Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus,

nuteistajam K. B. (K. B.) (2023 m. gegužės 17 d. posėdyje) ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčiukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu trejiems metams;

– pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimą, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir K. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Iš K. B. A. K. naudai priteista 4 500 eurų suma neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių

19. Nors nuteistasis K. B. nenurodė, kad nukentėjusioji būtų fiziškai ar kitaip jam priešinusi, tačiau duodamas parodymus būtent savo veiksmus jis įvardijo kaip lėmusius tolimesnes jo seksualines sueitis su A. K.. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis tvirtino, jog apgaule įtikino nuketėjusiąją patenkinti jį oraliniu būdu, mainais už tai, jog leis jai nakvoti sodo namelyje, taip pat nurodė įkalbėjęs nukentėjusiąją sutikti atlikti lytinį aktą natūraliu būdu. Nors ikiteisminio tyrimo metu versijos dėl apgaulės K. B. nepateikė, tačiau savo veiksmus apibūdino taip: „įvykdžiau lytinį aktą“, „atsisėdau ant jos ir įkišau jai į burną savo varpą“, „pasiūliau oraliniu patenkinti jį“, „dar pasiūliau nukentėjusiajai normaliai atlikti lytinį aktą“, ,,instinktyviai“ atsisėdau ant jos ir ji jam oraliniu būdu atliko lytinį aktą“. Įvertinus šias aplinkybes spręstina, jog seksualinio pobūdžio veiksmai buvo atliekami ne nukentėjusiosios, o paties nuteistojo iniciatyva, be A. K. sąmoningo sutikimo, kadangi pats nuteistasis, pasak jo, įkalbinėdamas nukentėjusiąją, turėjo ir galėjo suprasti, jog tokiu būdu nukentėjusiosios valia yra nulemta jo paties įtakos, manipuliuojant nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo parodymus viso baudžiamojo proceso metu, sprendžia, kad šie ne tik nepaneigia nukentėjusiosios parodymų, tačiau iš dalies juos patvirtina ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nukentėjusioji neinicijavo ir nedavė sutikimo seksualinio pobūdžio veiksmams atlikti, o nuteistasis suprato, jog šiuos veiksmus atlieka prieš nukentėjusiosios valią.

20. Paminėti K. B. parodymai gretintini su nukentėjusios A. K. parodymais apie tai, kokia buvo jos reakcija į nuteistojo seksualinio pobūdžio veiksmus. Ji nurodė, kad savo nesutikimą, pasipriešinimą išreiškė žodžiais, sakydama K. B., kad šis baigtų, tačiau šis tai ignoravo. Ji taip pat patvirtino, kad pats nuteistasis teiravosi jos, ar ji pasiskųs policijai, į ką ši atsakė teigiamai, nurodė, kad tai išprievartavimas. Nesutikimą ji išreiškė ir fiziniais veiksmais – stengėsi atsitraukti nuo jo, spardėsi, išlaisvinta ranka pataikė jam į pilvą, įkando (t. 1, b. l. 65–70; t. 2, b. l. 65–68, 117–127). Taigi, pati nukentėjusioji pagal savo supratimą ir galimybes žodžiais ir veiksmais parodė nesutikimą su nuteistojo seksualinio pobūdžio veiksmais. Toks nukentėjusiosios pasipriešinimas buvo pakankamas pagrindas suprasti, jog seksualinio pobūdžio veiksmus K. B. atlieka prieš nukentėjusiosios valią, net ir įvertinus gynėjo akcentuotą nuteistojo gyvenimiškos patirties stoką. Be to, atlikus psichologinį įvertinimą ir apibendrinus gautus duomenis, jau minėtame teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta išvada, kad tiriamajai kaip asmenybei būdingas naivus pasitikėjimas kitu, patiklumas, ji negeba kritiškai vertinti kitų elgesio. Nusikalstamos veikos metu ji negebėjo laiku numatyti nuteistojo ketinimų savo atžvilgiu, su juo bendravo patikliai, dėl seksualinių nuteistojo veiksmų pasimetė ir dėl išgąsčio negebėjo aktyviau jiems priešintis (tiek, kad jų išvengtų). Šias aplinkybes patvirtina ir pačios nukentėjusiosios teiginiai ekspertinio tyrimo metu. Ji nurodė, kad nuteistajam ją bučiuojant, pradėjus „siurbti“ krūtinę, leido jam daryti, ką jis norėjo, nes norėjo, kad viskas greičiau baigtųsi, norėjo grįžti namo. Šių aplinkybių kontekste buvo pateikta ekspertinė išvada, kad A. K., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo pilnai suprasti tų veiksmų reikšmės, dėl ko negalėjo laiku numatyti įtariamojo ketinimų jos atžvilgiu, o vėliau ir dėl savo būsenos (išgąstis, baimė, pasimetimas) – jiems aktyviau priešintis. Šias išvadas papildo ir teisme apklaustos ekspertės A. Šiaulytės paaiškinimai. Ji nurodė, kad nukentėjusioji aiškindama, jog leido su ja daryti ką nori, išsakė daugiau vidinį jausmą, nes priešintis ji mėgino, stengėsi nustumti, tiesiog fizinis pajėgumas yra skirtingas ir ji nesugebėjo fiziškai to padaryti. Pilnai pasipriešinti jai nepavyko. Taip išreiškė vidinį jausmą, nes norėjo, kad greičiau viskas baigtųsi. Tai daugiau paaiškina jos emocinę būseną. Labai svarbu yra tai, kaip tiriamoji jautėsi, jos emocinė būsena. Tema apie įvykį iš karto provokavo tokias nukentėjusiosios emocijas, kurių niekaip nesuvaidinsi. Jos tikrai yra autentiškos, tai yra pasakojimo turinys atitinka jaučiamas emocijas, kad ji turėjo tuos intymius santykius, kurių ji nenorėjo (t. 4, b. l. 93–94). Apibendrinant spręstina, kad nors nukentėjusioji aktyviai nesipriešino tam tikriems nuteistojo veiksmams, tačiau šie jos veiksmai negali būti vertinami kaip sutikimas seksualinio pobūdžio veiksmams atlikti, o dėl savo amžiaus socialinės brandos ir išsivystymo, sąmoningo sutikimo nustatytiems nusikalstamiems nuteistojo veiksmams ji negalėjo duoti.

21. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo daryti priešingą išvadą įvertinusi ir apeliacinio skundo argumentus, kad A. K., remiantis ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) aprašytų medicininių dokumentų duomenimis, 2022 m. sausio 3 d. psichologo konsultacijos metu įvykį apibūdino kaip „nekaltybės praradimą“, apie jį pasakojo kaip apie nuotykį, o liudytojas S. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė įvykio dieną paėmęs iš nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną, nes ši lankėsi pornografinio turinio puslapiuose, bendravo internete su vyrais apie lytinius santykius (t. 1, b. l. 113–116). Liudytojas teisme šių aplinkybių neprisiminė, bet ir nepaneigė. Šiuos duomenis teisėjų kolegija vertino atsižvelgusi ir į kitą minėtame ekspertizės akte pateiktą informaciją. Atliekant A. K. psichologinį įvertinimą nustatyta, kad tiriamąją domina lytinių santykių tema, tačiau ji nurodė noro ir poreikio intymiems santykiams dar neturinti (t. 2, b. l. 117–127). Paminėtų duomenų vertinimui reikšmingi yra ir ekspertės A. Šiaulytės apeliacinės instancijos teisme pateikti paaiškinimai. Pastaroji nurodė, kad ekspertizės metu A. K. pasakojo apie paauglišką susidomėjimą ne tiek intymiais santykiais, kiek labiau romantiniais santykiais. Toks susidomėjimas paauglystėje yra natūralus. Duomenų, kad A. K. turėjo ar norėjo pradėti lytinį, intymų gyvenimą, nebuvo, tokio poreikio tiriamoji neturėjo. Ekspertė taip pat nurodė, kad ekspertizės metu labai išryškėjo A. K. naivumas, negebėjimas vertinti tolimesnių įvykių eigos, ji nesugeba prognozuoti, patiria šoką. Tai, kad nukentėjusioji tyrimo metu kartais save vertino ne kaip nukentėjusiąją, o kaip įtariamąją, iliustruoja tiriamosios begalinį naivumą, patiklumą. Ji visiškai priima savo patėvio žodžius, kad jei nuteistąjį išteisins, tai ją pasodins į kalėjimą. Tiriamoji tuo tiki, ekspertizės metu dėl to apsiverkė, o tai rodo jos naivumą, labai menką gyvenimišką patirtį, kad sudėtingose situacijose tokiu žmogumi yra labai lengva manipuliuoti. Tiriamosios teiginiai, išsakyti praėjus trims dienoms, kai apie įvykį ji pasakojo kaip apie nuotykį, parodo jos emocinę būseną. Kai asmenys patiria tam tikrą trauminį įvykį, tai pirmame etape jie patiria šoką, po to neigimą. Tuo metu tiriamoji greičiausiai buvo tame šoko, neigimo etape, kai atrodo, tarsi žmogus elgiasi neadekvačiai. Realiai jis išgyvena labai stiprias neigiamas emocijas ir tik žymiai vėliau ateina pykčio reakcijos, o dar vėliau – susitaikymas.

22. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn dėl prievartinių seksualinio pobūdžio veiksmų prieš mažametį, būtina nustatyti ir tai, kad kaltininkas žinojo, jog nukentėjusysis yra mažametis arba pagal konkrečias bylos aplinkybes turėjo ir galėjo tai suvokti. Duodamas parodymus viso baudžiamojo proceso metu nuteistasis nurodė žinojęs ir suvokęs, jog nuketėjusioji veikos darymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, taip pat nurodė žinojęs, kad su tokio amžiaus mergaite lytiniai santykiai nėra galimi (t. 3, b. l. 39–42, 43–44, 141–144). Kad nuteistajam buvo žinoma, kurioje klasėje mokosi A. K., patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai (t. 1, b. l. 65–70). Dėl paminėtos aplinkybės ginčo byloje nėra.

23. Jau minėtame teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akte, įvertinus nukentėjusios medicininių dokumentų duomenis, pačios tiriamosios nurodytas aplinkybes bei bylos medžiagą, A. K. konstatuotas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama veika. Tai įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip minėta, ilgalaikius tiriamų įvykių sukeltus neigiamus psichologinius padarinius patvirtino ne tik pati nukentėjusioji, bet ir byloje apklausti liudytojai K. T. ir S. T.. Apeliacinės instancijos teisme apklausta ekspertė Ž. Vilutienė papildomai paaiškino, kad potrauminio streso sutrikimas buvo nustatytas 2022 m. sausio 11 dieną, tai yra praėjus kiek daugiau negu savaitei po įvykio. Šis sindromas konstatuojamas dėl patirto trauminio įvykio ir laiko prasme gali atsirasti net ir po pusės metų nuo įvykio. Tas laikotarpis gali būti ir kelios dienos, ir kelios savaitės, ir keli mėnesiai, bet nedaugiau kaip pusę metų. Šiuo atveju laiko faktorius buvo įvertintas nurodant priežastinį ryšį su nustatytu sindromu. Duotą išvadą patvirtino abi apklaustos ekspertės. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje taip pat nėra.

24. Apibendrindama nurodytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, įvertino pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, teismo išvadas dėl šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo aplinkybių pagrindę įrodymai sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę. Teismas teisingai nustatė nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes bei tinkamai jas kvalifikavo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Dėl civilinio ieškinio

25. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo nukentėjusiosios civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, tačiau nenurodo argumentų, kuriais būtų ginčijami iš nuteistojo nukentėjusiosios naudai priteisto civilinio ieškinio klausimai. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu tik tuomet, kai kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ginčijamo nuosprendžio išvada dėl nuteistojo kaltės nekeičiama, todėl teisinio pagrindo tenkinti minėtą nuteistojo prašymą nėra. Visgi, atsižvelgusi į tai, kad apelianto siekis priimti išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu apibrėžia pačias plačiausias skundo ribas, teisėjų kolegija pasisakys ir dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos pagrįstumo.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimas išspręstas teisingai. Neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šių kriterijų visuma leidžia konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą. Tuo pačiu teismas turi atsižvelgti ir į jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/2017). Bylos įrodymai patvirtina, kad nusikalstamomis veikomis savo tyčiniais veiksmais nuteistasis pažeidė nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusioji patyrė potrauminio streso sutrikimą, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi neabejotina, jog dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nukentėjusiajai dėl patirtų dvasinių išgyvenimų buvo kilęs psichologo ir psichiatro pagalbos poreikis, sustiprintas medikamentinis gydymas, pakeista mokymosi vieta. Nuteistasis yra darbingo amžiaus, išlaikomų asmenų neturi, duomenų apie jo turimą nekilnojamąjį turtą byloje nėra. K. B. nedirba, mokosi, siekia įgyti specialybę (t. 3, b. l. 18–35). Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios naudai iš K. B. priteista 4 500 Eur suma. Panašaus pobūdžio bylose paprastai yra priteisiamos nuo 1 000 Eur iki 12 000 Eur dydžio sumos neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539-976/2015, Nr. 2K-392-489/2016, Nr. 2K-469-303/2016, Nr. 2K-21-788/2018, Nr. 2K-240-689/2018, Nr. 2K-322-719/2018, Nr. 2K-61-689/2019, Nr. 2K-288-648/2019, Nr. 2K-36-489/2020 ir kt.), tačiau paminėtos sumos turi būti vertinamos atsižvelgus ir į besikeičiančią ekonominę situaciją Lietuvoje. Įvertinusi visumą šių duomenų, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad priteista neturtinės žalos atlyginimo suma būtų per didelė, neatitinkanti įstatyme apibrėžtų kriterijų ir neteisinga.

