Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-09-12 · Civilinė byla Nr. e2A-1536-640/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-12
Bylos Nr.
e2A-1536-640/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15456-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė
Ieškovas
E.
Atsakovas
A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1536-640/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15456-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto ieškovo E. (E.) K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. (E.) K. ieškinį atsakovui A. (A.) G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 150 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už reikalaujamą priteisti sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žala susidarė, kai pagal atsakovo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl, neva atsakovo sumušimo 2022 m. sausio 15 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra 2022 m. birželio 1 d. ikiteisminį tyrimą nutraukė. Dėl atliekamo tyrimo ieškovas patyrė 3 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat viso tyrimo metu jautė nuolatinę įtampą, nerimą, negalėjo miegoti, susilpnėjo darbingumas, pašlijo sveikata, dėl ko ieškovas patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Atsiliepime nurodė, kad ikiteisminiame tyrime buvo konstatuota, jog jis pradėtas pagrįstai, tačiau neužteko surinktų duomenų, kad apkaltinti E. K. nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo A. G. sveikatą, nepavyko pašalinti prieštaravimų tarp ieškovo ir atsakovo parodymų. Ikiteisminiame tyrime nėra duomenų, kad atsakovas butų pranešęs apie nebūtą nusikalstamą veiką. Ieškovas pats pasirinko advokatą, nors gynėją jam galėjo skirti ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo E. K. valstybės naudai 340 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų.

4. Teismo nuomone, nors bylos nagrinėjimo metu ieškovas aiškino, kad 2022 m. sausio 15 d. nebuvo net prisilietęs prie A. G., nepaneigti nesusijusio su šalimis liudytojo J. J. parodymai, kuris matė, kaip ieškovas stipriai pastūmė atsakovą (vyresnį vyrą raudonu veidu). Nurodė, kad nors baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-02043-22 pritrūko įrodymų, kad patraukti E. K. baudžiamojon atsakomybėn, tačiau 2022 m. sausio 15 d. įvykio aplinkybių visuma leidžia manyti, jog niekas kitas daugiau 2022 m. sausio 15 d. negalėjo sužaloti atsakovo, kaip tik ieškovas. E. K. kelta versija, kad A. G. susižalojo pats tikslu išprovokuoti konfliktą, nėra įtikinama, nes ieškovas tam pagrįsti nenurodė jokių svarių argumentų, jokių pagrįstų motyvų, kurių skatinamas A. G. būtų turėjęs pagrindą taip elgtis. Baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-02043-22 prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą nesirėmė V. L. parodymais ir teismo nuomone, jie negalėjo būti patikimi, kai V. L. yra ieškovo E. K. geras pažįstamas ar draugas. Neįtikinamas ieškovo aiškinimas, kad atsakovas provokavo konfliktą, nes pats atsakovas A. G. logiškai paaiškino, kad 2022 m. sausio 15 d. susitikimo metu įvertino situaciją, jog ieškovas yra kartu su savo pažįstamu, t. y. fizinės jėgos požiūriu ieškovas yra pranašesnėje padėtyje. Neįrodyta, kad A. G. prieš susitikimą su ieškovu buvo neblaivus, o aplinkybės, kad pats ieškovas pavaišino atsakovą alumi, E. K. neneigė. Pažymėjo, jog prokuroras 2022 m. birželio 1 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-02043-22 nurodė, jog policijos pareigūnai pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir pagrįstai atliko (tarp jų ir su įtariamuoju E. K.) visus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

