5. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2023 m. gegužės 17 d. elektroninį laišką (atsakymą) iš Vilniaus universiteto Teisės klinikos; duomenis apie Vilniaus universiteto Teisės klinikos viešai skelbiamą kontaktinį numerį; 2023 m. gegužės 17 d., gegužės 30 d. ir birželio 5 d. skambučių išklotinę. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, sprendžia, jog teikiami rašytiniai įrodymai yra reikšmingi, tiesiogiai susiję su apeliantės atskirajame skunde nurodomomis aplinkybėmis, todėl apeliantės pateiktus įrodymus priima į bylą.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
6. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis).
7. Vadovaujantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, tokiu atveju procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 2 dalis). Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
8. Nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1636/2012; 2015 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-297-330/2015, 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-470-241/2016).
9. Nagrinėjamu atveju, teismas atsisakė atnaujinti apeliantei praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti jos apeliacinį skundą, pripažinęs, kad apeliantės nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Apeliacinio teismo vertinimu, sutikti su šia pozicija nėra pagrindo.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismo sprendimas buvo priimtas 2023 m. gegužės 10 d. Terminas apeliaciniam skundui dėl minėto sprendimo paduoti baigėsi 2023 m. birželio 9 d. įskaitytinai. Apeliantė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl minėto teismo sprendimo paduoti ir apeliacinį skundą teismui pateikė 2023 m. birželio 14 d., t. y. praleidusi įstatyme nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti (CPK 307 straipsnio 1 dalis).
11. Byloje nustatyta, kad apeliantei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 28 d. sprendimo pagrindu. Tuo atveju, kai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokato teises ir pareigas bei jų mastą patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – VGTPĮ) nurodyti dokumentai (CPK 57 straipsnio 3 dalis). Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba (VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalis). Sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo be kitų duomenų turi būti nurodytas ir teisinės pagalbos turinys – kokios teisinės pagalbos prašoma, teikiamos antrinės teisinės pagalbos apimtis, advokato teisės (VGTPĮ 18 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Šiuo atveju sprendime buvo nurodyta, kad tarnyba nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą atsakovei dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad 2023 m. kovo 2 d. tarnybos sprendimu atsakovei 2023 m. vasario 28 d. antrinę teisinę pagalbą paskirtas teikti advokatas buvo pakeistas, tačiau teisinės pagalbos apimtis atsakovei pakeista nebuvo. Darytina išvada, kad tarnybos sprendimais teisinės pagalbos teikimas atsakovei buvo numatytas tik pirmosios instancijos teisme, todėl siekdama pasinaudoti apeliacijos teise ji turėjo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos jai suteikimo.
12. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad ji 2023 m. gegužės 15 d. elektroniniu paštu kreipėsi į teisės kliniką dėl valstybės skiriamo advokato, nurodydama, kad ketina skųsti teismo priimtą sprendimą apeliaciniam teismui ir teiraudamasi dėl reikalingų papildomų dokumentų pateikimo. 2023 m. gegužės 17 d. teisės klinikos atsakyme apeliantei nurodoma, kad norint gauti valstybės garantuojamo advokato paslaugas, reikalinga užsiregistravus atvykti į teisės kliniką, kur bus užpildytas prašymas antrinei teisinei pagalbai gauti apeliaciniame procese. Apeliantės pateikta skambučių išklotinė taip pat patvirtina, kad į teisės kliniką ji skambino 2023 m. gegužės 17 d., 2023 m. gegužės 30 d. ir 2023 m. birželio 5 d.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė nepagrindė aplinkybių, kuriomis įrodinėja apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežasčių svarbumą. Aptarti duomenys patvirtina, kad apeliantė 2023 m. gegužės 11 d. gavusi teismo sprendimą (CPK 118 straipsnio 1 dalis, 175¹ straipsnio 10 dalis), siekdama įgyvendinti įstatymu jai suteiktą apeliacijos teisę, jau 2023 m. gegužės 15 d. kreipėsi į teisės kliniką, teiraudamasi dėl reikalingų papildomų dokumentų pateikimo. Pripažintina, kad apeliantė laiku ėmėsi pirminių priemonių savo procesinei teisei apskųsti minėtą teismo sprendimą įgyvendinimo.
14. Apeliantės pateikti įrodymai patvirtina, kad tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atstovaujant apeliantę apeliacinės instancijos teisme, priėmė 2023 m. birželio 9 d. Tarnybos sprendimas apeliantės paskirtai atstovei per tarnybos informacinę sistemą TEISIS pateiktas 2023 m. birželio 12 d., t. y. jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Apeliacinis skundas teismui buvo pateiktas 2023 m. birželio 14 d. Terminą apeliaciniam skundui paduoti apeliantė praleido nežymiai, t. y. 5 dienas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nežymiai praleisti terminai įprastai yra atnaujinami, kadangi šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui (ar kito byloje kilusio klausimo išsprendimui), o formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Be to, byloje nėra faktinių duomenų, patvirtinančių, jog apeliantė savo valiniais veiksmais (veikimu ar neveikimu) būtų nulėmusi tokios situacijos susidarymą. Todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą nulėmė subjektyvios – nuo apeliantės valios ir veiksmų priklausančios – priežastys.
15. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinis teismas konstatuoja, jog teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti apeliantei terminą apeliaciniam skundui paduoti. Aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog ginčo terminas buvo praleistas nežymiai ir dėl svarbių priežasčių. Apeliantė rūpinosi savo teisių gynimu, elgėsi sąžiningai, todėl atsisakius atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nagrinėjamu atveju būtų nepagrįstai užkirstas kelias apeliantei apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, kas apribotų apeliantės teisę į teisminę gynybą, prieštarautų teisingumo bei protingumo principams.
Dėl bylos procesinės baigties
16. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino klausimui dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl netinkamai taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai, byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą apeliantės atskirąjį skundą tenkinti, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – apeliantės prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti apeliantei R. T. praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Perduoti apeliantės R. T. apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.