Dėl bausmės

27. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus nustato BK XI skyriaus normos. BK 81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad BK XI skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. Sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo tokiam asmeniui, visų pirma būtina vadovautis bendrosiomis bausmių skyrimo taisyklėmis, pagal kurias parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Be to, šiuo atveju būtina vadovautis ir BK 91 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (BK 91 straipsnio 3 dalis). Be to, laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų (BK 90 straipsnio 5 dalis). Šios teisės normos yra svarbios nustatant nepilnamečiam asmeniui galimos skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nuo kurio paprastai ir skaičiuotinas skiriamos bausmės dydis.

28. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad K. B. savo veiksmais padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis, 149 straipsnio 4 dalis, 150 straipsnio 4 dalis), o viena – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant nusikaltimų padarymo aplinkybes, teisingai atsižvelgta ir į tai, kad nusikalstamas veikas nuteistasis padarė naudodamas fizinį ir psichinį smurtą, nukentėjusiajai konstatuotas potrauminio streso sindromas, atitinkantis nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė iš anksto apgalvojęs. Apeliantas šią aplinkybę ginčija. Tiek nukentėjusios A. K., tiek ir nuteistojo K. B. parodymai iš tiesų patvirtina nuosprendyje akcentuotas aplinkybes, o būtent, kad žiemą, Naujųjų Metų išvakarėse, apeliantas savo iniciatyva vedėsi nukentėjusiąją į sodo namelį, kur tokiu metu paprastai žmonių nebūna. Be to, jo iniciatyva buvo einama ne pro namus, kur vaikšto žmonės, o nuošaliu, aplinkiniu keliu pro miškelį. K. B. prašė A. K. einant apsigobti gobtuvu, kad niekas nematytų jos su juo. Visgi šią informaciją teismas turėjo vertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tiek nuteistasis K. B., tiek ir liudytojai K. T., S. T., R. O. savo parodymais patvirtino, kad K. B. ir A. K. artimieji prieštaravo, kad jie bendrautų ir leistų laiką kartu, o tai patvirtina K. B. teiginius ir įtikinamai paaiškina, kodėl jis nenorėjo būti pastebėtas kartu su A. K.. K. B. ir A. K. parodymai taip pat patvirtina, kad einant į sodo namelį K. B. siūlė nusipirkti valgyti, atėję į vietą iš pradžių jie pakankamai ilgą laiko tarpą leido tiesiog žiūrėdami filmą. Šie duomenys leidžia spręsti, kad į sodo namelį buvo einama norint praleisti laiką kartu, juo labiau, kad abu jie pažinojo vienas kitą, bendravo ir iki tol. Apibendrindama aptartus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje liko nepaneigta, jog K. B. seksualiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo spontaniški. Be to, K. B. bei A. K. patvirtino, kad sodo namelyje iš tiesų praleido pakankamai ilgą, 2–3 valandų laiko tarpą, tačiau iš jų abiejų įvardytos būtent seksualinių veiksmų trukmės, veiksmų skaičiaus galima spręsti, kad konkretūs nusikalstami veiksmai netruko ilgą laiką, kaip tai nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas.