5. Nustatė, kad atsakovas A. G. dėl jo sužalojimų 2022 m. sausio 15 d. pats į policiją nesikreipė, jis tik išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir tik šios tarnybos darbuotojai, pamatę atsakovo sužalojimus pranešė policijai. Pareiškimą policijai atsakovas parašė tik pabendravęs su policijos pareigūnais. Teismo vertinimu, atsakovui A. G. nebuvo jokio pagrindo melagingai nurodyti ieškovą, kaip asmenį, kuris sumušė atsakovą. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas ikiteisminio tyrimo metu gynėsi, kad 2022 m. sausio 15 d. kilusio žodinio konflikto metu nepalietė atsakovo, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškindamas dėl liudytojo J. J. parodymų, kuris matė, kaip ieškovas pastūmė atsakovą, E. K. teigė, jog liudytojas to negalėjo matyti, t. y. pats ieškovas nusprendė ką galėjo ir ko negalėjo matyti liudytojas, jokiais ryšiais nesusijęs su šalimis. E. K. taip pat teigė, jog liudytojas J. J. nebuvo išlipęs iš savo automobilio, nors pats liudytojas ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog buvo išlipęs ir pasakė, kad iškvies policiją, jei asmenys neužbaigs konflikto. Atsakovas A. G. teigė, kad liudytojas J. J. buvo išlipęs iš automobilio ir jis sakė, kad gali iškviesti policiją, todėl atsakovo paaiškinimai šiame epizode labiau atitinka faktines aplinkybes, nei ieškovo. Pastebėtina, kad atsakovo 2022 m. sausio 20 d. el. žinutėje (duomenys neskelbtini) (galimai V. L.) nurodyta: „Dabar aš noriu, kad jis nuo manęs atstotų, negrąsintų mane išvežti į mišką ir sumušti, ir neatvažiuotų pas mane į namus, ir kad mane saugotų policija... Nosį jau sulaužė ir ją skauda...“, tačiau į žinutę nebuvo sureaguota pvz. taip, kad atsakovas nosies sulaužymą išsigalvoja.

6. Teismas sprendė, kad yra pagrindas 2022 m. sausio 15 d. įvykio aplinkybes vertinti taip, kad tarp šalių kilus žodiniam konfliktui jis peraugo į fizinį konfliktą, kuomet, labai tikėtina, būtent ieškovas E. K. sudavė smūgius atsakovui A. G. į galvą, dėl ko atsakovui buvo sužalota nosis. Nebuvo nustatyta jokių kitų asmenų, kurie galėjo sužaloti A. G., o ieškovo E. K. versija, jog A. G. galėjo susižaloti pats tikslu, kad pakenkti ieškovui, yra visiškai neįtikėtina. Teismas akcentavo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02043-22 dėl A. G. sužalojimo buvo pradėtas ir vykdomas pagrįstai bei nepriklausomai nuo atsakovo veiksmų, nes atsakovas negalėjo daryti jokios įtakos dėl ikiteisminio tyrimo (ne)pradėjimo. Todėl atsakovas nėra atsakingas už situaciją, kai E. K. ikiteisminiame tyrime buvo pripažintas įtariamuoju, jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė bei atlikti kiti veiksmai. Nenustatyti jokie A. G. neteisėti veiksmai. Ieškovas savo valia ikiteisminiame tyrime pasirinko gynėją, apmokamą atstovą advokatą, tačiau atsakovas nėra atsakingas už ikiteisminiame tyrime Nr. 12-1-02043-22 ieškovui susidariusias 3 150 Eur išlaidas advokato pagalbai. Nenustačius atsakovo A. G. neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio su ieškovui atsiradusiomis išlaidomis ikiteisminio tyrimo metu nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 3 150 Eur turtinės žalos atlyginimo.

