- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-04
- Bylos Nr.
- e2-659-842/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- I. M.
- Advokatai
- Ingrida Ivanovienė, Mansuras Muksinovas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei I. M. bei pagal atsakovės I. M. priešieškinį ieškovui M. M. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
patikslintu ieškiniu ieškovas M. M. (teisme gautas 2023 m. vasario 6 d.) prašo santuoką tarp M. M. ir I. M. nutraukti dėl atsakovės I. M. kaltės, priteisti iš atsakovės I. M. ieškovo M. M. naudai 1 500 Eur neturtinės žalos, po santuokos nutraukimo I. M. palikti santuokos metu įgytą pavardę – M., M. M. palikti prigimtinę pavardę M., nustatyti, kad santuokos nutraukimas tarp sutuoktinių M. M. ir I. M. jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. gruodžio mėnesio, po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko K. M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. M., K. M. išlaikymui iš M. M. priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 173,50 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant pinigines lėšas iki einamojo mėnesio 25 dienos į I. M. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, paskiriant I. M. vaiko išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise, nustatyti ieškovo M. M. su nepilnamečiu vaiku K. M. bendravimo tvarką: 1) M. M. su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 18 val., pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba kitos su I. M. sutartos vietos, iki sekmadienio 18 val., pristatydamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą; 2) nelyginiais metais valstybinių švenčių dienomis M. M. bendrauja su nepilnamečiu vaiku pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos ar kitos su I. M. sutartos vietos ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą, sekančiai: nuo gruodžio 25-osios dienos 19 val. iki gruodžio 26-osios dienos 19 val. (pirma ir antra Šv. Kalėdų diena); Vasario 16-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; Šv. Velykų metu nuo sekmadienio 10 val. iki antros Šv. Velykų dienos 19 val.; Gegužės 1-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; Liepos 6-ąją nuo 10 val. iki 19 val. (Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena); 3) jei M. M. negalės paimti vaiko numatytomis bendravimo grafiko dienomis, jis prieš kalendorines dienas apie tai praneša I. M. telefonu arba SMS žinute; 4) I. M. nepilnamečio vaiko buvimo pas ja metu, sudaro sąlygas vaiko ir M. M. bendravimui telekomunikacijų ryšio priemonėmis; 5) atostogų metu M. M. praleidžia su dukra ne mažiau kaip 10 dienų, informuojant apie tai I. M. ne vėliau kaip prieš 15 dienų; 6) lyginiais metais valstybinių švenčių dienomis M. M. bendrauja su nepilnamečiu vaiku pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos ar kitos su I. M. sutartos vietos ir pristatydamas vaiką į juos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą, sekančiai: nuo gruodžio 25-osios dienos 19 val. iki gruodžio 26-osios dienos 19 val. (pirma ir antra Šv. Kalėdų diena); Naujųjų metų švenčių metu nuo gruodžio 31 d. 15 val. iki sausio l d. 19 val.; Kovo 11-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; Birželio 24-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; Rugpjūčio 15-ąją nuo 10 val. iki 19 val., priteisti visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos metu (duomenys neskelbtini) metais šalims gimė dukra. Atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. 2019 metų gruodžio mėnesį šalys gyveno (duomenys neskelbtini). Atsakovė paliko šeimą, nieko ieškovui nesakydama grįžo su vaiku į Lietuvą. Palikusi šeimą atsakovė nebeteikia šeimai moralinės paramos, nustojo rūpintis šeimos gerove, pažemino ieškovą kitų asmenų akivaizdoje, kadangi apie tai sužinojo artimieji ir draugai, kas natūraliai kėlė jų susidomėjimą, įvairių paskalų skleidimą. Demonstruodama nepagarbą ieškovui ir jų šeimai atsakovė pažeidė įstatyme įtvirtintas savo, kaip sutuoktinės pareigas, dėl ko tolesnis bendras šalių gyvenimas tapo neįmanomas. Ieškovas visą santuokos laikotarpį puoselėjo šeiminius santykius, rūpinosi sutuoktine, prižiūrėjo šalių nepilnametį vaiką. Šalys kartu faktiškai neveda bendro ūkio nuo 2019 m. gruodžio mėnesio. Dėl nurodytų atsakovės veiksmų ieškovui yra padaryta neturtinė žala, kuri sunkiai įvertinama pinigais, atsižvelgiant į patirtus išgyvenimus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad žala įvertinama pinigine išraiška, ieškovas mano, kad iš atsakoves jam turėtų priteisiama 1 500 Eur dydžio neturtinė žala. Atsakovė sugriovė svarbiausius ieškovo lūkesčius gyventi darnioje ir tvirtoje santuokoje, auginti vaiką pilnoje šeimoje. Iki ieškinio padavimo dienos ginčo su atsakove dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nebuvo, todėl egzistuoja teisinis pagrindas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Ieškovas taip pat prašo nustatyti jo siūlomą bendravimo su dukra tvarką, nurodydamas, kad nustatant tokią bendravimo tvarką būtų užtikrintos vaiko teisės ir teisėti interesai, emocinė būklė, jis turės galimybę bendrauti su abiem tėvais. Dėl išlaikymo dukrai ieškovas nurodo, kad mergaitei šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, ji lanko darželį. Ieškovas nuolat rūpinasi šalių nepilnamečiu vaiku, užtikrina vaiko būtinuosius poreikius. Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 1 554,32 Eur/mėn. (neatskaičius mokesčių). Remiantis protingumo bei sąžiningumo principais, šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo suma sudaro 420 Eur/mėn., iš jos atėmus išmoką vaikui (73,50 Eur) pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, iš ieškovo šalių nepilnamečiu vaiko išlaikymui priteistina po 173,50 Eur kas mėnesį periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto šalys neturi. Santuokos metu bendrų kreditorių sutuoktiniai neįgijo. Ieškovas išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, taip pat mano, kad nėra pagrindų priteisti išlaikymo atsakovei.
Patikslintu priešieškiniu (teisme gautas 2023 m. kovo 14 d.) atsakovė I. M. prašo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo M. M. kaltės, nustatyti vaiko K. M. gyvenamąją vietą su motina I. M., priteisti iš ieškovo M. M. nepilnametės dukters K. M. išlaikymui po 550 Eur (penki šimtai penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto priešieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, pinigus pervedant į asmeninę I. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank bankas iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš ieškovo M. M. K. M. skirto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 18 d., sudarantį 5 279,50 Eur, nustatyti atsakovės prašomą ieškovo M. M. bendravimo tvarką su nepilnamete K. M.: 1) Iki (duomenys neskelbtini), t.y. iki vaikui sukaks septyni metai, metų neporinių savaičių savaitgaliais Tėvas paima vaiką šeštadienį 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą. Sekmadienį paima vaiką 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina tos pačios dienos 20 val. j jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą; 2) po (duomenys neskelbtini), metų neporinių savaičių savaitgaliais Tėvas paima vaiką penktadienį 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį sekmadienį 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą; 3) Nesant galimybės su vaiku bendrauti vieną iš nustatyto savaitgalio dienų Tėvas bendrauja su vaiku laisvą nustatyto savaitgalio dieną paimdamas vaiką 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį tą pačią dieną 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą; 4) Tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.45 val. iki 20 val., paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą; 5) Vasaros atostogų metu Tėvas praleidžia su dukra ne mažiau kaip 14 dienų, grafiką iš anksto, ne vėliau kaip prieš mėnesį, suderinęs su Motina, taikant apribojimą dėl nakvynių iki (duomenys neskelbtini), t.y. iki vaikui sukaks septyni metai. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis poriniais metais tenka Motinai, neporiniais - Tėvui. Vaikų vasaros atostogų metu Tėvo bendravimo tvarka, numatyta 1-4 punktuose, netaikoma; 6) Vaiko gimimo diena, t.y. (duomenys neskelbtini), Tėvas bendrauja su vaiku ne mažiau kaip keturias valandas, bendravimo laiką iš anksto raštu suderinus tarp šalių likus ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas; 7) Porinių metų Šv.Kalėdų ir Šv.Velykų pirmą dieną 10 val. Tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį tos pačios dienos 20 val. į jų gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą; neporinių metų Šv.Kalėdų ir Šv.Velykų antrą dieną 10 val. Tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą; 8) Kiekvienų metų Motinos dieną vaikas praleidžia su Motina. Jeigu tai yra Tėvo bendravimo laikas su vaiku, po (duomenys neskelbtini), vaikas grąžinamas Motinos dienos 10 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą; 9) Kiekvienų metų Tėvo dieną vaikas praleidžia su Tėvu. Jeigu tai nėra Tėvo bendravimo laikas su vaiku, Tėvas vaiką paima Tėvo dienos 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą; 10) Dėl objektyvių, svarbių priežasčių ar vaikų ligos atveju (liga šiuo atveju turi būti tokia, dėl kurios vaikai negalėtų (neturėtų) išvykti iš namų į kitą gyvenamąją vietą) numatytas bendravimas neįvyksta; 11) Apie priežastis, trukdančias laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, šalys informuoja viena kitą raštu nedelsiant, kai tik tokios priežastys paaiškėja, bet ne vėliau kaip prieš trys dienas iki numatomo susitikimo; 12) Visas išlaidas, susijusias su Tėvo susitikimais su vaiku (įskaitant, bet neapsiribojant: transporto, maisto, bilietų ir kt.), padengia Tėvas; 13) Vaiko buvimo pas Tėvą metu, Tėvas įsipareigoja sudaryti sąlygas Motinai bendrauti su vaiku telekomunikacijos priemonėmis; 14) Šalims susitarus raštu, galimas ir kitoks Tėvo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas; 15) Bendravimo tvarkoje nurodomas „susitarimas raštu“ reiškia susitarimo patvirtinimą elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute šalių kontaktais; apie kontaktų pasikeitimą šalys privalo informuoti viena kita nedelsiant, ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną. Nurodė, kad su ieškovu susituokė (duomenys neskelbtini) metais, santuokoje (duomenys neskelbtini) m. gimė dukra. Pradžioje santuokinis gyvenimas buvo pakankamai sklandus. Gyvenant kartu ieškovas atsakovės pavydėjo, žemindavo, menkindavo jos savivertę, vaikams matant ir girdint įžeidinėjo visokiais žodžiais. Išgėręs M. M. tapdavo labai agresyvus, keikdavosi, kėlė konfliktus, naudojo fizinį smurtą. Nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio šalys gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). 2019 metų rudenį atsakovės mamai atliko (duomenys neskelbtini) operaciją. Po visų reabilitacijų mama suprato, kad negali pati savimi pasirūpinti ir paprašė atsakovės pagalbos. Ji su vaikais atvyko į Lietuvą 2019 m. gruodžio 13 d., kad po Kalėdinių atostogų grįžti atgal. M. M. žinojo apie išvykimą, jie visą laiką bendravo telefonu. Kartu aptarė, kad ji liks su vaikais Lietuvoje, o jis po poros mėnesių prisijungs prie jų. Jam grįžus į Lietuvą jis neapsigyveno kartu, o nuvyko gyventi pas savo tėvus. 2020 metų birželio mėnesį atsakovė rado butą nuomai, tačiau ieškovas nepanoro gyventi kartu, pareiškė, kad vienam gyventi jam yra patogu. Šalys ir toliau palaikė santykius, išeigines dienas praleisdavo kartu nuomojamame bute arba ieškovo motinos bute, kuriame jis gyveno. Ieškovas pasakė, kad nori šeimai pastatyti namą šalia savo tėvų, ji juo tikėjo ir taikstėsi su tokia situacija. 2021 metų balandžio 17 dieną ieškovas nakvojo pas atsakovę ir ji atsitiktinai pamatė jo telefone, kad jam rašo moterys. Pasirodė, kad jis yra sukūręs anketą pažinčių portale, kad ieško draugės, susirašinėja su moterimis, kviečia jas pas save į svečius. Griuvo atsakovės viltis dėl šeimos. Vyras nusijuokė, sakė, kad čia nieko tokio. Vėliau, būdamas neblaivus, pasakė, kad rado sau turtingesnę moterį, kad ji neturtinga, nieko verta. Atsakovė patyrė smūgį, du mėnesius su ieškovu nekalbėjo, tačiau jis prašė atleisti ir ji sutiko susitikti. Tada jis ir pareiškė, kad šalys turi nutraukti santuoką, nepaaiškindamas dėl kokios priežasties, neva, taip nori jo tėvai, tačiau pasiūlė ir toliau susitikinėti ir palaikyti artimus santykius. Su tokiu žeminančiu pasiūlymu atsakovė nesutiko. Vėliau viskas aprimo, šalys ir toliau gyveno susitikinėdamos savaitgaliais, kartu sutiko 2022 metus. 2022 metų sausio 10 diena atsakovė gavo iš ieškovo žinutę su pasiūlymu nutraukti santuoką. Į klausimą dėl priežasties jokio atsakymo negavo. Nesutiko skirtis, norėjo išsaugoti šeimą, kad vaikas turėtų abu tėvus, tačiau akivaizdu, kad ieškovui šeimos nereikia. Iš ieškinio sužinojo, kad, neva, santuokinio gyvenimo šalys negyvena nuo 2019 metų ir ji yra kalta dėl santuokos nutraukimo. Atsakovės teigimu, su ieškovu santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2022 metų sausio mėnesio. Atsižvelgiant į tai, kad M. M. nevykdė įstatyme nustatytų pareigų būti lojaliam, gerbti kitą sutuoktinį, remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, šeimos poreikiais ir interesais nesidomėjo, jos išsaugojimu nesirūpino, yra aišku, kad dėl tokių jo veiksmų šeiminiai santykiai nutrūko. Ieškovas pats nesirūpino šeima ir jos išsaugojimu, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagristas ir atmestinas. Išlaikymo sau iš ieškovo nereikalauja. Ieškovas yra darbingas ir išlaikymas jam nereikalingas. Šalių vardu nekilnojamojo bei privalomo registruoti kilnojamojo turto neregistruota, todėl turto padalinimo klausimas nesprendžiamas. Įsipareigojimų kreditoriams nėra. Po santuokos nutraukimo atsakovei prašo palikti santuokinę pavardę. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovė nurodė, kad dukra nuo gimimo gyvena su ja, todėl su ja nustatytina ir mergaitės gyvenamoji vieta. Atsakovė dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis sudaro apie 1 000 Eur. K. M. lanko Vilniaus darželj-mokyklą „(duomenys neskelbtini)“. Dukra turi nustatytą diagnoze (duomenys neskelbtini), t.y. (duomenys neskelbtini). Be dukters K. M. atsakovė turi dar du išlaikytinius – dukrą D. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų M. D., (duomenys neskelbtini). Atsakovės paskaičiavimais, apytiksliai per mėnesį dukters išlaikymui turėtų išleisti: nuomos mokestis - 162,50 Eur; komunalinės paslaugos, šildymas - apie 75 Eur; internetas - apie 10,68 Eur (vaiko dalis); maistas - apie 370 Eur; vitaminai, vaistai, dantų priežiūra, sauskelnės - apie 73,20 Eur; drabužiai, avalynė - apie 61 Eur; darželio mokestis - apie 97,60 Eur; būreliai - 183 Eur; rinkliavos darželyje (spektakliai, išvykos, šventės) — apie 12,20 Eur; knygos, žaislai - apie 36,60 Eur; pramogos - apie 24,40 Eur. Šiuo metu atsakovei išlaikyti dukrą man padeda mama ir sesuo. Prašo iš ieškovo M. M. priteisti nepilnametės dukters K. M. išlaikymui po 550 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi tris išlaikytinius, o ieškovas tik vieną, mano, kad jis turėtų didesne dalimi prisidėti prie dukters K. M. išlaikymo. Ieškovas nuo tada kai šalys pradėjo gyventi skyrium, t.y. nuo 2020 m. sausio 1 d., iš dalies prisideda prie vaiko išlaikymo, tačiau daro tai nepakankamai ir nereguliariai. Nuo 2022 metų sausio mėnesio jis apmoka darželio mokestį ir perveda pinigus į atsakovės sąskaitą. Taip nuo 2020 m. sausio 1 d. dukters išlaikymui ieškovas skyrė 6 686,00 Eur pavedimais į sąskaitą ir 434,50 Eur tiesiogiai apmokant už vaikų darželį. Prašo priteisti iš ieškovo M. M. nepilnametei dukrai K. M. skirto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d., iš viso 5 279,50 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas M. M. prašė santuoką tarp M. M. ir I. M. nutraukti dėl atsakovės I. M. kaltės, po santuokos nutraukimo I. M. palikti santuokos metu įgytą pavardę – M., M. M. palikti prigimtinę pavardę M., nustatyti, kad santuokos nutraukimas tarp sutuoktinių M. M. ir I. M. jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. gruodžio mėnesio, po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko K. M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. M., nepilnamečio vaiko K. M. išlaikymui iš M. M. priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 173,50 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant pinigines lėšas iki einamojo mėnesio 25 dienos į I. M. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, paskiriant I. M. vaiko išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise, nustatyti sekančią ieškovo M. M. su nepilnamečiu vaiku K. M. bendravimo tvarką: 1) M. M. su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 18 val., pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba kitos su I. M. sutartos vietos, iki sekmadienio 18 val., pristatydamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą; 2) Nelyginiais metais valstybinių švenčių dienomis M. M. bendrauja su nepilnamečiu vaiku pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos ar kitos su I. M. sutartos vietos ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą, sekančiai: nuo gruodžio 25-osios dienos 19 val. iki gruodžio 26-osios dienos 19 val. (pirma ir antra Šv. Kalėdų diena); Vasario 16-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; Šv. Velykų metu nuo sekmadienio 10 val. iki antros Šv. Velykų dienos 19 val.; Gegužės 1-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; Liepos 6-ąją nuo 10 val. iki 19 val. (Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena); 3) Lyginiais metais valstybinių švenčių dienomis M. M. bendrauja su nepilnamečiu vaiku pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos ar kitos su I. M. sutartos vietos ir pristatydamas vaiką į juos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą, sekančiai: nuo gruodžio 25-osios dienos 19 val. iki gruodžio 26-osios dienos 19 val. (pirma ir antra Šv. Kalėdų diena); Naujųjų metų švenčių metu nuo gruodžio 31 d. 15 val. iki sausio l d. 19 val.; Kovo 11-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; Birželio 24-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; Rugpjūčio 15-ąją nuo 10 val. iki 19 val., priteisti iš atsakoves I. M. ieškovo M. M. naudai 1 500 Eur neturtines žalos, visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas, atsakovės I. M. priešieškinį ieškovui M. M. atmesti. Be argumentų, išdėstytų ieškinyje, pažymėjo, kad bylose dėl nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio visų pirma turi būti įvertinti konkretaus vaiko poreikiai (tiek būtinieji, tiek specialūs), o tik tada vertinama, tiriama abiejų tėvų turtinė padėtis ir išlaikymo pareiga padalinama tėvams proporcingai jų turtinei padėčiai. Atsakovės prašomas priteisti 400 Eur/mėn. išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui yra akivaizdžiai perteklinis, ženkliai viršijantis šios dienos vaikų poreikių, ir prieštaraujantis susiformavusiai teismų praktikai. Prašydama tokio didžio išlaikymo atsakovė rūpinasi ne tik bendro vaiko gerove, bet ir savo dviem vaikais iš pirmų santykių. Ieškovas nuolat rūpinasi šalių nepilnamečiu vaiku, užtikrina vaiko būtinuosius poreikius, jis niekad neapsiribojo tik pinigine išraiška išlaikymu, bet nuolat bendrauja su vaiku, labai dažnai pasiima vaiką pas save ir bendravimo metu pilnai išlaiko vaiką. Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, juo darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 1554, 32 (neatskaičius mokesčių). Remiantis protingumo bei sąžiningumo principais, šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo suma sudaro 420 Eur/mėn., ½ dalį šios sumos, t.y. 210 Eur, priteisiant iš Ieškovo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vaikui skiriama ir mokama 73,50 Eur dydžio išmoka, iš ieškovo šalių nepilnamečiu vaiko išlaikymui priteistina po 173,50 Eur kas mėnesį periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ta aplinkybė, kad atsakovė be šaliu bendro vaiko turi dar du vaikus, nesudaro pagrindo nustatyti neprotingai didelį išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam vaikui, nes planuodama trečią vaiką atsakovė privalėjo įvertinti savo finansines galimybes ir žinojo apie konstitucinę pareigą teikti savo vaikams tokį išlaikymą, k uris padengtų būtiniausius vaiku poreikius. Atsakovė yra darbingo amžiaus ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėjo maksimalias pastangas, jog susirastų savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą, todėl darytina išvada, kad atsakovė nesiima jai prieinamų priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti. Ieškovas nesutinka su atsakovės siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Ieškovo vertinimu, siūloma tvarka neatitinka vaiko poreikių, yra labai neapibrėžta ir tarp šalių galbūt kilus konfliktui bus neaišku, ar bus įmanoma priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, todėl prašo nustatyti ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytą bendravimo su vaiku tvarką.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio, nurodydama, kad neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina, ieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas tik su minimaliais vaiko poreikiais. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka teismų praktikoje taikomos maksimalios bendravimo tvarkos kriterijus ir galimai neprieštarautų nepilnamečio vaiko interesams, būtų pakankama ne tik palaikyti tėvo ir vaiko tarpusavio emocinį ryšį, bet ir tėvui dalyvauti vaiko auklėjime. Tarnyba pateikė išvadą ir dėl priešieškinio, kurioje nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, siūloma nustatyti ieškovo ir vaiko bendravimo tvarka iš esmės atitiktų teismų praktikoje taikomos maksimalios bendravimo tvarkos kriterijams, būtų pakankama ne tik išlaikyti tėvo ir vaiko tarpusavio emocinį ryšį, bet ir tėvui dalyvauti vaiko auklėjime. Prašomas išlaikymo dydis siejamas su individualiais vaiko poreikiais, prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą pareikštas vaiko interesais.
Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad santykiai nutrūko 2019 m. gruodį prieš Kalėdas. Atsakovė paėmė vaikus ir išvažiavo. Po darbo atvažiavo namo ir nerado šeimos, nesuprato, kas vyksta. Paskambino atsakovei, pasakė, kad į Lietuvą išvažiavo. Nepasakė dėl ko. Jis neturėjo kitos išeities kaip taip pat grįžti į Lietuvą. Grįžus, kai susitiko ieškovę, nieko nepaaiškino. Įsidarbino santechniku, išsinuomojo kambarį ir atskirai gyveno. Kai buvo pas dukrą, šnekėjo su atsakove, negalėjo nieko sutarti, tačiau sutarė dėl 210 Eur, kad jis apmoka darželį, nes tiek kainavo. Tą sumą tris metus ir mokėjo, taip pat aprengė vaiką. Tuo metu, kai dukra būdavo pas jį, vežiojo visur, pirko rūbus, planšetes, kompiuterį, TV, telefoną. Gyvenant kartu šeimą finansiškai išlaikydavo jis – žmoną, jos du vaikus ir savo vaiką. Susituokė (duomenys neskelbtini) metais, atrodė, kad gyvena gerai, abu iš pradžių dirbo, 2014-2015 metais išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Taip nusprendė kartu, nes nelabai su darbais buvo. Jis yra santechnikas. Sėdo ir išvažiavo. Vaikai dar po metų prisijungė. Žmonai išvažiavus su vaikais, jautėsi blogai, pergyveno dėl ko išvažiavo, ji nieko nepaaiškino, nekalbėjo, nesitarė dėl išvažiavimo. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Dėl bendravimo – kaip prašoma ieškiniu. Dabar bendrauja įvairiai. Kai duoda, ima vaiką, kai vaikas su juo, ieškovas viską apmoka. Perka drabužius, padeda jo tėvai. Taip pat perveda atsakovei 210 Eur/mėn. Ima savaitgaliais dienai, kartais dviem dienoms. Būna vakare pabūna, kaip išeina. Dukrą ima ir su nakvyne. Prašo priteisti išlaikymą dukrai po 173,5 Eur/mėn, nes ji dar gauna išmoką vaikams iš valstybės. 300 Eur maistu vaikui per daug, dukra valgo darželyje, per didelė suma būreliams, nėra tiek pinigų. Ieškovas su dukra taip pat pramogauja. Dukra neturi specialių poreikių, sveika. Ieškovo išsilavinimas – aukštasis techninis, baigęs (duomenys neskelbtini) universitetą. Uždirba 800 Eur/mėn. ,,į rankas“, dirba santechniku UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Sveikata gera, be šalių dukros kitų išlaikytinių neturi. Nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu, kai grįžo, tai ir mokėjo dukrai. Gyvenant atskirai nesikreipė dėl išlaikymo. Važiuodavo pas dukrą, bendravo su atsakove, tada ji pinigų neprašė. Ieškovo tėvai bendravo su anūke, pirkdavo jai avalynę, drabužius, atsakovė sakydavo, ką pirkti. (duomenys neskelbtini) atsakovė 2-3 metus dirbo, po to nedirbo, augino vaiką. Jis išlaikė ir ją, ir vaikus. Sakė, kad iš tėvo nebuvo išlaikymo jos kitiems vaikams. Nebuvo šeimoje pinigų, nes buvo skiriami jos vaikams pinigai. Ieškovo santykiai su atsakovės vaikais yra normalūs, buvo kaip šeima. Su dukra praleidžia kas antrą savaitę po pora dienų. Būna, kad pas jį būna, ar pas jo tėvus važiuoja, bet dukra ten nelabai nori. Apie atsakovės mamos ligą nieko nežino. 2019 m. gruodžio mėnesį santykiai su atsakove buvo normalūs, nebuvo konfliktinių situacijų. Išvykus atsakovei, išvykos ir jis, baigėsi darbai, vienam jam nelabai buvo būti (duomenys neskelbtini). Grįžo į Lietuvą ir tada susitarė su atsakove dėl išlaikymo. Darželis tiek kainavo. Rūbus vaikui pirko. Seneliai apipirko vaiką, mano, kad tai taip pat jo prisidėjimas. Po grįžimo į Lietuvą jokių santykių su atsakove nepalaikė.
Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo M. M. atstovas Mansuras Muksinovas ieškinį prašė tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė I. M. paaiškino, kad dėl santuokos nutrūkimo kaltas ieškovas, nes jis padavė į teismą. Susituokė (duomenys neskelbtini) metais. Į (duomenys neskelbtini) išvyko 2014 m. su dviem jos vaikais. (duomenys neskelbtini) metais gimė bendra dukra. Nuo 2014 m. iki 2019 m. pavasario dirbo ir ji. Po to rūpinosi vaiku. Būdavo vyras išgerdavo ir tapdavo agresyvus, gal jis neatsimena kažko. Sakė kelis kartus, kad reikės važiuoti slaugyti mamos po operacijos. Grįžus į Lietuvą su ieškovu telefonu palaikė santykį. Ieškovas jai grįžus grįžo po mėnesio. Grįžusi apsigyveno 2 kambarių 44 kv. m. bute, ji, jos mama, 3 vaikai ir dar mamos anūkas Apie pusę metų atsakovė su šalių dukra nakvojo pas kaimynus. Nuomotis nelengva. Grįžus vyrui kalbėjo, kad galbūt reikėtų nuomotis, bet jis pas mamą, po to vienas nuomojosi, jis sakė, kad jam gerai vienam. Pirmus metus dar kalbėjo, kad statysis. Bendravo atsakovė su ieškovu dar ilgą laiką, važiuodavo ji pas ieškovą, pastarasis pas ją, buvo tarp šalių intymūs santykiai. Ieškovas mokėjo už darželį. Prašė vyro pagalbos. 2021 m. balandį rado ieškovo susirašinėjimą su kitomis, moterimis, Pakalbėjo su ieškovu, jis sakė, kad nieko tokio, nesusitikinėja, 2 mėnesius po to nebendravo. Tada ieškovas pradėjo jos ieškoti, tęsė santykius, palaikė intymius santykius. 2022 metus sutiko kartu. 2022 m. sausio 10 d. gavo vyro žinutę dėl skyrybų, rašė, kad taip nori jo tėvai, kad bus geriau visiems, gali išsiskirti ir toliau tęsti santykius. Atsakovė grįžusį į Lietuvą pusę metų dirbo, po to Covid, Dirba dabar pagal individualią veiklą, turi pasiūlymų slaugyti pagyvenusius žmones, jai reikia, kad būtų laisvas darbo grafikas. Vaiką ieškovui duoda visada, vaikas nori pas tėvą, tačiau nenori pas anytą. Ieškovas vaiko pilnai neišlaikę, kainavo darželis, būreliai, sveikata. Turi diagnozę – (duomenys neskelbtini). Reabilitacija kažkiek kainuoja, kažkiek apmoka valstybė. Važiuoja 3 savaitėms į sanatoriją, jai tenka imti nedarbingumą. Jau metai dukra lanko valstybinį darželį. Seneliai perka drabužių, gal kartais dovanų. Kompiuterio, planšetės vaikui nupirktų nematė, gal pas vyrą ar jo tėvus. Ieškovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, bet ne visada. Turi būti konkreti bendravimo tvarka, nes atsakovė neužtikrinta, kad kitaip ieškovas pasiims vaiką. Ieškovas vaikui yra pirkęs striukę, žieminius batus, kelias pėdkelnes, sukneles, močiutė pižamą dovanojo. Už vaikus gauna išmokas nuo 2020 m. balandžio, apie 350 Eur už tris vaikus. Atsakovės išsilavinimas aukštasis neuniversitetinis, tik pradėjo individualią veiklą. Iš savo veiklos planuoja minimum 1 000 Eur/mėn. ,,į rankas“ uždirbti. 2020 m. nuo gegužės mėnesio dirbo grožio salone administratore, apie 600 Eur/mėn. uždirbo. Po to karantinas. Registravosi Užimtumo tarnyboje, ėjo į socialinio darbuotojo padėjėjo kursus. Iš Užimtumo tarnybos 6 mėnesius gavo pašalpą, po to 4 mėnesiai kursų, stipendija apie 300 Eur/mėn., ieškojo darbo, mama, sesuo padėdavo finansiškai, kartais per mėnesį apie 500 Eur duodavo. Mamos pensija apie 400 Eur, bet gal turi santaupų. Alkoholizmas liga, bet atsakovė tikėjo, kad žmonės keičiasi, turi pavyzdžių, šnekėjo su ieškovu. Per vakarą 4 butelius alaus išgerdavo. Ji negali ieškovo pagydyti. Jam geriau alaus išgerti ir žaisti kompiuteriu. Norėjo išsaugoti šeimą, nes jausmai, mažas vaikas, padėjo išauginti vaikus iš pirmos santuokos. Ji ir ieškovas išlaikė jos vaikus iš pirmos santuokos, kai vaikų tėvas neteikė išlaikymo. Mamos globos neformino, po operacijos mama buvo reabilitacijoje, bet po to dar sunku vienai namuose buvo. Nuo 2019 m. gruodžio bendro ūkio su ieškovu nebuvo.
Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės atstovė advokatė Ingrida Ivanovienė priešieškinį prašė tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas J. M. parodė, kad yra ieškovo tėvas, atsakovės atžvilgiu priešiškai nėra nusiteikęs, rimtų reikalų su atsakove nebuvo. Prisimena, kad paskambino sūnus ir sakė, kad I. išvažiavo, nieko nepasakiusi, grįžo ir darbo, o žmonos, vaikų nėra. Liudytojas sakęs ir jam važiuoti namo. Paėmė I. vaikus ir išvažiavo, o ieškovas be nieko, be pinigų liko (duomenys neskelbtini). Bendravo su sūnumi, su anūke bendravo, kai anūkė būdavo pas sūnų. Neprisimena, kada grįžo – 2019 ar 2020 metais. Grįžusi I. gyveno pas savo mamą, jo sūnus pas savo mamą. Ar sūnus grįžęs į Lietuvą su I. bendravo, liudytojas pasakyti negali. Liudytojas sūnui siuntė pinigų grįžimui į Lietuvą – bilietui, daiktams atsivežti, jis parvežė daiktus. Sūnus nesakė, kodėl žmona jį paliko, čia jų problemos. Anūkei perka dovanas, batus, striukę, planšetę, viską. Pirko ir liudytojas, ir jo žmona.
Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja apklausta G. A. parodė, kad yra I. M. kaimynė. Prieš nieką nenusiteikusi. Ieškovas buvo geras vyras, vyresni atsakovės vaikai su juo gerai sutarė. Nežino, kas atsitiko, kai šalys grįžo iš (duomenys neskelbtini), gal ieškovas padėti nenorėjo. I. mamą reikėjo prižiūrėti. I. pas savo mamą, ieškovas pas savo mamą gyveno. Ji pasiūlė I. su vaikais pas ją nakvoti, nes atsakovės mamos namuose buvo mažai vietos, ant grindų miegodavo. M. matė vieną kartą atėjusį. Mano, kad ieškovo mama nori, kad šalys išsiskirtų, kadangi I. neturtinga.
Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja apklausta V. S. parodė, kad yra atsakovės draugė, pažįsta šeimą, bendravo, dalyvavo vestuvėse. 2019 metais atsakovės mamai buvo daroma operacija, po jos reikėjo pagalbos, atsakovė atskrido per Kalėdas, tada ir ieškovas atskrido. Gyveno kiekvienas pas savo mamą. Pas I. mamą nebuvo sąlygų visiems nakvoti. Vasaros pradžioje atsilaisvino liudytojos nuomojamas butas, ten ir įsikėlė I. I. tikėjosi, kad ir ieškovas kartu apsigyvens, tačiau šalys bendravo, bet negyveno kartu. 2021 m. pavasarį I. sužinojo, kad jis susirašinėja su kitom moterim ir nori skirtis, po kažkiek laiko vėl bendravo. 2022 metus šalys kartu sutikinėjo, gimtadienį šventė, o paskui I. sužinojo, kad skyrybos. Kai atvažiuodavo pas I. M. nebūdavo, kalbėdavo su atsakove, kad jam trukdo nuolatinis triukšmas, jam reikia ilsėtis, reikia ramybės. Pasipykdavo šalys šeimoje, girdėjo, kad ieškovas po darbo mėgsta išgerti. Matė, kad M. K. imdavo, bet kad gyventų kartu nematė. Liudytojai buvo keista, kad, kai lankėsi (duomenys neskelbtini) pas šalis, M. nedalyvavo, tik pasisveikino ir viskas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja apklausta D. D. parodė, kad atsakovė yra jos mama, ieškovas buvo jos patėvis apie aštuonerius metus. Su M. dabar nebendrauja, jausmai jo atžvilgiu sumišę. Santykiai buvo įtempti, bet buvo ir gerų momentų. Po to, kai grįžo į Lietuvą ieškovas buvo kelis kartus atėjęs į svečius, bet šiaip nebendrauja. Padavė skyryboms ieškovas, mama kurį laiką nedavė sutikimo, po to sutiko. Suprato, kad nesutaria dėl alimentų. 2019 m. gruodį grįžo į Lietuvą, nes močiutė buvo po operacijos, norėjo ją palaikyti, buvo šventės. Išėjo pakankamai spontaniškai, kad liko Lietuvoje. Nežino, kaip viskas sprendėsi dėl grįžimo. Kai grįžo į Lietuvą tada mama paklausė, kokia būtų jų nuomonė, jei pasiliktų Lietuvoje. Su atsakovu atsisveikino, jis dirbo. Jie grįžo gruodžio viduryje, o ieškovas pradžioje ar viduryje sausio. Kartu gyvenant liudytoja su atsakovu blogai suprato vienas kitą. Su jos broliu santykiai buvo geresni. Kompiuteriai, kompiuteriniai žaidimai, technika – jų bendri interesai. Santykiai kaip pas visus šiaip. Nemalonu būdavo matyti, kaip šalys pykstasi. Pykdavosi buitiniais klausimais. Ieškovas kažkiek dar buvo (duomenys neskelbtini), bet šalys bendravo ir kai jis grįžo. Ieškovas su liudytojos mama bendraudavo. Mama dažnai pas jį važiuodavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
Dėl santuokos nutraukimo
Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims gimė dukra – K. M. (gim. (duomenys neskelbtini)).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti bei pasiūlyti taikiai išspręsti jų abiejų turtinius, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir auklėjimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos klausimus, taip pat kitas santuokos nutraukimo pasekmes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.64 straipsnis). Nagrinėjamu atveju šalys taikytis nepageidavo, mediacijoje taikaus sutarimo šalims pasiekti taip pat nepavyko.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26–3.30 straipsniuose. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Sutuoktiniai taip pat privalo išlaikyti, auklėti rūpintis savo vaikais, užtikrinti jų materialinę ir moralinę gerovę. Išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis).
CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos metu (duomenys neskelbtini) metais šalims gimė dukra. Atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, kadangi ji paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, t.y., nieko nesakiusi ieškovui, 2019 metų gruodžio mėnesį grižo su vaiku į Lietuvą. Demonstruodama nepagarbą ieškovui ir jų šeimai, atsakovė pažeidė įstatyme įtvirtintas savo, kaip sutuoktinės, pareigas, dėl ko tolesnis bendras šalių gyvenimas tapo neįmanomas. Ieškovas visą santuokos laikotarpį puoselėjo šeiminius santykius, rūpinosi sutuoktine, prižiūrėjo šalių nepilnametį vaiką. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas paaiškino, kad santykiai nutrūko 2019 m. gruodį prieš Kalėdas. Atsakovė paėmė vaikus ir išvažiavo. Po darbo atvažiavo namo ir nerado šeimos, nesuprato, kas vyksta. Paskambino atsakovei, pasakė, kad į Lietuvą išvažiavo. Nepasakė dėl ko. Jis neturėjo kitos išeities kaip taip pat grįžti į Lietuvą. Grįžus atsakovė nieko nepaaiškino. Įsidarbino santechniku, išsinuomojo kambarį ir gyveno atskirai. Kai buvo pas dukrą, šnekėjo su atsakove, negalėjo nieko sutarti, tačiau sutarė dėl išlaikymo dukrai. Tą sumą tris metus ir mokėjo, taip pat aprengė vaiką. Gyvenant kartu šeimą finansiškai išlaikydavo jis – žmoną, jos du vaikus ir savo vaiką. Susituokė (duomenys neskelbtini) metais, atrodė, kad gyvena gerai, abu iš pradžių dirbo, 2014-2015 metais išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Taip nusprendė kartu, nes nelabai su darbais buvo. Žmonai išvažiavus į Lietuvą su vaikais, ieškovas jautėsi blogai, pergyveno dėl ko išvažiavo. Atsakovė nieko nepaaiškino, nekalbėjo, nesitarė dėl išvažiavimo.
Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškovu susituokė (duomenys neskelbtini) metais, santuokoje (duomenys neskelbtini) m. gimė dukra. Pradžioje santuokinis gyvenimas buvo pakankamai sklandus. Gyvenant kartu ieškovas atsakovės pavydėjo, žemindavo, menkindavo jos savivertę, vaikams matant ir girdint įžeidinėjo visokiais žodžiais. Išgėręs M. M. tapdavo labai agresyvus, keikdavosi, kėlė konfliktus, naudojo fizinį smurtą. Nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio šalys gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). 2019 metų rudenį atsakovės mamai atliko (duomenys neskelbtini) operaciją. Po visų reabilitacijų mama suprato, kad negali pati savimi pasirūpinti ir paprašė atsakovės pagalbos. Ji su vaikais atvyko į Lietuvą 2019 m. gruodžio 13 d., kad po Kalėdinių atostogų grįžtų atgal. M. M. žinojo apie išvykimą, jie visą laiką bendravo telefonu. Kartu aptarė, kad ji liks su vaikais Lietuvoje, o jis po poros mėnesių prisijungs prie jų. Ieškovas grįžęs į Lietuvą neapsigyveno kartu, pas jos mamą gyventi galimybės nebuvo, ji pati nakvodavo pas kaimynę. 2020 metų birželio mėnesį ji rado butą nuomai, tačiau ieškovas nepanoro gyventi kartu. Šalys ir toliau palaikė santykius, išeigines dienas praleisdavo kartu nuomojamame bute arba ieškovo motinos bute, kuriame jis gyveno. Ieškovas pasakė, kad nori šeimai pastatyti namą šalia savo tėvų, ji juo tikėjo ir taikstėsi su tokia situacija. 2021 metų balandžio 17 dieną ieškovas nakvojo pas atsakovę ir ji atsitiktinai pamatė jo telefone, kad jam rašo moterys. Pasirodė, kad jis yra sukūręs anketą pažinčių portale, kad ieško draugės. Atsakovė patyrė smūgį, du mėnesius su ieškovu nekalbėjo, tačiau jis prašė atleisti ir ji sutiko susitikti. Tada jis ir pareiškė, kad šalys turi nutraukti santuoką, nepaaiškindamas dėl kokios priežasties, neva, taip nori jo tėvai, tačiau pasiūlė ir toliau susitikinėti ir palaikyti artimus santykius. Su tokiu žeminančiu pasiūlymu atsakovė nesutiko. Vėliau viskas aprimo, šalys ir toliau gyveno susitikinėdamos savaitgaliais, kartu sutiko 2022 metus. 2022 m. sausio 10 diena atsakovė gavo iš ieškovo žinutę su pasiūlymu nutraukti santuoką. Į klausimą dėl priežasties jokio atsakymo negavo. Nesutiko skirtis, norėjo išsaugoti šeimą, kad vaikas turėtų abu tėvus, tačiau akivaizdu, kad ieškovui šeimos nereikia. Šeima nutrūko dėl ieškovo veiksmų. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė paaiškino, kad dėl santuokos nutrūkimo kaltas ieškovas, nes jis padavė į teismą. Būdavo vyras išgerdavo ir tapdavo agresyvus, gal jis neatsimena kažko. Sakė kelis kartus, kad reikės važiuoti slaugyti mamos po operacijos. Grįžus į Lietuva su ieškovu telefonu palaikė santykį. Ieškovas jai grįžus grįžo po mėnesio. Grįžusi apsigyveno 2 kambarių 44 kv. m. bute, ji, jos mama, 3 vaikai ir dar mamos anūkas. Apie pusę metų su šalių dukra nakvojo pas kaimynus. Grįžus vyrui kalbėjo, kad galbūt reikėtų nuomotis, bet jis pas mamą, po to vienas nuomojosi, jis sakė, kad jam gerai vienam. Pirmus metus dar kalbėjo, kad statysis. Bendravo atsakovė su ieškovu dar ilgą laiką, važiuodavo ji pas ieškovą, pastarasis pas ją, buvo tarp šalių intymūs santykiai. 2021 m. balandį rado ieškovo susirašinėjimą su kitomis, moterimis. Pakalbėjo su ieškovu, jis sakė, kad nieko tokio, nesusitikinėja. 2 mėnesius po to nebendravo. Tada ieškovas pradėjo jos ieškoti, tęsė santykius, palaikė intymius santykius. 2022 metus sutiko kartu. 2022 m. sausio 10 d. gavo vyro žinutę dėl skyrybų, rašė, kad taip nori jo tėvai, kad bus geriau visiems, gali išsiskirti ir toliau tęsti santykius. Išvykdama iš (duomenys neskelbtini) atsakovė planavo po mamos priežiūros grįžti, kalbėjosi su ieškovu, sakė, kad nori pasilikti, tada jis organizavo daiktus. Atvykimo vakarą klausė, kaip jie gyvens, jis nusprendė pas mamą, po to vis delsė, sakė, gal ką statysim. Ji kalbino kartu gyventi, bet jis norėjo vienas pagyventi. Alkoholizmas liga, bet ji tikėjo, kad žmonės keičiasi, turi pavyzdžių. Norėjo išsaugoti šeimą, nes jausmai, mažas vaikas, padėjo išauginti vaikus iš pirmos santuokos. Ji ir ieškovas išlaikė jos vaikus iš pirmos santuokos, kai vaikų tėvas neteikė išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, šalių paaiškinimai, bylos medžiaga, pateikti susirašinėjimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad šalys nesugebėjo sukurti ir išsaugoti darnios šeimos, santuokoje kylančių problemų spręsti bendru sutarimu, abipusių nuolaidų būdu, sprendimų šeimoje priimti kartu. Nors šalys sprendimą išvykti gyventi į užsienio valstybę priėmė bendru sutarimu, sprendimą grįžti į Lietuvą priėmė atsakovė vienasmeniškai, teigdama, kad to reikėjo dėl jos mamos sveikatos (teismo vertinimu, ši aplinkybė kelia abejonių, kadangi, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, operacija mamai buvo atlikta anksčiau, su ja gyveno dar vienas suaugęs asmuo), teikdama paaiškinimus pati atsakovė neteigė, kad šiuo svarbiu klausimu su ieškovu tarėsi, tik pranešė apie tokį sprendimą, nurodė, kad ieškovas apie tai žinojęs. Atsakovės dukra taip pat nepatvirtino, kad dėl to būtų diskutavusi visa šeima. Atsakovė pateikė šalių susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad 2021 metais, šalys, kaip ir jos pačios nurodo, gyvena atskirai, tačiau dar aptaria rūpinimąsi dukra, lankosi vienas pas kitą, epizodiškai tariasi dėl nakvojimo vienas pas kitą, perkamų produktų, atsakovė teiraujasi ieškovo, kiek laiko šis gyvens su mama, pastarasis atsako dar pagyvensiantis, atsako, kad reikia išsiskirti tik oficialiai, prašo dokumentų skyryboms, yra žinučių, kur šalys nurodo ir viena kitą mylinčios, atsakovė nuogąstaujanti, kad ieškovas geria. 2022 metais atsakovė nurodo, kad jie nesimatė keturis mėnesius, klausia ar tai galima vadinti santykiais. Byloje apklaustos atsakovės liudytojo patvirtino, kad po šalių grįžimo į Lietuva, ieškovas su atsakove susitikdavo, matydavosi, tačiau kartu negyveno. Liudytoja apklausta V. S. parodė ir tai, kad, kai ji lankėsi (duomenys neskelbtini) pas šalis, M. nedalyvavo, tik pasisveikino ir viskas. Teismo vertinimu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp sutuoktinių nebuvo pakankamai moralinės paramos, pagarbos vienas kito atžvilgiu, jie nesuprato ir neatliepė vienas kito poreikių, nepalaikė viena kitos kaip sutuoktiniai. Nors grįžus į Lietuvą šalys dar bandė bendrauti šeimyninio gyvenimo klausimais, tačiau bendravimas vyko chaotiškai, tikrų visapusiškų šeimyninių santykių nebebuvo, iš šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu galima spręsti, kad tiek viena, tiek kita pusėjo turėjo nuoskaudų, kaltinimų viena kitai, kurių šalims nepavyko išspręsti.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju abiejų šalių priimti sprendimai, veiksmai lėmė santuokos nutrūkimą, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų šalių kaltės, ieškovo pareikštą prašymą, šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu, liudytojų parodymus, pateiktus įrodymus, pripažintina, kad šalių santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. sausio 1 d.