29. Vertinant K. B. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgta į tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 25–28), mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje pagal profesinio mokymo ir vidurinio ugdymo programas, mokyklos direktorės charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 24). Kaip patvirtina byloje pateiktas ekspertizės aktas, jam nustatytas (duomenys neskelbtini), kuris inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu netrukdė suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (t. 2, b. l. 177–181). Iš ginčijamo nuosprendžio taip pat matyti, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir byloje pateiktos 2022 m. kovo 16 d. nepilnamečio individualaus vertinimo pažymos duomenimis (t. 3, b. l. 18–20), apibūdinančiais K. B. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nuo pat vaikystės, jo socialinę brandą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

30. Įvertinusi visumą paminėtų duomenų, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo parinktų bausmių dydžiais, mažesniais nei sankcijų vidurkiai, nustatyti K. B. kaip asmeniui, padariusiam veiką esant nepilnamečiui. Be to, teisėjų kolegija pripažįsta, kad skirtos bausmės buvo subendrintos pagrįstai taikant apėmimo būdą. Visgi su pirmosios instancijos teismo išvada šiuo atveju netaikyti BK 92 straipsnio 2 dalies nuostatų, teisėjų kolegija nesutinka ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju K. B. skirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

31. BK 92 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai privalo ne tik įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę. Būtina atsižvelgti ir į BK XI skyriuje įtvirtintų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (BK 80 straipsnis). Taigi, sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę, itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams.

32. Teisėjų kolegija dar kartą įvertino pirmiau aptartas aplinkybes, reikšmingas individualizuojant K. B. parenkamą bausmę, tarp jų lėmusias pirmosios instancijos teismo apsisprendimą netaikyti BK 92 straipsnio 2 dalies nuostatų. Visų pirma sutiktina, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra pavojingos, tačiau sprendžiant BK 92 straipsnio taikymo klausimą, turi būti vertinama visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Iš jau aptartų duomenų matyti, jog K. B. neturi jokios kriminalinės praeities. Jis teisiamas pirmą kartą, administracinių nuobaudų taip pat neturi. Svarbu ir tai, kad šiuo metu nuo nusikalstamų veikų padarymo yra praėję pusantrų metų, o naujų duomenų apie kokius nors K. B. padarytus teisės pažeidimus gauta nėra. Visa tai leidžia spręsti, kad nusikalstamų veikų darymas nėra K. B. gyvenimo būdo dalis. Teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad K. B. stokoja kritiško savo veiksmų vertinimo, jis neatsiprašė nukentėjusiosios, visgi jis tiek ekspertinio tyrimo metu (t. 2, b. l. 177–181), tiek apeliaciniame skunde yra nurodęs, kad gailisi dėl savo veiksmų su A. K., yra padaręs išvadas ir ateityje jokių nusikalstamų veikų nedarys, sieks pasitaisyti, dorai ir sąžiningai gyventi.

33. Teisėjų kolegija vertino ir pirmosios instancijos teismo argumentą, kad K. B. šeima negali užtikrinti tinkamos jo priežiūros, tinkamo elgesio, padėsiančio užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui ateityje. Nuteistajam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Kaip matyti iš duomenų, fiksuotų teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 177–181), K. B. augo daugiavaikėje, septynių vaikų, komplikuotoje šeimoje. Motina piktnaudžiauja alkoholiu. Šeima buvo įtraukta į socialinę riziką patiriančių asmenų apskaitą. Nuteistasis augo nepriežiūroje, stebėtas socialinis apleistumas. Nuo vaikystės išryškėjo emocijų ir elgesio sutrikimų. Augo judrus, probleminio elgesio, stebėti pykčio priepuoliai, agresyvus, autoagresyvus elgesys. 2013 m. buvo patekęs į vaikų globos namus, 2013–2013 m. mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, dėl ryškių elgesio problemų 2014–2016 m. buvo skirtas mokymasis namuose, vėliau juos tęsė (duomenys neskelbtini) centre, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Nuo 2012 m. yra psichiatrų žinioje dėl elgesio ir emocijų sutrikimų, ne kartą gydytas stacionare, paskutinį kartą 2016 m. liepos 29 d. – rugpjūčio 12 d., diagnozuoti kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, neorganinė enurezė, kitos patikslintos problemos, susijusios su artimiausios aplinkos asmenimis. Nuo 2018 m. epizodiškai konsultuojamas psichologo dėl elgesio patologijos. 2019 m. gegužės 5 d. fiksuotas paskutinis vizitas pas psichologą iki įvykio. Psichikos būklės tyrimo metu K. B. nurodė, kad vaikystėje buvę pykčio priepuoliai, tačiau dabar tokių nebėra. Ekspertinio tyrimo metu tiriamasis buvo orientuotas, konkretaus mąstymo, asmenybė primityvi, siaurų interesų ir poreikių, stebimas asmenybės nestabilumas tiek savivertės, tiek santykių srityse. K. B. diagnozuotas nepatikslintas asmenybės sutrikimas, kuris netrukdė ir šiuo metu netrukdo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Iš 2022 m. kovo 16 d. nepilnamečio individualaus vertinimo pažymos (t. 3, b. l. 18–20) matyti, kad K. B. buvo taikytos pagalbos priemonės – atvejo vadybos procesai, priimti sprendimai lankyti (tęsti, atnaujinti) psichologo konsultacijas, lankyti dienos centrą. Vaiko situacijos vertinimo metu 2022 m. sausio 6 d. K. B. įvardijo, kad, jo nuomone, jam reikalinga psichologinė pagalba. Iš 2022 m. vasario 25 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos charakteristikos matyti, kad K. B. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. mokosi pagal (duomenys neskelbtini) modulinę profesinio mokymo programą ir kartu pagal vidurinio ugdymo programą. Mokyklą lanko labai gerai, pažymių vidurkis – 7,8, yra aktyvus pamokose, dėmesingas. Mokytojų apibūdinamas kaip draugiškas, drausmingas, tvarkingas, paklusnus, darbštus, mandagus, bendraujantis, nekonfliktiškas, užjaučiantis, paslaugus, sąžiningas, nuoširdus. K. B. yra labai jautrus, padeda silpnesniems klasės draugams, juos užjaučia. Aktyvus popamokiniuose renginiuose. Neigiamų savybių neturi. Su mokytojais ir grupės auklėtoje nekonfliktuoja. Mama palaiko ryšį, bendrauja su grupės auklėtoja (t. 3, b. l. 24).