7. Teismas padarė išvadą, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo E. K. atžvilgiu buvo pradėtas ir vykdomas pagrįstai, nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių pasekmių, taip pat sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl neturtinės žalos neparemtos jokiais įrodymais. Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustačius atsakovo būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovas E. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

9.1. Pažymėjo, kad teismas nenustatė atsakovo veiksmuose sąlygų civilinei atsakomybei kilti, nes klaidingai įvertino faktines žalos atsiradimo aplinkybes bei neįžvelgė priežastinio ryšio su atsiradusia žala. Tačiau faktinės aplinkybės partvirtina, jog atsakovas teikė policijai nepagrįstą skundą, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovo elgesys buvo motyvuotas, tikslu sukelti ieškovui nepatogumus ir pasipelnyti ieškovo sąskaita. Dėl atsakovo veiksmų, kuriais atsakovas siekė turtinės naudos, ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

9.2. Atkreipė dėmesį, kad 2022 m. birželio 1 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog 2022 m. sausio 15 d. atsakovas nežinojo kas neva jį sumušė, negalėjo policijos pareigūnams įvardinti jį sumušusio asmens vardo, o paklausus ar rašys policijai pareiškimą, šis atsakė, jog pagalvos. Ir tik 2022 m. sausio 17 d., t. y. po dviejų parų, atsakovas policijai pareiškė, jog ieškovas 2022 m. sausio 15 d. nepaaiškinęs už ką ir kokią sumą, iš atsakovo pareikalavo skolos gražinimo bei sudavė pastarajam į veido sritį. Atsakovui inicijavus ikiteisminį tyrimą, šis 2022 m. sausio 20 d. ėmė SMS žinutėmis iš ieškovo reikalauti grąžinti už jį 2500 Eur atsakovo kreditoriui (liudytojui) A. S. skolą. Mainais už tai žadėjo atsiimti pareiškimą iš policijos, t. y. nutraukti baudžiamąjį persekiojimą. Žinutes rašė liudytojui V. L. SMS žinutėse siūlė išsiskirti taikiai, jei bus padengta skola. Šiais veiksmais ir motyvais atsakovas siekė ne išaiškinti galimai padarytą nusikalstamą veiką ir nubausti ieškovą, bet įgyti asmeninę turtinę naudą. Teismas netyrė šio melagingo pranešimo apie nusikalstamą veiką motyvo, kuris įrodytas ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis. Būtent ši turtinė nauda atsakovui buvo pagrindas, turint nors mažiausią dingstį, pasinaudojus ieškovui žalą sukėlusiu baudžiamuoju procesu, gauti materialinės naudos.

9.3. Pažymėjo, kad faktinės aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas pagrįstai bei nepriklausomai nuo atsakovo veiksmų, t. y., kad atsakovas negalėjo daryti jokios įtakos dėl ikiteisminio tyrimo (ne) pradėjimo. Priešingai, įvykių eiga ir liudytojų parodymai ikiteisminiame tyrime suponuoja logišką išvadą, jog atsakovas tikslingai suplanavo savo veiksmus kaip baudžiamojo proceso pagalba išvengti skolos mokėjimo, t. y. įgyti turtinės naudos, bei neteisėtai pasipelnyti iš apelianto. Pastarajam paprašius 100 Eur skolos gražinimo, atsakovas per laiką nuo susitikimo su apeliantu iki kreipimosi į policiją (48 val.), suplanavo kaip išvengti ne tik šios 100 Eur skolos, bet 2500 Eur skolos jo kitam kreditoriui, liudytojui A. S.

9.4. Atsakovas nieko neverčiamas tikslingai ir melagingai apkaltino ieškovą nusikalstamos veikos padarymu, t. y. būtent atsakovas parašė pareiškimą policijai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjo ir, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas būtent atsakovo iniciatyva, o ne greitosios pagalbos darbuotojams iškvietus policiją. Tad nagrinėjamoje situacijoje, baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas gavus atsakovo pranešimą apie nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 str. 1 d. 1 p.), t. y. jam iniciavus baudžiamąją teiseną. Šiuo atveju atsakomybė už neteisingų duomenų pateikimą ikiteisminio tyrimo įstaigai ir atsiradusios pasekmės (žala), tenka ne įstaigai, bet informacijos pateikėjui, ikiteisminio tyrimo iniciatoriui – atsakovui.