Remiantis bylos duomenimis, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, VĮ ,,Regitra“ duomenimis, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio dalintino turto neįgijo, kreditorių neturi, todėl šie klausima nutraukiant santuoką nesprendžiami.
Pripažinus, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės nesprendžiamas ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovui klausimas.
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo
Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja, todėl išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl pavardžių
Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į šalių pareikštus prašymus dėl pavardžių, ieškovui paliktina jo turima pavardė ,,M.“, atsakovei paliktina santuokinė pavardė - ,,M.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovas pareiškė reikalavimą vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Atsakovė priešieškiniu dukros gyvenamąją vietą taip pat prašo nustatyti su ja. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad vaiko interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.
Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesą turėti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką, į šalių poziciją šiuo klausimu, Tarnybos išvadą, K. M. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove I. M..
Dėl šalių dukros ir ieškovo bendravimo tvarkos
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK) 3.175 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
Šalių pozicijos patvirtina, kad ginčas dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu yra kilęs, todėl nustatytina ieškovo ir šalių dukros bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), atsižvelgiant į abiejų šalių pateiktus reikalavimus.
Tarnyba neišsakė prieštaravimų nei ieškovo, nei atsakovės siūlomai bendravimo tvarkai, taip pat ir teismui pakartotinai nustačius pareigą apsilankyti ieškovo gyvenamojoje vietoje. Iš pačios atsakovės pateikto susirašinėjimo matyti, kad ji pati klausia ieškovo, kodėl dukra negalėtų pas jį pasilikti nakčiai, taigi iš esmės ir pati neįžvelgia grėsmės mažametės interesams nakvojant pas tėvą. Tarnyba, teikdama išvadą teismui, nurodė, kad šeima žinoma dėl nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų, tačiau pagal pateiktą medžiagą jie susiję ne su šalių dukra, o su atsakovės sūnumi. Teismas, atsižvelgdama į bylos duomenis, atsakovės pareikštą nuomonę, įvertinęs vaiko amžių, sprendžia, kad iki šalių dukrai sukaks septyneri metai ji su tėvu bendrauja su viena nakvyne.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl bendravimo atostogų metu teismas pažymi, kad pagal teismo sprendimo įsiteisėjimo momentą bendravimo tvarka vasaros atostogų metu bus taikoma tik (duomenys neskelbtini) metais, kai vaikui bus jau 6,5 metų, todėl nėra pagrindo taikyti apribojimų dėl nakvynių, be to, tokiu būdu nebūtų užtikrintas ir kokybiškas vaiko poilsis. Tuo atveju, jei, šalių nuomone, nustatyta bendravimo tvarka vis tik neatitiktų vaiko interesų ar būtų nustatyti vaiko teisių pažeidimai, galima geranoriškai tartis ar kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Vaiko ir tėvo bendravimo tvarka darbo dienomis nenustatoma, kadangi pagal byloje esančius duomenis (Tarnybos išvada, į bylą pateikti ieškovo darbo grafikai, ieškovo dažnas komandiruotes patvirtinantis ir atsakovės pateiktas pačių šalių susirašinėjimas), teismo vertinimu, ji, tikėtina, nebūtų stabili, tarp šalių kiltų tik daugiau konfliktų. Į tai, kad nenustatomas bendravimas darbo dienomis, teismas atsižvelgia paskirstydamas šalių dukros išlaikymo naštą.
CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
Pareigą rūpintis vaiku tėvams nustato įstatymas. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad buvimo su dukra metu ja privalo rūpintis ieškovas, todėl atsakovės siūloma bendravimo tvarkos nuostatas, kad, visas išlaidas, susijusias su tėvo susitikimais su vaiku, padengia tėvas, būtų perteklinė.
Bendravimas didžiųjų metų švenčių metu nustatomas taip, kad vaikas turėtų galimybę pažinti abiejų tėvų šeimų tradicijas. Dėl bendravimo valstybinių švenčių metus teismas nustato bendravimą per tas valstybines šventes, kurias išskyrė šalys su tam tikromis išimtimis dėl Motinos dienos bei, įvertinus tikėtiną šalių nepertraukiamų atostogų laiką, siekiant, kad vaikas turėtų tinkamą / nepertraukiamą poilsį, nenustatant bendravimo vasarą esančių valstybinių švenčių metu. Šalys jas galės įvertinti pačios, pasirinkdamos atostogų laiką.
Ieškovui neprašant, nenustatomas ir jo bendravimas su dukra per jo paties bei dukros gimtadienius, kadangi, teismo vertinimu, šias šventes ieškovas su dukra galės pažymėti ir kitu metu.
Teismo vertinimu, tai, kad šalys turi teisę raštu tartis bendravimo klausimais, ieškovui nepatogumų nesudarys. Tvarka yra aiški, tačiau, šalims bendru sutarimu tariantis kitaip nei nustatyta, rašytinis šios aplinkybės patvirtinimas, kaip tik gali užkirsti ginčus ateityje, vėliau vienai ar kitai iš šalių pakeitus nuomonę.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo šalių nepilnametei dukrai priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (taip pat ir materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas.
Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Ieškovas M. M. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis, kaip nurodoma ieškinyje, vidutiniškai sudaro 1 554,32 Eur/mėn., neatskaičius mokesčių. Registruotino kilnojamojo / nekilnojamojo turto neturi. Nėra duomenų, kad turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų.
Atsakovė I. M. priešieškinio teikimo metu nurodė besimokanti Profesinio mokymo centre pagal užimtumo programos siuntimą, jos stipendijos dydis yra 343 Eur. 2023 m. kovo 14 d. teikdama patikslintą priešieškinį nurodė, kad dirba VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis yra apie 1 000 Eur iki mokesčių. Be bendros šalių dukros turi dar du išlaikytinius D. D., gimusią (duomenys neskelbtini) (pateikta Vilniaus ,,(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos 2022 m. spalio 12 d. pažyma, kad D. D. mokosi pagal vidurinio ugdymo programą 11 klasėje), ir M. D., gimusį (duomenys neskelbtini) I. M. teikė 2022 m. rugsėjo 23 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, kuriame nurodyta, kad jai nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
Šalių dukrai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, skiriama išmoka, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 85,75 Eur/mėn., taip pat papildoma 50,47 Eur (įvertinus, kad atsakovė augina tris vaikus, du iš jų mokosi bendrojo lavinimo mokykloje). Remiantis Tarnybos išvada, išmoką vaikui gauna atsakovė.
Minimalioji mėnesinė alga 2022 metais neto buvo 534 Eur, šiuo metu - 633 Eur/mėn.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius neturėtų būti įpareigojimo teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tik įrodinėjant didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turėtų būti nustatyta pareiga tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Ieškovas M. M. teikė vaiko poreikių lentelę (DOK-71357), nurodydamas, kad vaikui išlaikyti per mėnesį reikalinga 420 Eur: 20 Eur – darželis, 200 Eur – maistas namuose, skalbimo, asmens higienos priemonės, dantų šepetėliai, pasta, kremai ir pan. – 13 Eur, vaistai, vitaminai, kremas nuo saulės ir pan. – 10 Eur, kirpyklos paslaugos – 10 Eur, žaislai – 10 Eur, medicinos paslaugos – 10 Eur., pratybos, knygos, kanceliariniai reikmenys, techninės priemonės – 5 Eur, drabužiai, avalynė – 72 Eur, laisvalaikio prekės (piniginė, sportinė kuprinė ir pan.) – 10 Eur, komunalinės paslaugos (vaikui tenkanti dalis) – 10 Eur, kinas, teatras, parodos, stalo žaidimai – 5 Eur, išvykos pas draugus, gimines, atostogos – 20 Eur, Kalėdų, Velykų ir kt. šventės – 10 Eur, kambario įranga, kambario remontas ir pan. – 5 Eur. Šalims grįžus į Lietuvą, kai buvo pas dukrą, šnekėjo su atsakove, negalėjo nieko sutarti, tačiau sutarė dėl 210 Eur, kad jis apmoka darželį, nes tiek kainavo. Tą sumą tris metus ir mokėjo, taip pat aprengė vaiką. Tuo metu, kai dukra būdavo pas jį, vežiojo visur, pirko rūbus, planšetes, kompiuterį, TV, telefoną. Gyvenant kartu šeimą finansiškai išlaikydavo jis – žmoną, jos du vaikus ir savo vaiką. Ieškovas teigė, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie realias išlaidas vaikui, kiti asmenys šeimoje vyresni (atsakovė, pilnametė dukra, atsakovės sūnui (duomenys neskelbtini) m.), todėl jų išlaidos komunaliniams patarnavimams didesnės, išlaidos vaiko maitinimui taip pat pernelyg užaukštintos.