34. Aptartų duomenų visuma leidžia spręsti, kad K. B. užaugo komplikuotoje socialinėje aplinkoje, nuo pat mažens susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis, nepriežiūra, normalių socialinių ryšių stoka. Visgi tiek jo artima aplinka, tiek jis pats suvokia socialinės ir psichologinės pagalbos poreikį ir ją priima, dėka ko galima spręsti, kad jo socialinis elgesys gali būti koreguojamas teigiama linkme taikant įvairias socialinio ugdymo priemones ir neizoliuojant jo nuo visuomenės. Tokią išvadą sustiprina ir K. B. siekis tęsti mokslus ir įgyti specialybę, išlaikyti sukurtus pozityvius socialinius ryšius. Teismo išreikštas pasitikėjimas atidedant skirtos bausmės vykdymą, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, tikėtina, sudarys prielaidas nuteistajam suvokti savo neteisėtą elgesį, jo sukeltus padarinius bei sudarys galimybes nuteistajam stengtis greičiau pradėti dirbti ir atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą žalą, toliau laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, būti pilnaverčiu jos nariu ir daugiau nebenusikalsti. Šie duomenys ir argumentai pagrindžia išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai ir paskirtis, numatyti tiek BK 41 straipsnyje, tiek 80 straipsnyje, bus veiksmingiau pasiekti be realaus K. B. skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant jos vykdymą maksimaliam terminui bei skiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę, numatytą BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Dėl proceso išlaidų

35. Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą K. T. ir jos įgaliota atstovė advokatė K. Adomavičienė pateikė atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą ir tuo pagrindu prašo atlyginti K. T. patirtas 350 Eur dydžio atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Jų dydį patvirtina pateikta sąskaita už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitas (t. 4, b. l. 55–56).

36. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši nuostata taikoma ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, Nr. 2K-147/2013, Nr. 2K-52-942/2016, 2K-128-489/2021 ir kt.).

37. Nagrinėjamu atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija esminius skundo prašymus K. B. išteisinti arba skirti mažesnes bausmes, kuriuos argumentuotai buvo prašoma netenkinti ir pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą, atmetė, tenkindama tik prašymą atidėti skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokioje situacijoje spręstina, kad nukentėjusiosios atstovė įgijo teisę į proceso išlaidų, susijusių su advokatės darbo apmokėjimu ruošiant atsiliepimą, atlyginimą. Jų dydis neprieštarauja proporcingumo principui ir nėra per didelis, todėl prašoma suma priteistina iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu K. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo trejiems metams ir šešiems mėnesiams, vykdymą atidėti trejiems metams.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 5 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktais, K. B. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, K. B. šiuo laikotarpiu įpareigojant:

– būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

– dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

– tęsti mokslą arba dirbti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš K. B. 350 Eur nukentėjusiosios A. K. atstovės pagal įstatymą K. T. turėtų išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.