9.5. Prieš apeliantą pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl atsakovo nenuoseklių parodymų, nepašalinus atsakovo parodymų prieštaravimų su kitų asmenų parodymais, kitais ikiteisminiame tyrime surinktais duomenimis. Šie ikiteisminio tyrimo duomenys duoda pagrindą manyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas neteisėto ir nepagristo atsakovo pranešimo pagrindu. Įrodžius atsakovo objektyvų nesąžiningumą, turi būti laikoma, jog asmens sąžiningumas paneigtas.

9.6. Ikiteisminio tyrimo pradžia ir ikiteisminio tyrimo veiksmų metu ieškovui atsiradusi turtinė ir neturtinė žala tiesiogiai susijusi su valiniu atsakovo sprendimu inicijuoti ikiteisminį tyrimą. Akivaizdus šio sprendimo tikslas – gauti turtinę naudą iš ieškovo, kadangi atsakovas reikalavo iš ieškovo skolos padengimo atsakovo kreditoriui mainais už tai, kad atsakovas atsiimtų pareiškimą iš policijos. Todėl atsakovas atsakingas už ieškovui sukeltą žalą dėl baudžiamojo proceso inicijavimo.

9.7. Jei atsakovas nebūtų neteisėtai apkaltinęs ieškovo, šios žalos būtų išvengta. Taigi, priežastinis ryšys tarp neteisėto kaltinimo ir atsiradusių ieškovui išlaidų už gynybą baudžiamojoje byloje bei dėl neigiamų dvasinių išgyvenimų dėl nepagrįsto kaltinimo yra akivaizdus ir įrodytas.

9.8. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ieškovas jautė nuolatinę įtampą, nerimą, naktimis negalėjo miegoti, pervargo, susilpnėjo darbingumas, nes ieškovas baiminosi, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo jam gali būti atimtas leidimas gyventi Lietuvoje. Apeliantas per visą ikiteisminio tyrimo eigą jautė specialią įtampą ir stresą, suprantamą tik jam, nes jo nuomone, jis yra nenuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas ir valstybės institucija sužinojusi apie ikiteisminį tyrimą galėjo peržiūrėti leidimo gyventi Lietuvoje skyrimo pagrindus. Dėl patirtų neigiamų išgyvenimų jam pašlijo sveikata. Tai sudaro pagrindą priteisti neturtinę žalą.

9.9. Nagrinėjamu atvejus pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje vadovaujantis civilinio proceso normomis, civilinio proceso pagalba, eliminavus baudžiamąjį procesą, nusprendė, jog greičiausiai ieškovas atsakovui sudavė smūgius. Tuo teismas ėmė kvestionuoti nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą išvadas, kuriame nebuvo nustatyta, jog ieškovas sužalojo atsakovą bei nebuvo nustatyta kas sužalojo atsakovą. Civilinėje byloje teismas ėmėsi nustatyti apelianto kaltę, nors tai turėtų atlikti teismas nagrinėjantis baudžiamąją bylą bei vadovaujantis baudžiamojo proceso normomis ir tik tuo atveju, jei apeliantui būtų buvę pareikšti kaltinimai.

9.10. Apelianto vertinimu, baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu prokuroro sprendimu konstatavus, jog ieškovo kaltė nenustatyta dėl atsakovo bei apklaustų liudytojų parodymų nenuoseklumo bei prieštaravimų, analogiškas vertinimas turėtų būti atliekamas ir civilinėje byloje, kurioje yra sprendžiamas atsakovo padarytos žalos atlyginimo klausimas.

Atsiliepimas

10. Atsakovas A. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

13. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02043-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Šiame tyrime ieškovui E. K. 2022 m. vasario 2 d. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2022 m. sausio 15 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), namu Nr. (duomenys neskelbtini), rankomis suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam A. G. į veidą, sulaužė nukentėjusiajam nosies kaulus ir taip tyčia nesunkiai sutrikdė A. G. sveikatą, kuri sutriko daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui (baudžiamoji byla Nr. 01-1-02043-22, 89 b. l.).

14. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro 2022 m. birželio 1 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-02043-22, atliktą pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį. Prokuroras 2022 m. birželio 1 d. nutarime nurodė, kad policijos pareigūnai pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir vykdė E. K. baudžiamąjį persekiojimą, pagrįstai įteikė pranešimą apie įtarimą, apklausė, skyrė kardomąją priemonę, atliko su juo būtinus procesinius tyrimo veiksmus. Tačiau surinktų duomenų nepakanka apkaltinti E. K. 2022 m. sausio 15 d. nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo A. G. sveikatą. Prokuroras pažymėjo, jog prieštaravimų nukentėjusiojo ir įtariamojo parodymuose nepavyko pašalinti akistatos metu, kurios metu atsiskleidė nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas. Esant esminiams prieštaravimams, visas abejones prokuroras įvertino įtariamojo naudai, taip pat pažymėjo, jog nebuvo nustatyta jokių kitų įvykio liudininkų, kuriuos būtų galima apklaust (baudžiamoji byla Nr. 12-1-02043-22, 125 - 134 b. l.).

15. Ieškovas E. K., atsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, t. y. ieškovo teigimu, ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstai pradėtas pagal atsakovo A. G. melagingą pareiškimą, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš atsakovo A. G. priteisti 3 150 Eur išlaidas, kurias patyrė advokato pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu ir 2 000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad dėl atliekamo tyrimo ieškovas jautė nuolatinę įtampą, nerimą, negalėjo miegoti, susilpnėjo darbingumas, pašlijo sveikata.

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ieškovo ieškinį atmetė. Sprendė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02043-22 dėl A. G. sužalojimo buvo pradėtas ir vykdomas pagrįstai bei nepriklausomai nuo atsakovo veiksmų, nes atsakovas negalėjo daryti jokios įtakos dėl ikiteisminio tyrimo (ne)pradėjimo. Todėl atsakovas nėra atsakingas už situaciją, kai E. K. ikiteisminiame tyrime buvo pripažintas įtariamuoju, jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė bei atlikti kiti veiksmai. Teismas nenustatė jokių A. G. neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio su ieškovui atsiradusiomis išlaidomis ikiteisminio tyrimo metu, todėl atmetė ieškovo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

17. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliaciniame skunde nurodo, jog bylos faktinės aplinkybės partvirtina, jog atsakovas teikė policijai nepagrįstą skundą, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovo elgesys buvo motyvuotas, tikslu sukelti ieškovui nepatogumus ir pasipelnyti ieškovo sąskaita. Atkreipė dėmesį, kad 2022 m. birželio 1 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog 2022 m. sausio 15 d. atsakovas nežinojo kas neva jį sumušė, negalėjo policijos pareigūnams įvardinti jį sumušusio asmens vardo, o paklausus ar rašys policijai pareiškimą, šis atsakė, jog pagalvos. Ir tik 2022 m. sausio 17 d., t. y. po dviejų parų, atsakovas policijai pareiškė, jog ieškovas 2022 m. sausio 15 d. nepaaiškinęs už ką ir kokią sumą, iš atsakovo pareikalavo skolos gražinimo bei sudavė pastarajam į veido sritį. Atsakovui inicijavus ikiteisminį tyrimą, šis 2022 m. sausio 20 d. ėmė SMS žinutėmis iš ieškovo reikalauti grąžinti už jį 2500 Eur atsakovo kreditoriui (liudytojui) A. S. skolą. Mainais už tai žadėjo atsiimti pareiškimą iš policijos, t. y. nutraukti baudžiamąjį persekiojimą. Žinutes rašė liudytojui V. L. SMS žinutėse siūlė išsiskirti taikiai, jei bus padengta skola. Šiais veiksmais ir motyvais atsakovas siekė ne išaiškinti galimai padarytą nusikalstamą veiką ir nubausti ieškovą, bet įgyti asmeninę turtinę naudą. Būtent ši turtinė nauda atsakovui buvo pagrindas, turint nors mažiausią dingstį, pasinaudojus ieškovui žalą sukėlusiu baudžiamuoju procesu, gauti materialinės naudos. Atsakovas melagingai apkaltino ieškovą nusikalstamos veikos padarymu, t. y. būtent atsakovas parašė pareiškimą policijai, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiuo atveju atsakomybė už neteisingų duomenų pateikimą ikiteisminio tyrimo įstaigai ir atsiradusios pasekmės (žala), tenka ne įstaigai, bet informacijos pateikėjui, ikiteisminio tyrimo iniciatoriui – atsakovui. Taip pat pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl atsakovo nenuoseklių parodymų, nepašalinus atsakovo parodymų prieštaravimų su kitų asmenų parodymais, kitais ikiteisminiame tyrime surinktais duomenimis. Apelianto vertinimu, tai duoda pagrindą manyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas neteisėto ir nepagristo atsakovo pranešimo pagrindu. Teisėjų kolegija dėl šių apeliacinio skundo argumentų pasisakys detaliau.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų vertinimo