Atsakovė priešieškinių teikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad vaiko išlaidos per mėnesį sudaro apie 882 Eur: nuomos mokestis (vaiko dalis) – 127,50 Eur, komunalinės paslaugos – apie 56 Eur, internetas 9vaiko dalis) – apie 8,75 Eur maistas – apie 300 Eur, vitaminai, vaistai, dantų priežiūra, sauskelnės – apie 60 Eur, drabužiai, avalynė – 50 Eur, darželio mokestis – 70 Eur, būreliai – 150 Eur, rinkliavos darželyje – apie 10 Eur, knygos, žaislai – apie 30 Eur, pramogos – apie 20 Eur. Patikslinusi priešieškinį, atsakovė pateikė naują vaiko poreikių skaičiuotę, nurodydama, kad apytiksliai per mėnesį dukters išlaikymui turėtų išleisti: nuomos mokestis - 162,50 Eur; komunalinės paslaugos, šildymas - apie 75 Eur; internetas - apie 10,68 Eur (vaiko dalis); maistas - apie 370 Eur; vitaminai, vaistai, dantų priežiūra, sauskelnės - apie 73,20 Eur; drabužiai, avalynė - apie 61 Eur; darželio mokestis - apie 97,60 Eur; būreliai - 183 Eur; rinkliavos darželyje (spektakliai, išvykos, šventės) — apie 12,20 Eur; knygos, žaislai - apie 36,60 Eur; pramogos - apie 24,40 Eur. Iš viso – apie 1 106,18 Eur. I. M. nurodė, kad ieškovas nuo tada, kai pradėjo gyventi skyriumi, t.y. nuo 2020 m. sausio 1 d., iš dalies prisideda prie vaiko išlaikymo ir nuo 2020 m. sausio 1 d iki 2022 m. liepos 18 d. dukters išlaikymui iš viso skyrė 7 120, 50 Eur, 6 686 Eur pavedimais į sąskaitą bei 434,50 Eur, tiesiogiai apmokant už darželį. Pagal atsakovės pateiktus duomenis privatų darželį K. M. lankė laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., t.y 19 mėnesių, už kuriuos sumokėta 3 990 Eur.
K. M. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lanko Vilniaus darželį – mokyklą ,, (duomenys neskelbtini)“. Mergaitė turi nustatytą diagnozę (duomenys neskelbtini), t.y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 23 d. Medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyta, kad mergaitė stebima neurologo dėl (duomenys neskelbtini), lankosi pas vaikų psichiatrą dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lanko reabilitacijos procedūras, buvo pravestas sveikatos grąžinamasis gydymas sanatorijoje. Remiantis Vilniaus vaikų ir jaunimo klubo ,, (duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 2 d. pažyma Nr. SD-50, šalių dukra nuo 2022 m. gegužės 16 d. lankė klubo dailės – keramikos studiją, gimnastikos būrelį bei šokių studiją, pateiktos sutartys su klubu (būrelių kaina nenurodyta). Taip pat pateikta sutartis su (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuo 2022 m. gegužės 28 d. iki 2022 m. birželio 15 d. K. M. lankė būrelį ,,(duomenys neskelbtini)“ (kaina 45 Eur). Atsakovė 2023 m. sausio mėnesį pateikė 2022 m. rugsėjo 13 d. sutartis su Vilniaus vaikų ir jaunimo klubu ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriomis sutariama, kad K. M. lankys būrelius ,,(duomenys neskelbtini)“, šokių studiją ,,(duomenys neskelbtini)“, rankdarbių ir drabužių dizaino studiją, menines technologijas pradedantiesiems. Atsakovė taip pat pateikė 2022 m. spalio 12 d. paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią K. M. lankys Lego užsiėmimus, vieno užsiėmimo kaina – 5 eurai, 2022 m. rugsėjo 19 d. sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią K. M. lankys krepšinio treniruotes, kurių maksimali kaina gali būti 30 Eur/mėn., 2022 m. rugsėjo 2 d. sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kurią K. M. lankys užsiėmimus ,,(duomenys neskelbtini)“, kurių kaina 47 Eur/mėn. Atsakovė pateikė du mokėjimus (2022 m. rugsėjo ir spalio mėnesio) (duomenys neskelbtini) 43,87 ir 47 Eur, du mokėjimus po 60 Eur (2022 m. rugsėjo ir spalio mėnesio) BĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, vieną 52,50 Eur mokėjimą (2022 m. spalio mėnesio) VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, vieną 20 Eur (2022 m. spalio mėnesio) mokėjimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.
Atsakovė teikė nuomos sutartį, pagal kurią nuo 2020 m. birželio 15 d. nuomojosi butą už 460 Eur/mėn. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė, atsakydama į ieškovo atstovo klausimą, patvirtino, kad 2023 m. kovo 1 d. gavo 3 kambarių socialinį būstą, 2023 m. liepos 7 d., 2023 m. liepos 14 d. pateikė duomenis apie mokėjimu, iš kurių matyti, kad 2023 m. liepos 10 d. AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ sumokėta 104,58 Eur, UAB ,,Vilniaus vandenys“ 45,86 Eur, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 33,84 Eur, 2023 m. birželio 30 d. UAB ,,Elektroninių mokėjimų agentūra“ 2,56 Eur, 2023 m. birželio 29 d. UAB ,,Cgates“ 55,68 Eur., iš viso nuomai ir komunaliniams patarnavimas, taip pat internetui / televizijai išleista 242,52 Eur., taigi pagal pateiktus duomenis vienam asmeniui apie 60 Eur/mėn.
Remiantis atsakovės pateiktais sąskaitų išrašais už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. išlaidos 4 asmenų šeimai galėjo būti apie 1 500 Eur / mėn.
Atsakovė teikia ir įvairių parduotuvių čekius už kelis mėnesius. Nors jų sumos pakankamai didelės, tačiau čekiai vertintini kritiškai, kadangi matyti, kad mokama keletu skirtingų kortelių, grynaisiais pinigais, perkamos ir ne vaikiškos prekės (alkoholis, vaistai nuo skausmo Nimesil, higieniniai įklotai ir kita), todėl neįmanoma nustatyti, kiek realiai čekiuose nurodytų išlaidų gali būti priskirta prie vaiko poreikių ar net visos atsakovės šeimos poreikių.
Teismo vertinimu, atsakovės išlaidos vaiko maistui, įvertinant, kad vaikas penkias dienas per savaitę būna darželyje, pernelyg užaukštintos. Taip pat per didelė suma, įvertinus tėvų turtinę padėtį, vaiko teisę į poilsį, galimybę fiziškai tėvams pasirūpinti vaiko vežiojimu, nurodoma neformaliems vaiko užsiėmimas (pažymėtina ir tai, kad šiai neformaliam ugdymui 20 Eur/mėn. kompensaciją paprastai skiria ir savivaldybė).
Teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė didesnių vaiko poreikių nei minimali mėnesinė alga, todėl ja ir vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir jo poreikius 633 Eur/mėn. išlaikymo suma laikytina protinga.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaikais tinkamai pasirūpinti pirmiausia turi jų tėvai. Tinkamai tenkinti vaiko poreikius turint ribotus išteklius yra sunki užduotis, todėl tokiomis sąlygomis gyvenantys tėvai ieško įvairių būdų, kaip pasirūpinti savo vaikais, nepatiriant papildomų išlaidų, kurios būtų būtinos vaikui, gyvenančiam vidutinėmis sąlygomis. Tačiau tai negali būti priežastis spręsti, jog vaiko poreikiams tenkinti tos išlaidos ir nėra reikalingos. Valstybės skiriamų išmokų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tėvu turtinė padėtis tokia, kad valstybės pagalba auginant vaikus jiems reikalinga, tačiau, įvertinus, kad ieškovas turi vieną išlaikytinį, o atsakovė šiuo metu - du nepilnamečius vaikus, be to, pilnametė dukra dar mokosi vidurinėje mokykloje, jai taip pat tenka didesnė kasdienės priežiūros dukra dalis, tėvo bendravimas su dukra darbo dienomis nenustatomas, todėl iš vaikui išlaikyti reikalingos mėnesinės sumos valstybės skiriama išmoka neatimama, kadangi atsakovė, gaudama išmoką už vaiką ir būdama šalia vaiko, turės galimybę patenkinti daugiau ir įvairesnių vaiko poreikių.
Daugiau nukrypti nuo šalių pareigos vienodai prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo nėra pagrindo. Nustatomas pakankamai platus ieškovo ir vaiko bendravimas savaitgaliais, švenčių, atostogų metu, todėl tuo metu ieškovas taip pat turės papildomų išlaidų vaikui išlaikyti.
Bylos medžiaga patvirtina, ir pati atsakovė nurodė, kad prie vyresnių vaikų išlaikymo jų tėvas prisideda tik po 200 Eur / mėn., tačiau jų išlaikymo našta negali būti perkelta ieškovui. Atsakovė bei pats pilnametis vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo.
Tarp šalių dalintina 633 Eur/mėn. K. M. išlaikymo suma, priteisiant K. M. iš ieškovo 316,50 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. balandžio 8 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas sprendžia, kad tai atitiks vaiko poreikių ir šalių turtinės padėties, prisidėjimo prie kasdienių vaiko poreikių, dalyvavimo vaiko gyvenime, pusiausvyrą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas teikė išlaikymą ir po bylos iškėlimo, todėl ši suma šalių geranoriškai ar, vykdant sprendimą priverstinai, pateikiant įrodymus antstoliui, išskaičiuotina iš priteisto išlaikymo (atimant jau sumokėtas išlaikymo sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos).
Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnametės atstovė motina I. M. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl, nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Atsakovė nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d iki 2022 m. liepos 18 d. ieškovas dukters išlaikymui iš viso skyrė 7 120, 50 Eur, 6 686 Eur pavedimais į sąskaitą bei 434,50 Eur, tiesiogiai apmokant už darželį. Remiantis į bylą pateiktais atsakovės sąskaitų išrašais laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki ieškovo ieškinio padavimo dienos, ieškovas dukrai yra suteikęs 6 278,5 Eur išlaikymą (7 120,50-842 (2022 m. liepos 13 d. 200 Eur, 2022 m. birželio 12 d. 157,50 Eur, 2022 m. gegužės 16 d. 135,50 Eur, 2022 m. balandžio 17 d. 100 Eur, 2022 m. balandžio 15 d. 49 Eur pavedimai), t.y. apie 232, 53 Eur / mėn.
Iš bylos duomenų (Tarnybos išvada, atsakovės sąskaitų išrašai) matyti, kad aktualiu laikotarpiu, kaip ir dabar atsakovei, kaip auginančiai tris vaikus, kiekvienam iš vaikų buvo mokami padidinti vaiko pinigai.
Minimali mėnesinė alga 2020 metais buvo 447 Eur, 2021 metais – 468 Eur, 2022 metais – 534 Eur.
Byloje nėra jokių duomenų, kad iki 2022 m. balandžio 8 d., t.y. ieškinio padavimo datos, nuo kada priteisiamas išlaikymas vaikui, šalių dukra būtų lankiusi kokius nors papildomo lavinimo užsiėmimus.
Kaip jau minėta, remiantis atsakovės pateiktais sąskaitų išrašais už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. išlaidos 4 asmenų šeimai galėjo būti apie 1 500 Eur / mėn.
Atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė didesnių ar išskirtinių vaiko poreikių įsiskolinimui aktualiu laikotarpiu. Nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu šalių dukrai būtų ko nors trūkę ar atsakovė prie dukros išlaikymo būtų prisidėjusi akivaizdžiai didesne dalimi nei ieškovas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 dalis).
Ieškovas pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro – 122 Eur žyminio mokesčio, 650 Eur atstovavimo išlaidų.
Atsakovei I. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. ją atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. liepos 18 d. pažyma Nr. APD-2023-12106 1 619,90 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat spręstina dėl 88 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį priteisimo.
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju nuo bylinėjimosi išlaidų, t.y. žyminio mokesčio (88 Eur) buvo atleista atsakovė, teikusi priešieškinį.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 24,40 Eur.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Nagrinėjamoje byloje šalių reikalavimai tenkinti iš dalies. Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimai tenkinti 60 proc., atsakovės 40 proc. (atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepriteisiama neturtinė žala, į priteisiamo išlaikymo dydį, lyginant su šalių prašytu dydžiu, į tai, kad nepriteisiamas išlaikymo įsiskolinimas, į parinktą bendravimo tvarką).
Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus iš dalies reikalavimą dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 85 Eur žyminio mokesčio (316,50x12x0,03x0,75)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Taigi ieškovui iš atsakovės priteistina 463,2 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Valstybei iš ieškovo priteistina 647,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 85 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo, 35 Eur (88x0,4) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, taip pat 9,76 (24,40x0,4) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
Išaiškinti ieškovui, kad į valstybės biudžetą priteistas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą – 5662.
Išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą – 5630.
Įrodymai apie bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei privalo būti pateikti teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinti, kad šalių santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. sausio 1 d.
Po santuokos nutraukimo ieškovui M. M. palikti pavardę – ,,M.“, atsakovei I. M. – ,,M.“.
Nustatyti šalių nepilnametės dukros K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su atsakove motina I. M..
Priteisti K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą 316,50 Eur (trys šimtai šešiolika eurų ir 50 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2022 m. balandžio 8 d., iki vaiko pilnametystės. Priteista išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnametės atstovė motina I. M..
Nustatyti šalių dukros K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir tėvo ieškovo M. M. bendravimo tvarką:
1) iki (duomenys neskelbtini), t.y. iki vaikui sukaks septyni metai, metų neporinių savaičių savaitgaliais tėvas paima vaiką šeštadienį nuo 9.30 iki 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina vaiką kitą dieną (sekmadienį) nuo 19.30 iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą.
2) Po (duomenys neskelbtini) metų neporinių savaičių savaitgaliais tėvas paima vaiką penktadienį nuo 17 val. iki 17.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina vaiką sekmadienį nuo 19.30 iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą.
3) Nesant tėvui galimybės su vaiku bendrauti vieną iš nustatyto savaitgalio dienų, tėvas bendrauja su vaiku laisvą nustatyto savaitgalio dieną, paimdamas vaiką nuo 9.30 iki 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį tą pačią dieną nuo 19.30 iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą.
4) Vaiko bendravimo su tėvu metu (1 – 3 punktai) jis privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą jo lankomose užklasinėse veiklose, apie kurias ieškovą informuoja atsakovė.
5) Vasaros atostogų metu tėvas praleidžia su dukra ne mažiau kaip 14 dienų, suderinęs grafiką iš anksto, ne vėliau kaip prieš mėnesį. Jeigu abiejų tėvų pageidaujami vasaros atostogų laikotarpiai sutampa, pirmenybė rinktis poriniais metais tenka motinai, neporiniais - tėvui. Vaiko vasaros atostogų (atostogų laikas sutampa su vaiko ugdymo įstaigoje nustatytomis vasaros atostogomis) laikotarpiu bendravimo tvarka, numatyta 1-3 punktuose, netaikoma.
6) Nelyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, paimdamas vaiką Kūčių dieną iš jos gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu sutartos vietos nuo 9.30 val. iki 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu sutartą vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną nuo 18.30 iki 19.00 val. Lyginiais metais Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną su vaiku bendrauja motina, tuo atveju, jei Kūčių dieną pagal kitus bendravimo tvarkos punktus vaikas yra pas tėvą, vaikas iki Kūčių dienos 10 val. grąžinamas į gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą. Lyginiais metais vaikas su tėvu bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną, tėvui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu sutartos vietos nuo 9.30 val. iki 10 val. ir grąžinant tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu sutartą vietą.
7) Lyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku gruodžio 31 – ąją ir pirmąją Naujųjų metų dieną, paimdamas dukrą gruodžio 31 – ąją iš jos gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu sutartos vietos nuo 18.30 val. iki 19 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu sutartą vietą pirmąją Naujųjų metų dieną nuo 18.30 iki 19.00 val. Nelyginiais metais gruodžio 31 – ąją ir pirmąją Naujųjų metų dieną su vaiku bendrauja motina, tuo atveju, jei gruodžio 31 d. ir pirma Naujųjų metų diena pagal kitus bendravimo tvarkos punktus vaikas turėtų būti pas tėvą, vaikas gruodžio 31 -ąją nuo 18.30 val. iki 19 val. grąžinamas motinai ir su ja bendrauja iki pirmos Naujųjų metų dienos 19 val.
8) Lyginiais metais tėvas su vaiku bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu sutartos vietos nuo 9.30 val. iki 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu sutartą vietą antrąją Šv. Velykų dieną nuo 9.30 val. iki 10 val. Nelyginiais metais su dukra pirmąją Šv. Velykų dieną bendrauja motina, tuo atveju, jei Šv. Velykų dieną pagal kitus bendravimo tvarkos punktus vaikas yra pas tėvą, jis iki pirmosios Šv. Velykų dienos 10 val. grąžinamas į gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą. Nelyginiais metais tėvas su vaiku bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną, tėvui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu sutartos vietos šią dieną nuo 9.30 val. iki 10 val. ir grąžinant tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu sutartą vietą nuo 18.30 iki 19.00 val.
9) Nelyginiais metais Vasario 16 – ąją, gegužės 1 – ąją (išskyrus, jei ši diena sutampa su Motinos diena), lyginiais metais Kovo 11 – ąją vaikas bendrauja su tėvu, tėvui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu sutartos vietos nuo 9.30 val. iki 10 val. ir grąžinant tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu sutartą vietą nuo 18.30 iki 19.00 val.
10) Kiekvienų metų Motinos dieną vaikas praleidžia su motina. Jeigu tai yra tėvo bendravimo laikas su vaiku, vaikas grąžinamas Motinos dieną iki 10 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą.
11) Kiekvienų metų Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu. Jeigu tai nėra tėvo bendravimo laikas su vaiku, tėvas vaiką paima Tėvo dieną iki 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį tą pačią dieną iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą.
12) Dėl objektyvių, svarbių priežasčių (šalių liga, komandiruotė) ar vaiko ligos (patvirtintos gydytojo) atveju (liga šiuo atveju turi būti tokia, dėl kurios vaikai negalėtų (neturėtų) išvykti iš namų į kitą gyvenamąją vietą) numatytas bendravimas neįvyksta. Apie priežastis, trukdančias laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, šalys informuoja viena kitą raštu nedelsiant, kai tik tokios priežastys paaiškėja.
13) Abi šalys vaiko buvimo pas jas metu privalo sudaryti galimybes kitam iš tėvų su vaiku bendrauti telekomunikacijos priemonėmis.
14) Šalims susitarus raštu galimas ir kitoks tėvo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas. Bendravimo tvarkoje nurodomas „susitarimas raštu“ reiškia susitarimo patvirtinimą elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute šalių kontaktais, apie kontaktų pasikeitimą šalys privalo informuoti viena kita nedelsiant, ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną.
Likusiose dalyse ieškinio (su patikslinimais) bei priešieškinio (su patikslinimais) reikalavimus atmesti.
Priteisti ieškovui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 463,2 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Priteisti valstybei iš ieškovo ieškovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 647,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (aštuoniasdešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo ieškovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 129,76 Eur (šimtas dvidešimt devyni eurai ir 76 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.