18. Apeliantas teigia, kad atsakovui A. G. kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kadangi pastarasis atliko neteisėtus veiksmus, t. y. atsakovas pareiškė melagingą pareiškimą policijai, kurio pagrindu ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo pritarti tokiems apelianto teiginiams.

19. Visų pirma, ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro 2022 m. birželio 1 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-02043-22, savaime nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai ir (ar), kad atsakovo pareiškimas policijai dėl sužalojimo buvo melagingas. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne dėl to, kad nebūtų nustatyta nusikalstamos veikos požymių, tačiau dėl to, kad „suriktų duomenų nepakanka apkaltinti E. K. 2022-01-15 nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo A. G. sveikatą. Prieštaravimus, esančius nukentėjusiojo ir įtariamojo parodymuose, bandyta šalinti suvedant juos akistatą, kurios metu atsiskleidė nukentėjusiojo anksčiau duotų parodymų nenuoseklumas. Esminiai prieštaravimai jų parodymuose liko nepašalinti. Visos abejonės vertinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai.“. Kita vertus, tame pačiame nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nurodyta, kad „policijos pareigūnai pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-02043-22 ir vykdė E. K. baudžiamąjį persekiojimą, įteikė jam pranešimą apie įtarimą, apklausė, skyrė kardomąją priemonę, atliko su juo būtinus procesinius tyrimo veiksmus“.

20. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų (ne)teisėtumas vertinami pagal skirtingus kriterijus. Pavyzdžiui, nors baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius.

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-55/2012).

22. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Dėl to teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nepateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis, šalių paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtina, kad atsakovas pareiškė pareiškimą policijai, nes jį 2022 m. sausio 15 d. sužalojo ieškovas. Atitinkamai, atmestini apelianto argumentai, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. surašė melagingą pareiškimą policijai, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu. Teisėjų kolegija tokią išvadą daro dėl toliau išdėstytų argumentų.

24. Visų pirma, byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad 2022 m. sausio 15 d. A. G. buvo sužalotas, tai užfiksuota greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje Nr. 110/a, kurioje nurodyta, kad pranešėjui (atsakovui) sumušta galva, matyti žaizdos, pranešėją pykina. Kvietimo kortelėje, sužalojimo vietos pažymėta ties galva ir skausmas. Preliminarioje diagnozėje pažymėta: galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas. 2022 m. sausio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertės R. G. išvadoje Nr. G 309/2022 (01) nurodyta, kad A. G. kliniškai nustatytas nosies kaulų lūžis, kuris padarytas kietu, buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos.

25. Antra, byloje nėra ginčo, kad tą pačią dieną, kai atsakovas buvo sužalotas ir jis išsikvietė greitąją medicinos pagalbą (2022 m. sausio 15 d.), atsakovas buvo susitikęs su ieškovu, to neneigia ir apeliantas. Tai, kad ieškovo ir atsakovo susitikimo metu kilo konfliktas, taip pat neneigė nei ieškovas, nei atsakovas, tačiau ieškovas neigia, kad jis šio konflikto metu sumušė atsakovą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad tarp šalių kilusio konflikto metu atsakovas galimai buvo sužeistas ieškovo, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu parodymus davusio liudytojo J. J. parodymai, kad „įvykio dieną apie 11 – 12 val. su šeima nuosavu automobiliu Mercedes Benz važiavo per kiemą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Važiuodamas kiemu pastebėjo tamsios spalvos automobilį, kuris stovėjo priekiu į namą (duomenys neskelbtini). Pravažiuodamas minėtą automobilį pastebėjo du nepažįstamus vyrus. Liudytojas pamatė, kaip jaunas vyras (trumpais tamsiais plaukais, su tamsios spalvos striuke) viena ranka stipriai pastūmė kitą, vyresnį vyrą, kuris atrodė neblaivus, jo veidas buvo raudonas. Kai jaunesnis vyrą pastūmė, vyresnis vyras žengė kelis žingsniu atgal, tačiau ant žemės nenugriuvo. Pamatęs šią situaciją liudytojas pasignalizavo, po to išlipo iš automobilio ir pasakė, jog iškvies policiją. Kai liudytojas atsisėdo atgal į savo automobilį, jis pamatė, kad jaunesnis vyras įsėdo į tamsios spalvos automobilį (jame už vairo sėdėjo dar vienas vyras) ir uždarė dureles, o vyresnis vyras liko stovėti lauke. Liudytojas suprato, kad vyksta konfliktas, jaunas vyras atrodė piktas, o vyresnis atrodė neblaivus“ (baudžiamoji byla Nr. 12-1-02043-22, 44 - 47 b. l.).

26. Atmestini apelianto argumentai, kad tai, jog ieškovas galėjo sumušti atsakovą paneigia aplinkybė, jog atsakovas pareiškimą policijai surašė ne tą pačią dieną (2022 m. sausio 15 d.), bet tik po dviejų dienų (2022 m. sausio 17 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė, t. y. jog pareiškimas policijai dėl sužalojimo buvo surašytas kitą dieną, nei įvyko konfliktas, nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovas pareiškimą ieškovo atžvilgiu pareiškė siekdamas kitų tikslų (ieškovo teigimu, siekdamas gauti iš ieškovo turtinės naudos). Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, tai (pareiškimo surašymą po kelių dienų) galėjo lemti ir kiti motyvai (pavyzdžiui, baimė ir kt.). Kita vertus, jeigu, kaip teigia apeliantas, ieškovas pareiškė melagingą pareiškimą, siekdamas finansinės naudos, manytina, kad atsakovas į policiją būtų kreipęsis iš karto, o ne po kelių dienų. Tokią poziciją sustiprina ir byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas A. G. dėl jo sužalojimų 2022 m. sausio 15 d. pats į policiją nesikreipė, jis tik išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir tik šios tarnybos darbuotojai, pamatę atsakovo sužalojimus pranešė policijai. Pareiškimą policijai atsakovas parašė tik pabendravęs su policijos pareigūnais. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog atsakovui A. G. nebuvo jokio pagrindo pareikšti melagingo pareiškimo, juo labiau nurodyti ieškovą, kaip asmenį, kuris sumušė atsakovą.

27. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau nurodytą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti jokie A. G. neteisėti veiksmai. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo nepasisakytina.

28. Atsakovo veiksmuose nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

30. Dėl kitų ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje J. v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

32. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestas, apeliantas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Margarita StambrauskaitėEglė SurgailienėRūta Veniulytė-Jankūnienė